Rusijos pasienio tarnybos duomenimis, labiausiai turistų srautai į Karaliaučiaus sritį sausį-rugsėjį išaugo iš Lietuvos – 107,4 proc. Antra buvo Lenkija (65,8 proc.), trečia – Indija (47,8 proc.), toliau sekė Latvija (41,4 proc.) ir Prancūzija (36,5 proc.).

„Akivaizdu, kad Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos atsiradimas tarp augimo lyderių susijęs su elektroninės vizos įvedimu nuo šių metų liepos 1 dienos. Jos yra prieinamos 53 šalių piliečiams, tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, dažniausiai jų prašo kaimyninių šalių gyventojai – Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos“, – sakė organizacijos atstovė spaudai Irina Tiurina.

Nemokamos vizos į Karaliaučiaus taikomos visų Europos Sąjungos šalių piliečiams, vykstantiems turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais, nepažeidusiems įstatymų Rusijoje ar Baltarusijoje.

Tokia vienkartinė viza leidžia Karaliaučiaus srityje būti ne ilgiau kaip aštuonias paras.

„Tvarka yra tokia pati, kaip į Kaliningrado sritį: reikės užeiti į portalą, užpildyti anketą ir gauti elektroninę vizą“, – BNS rugsėjo mėnesį sakė Rusijos ambasados Lietuvoje spaudos atašė Aleksandras Kudriavcevas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į Karaliaučiaus sritį, elektroninė viza išduodama per keturias kalendorines dienas, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Su šia elektronine viza galima keliauti visų rūšių transportu, išskyrus geležinkelio transportą, tik per nustatytus Rusijos Federacijos pasienio kontrolės punktus.

Šią vizą reikia atsispausdinti ir atvykstant pateikti pasienio kontrolės punkte. Ji galioja 30 dienų ir leidžia Rusijoje būti ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo sienos kirtimo momento.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos užsienio turistai galės su elektroninėmis vizomis atvykti į visus Rusijos regionus.

Pasinaudoti elektronine viza gali Airijos, Austrijos, Andoros, Bahreino, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Filipinų, Graikijos, Indijos, Indonezijos, Irano, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kataro, Kipro, Kinijos, Pietų Korėjos, Kroatijos, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Litchtenšteino, Liuksemburgo, Malaizijos, Maltos, Meksikos, Monako, Nyderlandų, Norvegijos, Omano, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, San Marino, Saudo Arabijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Singapūro, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos,  Šveicarijos, Švedijos ir Japonijos Vatikano, Vengrijos, Vokietijos, piliečiai.

Dabar elektroninės vizos galioja Rusijos Tolimųjų Rytų ir Karaliaučiaus srityse.

„Tvarka yra tokia pati, kaip į Kaliningrado sritį: reikės užeiti į portalą, užpildyti anketą ir gauti elektroninę vizą“, – BNS sakė Rusijos ambasados Lietuvoje spaudos atašė Aleksandras Kudriavcevas.

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ teigė Sankt Peterburgo Turizmo plėtotės komiteto pirmininko pavaduotoja Nana Gvičija, skirsis tik galimi kelionės būdai – nebus galima į Sankt Peterburgą atvykti traukiniu.

„Užsienio turistai su elektronine viza į Peterburgą ir Leniningrado sritį negalės atvažiuoti traukiniu, nes mes tam techniškai nepasirengę. Visi kiti keliavimo būdai – automobiliu, lėktuvu, laivu – galimi“, – sakė ji.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į Karaliaučiaus sritį, elektroninė viza išduodama per keturias kalendorines dienas, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Šią vizą reikia atsispausdinti ir atvykstant pateikti pasienio kontrolės punkte. Ji galioja 30 dienų ir leidžia Rusijoje būti ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo sienos kirtimo momento.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos užsienio turistai galės su elektroninėmis vizomis atvykti į visus Rusijos regionus.

Pasinaudoti elektronine viza gali Airijos, Austrijos, Andoros, Bahreino, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Filipinų, Graikijos, Indijos, Indonezijos, Irano, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kataro, Kipro, Kinijos, Pietų Korėjos, Kroatijos, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Litchtenšteino, Liuksemburgo, Malaizijos, Maltos, Meksikos, Monako, Nyderlandų, Norvegijos, Omano, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, San Marino, Saudo Arabijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Singapūro, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos,  Šveicarijos, Švedijos ir Japonijos Vatikano, Vengrijos, Vokietijos, piliečiai.

Dabar elektroninės vizos galioja Rusijos Tolimųjų Rytų ir Karaliaučiaus srityse.

„Kaip žinote, beveik 80 valstybių piliečiams buvo pritaikytas 30 dienų bevizis režimas. Tačiau mes manome, kad tai – ne riba, ir ruošiamės tolesniems žingsniams. Parengėme siūlymus dėl elektroninės vizos įvedimo trečiųjų šalių piliečiams“, – žiniasklaidai sakė V. Makėjus po susitikimo su ketvirtadienį Minske viešinčiu Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.

Pasak Baltarusijos URM vadovo, jei galutinis sprendimas dėl elektroninių vizų bus teigiamas, šio projekto įgyvendinimui gali prireikti nuo vienerių iki pusantrų metų.

Pernai liepą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo 80 šalių, įskaitant Europos valstybes, JAV ir Japoniją, piliečių lankymosi šalyje be vizų trukmę padidino nuo 5 iki 30 dienų.

Bevizis režimas taikomas tik asmenims, į Baltarusiją atvykstantiems ir išvykstantiems per Minsko pagrindinį oro uostą.

Ši taisyklė netaikoma užsieniečiams, atvykstantiems ir išvykstantiems per Rusiją, nes prie abiejų bendros sienos tikrinimai nevykdomi.