Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas. Visose Baltijos šalyse suvartojimas augo gana sparčiai, o labiausiai ūgtelėjo Estijoje – net 9 procentais nuo 156 GWh iki 170 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas siekė net 248 GWh, paskutinį kartą tiek daug elektros vartojome paskutinę sausio savaitę“, – pranešime sakė  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Anot jo, Baltijos šalyse augančią paklausą padėjo užtikrinti didesnė Latvijos šiluminių ir hidroelektrinių gamyba. Auganti paklausa dėl krentančių temperatūrų stebima ir kitose regiono šalyse, o dėl to auga ir elektros kainos.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. iki 248 GWh, Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 28 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 70 GWh elektros – 18 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 37 proc. iki 27 GWh. Taip pat 14 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba iki 13 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 15 proc. daugiau – 19 GWh.

Anot pranešimo, 74 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 19 proc. iki 209 GWh. 56 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo maždaug penktadaliu iki 17 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 12 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 25 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.

Anot jos, liepą–rugsėjį šalyje pagaminta 1,34 teravatvalandės (TWh) elektros, kai pernai tuo pačiu metu gamyba siekė 0,96 TWh.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad elektros gamybą didina augantys atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai.

„Per metus tiek saulės, tiek vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis išaugo apie du kartus, tai susiję su sparčiai augančiu gaminančių vartotojų skaičiumi ir naujai prie tinklo prijungiamais vėjo elektrinių parkais“, – pranešime sakė D. Matelionis.

Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,89 TWh elektros, arba 74 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vėjo elektrinių gaminamos energijos kiekis per metus augo 93 proc. iki 0,52 TWh, saulės elektrinių generacija – 2,3 karto iki 0,27 TWh, o hidroelektrinių gamyba sumažėjo 30 proc. iki 0,054 TWh.

Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 66 proc. visos per ketvirtį pagamintos elektros (pernai – 53 proc.), o pastaroji sudarė 50 proc. visos šalyje suvartojamos energijos (34 proc.) – jos liepą–rugsėjį suvartota 2,53 TWh, arba 4 proc. mažiau nei pernai (2,63 TWh).

Tai galima sieti su gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines, skaičiaus didėjimu.

 

Labiausiai elektros vartojimą mažino gyventojai – jie sunaudojo 6 proc. mažiau energijos nei prieš metus – iš viso 0,68 TWh. D. Matelionis sako, kad, tai siejama su nuosavomis saulės elektrinėmis.

„Tai galima sieti su gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines, skaičiaus didėjimu. Šie vartotojai didelę dalį elektros energijos šiltuoju sezonu pasigamina patys ir mažiau elektros vartoja iš tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sakė D. Matelionis.

Pramonė elektros vartojimą trečią ketvirtį mažino 2 proc. iki 0,98 TWh, paslaugų sektorius – 5 proc. iki 0,79 TWh.

Bendras elektros poreikis Lietuvoje mažėjo 2 proc. iki 2,89 TWh.

Elektros importas į Lietuvą per ketvirtį sumažėjo 17 proc. iki 2,15 TWh. Importas iš Švedijos sumažėjo 17 proc. iki 1,12 TWh, o iš Latvijos – 44 proc. iki 0,42 TWh, tuo metu iš Lenkijos importuota 42 proc. daugiau elektros nei prieš metus – 0,41 TWh.

Šalies elektros eksportas per ketvirtį augo 2 proc. iki 0,6 TWh: didžiausią jo dalį tiek pernai, tiek šiemet sudarė eksportas į Lenkiją, tačiau per metus jis sumažėjo 30 proc. 0,3 TWh.

Rugsėjo 4–10 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 127,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,8 euro. Brangiau nei praėjusią savaitę elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 dienomis, kai jos vidutinė kaina siekė 142,58 euro.

Lygiai tiek pat, iki 127,5 euro, elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 12,6 proc. iki 122,8 euro.

Tuo metu Suomijoje elektros kainos sumažėjo 62,5 proc. iki 92,7 euro, Lenkijoje – 8,9 proc. iki 106,7 euro, Vokietijoje – 5,8 proc. iki 100,5 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą – 29,1 proc. iki 71 euro.

LEA teigimu, brangesnes elektros kainas Baltijos šalyse praėjusią savaitę lėmė sumažėjusi gamyba vėjo elektrinėse, taip pat Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas, dėl kurio padidėjo elektros importas iš Lenkijos bei Latvijos.

Elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 15,7 proc. iki 86,3 gigavatvalandės (GWh) – šalis pasigamino 42 proc. visos jai reikalingos elektros.

Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę sumažėjo 1,5 proc. iki 34,7 euro už MWh.

Pasak LEA, pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, ateinantiems metams prognozuojamos apie 1 eurą už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę gamtinių dujų kainos.

Nuo balandžio 7 dienos pradėjo didėti dujų kiekis Europos Sąjungos (ES) saugyklose, užpildymas jose per savaitę padidėjo 0,5 proc. punkto iki 93,7 proc.

Latvijos Inčukalno saugyklos užpildymas didėjo 2,7 proc. punkto iki 86,1 proc.

Dujų importas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris pastarąją savaitę veikė 80 proc. pajėgumu, siekė 489,1 GWh – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę. Į Latviją keliavo 401 GWh Lietuvos importuotų dujų arba 11,1 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Iš Lenkijos praėjusią savaitę buvo gauta 64,8 GWh gamtinių dujų – 6,2 karto daugiau nei praėjusią savaitę. 

Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę padidėjo 15 proc.

Biokuro kainos praėjusią savaitę Lietuvoje didėjo 0,5 proc. iki 19,4 euro už MWh – Lietuvoje biokuras išlieka pigiausias Baltijos šalyse.

Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyje. Praėjusią savaitę benzino litras šalyje vidutiniškai kainavo 1,59 euro, dyzelino – 1,53 euro.

Tiksliau nei energetikos ministras ko gero niekas elektros kainų ir neapibūdintų.

„Šiandien kainos yra labai aukštos. Aš dar turiu vilties, kad kainos šiek tiek mažės“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

O buvo laikai, kai Lietuvai ir visam regionui su elektra ir energetikos nepriklausomybe padėti siūlėsi japonai.

2011-aisiais Lietuva atsirinko „Hitachi“ kaip Visagino atominės elektrinės investuotojus. Ji turėjo būti pastatyta 2020-aisiais.

„Reaktoriai pastaraisiais metais buvo nuolat tobulinami dėl saugumo, jie atitinka aukščiausius saugos standartus ir yra patobulinti atsižvelgiant į įgytą patirtį po žemės drebėjimo ir cunamio Fukušimoje“, – teigė „Hitachi“ prezidentas Hiroaki Nakanishi.

Japonai ne kartą skraidė pirmyn ir atgal. Tuometis premjeras Andrius Kubilius skrido pas juos visur lydimas aplodismentų. 2012-ųjų kovą baigtos Lietuvos ir „Hitachi“ derybos dėl koncesijos sutarties. Planuota, kad 38 proc. akcijų priklausys Lietuvai, 20 proc. – strateginiam investuotojui, likusius per 40 proc. turėjo dalintis latviai su estais.

A. Kubilius sakė, kad Visagino atominė suteiks ne tik nepriklausomybę, „bet ir leis turėti žemiausias elektros kainas, lyginant su visais kitais galimais elektros energijos šaltiniais“. Šiandien įvardija ir dar vieną galėjusį būti privalumą: „Nebūtų tokiu atveju pastatyta Astravo elektrinė“, – tvirtino A. Kubilius.

H. Nakanashi ir A. Kubilius 2011 m. / T. Lukšio / BNS nuotr.

Tuometė energetikos ministerija prognozavo, kad Visagino elektros savikaina bus 7–10 lito centų, o vartotojams – apie 20 lito ct/kWh. Tai būtų apie 6 euro ct/kWh vietoje dabar gyventojų mokamų 20–30 euro ct/kWh.

Bet ekspertai tada kalbėjo, kad tokie skaičiavimai pernelyg ankstyvi, nes niekas negali pasakyti, kaip bus po dešimties metų.

„Tikrai manau, kad kaina santykinai būtų žemesnė, tik negalėčiau pasakyti, kokia. Niekas neprognozavo, kad geopolitinė situacija tokia bus pasaulyje“, – dėstė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Japonai dažnai važinėdavo ir į patį Visaginą, domėdavosi saugumu, sveikatos apsauga. Visaginas vadintas išskirtiniu miestu pasaulyje – paprastai gyventojai priešinasi tokioms statyboms, bet net 80 proc. visaginiečių jėgainės norėjo.

„Darbo vietų atsiras, žmonės viltį pagaliau turės“, – manė tada kalbinta moteris.

Vis dėlto ateitį nuspėjo ši ponia.

„Aš manyčiau, kad jos (Visagino elektrinės – red. past.) nebebus, todėl, kad pas mus viską meluoja ir abejoju, kad Lietuva turi tiek pinigų, kad būtų atominė elektrinė“, – kalbėjo Visagino gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

2012-ųjų liepą, dar prie pačių konservatorių valdžios, Seimas nusprendė paskelbti referendumą ir atsiklausti žmonių, ar jėgainės reikia.

„Mūsų dauguma buvo labai trapi – galbūt vieno balso persvara. Pas mus irgi buvo keletas parlamentarų, kurie pasisakė prieš branduolinę energetiką“, – prisiminė A. Kubilius.

Referendume 63 proc. pasisakė prieš. 

„Daugelis kalbėjo apie tai, kad atominės elektrinės yra nesaugios. Įtikinti žmones buvo nelengva ir nepavyko to padaryti“, – pridėjo A. Kubilius.

Tada į valdžią atėjo prieš atominę elektrinę agitavę socialdemokratai. Pas tuometį premjerą A. Butkevičių japonai dar irgi atvažiuodavo. Nors referendumas įvykęs, premjeras dviprasmiškų minčių dar turėjo, yra kalbėjęs ir apie antrą referendumą.

„Jeigu būtų įgyvendinamas projektas, tai jo kaina sumažėtų nebe keletu milijonų, bet jau daugiau kaip milijardu litų. Visuomenėje apie tai reikia aiškinti, kalbėti“, – tuo metu spaudos konferencijoje dėstė A. Butkevičius.

Bet galiausiai japonai išvažiavo jau visam laikui.

Tai yra vienas iš tų hibridinių Kremliaus karų, kurių Lietuva yra patyrusi ne vieną. Mes jį pralaimėjome.

„Jie aiškiai pasakė – „aš manau, kad mūsų pokalbiai yra tik laiko švaistymas, jūs esate politikas ir turėsite visus referendumo reikalavimus įgyvendinti“. Paskui jie patys atsitraukė“, – prisiminė A. Butkevičius.

Kodėl vizitai, pareiškimai ir sutarčių pasirašinėjimai galiausiai pasirodė tik buvęs tuščias oro virpinimas? A. Kubilius atsako – Kremlius. Jam reikėjo Astravo atominės.

„Taip, deja, tai yra vienas iš tų hibridinių Kremliaus karų, kurių Lietuva yra patyrusi ne vieną. Tai yra vienas iš tų, kurį mes, liaudiškai tariant, pralaimėjome“, – teigė A. Kubilius.

A. Butkevičius teigė, kad Kremliaus spaudimo asmeniškai nejuto.

O dabartinis energetikos ministras sako – šviesos kainų tunelio gale – nematyti.

„Drastiškų šuolių nesitikiu, bet tikėtis, kad elektra drastiškai pigs, tikrai neverta. Juo labiau, kai matome, kad Rusijai užsukinėjant dujas, jų kaina kyla, o iš dujų nemažai gaminama ir elektros“, – teigė jis.

„Vidutinės elektros kainos augimą Baltijos šalyse lėmė mažesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir vandens energijos, taip pat 16 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos ir 2 proc. mažesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Elektros kainų krypčių skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos lėmė dėl techninės priežiūros darbų sumažėję turimi elektros pajėgumai tarp Estijos ir Latvijos“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina taip pat didėjo – 30 proc., iki 130,29 Eur/MWh. Tai lėmė 27 proc. sumažėjusi vėjo gamyba, kritęs Šiaurės šalių vandens rezervuarų lygis bei išaugusios gamtinių dujų, anglies ir taršos leidimų kainos.

Praėjusią savaitę elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione sumažėjo iki 6 439 GWh, gamyba taip pat krito iki 7 109 GWh.

Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonas tęsiantis, bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 82 proc.

Lietuvoje elektros gamyba ir vartojimas nepakito

Bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse per savaitę mažėjo 4 proc. ir siekė 445 GWh. Lietuvoje vartojimas per savaitę nesikeitė, išliko 209 GWh. Latvijoje elektros vartojimas mažėjo 9 proc. ir siekė 109 GWh, o Estijoje suvartota 7 proc. elektros mažiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 127 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę išaugo 4 proc., iki 254 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta tiek pat kaip ir ankstesnę savaitę – 66 GWh. Latvijoje gamybos apimtys mažėjo 9 proc., iki 59 GWh, o Estijoje elektros gamyba augo 13 proc., iki 128 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 101 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

„Litgrid“: įtampos dėl apriboto „Nord Stream 1“ dujotiekio lėmė pakilusias elektros kainas

Rusijos sprendimas riboti „Nord Stream 1“ dujotiekį padidino energetinę įtampą visame Vakarų Europos regione ir nulėmė didesnes praėjusios savaitės elektros kainas Lietuvoje.

Birželio 20–26 dienomis vėjo elektrinių generacija susitraukė apie 40 proc. ir siekė 11 GWh, todėl gamybos apimtis didino šiluminės elektrinės, nurodoma „Litgrid“ savaitės elektros kainų apžvalgoje. Lietuvoje šių elektrinių generacija išaugo net 74 proc. – jos pagamino 25 GWh. Dėl „Gazprom“ sprendimo apriboti dujų tiekimą į Europą šiluminės elektrinės už gamtines dujas mokėjo pusantro karto daugiau.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje siekė 250,6 Eur/MWh ir, palyginti su ankstesne savaite, augo 29 proc.

„Prieš ilgąjį Joninių savaitgalį vidutinės elektros kainos laikėsi apie 250-290 Eur/MWh. O vidutinės dienos kainos žemiau 200 Eur/MWh ribos nukrito tik sekmadienį. Įdomu, jog net ir esant trumpesnei darbo savaitei, suvartojimas Lietuvoje reikšmingai nesumažėjo, o stebint praėjusių metų tendencijas galime tikėtis ir augančio suvartojimo, ypač karštomis savaitėmis. Pagrindinė tokių aukštų kainų priežastis Lietuvoje bei Vakarų Europoje yra pakilusios dujų kainos dėl Rusijos pradėto riboti „Nord Stream 1“ dujotiekio, kurio išnaudojimas siekia apie 40 proc. Dujų tiekimo apimtys į Europą kelia daug įtampų dujų rinkose, o tai atsispindi ir elektros kainose“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. ir siekė 202 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 63 GWh elektros energijos, pažymima „Litgrid“ kainų apžvalgoje.

Lietuvoje praėjusią savaitę saulės jėgainės, kurių gamybos apimtys toliau auga ir gali padengti trūkstamą vėjo generaciją vasaros laikotarpiu, pagamino 11 GWh energijos. Dar 14 GWh pagamino hidroelektrinės. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – apie 22 proc., vėjo jėgainės – apie 18 proc., saulės elektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc. iki 189 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 40 proc. iki 40 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.

Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda, pranešė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, elektros kainų kritimą Baltijos jūros regione išaugęs vėjo jėgainėse pagaminamos energijos kiekis, taip pat dėl teigiamos oro temperatūros Lietuvoje sumažėjęs elektros suvartojimas.

„Stipriai išaugusi vėjo gamyba Skandinavijoje lėmė, kad apie pusę į Lietuvą importuotos elektros energijos pateko iš Švedijos, kur vidutinė savaitės kaina siekė vos 55 Eur/MWh. Skandinavijoje kritus kainoms, praėjusią savaitę „NordBalt“ jungties išnaudojimas siekė net 99 proc. į Lietuvos pusę. Prie krintančių elektros kainų prisidėjo ir nebūdingi vasariui orai – didžiąją savaitės dalį Lietuvoje temperatūra buvo teigiama ir suvartojimas šalyje sumažėjo net 5 procentais“, – pranešime teigė R. Bikulčius.

Vėjo jėgainės per savaitę pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc., iki 238 gigavatvalandžių (GWh). 21 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 1 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 268 GWh. Jos gamyba išaugo 8 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros suvartojimo. Lietuvoje per savaitę pagaminta iš viso 94 GWh elektros.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 1 proc., iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.

Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,4 euro, Estijoje – 74 proc. iki 202,65 euro. Baltijos šalyse valandinis įkainis gruodį svyravo nuo 15,64 iki 1000,07 euro, pranešė elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Smarkų elektros energijos kainų augimą „Nord Pool“ regione lėmė keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – oro sąlygos. Gerokai nukritus oro temperatūrai, elektros energijos poreikis visame regione gruodį išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ direktorius Martynas Giga.

Gruodį vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 147,18 euro – 75 proc. daugiau nei lapkritį ir pasiekė naują vidutinės mėnesio kainos lygį, aukščiausią istorijoje nuo Šiaurės šalių elektros rinkos atsiradimo 1996 metais.

Pasak M. Gigos, elektros gamybos apimtys buvo 8 proc. didesnės nei 2020 metų gruodį ir 12 proc. didesnės nei pernai lapkritį. Vėjo jėgainių generuojamos elektros kiekis gruodį buvo nepastovus, bet per mėnesį jis augo 7 proc.

Elektros kainų kilimą lėmė ir staigus gamtinių dujų bei apyvartinių taršos leidimų kainų šuolis. Gruodį Šiaurės šalių hidro rezervuarų pripildymo lygis, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 4 proc. ir buvo 11 proc. mažesnis už normą.

Kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 26 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos, taip pat vos 3 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Tik energijos srautai iš Rusijos per mėnesį augo  34 proc.

Dėl šaltesnių orų Baltijos regione gruodį suvartota 2797 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei 2020 metų gruodį. Didžiausias suvartojimo augimas buvo Lietuvoje – 1235 GWh arba 11 proc. daugiau nei prieš metus. Latvijoje suvartojimas augo 8 proc. iki 704 GWh, Estijoje – 9 proc. iki 858 GWh.

Baltijos šalių elektros gamybos apimtys per metus augo 29 proc., o per mėnesį – 31 proc. iki 1824 GWh. Lietuvoje gamyba per mėnesį augo 11 proc. iki 390 GWh,  Latvijoje – 58 proc. iki 667 GWh, Estijoje – 24 proc. iki 768 GWh.

Bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros santykis Baltijos šalyse per mėnesį augo ir sudarė 65 proc. Lietuva pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 95 proc., Estija – 89 proc.

„Astravo elektra šiai dienai į Lietuvą nebepatenka. (...) Šiandien galiu garantuoti 110 procentų. Tam reguliuojamas mūsų pralaidumo dydis, kad nepatektų“, – ketvirtadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė D. Kreivys, aptariant VERT tyrimo ataskaitą dėl Lietuvos ir Latvijos elektros kainų skirtumo.

„Ateityje galimi įvairūs variantai: galimi skundimai, neskundimai, bet tai labai ilgas procesas“, – pridūrė D. Kreivys.

Ministras pabrėžė, kad dėl trišalės metodikos siūloma Latvijai ir Estijai toliau derėtis.

„Kad būtų sprendimas vis dėlto trišalis“, – teigė D. Kreivys.

Lietuvai siekiant, kad nesaugia laikomos Astravo AE elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, rinkos reguliuotoja rugsėjo viduryje vienbalsiai pritarė vienašaliam Lietuvos planui mažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos institucijų teigimu, naujoji Lietuvos metodika užtikrina būtiną techninį srautą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Iki tol Latvija prekiavo su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką, leidusią vertinti Baltarusijos-Lietuvos jungties maksimalų perdavimo pralaidumą.

Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad per Latviją į Lietuvą patekdavo Astravo AE elektra ir dėl to buvo pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigė, kad prekiavo tik rusiška elektra.

Lietuva komercinį elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą.

Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos. Po šios datos Lietuvos elektros linijų su Baltarusija likti neturėtų.

„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 10 kartų, palyginti su ankstesne savaite. Taip įvyko dėl po kasmetinės priežiūros atnaujintos „NordBalt“ jungties. Energijos srautas iš Rusijos buvo 23 proc., iš Suomijos – 14 proc. mažesnis nei ankstesnę savaitę“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad praėjusį pirmadienį Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino planą nuo rugsėjo 15 d. sumažinti maksimalų pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis. Šiuo planu siekiama užkirsti kelią Astravo AE pagamintai elektrai patekti į Baltijos šalių elektros biržą. Priimti pakeitimai reiškia, kad Latvija galės prekiauti elektros energija su Rusija, tik remdamasi realiais Latvijos-Rusijos linijos pajėgumais – maždaug 320 MW.

Praėjusią savaitę elektros kainos augo ir visame „NordPool“ regione. Vidutinė „NordPool“ biržos kaina kilo 12 proc., iki 96,05 Eur/MWh, – daugiausia dėl nepastovios, tačiau vis dar aukštos kuro ir anglies kainos, taip pat aukštos elektros kainos Vokietijoje.

Užsitęsę sausi orai Šiaurės šalyse lėmė silpnesnes hidrologines sąlygas, tuo metu vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione išaugo 34 proc., tačiau tai nepadarė tinkamo poveikio elektros energijos kainoms regione.

Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiant techninės priežiūros sezonui, bendrieji atominiai pajėgumai praėjusią savaitę buvo išnaudoti 76 proc.

Dėl atvėsusių orų bendras elektros energijos suvartojimas „Nord Pool“ regione ūgtelėjo 4 proc. ir siekė 7 154 GWh. Gamyba taip pat augo iki 7 459 GWh.

Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas

Rugsėjo 13–19 dienomis elektros vartojimas Baltijos šalyse išliko ankstesnės savaitės lygio ir siekė 503 GWh. Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę suvartota 2 proc. daugiau elektros – atitinkamai 229 GWh ir 133 GWh, o Estijoje vartojimas krito 6 proc., iki 141 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 9 proc. ir siekė 335 GWh. Lietuvoje gamyba didėjo 5 proc. ir siekė 115 GWh, Latvijoje gamybos apimtys šoktelėjo net 36 proc., iki 96 GWh, o Estijoje šis rodiklis mažėjo 3 proc., iki 124 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 67 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 50 proc., Latvijoje – 72 proc., o Estijoje – 87 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 66 proc., iš Rusijos – 25 proc. Tuo tarpu energijos srautas iš Suomijos augo tik 2 proc., palyginti su ankstesne savaite“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Vidutinė „NordPool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat kilo 9 proc., iki 77,88 Eur/MWh. Kylančioms kainoms didelę įtaką darė orai: praėjusią savaitę vėjo gamyba krito 12 proc., o kritulių kiekiui Šiaurės šalyse sumažėjus, hydro pajėgumai taip pat sumenko. Šie veiksniai, taip pat aukštos kuro ir anglies kainos bei brangi elektra Vokietijoje lėmė vidutinės biržos kainos augimą.

„NordPool“ regione elektros vartojimas per savaitę beveik nesikeitė ir siekė 6 861 GWh, gamybos apimtys šiek tiek mažėjo – iki 6 754 GWh.

Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiant techninės priežiūros sezonui, bendrieji atominiai pajėgumai praėjusią savaitę buvo išnaudoti 70 proc.

Lietuvoje elektros gamyba augo, suvartojimas išliko stabilus

Rugpjūčio 30-rugsėjo 5 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. ir siekė 493 GWh. Lietuvoje per savaitę suvartotos elektros kiekis išliko toks pats kaip ankstesnę savaitę – 219 GWh. Latvijoje elektros energijos suvartota 1 proc. mažiau – 129 GWh, Estijoje vartojimas menko 2 proc., iki 145 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 32 proc. ir siekė 244 GWh. Lietuvoje gamyba didėjo net 55 proc. ir siekė 86 GWh, Estijoje šis rodiklis didėjo 33 proc., iki 121 GWh. Tuo tarpu Latvijoje gamybos apimtys mažėjo 3 proc., iki 37 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 39 proc., Latvijoje – 29 proc., o Estijoje – net 83 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.