„Elektros importo augimas iš Rusijos sausį buvo stebimas dėl dabartinių klimato sąlygų ir negali būti tiesiogiai siejamas su Astravo AE startu“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, elektros iš Rusijos importas į Latviją sausį siekė 473,4 tūkst. MWh, o gruodį – 191,5 tūkst. MWh.

„Norime atkreipti dėmesį, kad vieno mėnesio vartojimo duomenys objektyviai neparodo bendrų importo tendencijų, nes elektros importo iš trečiųjų šalių apimtys pastaraisiais metais svyruoja“, – rašoma komentare.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje paskelbė duomenis, jog  Astravo elektra Rygos biržoje nuperkama kaip rusiška ir patenka į Lietuvą. Juos jis pateikė ir Latvijos kolegai, ekonomikos ministrui Janiui Vitembergui.

Tačiau Latvijos ministerija dar kartą pabrėžė ir anksčiau išsakytus teiginius, kad elektra, kuri importuojama į šalį ir vėliau eksportuojama į Lietuvą, yra pagaminama Rusijoje.

„Šiuo metu neturime jokių priežasčių galvoti, kad į Latviją iš Rusijos importuota elektra yra pagaminama Baltarusijoje“, – teigia ministerija.

Pasak jos, Latvijos susitarimas su Rusija dėl elektros importo numato, kad pastaroji kas mėnesį turi pateikti įrodymus, jog elektra pagaminta Rusijoje: „Ši nuostata užtikrina, kad iš Rusijos importuota elektra ir buvo pagaminta Rusijoje.“

Latvija taip pat pabrėžė esanti atvira „konstruktyvioms ir pragmatiškoms deryboms“ bei laukianti Lietuvos pasiūlymų dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, teigė, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.

Pasak D. Kreivio, J. Vitembergas šiuos duomenis vertino labai rimtai, tačiau „gilesnis dialogas dėl skaičių“ turėtų vykti tarp šalių tinklų operatorių ir reguliuotojų. Vis dėlto ministrai sutarė, kad ir įsitraukimas politiniu lygmeniu yra reikalingas.

Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.

„Deja, čia nėra nieko nauja. Ne tiek dėl to, kas įvyko, kas po to bandyta aiškinti, kad tiesiogiai čia su branduoline reakcija neturėjo ryšio, bet ir pats faktas, kad apie tai neinformuojama. Jau įsipareigojus Baltarusijai Lietuvą informuoti apie visus incidentus galimus, informacijos turėjome patys prašytis, jos nesulaukėme proaktyviai iš Baltarusijos“, – LRT radijui sakė J. Neverovičius.

„Tai yra tiesiog neatsakinga, neprisideda prie pasitikėjimo. Tikrai darysime viską, kad projektas būtų sustabdytas ir nekeltų grėsmės mūsų piliečiams, mūsų valstybei ir visai ES“, – pridūrė jis.

Anot Prezidentūros atstovo, galutinai užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką padėtų nebent sinchronizacija, kurią, anot jo, reikėtų spartinti.

Jaroslavas Neverovičius / D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Didžiausia problema ta, kad kol esame bendroje sistemoje su Baltarusija ir Rusija, atsakymo tokio vienareikšmo nebus. Atsakymas į prekybos rizikas yra vienas – sinchronizacija. Todėl turėtume kalbėti apie jos paspartinimą, kuo greičiau susijungiant sinchroniškai su Lenkija ir atjungiant visus laidus su Rytų sistema. Tada rizikų nebeliks“, – teigė J. Neverovičius.

Kaip naujojo energetikos ministro prioritetus šioje srityje jis įvardino kilmės garantijų sistemos įvedimą bei įvesti mokestį trečiųjų šalių elektrai.

„Dabar didelis darbas yra pabaigti sertifikatų sistemą, kuri užtikrintų pasitikėjimą visų dalyvaujančių pusių, kad į biržą nepatenka baltarusiška elektra, ir įvesti tinklų mokestį, kuris išlygina konkuravimo sąlygas mūsų elektros gamintojams ES pusėje trečiųjų šalių atžvilgiu, kur jokių reikalavimų, tokių, kaip pas mus, kad ir dėl žaliojo kurso, nėra. Jie turi ekonominį pranašumą, todėl turi atsirasti tinklo mokestis tai elektrai, kuri ateina iš Rusijos“, – LRT radijui teigė J. Neverovičius.

ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, Astravo AE buvo nustojusi gaminti elektros energiją.

Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.

„Kalbant apie energiją, Estija neperka elektros iš Rusijos nė per vieną iš mūsų devynių jungčių su Rusija. Estija perka elektrą iš „Nord Pool“. Ir žinome, kad „Nord Pool“ yra rusiškos elektros, kurios didžioji dalis į „Nord Pool“ rinką patenka per Suomiją, o kita dalis – per pačią Lietuvą“, – interviu BNS sakė Estijos prezidentė.

Ji pabrėžė, kad Baltijos šalims atsijungus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavus elektros sistemas su Vakarų Europa, Baltijos šalys nebegaus elektros iš Rusijos.

K. Kaljulaid akcentuoja, jog Estija palaiko Europos Komisijos iniciatyvas apmokestinti iš trečiųjų šalių importuojamą elektrą, siekiant apsaugoti bendrą rinką nuo dempingo.

„Dabar, kai atsijungiame nuo BRELL tinklo, nuo Rusijos elektros tinklo, ir jungiamės prie Vidurio Europos tinklo, niekas neinvestuos į nuolatinės srovės intarpus, reikalingus toliau pirkti elektrai iš Rusijos. To nebus nei Estijoje, nei Latvijoje, nei, aišku, Lietuvoje – nes tam paprasčiausiai nėra jokios ekonominės priežasties“, – vaizdo konferencijoje su BNS iš Talino kalbėjo Estijos prezidentė.

„Taigi, nusprendę, kad pereisime prie Vidurio Europos elektros tinklo, automatiškai priėmėme sprendimą, kad trys Baltijos šalys tiesiogiai nepirks elektros energijos iš Rusijos rinkos. Šis sprendimas yra ilgalaikis. Techniniu požiūriu judame į priekį, įgyvendindami šį projektą“, – sakė ji.

„Kalbant apie rusišką elektrą, tiekiamą per „Nord Pool“, (Europos Komisijos pirmininkė) Ursula von der Leyen labai aiškiai pasakė: Europos energijos rinkoje neturi būti dempingo – dempingo, neįskaičiuojant CO₂ kainos. Ji labai aiškiai pasakė, kad importuojant elektrą CO₂ kaina turi būti pridedama jai kertant sieną, nes priešingu atveju negalėsime užtikrinti aplinkai palankios energijos gamybos ir vartojimo“, – teigė K. Kaljulaid.

„Ir kai tai nutiks, nebekils jokių problemų dėl Rusijos dempingo mūsiškėje Europos energetikos rinkoje. Manau, kad visa tai pasieksime kolektyviai kaip Europos Sąjunga. Tačiau pati Estija tiesiogiai neperka ir neplanuoja tiesiogiai pirkti iš Rusijos – kad ir iš kur būtų gaunama elektra“, – sakė Estijos vadovė.

Elektros importas iš Rusijos yra svarbus klausimas, Lietuvai siekiant blokuoti Baltijos Astravo atominėje elektrinėje pagamintos energijos importą.

Premjeras Saulius Skvernelis Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovus šią savaitę dar kartą paragino pasirašyti politinę deklaraciją dėl nesaugios ir nešvarios elektros importo ribojimo. Jis siūlo, kad politinė deklaracija kartu su elektros pirkimo iš trečiųjų šalių metodikos klausimais būtų įtvirtinta iki gegužės pabaigos.

Latvija kol kas atsisako pasirašyti deklaraciją. Šios šalies vyriausybė nusprendė, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą Taline priėmusi Estijos prezidentė sakė, kad „visi naudojantys ar perkantys rusišką elektrą turėtų bent jau taikyti tinklo tarifus“.

Jos teigimu, dėl elektros importo iš trečiųjų šalių taip pat reikėtų siekti bendro Europos Sąjungos (ES) sprendimo.

„Mums taip pat reikia galvoti, kaip užtikrinti, kad importas iš trečiųjų šalių, kur netaikomos taisyklės dėl CO2, neiškreiptų rinkos“, – pridūrė ji.

Latvijos vyriausybė praeitą savaitę paskelbė, kad Lietuvai nutraukus elektros importą iš Baltarusijos, ji perkels prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos pareigūnai nuogąstauja, kad taip per Latviją į bendrą rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra.

Lietuvos Vyriausybė importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų.