„Pagrindų dabartinei ekstremaliai situacijai kaip ir nėra“, – komisijos posėdyje sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Laboratorinių tyrimų duomenys praėjusią savaitę atskleidė, kad Dangės upė buvo užteršta oro paveiktu dyzelino ir panaudotos alyvos mišiniu.

Taršos kaltininkas kol kas nenustatytas. Jį radus, teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, ji bus apskaičiuota ir įvardyta surinkus visus reikalingus duomenis.

Ir toliau ieškome taršos kaltininko.

„Ir toliau ieškome taršos kaltininko. Peržiūrėsime kameras, gal kažkur galėsime toliau užsikabinti. Nes šiai dienai yra tik versijos, bet tyrimas toliau tęsiamas“, – posėdyje sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos laikinoji viršininkė Laura Dagilienė.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio teigimu, tarša Dangės upėje šiuo metu yra likviduota.

„Kol kas nematome ir neprognozuojame, kad ta tarša galėtų didėti“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak M. Garbenio, teršalų likučių dar kai kur yra likę ant krantinių, pareigūnas paragino jas kuo skubiau nuvalyti.

„Jų nenuvalius, daugiau ar mažiau tų teršalų nedidelės dėmės pasirodys“, – kalbėjo uostamiesčio ugniagesių vadas.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, likviduojant taršą, surinkta 73 tonos užteršto vandens.

Uostamiestyje tarša naftos produktais pastebėta paskutinę praėjusių metų dieną, dėl incidento tuomet paskelbta ir ekstremali situacija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę teigė, jog atsakomybė už padarytą žalą gali siekti iki 35 tūkst. eurų. Kaltininkas taip pat turės atlyginti padarytą žalą gamtai.

„Įvertinus visus argumentus ir skaičius (...) priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei pratęsti karantino galiojimą dar vienam mėnesiui – iki vasario 28 dienos“, – žurnalistams po komisijos posėdžio pirmadienį sakė jos pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Planuojama, kad nuo vasario vidurio, jeigu užsikrėtimų skaičius mažės, galima būtų leisti bendrauti dviem namų ūkiams, taip pat gydymo įstaigose būtų didinamas planinių stacionarinių paslaugų skaičius.

Nuo vasario antros pusės būtų svarstoma apie grįžimą prie kontaktinio arba mišraus mokymo pradinukams.

Be kita ko, vienas pirmųjų svarstomų atlaisvinimų – leidimas veikti ne maisto prekių parduotuvėms, tačiau su sąlyga, kad jos turi atskirą įėjimą iš lauko, taip pat būtų laikomasi kitų saugaus atstumo reikalavimų.

Šis atlaisvinimas galėtų įsigalioti antroje vasario pusėje arba pabaigoje.

Galbūt vienas iš siūlymų galvoti apie tam tikrą atlaisvinimą judėjimo tarp savivaldybių.

Tarp svarstymų yra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas leisti veikti centrams, kurie teikia lauko slidinėjimo paslaugas, užtikrinant saugumo reikalavimus. Tokių centrų Lietuvoje yra šeši.

Iki kovo 1 dienos išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.

Iki sausio 31 dienos galiojantis judėjimo ribojimas tarp savivaldybių gali būti svarstomas ateinantį pirmadienį.

„Mes siūlome pratęsti karantiną nieko kol kas neatlaisvinant ir nekoreguojant, bet sutarėme, kad pirmadienį (...) galėsime jau teikti tam tikrus pasiūlymus, koreguoti atlaisvinimus“, – teigė A. Bilotaitė.

Ji teigė, kad svarstyti šio ribojimo atšaukimą būtų galima tada, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų bus mažesnis nei 500 atvejų per dvi savaites, o teigiamų COVID-19 testų bus ne daugiau nei 10 procentų.

„Galbūt vienas iš siūlymų galvoti apie tam tikrą atlaisvinimą judėjimo tarp savivaldybių“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Ji pabrėžė, kad svarstomi „įvairūs variantai“ – gali būti ribojamas netaikomas darbo dienomis, taikomas savaitgaliais.

Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios.

Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali rekomenduoti Vyriausybei priimti sprendimus dėl pandemijos valdymo. Komisiją sudaro visi ministrai, taip pat kai kurių institucijų vadovai.

„Lietuva Europoje dar išlieka tarp pirmaujančių pagal užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių, bet tam tikras pozityvas – epideminė kreivė pradėjo keistis į gerąją pusę ir savaitinis užsikrėtusių asmenų skaičius jau mažėja. Taikant dabartines priemones kritimas yra minus 20 procentų“, – po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, VESK pirmadienį nesvarstė galimybės švelninti karantino sąlygų, peržiūrėti ribojimus planuojama sausio 17 dieną.

Ministrė teigė negalinti išskirti, kokie ribojimai galėtų būti švelninami, nes sprendimus siūlys ekspertai, o ne politikai.

Apibendrinant galima teigti, kad mes einame tikrai teisingu keliu ir būtina išlaikyti dabartinius ribojimus.

„Šiandien nebuvo priimti kokie nors sprendimai dėl pokyčių, nes dar anksti daryti kokius nors sprendimus. Sausio 17 dieną mes tikrai galėsime išsamiau ir aiškiai vertinti situaciją, pačius skaičius ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus dėl karantino ribojimo pavyzdžių“, – teigė ministrė.

„Apibendrinant galima teigti, kad mes einame tikrai teisingu keliu ir būtina išlaikyti dabartinius ribojimus, nes tokie pavyzdžiai, kurie yra Čekijoje ir Airijoje, kur pagerėjus situacijai buvo nuspręsta atlaisvinti (sąlygas) parodė, kad po tų sprendimų epideminė kreivė šovė į viršų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Jos duomenimis, apribojus gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, gyventojų mobilumas krito 79 proc., bet dar yra didesnis nei per pirmąjį karantiną pavasarį.

Prieš savaitę sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekė 1226, šiandien tai yra 1005 atvejai, bet tai vienas didžiausių sergamumo rodiklių Europoje.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė pažymėjo, kad mažėja tiek bendras naujų COVID-19 atvejų skaičius, tiek procentinė užsikrėtusiųjų dalis nuo visų tyrimų, tačiau ji ragino neskubėti džiaugtis rezultatais, nes tai trumpo laikotarpio duomenys.

„Prieš savaitę sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekė 1226, šiandien tai yra 1005 atvejai, bet tai vienas didžiausių sergamumo rodiklių Europoje. Kitas rodiklis – teigiamų testų dalis nuo visų atliktų tyrimų, mes matome, kad yra pokyčių, jei prieš savaitę teigiamų atvejų dalis sudarė 21 proc., šiandien turime 15 procentų“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Tačiau vyriausioji epidemiologė pabrėžė, jog, nors tai yra pokytis, kurio laukta, skaičiai mažėja tik savaitę.

„Tai tik pirma savaitė, kai matome šiuos skaičius, todėl iš anksto džiūgauti nesinorėtų, norėtųsi matyti ilgesnio laikotarpio tendencijas ir mažėjančius skaičius“, – sakė L. Ašoklienė.

Lietuvoje iki sausio 31 dienos galioja įvestas sugriežtintas karantino režimas. Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.

Praėjusią savaitę šalyje įsigaliojo ne tik karantinas, bet ir naujos taisyklės, kuriose dėl koronaviruso grėsmės buvo nurodyta, kad parkuose ir kitose viešose erdvėse žmonės turėtų vaikščioti bei būriuotis mažomis – ne didesnėmis nei penkių žmonių – grupelėmis, laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, o vaikų žaidimų aikštelėse – žaisti tik vienos šeimos vaikai.

Tačiau šis savaitgalis parodė, kad žmonės taisyklių nepaiso. Į Olandų kepurę visą savaitgalį masiškai plūdo žmonės. Srautas buvo toks didelis, kad automobiliai stovėjo šalikelėse net po draudžiančiais tai daryti kelio ženklais. Todėl Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija priėmė sprendimą karantino laikotarpiu neleisti lankytis Olando kepurėje, siekiant išvengti masinių susibūrimų.

„Augančius žmonių srautus šiame lankytiname objekte stebime jau antrą savaitgalį iš eilės. Įprastu metu tai nebūtų jokia problema. Tačiau šiuo metu šalyje paskelbta ekstremali padėtis, karantinas. Visa Europa dėl plintančio koronaviruso imasi kuo griežtesnių priemonių, kad tik būtų apsaugota žmonių sveikata ir gyvybė. Vis dėlto, panašu, kad mes vis dar nesuvokiame padėties rimtumo. Nepadeda raginimai nesibūriuoti, žmonės ir toliau masiškai vyksta į Olando kepurę, todėl nuspręsta imtis atitinkamų veiksmų. Gal taip atkreipsime žmonių dėmesį į esamą situaciją ir ligos pavojingumą“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Olando kepurės lankymas bus ribojamas visą karantino laikotarpį. Čia nuolat patruliuos policijos pareigūnai ir Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Už šio draudimo nesilaikymą numatyta piniginė – iki 90 eurų – bauda.

Į dar vieną posėdį antradienio popietę susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė spalio 23 d. palikti teisę tėvams pasirinkti alternatyvą – moksleiviams lankyti ugdymo įstaigas ar ne, - praneša Alytaus miesto savivaldybė. 

Praleistų pamokų pateisinti nereikės, o tėvams apsisprendus vesti vaikus į švietimo įstaigas, neformalus ugdymas vyks tik mokyklų patalpose.

Komisija rekomenduoja trečiadienį nevykdyti veiklos šiauriniame Pramonės rajone esančiose įmonėse. Minėtos komisijos sprendimu spalio 23 d. bus draudžiama prekyba lauke bet kokiais maisto produktais.

Alytaus miesto savivaldybės gatvių švara besirūpinanti įmonė „Raguvilė“ nuo sekmadienio plauna Alytaus miesto gatves.

Valdo Kasperavičiaus nuotr.

Du kartus nuplautos Putinų mikrorajono gatvės, nes šiam mikrorajonui teko didžiausia tarša. Šiąnakt bus valomos Pramonės rajono gatvės.

Pirmiausia jos bus valomos sausuoju būdu, surenkant kietąsias daleles, o vėliau – plaunamos. Žvyruotos gatvės artimiausiu metu bus palaistytos aukštos mineralizacijos druskos sūrymu, surišančiu kietąsias daleles ir mažinančiu dulkėtumą.