„Kitaip tariant, finansų įstaigos pripažįsta, kad yra nepakankamai įsitraukusios į vartotojų švietimą, siekiant užkardyti sukčiavimą. Pavyzdžiui, beveik trečdalis finansų įstaigų neskelbia informacijos apie galimas ar žinomas sukčiavimo schemas“, – pranešime teigė LB.

LB apklausa parodė, kad jo lūkesčius atitinka 90 proc. finansų rinkos dalyvių, skelbia LB, paprašęs jų pačių vertinimo. Iš dalies lūkesčius skelbia atitinkančios 7,5 proc. įstaigų, o 2,5 proc. – neatitinkančios. 

Apklausos metu taip pat buvo keliami klausimai dėl lūkesčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

„Visi apklausos dalyviai teigė, kad kilus neaiškumų dėl prašomos informacijos pateikimo, klientams lengva susisiekti su finansų įstaiga ir gauti tikslinę konsultaciją, tačiau ketvirtadalis apklaustųjų neturėjo DUK ar panašios atskiros skilties savo interneto svetainėje“, – nurodė LB.

Finansų įstaigos pripažįsta, kad yra nepakankamai įsitraukusios į vartotojų švietimą, siekiant užkardyti sukčiavimą.

 

Beveik visos finansų įstaigos nurodė, kad savo iniciatyva sutartį nutraukia tik tada, kai tam yra svarių priežasčių, o prieš nutraukdamos pirmiausia apsvarsto kitas galimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemones.

Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedelsdamos informuoja klientus apie sąskaitų blokavimą ir operacijų stabdymą.

Kaip vieną iš problemiškų sričių finansų įstaigos išskyrė lūkesčius dėl kliento pažinimo anketų, kad jos nėra pritaikytos skirtingoms vartotojų grupėms, bet teigia, kad trūkumą kompensuoja teikdamos paaiškinimus ir patarimus.

Dauguma įstaigų skubiais atvejais vizitą į padalinius paskiria ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, o kitais atvejais – per penkias darbo dienas.

„Vis dėlto Lietuvos bankas nustatė, kad finansų įstaigoms nepavyksta tinkamai įgyvendinti lūkesčio dėl galimybės klientams užsiregistruoti vizitui tiek telefonu, tiek internetu, tiek atvykus į klientų aptarnavimo padalinį, o negalią turintiems asmenims atskirą tvarką taiko du trečdaliai apklaustųjų. Taigi, šioje srityje finansų įstaigoms reikia pasitempti“, – pranešime teigė LB.

Tokį sprendimą šalies centrinis bankas priėmė reaguodamas į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, į Europos Sąjungos ir kitų šalių tarptautines sankcijas Rusijai bei siekdamas užkirsti kelią bandymams jas apeiti.

Visiems per Lietuvos banką prie CENTROlink prisijungusiems finansų rinkos dalyviams rekomenduota nebeteikti mokėjimo paslaugų per CENTROlink Rusijoje registruotoms įmonėms, Rusijoje reziduojantiems jos piliečiams ir įmonėms, kuriose Rusijoje reziduojantys jos piliečiai turi kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad kilus klausimų ar abejonių dėl atskirų atvejų ar aplinkybių, rekomenduojama kreiptis į Lietuvos banką išaiškinimo. 

Šiuo metu Lietuvos įmonių ir gyventojų atlikti mokėjimai su Rusija susijusiems subjektams sudaro apie 1 proc. visų atliktų mokėjimų vertės.

Atsižvelgęs į pasikeitusias aplinkybes, Lietuvos bankas iš naujo įvertino esamus sistemos naudotojus ir pradėjo keturių bendrovių, kurių naudos gavėjai yra Rusijos piliečiai, atjungimo nuo CENTROlink procesą. Šios bendrovės neteks galimybės vykdyti mokėjimus bendroje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA) per CENTROlink mokėjimo sistemą. 

Lietuvos bankas licencijuotiems finansų rinkos dalyviams per savo mokėjimo sistemą CENTROlink suteikia prieigą prie SEPA, leidžia vykdyti momentinius mokėjimus 7/24/365. Šiuo metu CENTROlink paslaugomis naudojasi 150 mokėjimo paslaugų teikėjų iš 18 Europos ekonominės erdvės šalių. Iš viso CENTROlink sistemoje per 2021 m. atlikta 186 mln. SEPA mokėjimų (per 2020 m. – 95 mln.), kurių vertė siekė 358 mlrd. Eur (per 2020 m.– 170 mlrd. Eur). 

LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.

„Šie pokyčiai – dėl karantino sumažėjusio vartojimo pasekmė. Mūsų vertinimu, elektroninių mokėjimų dalis, vertinant visus atsiskaitymus, karantino laikotarpiu turėjo išaugti“, – BNS sakė M. Zalatorius.

„Karantino laikotarpis pastebimai pakoregavo šalies gyventojų ir verslo lūkesčius bei nuotaikas. Statistika rodo, kad daugelis su savo biudžetu elgėsi kiek įmanoma apdairiau, apsiribojo būtinosiomis išlaidomis ir atidėjo atsakingus finansinius žingsnius, pavyzdžiui, būsto ar kitokių paskolų gavimą“, – teigė jis.

Anot LBA, 2019 metais ir šių metų pradžioje atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir apyvarta nuosekliai augo. Karantinas rezultatus nežymiai pakoregavo – atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuktelėjo 0,2 proc. – tačiau apyvarta per metus išaugo 3 proc.

Pasak M. Zalatoriaus, ši statistika rodo, jog „negrynųjų pinigų populiarumas nuosaikiai auga“.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje kovo 16 dieną buvo įvestas karantinas. Jo nutarime Vyriausybė pateikė rekomendaciją gyventojams atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

Kai kurie bankai karantino metu skelbė stebintys sumažėjusius operacijų skaičius bankomatuose.

Be to, Lietuvos bankai, ragindami klientus nenaudoti grynųjų pinigų, kovą nuo 25 iki 50 eurų padidino atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

LBA duomenimis, mokėjimai iki 25 eurų sudaro apie 85 proc. visų atsiskaitymų bekontaktėmis kortelėmis, o iki 50 eurų – 95 proc.

Užsienio piliečio atstovai FNTT informavo, kad pasinaudojus galbūt suklastotais dokumentais ir tinkamai nenustačius asmens tapatybės, šio piliečio įmonės vardu Lietuvoje registruotoje elektroninių mokėjimų įstaigoje buvo atidaryta sąskaita, per kurią į kitų įmonių sąskaitas pervesta 9,3 mln. eurų, pranešė FNTT.

Tarnyba siekia nustatyti, kodėl jai nepranešta apie įtartinas pinigines operacijas, nors to reikalauja įstatymas, taip pat kokia pinigų kilmė ir paskirtis.

„FNTT kreipėsi į šalies finansų įstaigas, įspėdama, kad Lietuvoje sąskaitos atidaromos neigiamą reputaciją turinčioms įmonėms arba žmonėms, kurie gali disponuoti neaiškios kilmės pinigais“, – teigiama pranešime.

Pastaruoju metu kaimyninių valstybių bankai ir elektroninių pinigų įstaigos uždaro abejotinos reputacijos klientų sąskaitas, todėl kai kurie jų lengvai atsidaro sąskaitas Lietuvoje ir naudojasi neaiškios kilmės pinigais.

„Kyla pagrįstas įtarimas, kad dalies elektroninių pinigų įstaigų vykdoma rizikos politika yra silpna ir kliento identifikavimo procesas vykdomas netinkamai“, – teigia FNTT.

Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai.

„Grynųjų pinigų nematau kaip problemos. Turėjome ne vieną technologinį sutrikimą, kai sutrinka ryšys, bankinės sistemos, elektros tiekimas ir mes liekame gatvėje basi, be galimybės nusipirkti pieno vaikams“, – BNS sakė informacinių technologijų (IT) ekspertas Marius Pareščius.

Ateities perspektyva – be kasininkų ar savitarnos kasų

BNS kalbinti verslo atstovai ir IT žinovai prognozuoja, kad ilgainiui atsiskaitymų už prekes ir paslaugas trukmė ir veiksmų skaičius sumažės iki minimumo. Kita vertus, verslas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ateityje vartotojai, pagauti momentinio troškimo, taps gerokai išlaidesni.

„Emocijomis paremto pirkimo tikriausiai norėtų bet kuris pardavėjas („užsimaniau... ir turiu“), tačiau tikėtina, kad ateities pirkėjas sugebės atpažinti savo vidinius „kompulsyvaus pirkimo“ signalus ir elgsis išmintingai. Todėl visokeriopos paslaugos, nors ir perkamos, ir parduodamos mobiliųjų piniginių pagalba, netaps masinėmis“, – BNS sakė Lietuvos inovacijų centro viešasis konsultantas, technologijų perdavimo, visuotinių tendencijų ir įžvalgų ekspertas Gintaras Labutis.

Mokėjimų platformą „MoQ“ valdančios bendrovės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė teigė, kad ši atsiskaitymo priemonė jau palengvino internetinės prekybos klientų galimybę įsigyti prekių, o ilgainiui bus pasiūlyta ir naujų paslaugų.

„Kodėl gi mes degalinėje, užvažiavę tik kavos, negalime atsiskaityti čia ir dabar prie kavos aparato, neprieidami prie kasos? Jau praktiškai prasidėjusi tokio produkto gamyba (...) Pavasarį, planuojame, kad į „MoQ“ programėlę vartotojas galės įsidėti arba susieti tam tikras lojalumo korteles, kas reikš, kad mokant tam tikroje vietoje iš karto bus mokėjimo metu pritaikoma konkreti lojalumo kortelė“, – sakė trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių įkurtos ir valdomos bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovė.

Anot jos, ateityje gali būti ir kitų QR kodu paremtų atsiskaitymų, tarkime, matant renginio afišą galima būtų iškart įsigyti ir bilietą į kiną ar spektaklį.

Savo ruožtu M. Pareščius priduria, kad jau per porą metų galėtų rastis parduotuvių, kuriose nebus kasininkų ar net savitarnos kasų.

„Tu prisikrauni vežimėlį, pravažiuoji pro vadinamuosius vartelius su savo vežimėliu ir nuo tavo sąskaitos nuskaitoma. „Amazon“ jau turi šitas technologijas, Lietuvoje taip pat mačiau šias iniciatyvas. Vietoj savitarnos kasų turėsime kiekvieną prekę su unikaliu lipduku, skleidžiančiu radijo signalą ir turėsime visą krepšelį suskaičiuotą“, – prognozavo ekspertas.

Lietuva – tarp pažangesnių šalių, bet tobulėti yra kur

Ekspertai Lietuvos pažangą elektroninių mokėjimų srityje linkę vertinti palyginti gerai.

„Žinodamas pagrindines tendencijas (angl. megatrends) elektroninių mokėjimų srityje, galėčiau teigti, kad Lietuva gali būti pozicionuojama kaip daug pažengusi šalis, gerai atliepianti į šios srities visuotines tendencijas (...) Lietuva, mano vertinimu, galėtų būti pasiekusi iki 5 proc. visų mokėjimų „mobiliosiomis piniginėmis“. Tačiau, aišku, kad ateitis gali būti visiškai kitokia“, – komentuoja G. Labutis.

Tuo metu M. Pareščius sako, jog bendras elektroninių mokėjimų populiarumas šalyje auga beveik 20 metų – nuo 2000-ųjų, jie sudaro apie trečdalį mokėjimų rinkos.

„Manau, kad šiuo metu rinkos pasisotinimas yra 30-40 proc., ir viskas augs po truputį. (...) Žiūrint chronologiškai, tai anksčiau mikromokėjimams naudotos SMS žinutės, galėjai atsisiųsti į telefoną skambučio melodiją. Technologijos keičiasi: iš SMS viskas persivertė į mobiliąsias aplikacijas. (Lietuva – BNS) – progresyvi šalis. Gal kai kuriais atvejais šiek tiek lėčiau, nei šalys su didesniu vartotojų skaičiumi, bet judame, nestovime vietoje“, – sakė M. Pareščius.

Vis dėlto, kalbant apie konkrečias technologijas, Lietuvoje esama ir apribojimų.

„NFC (angl. Near field communication) yra tiktai tam tikruose telefonuose – NFC kaip technologija, neturi licencijos Lietuvoje naudoti „Apple“ telefonus, nors kitose šalyse yra. „Apple“ nelicencijuoja Lietuvos – lietuviški bankai per maži, klientų apimtis maža. Kaip pavyzdys, Ukrainoje ir Europoje be problemų atsiskaitinėju tiek „Apple“ telefonu, tiek laikrodžiu“, – sakė M. Pareščius.

„Swedbank“ atstovai, pernai rugsėjį pristatę klientams bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę (tai yra, virtualizavus jame bekontaktę kortelę ir pasitelkiant NFC), taip pat informavo, kad „Apple“ kompanijos pagamintų telefonų naudotojams dar teks palaukti šios paslaugos, tačiau telefonų su „Android“ sistema turėtojams ji jau veikia.

Pasak M. Rimkūnaitės-Bložės, „MoQ“ – šiuo metu skaičiuojanti apie 40 tūkst. vartotojų ir artimiausiu metu „išeinanti iš „beta“ versijos“ – orientuota į QR kodą, tačiau neatmetama galimybė, jog bus žvelgiama ir į kitus technologinius sprendimus.

„Tai yra standartas, kuris leidžia mums įprogramuoti, „įsiųti“ į tą QR kodą tai, ką mes sugalvojame. „MoQ“ pretenduoja būti daugiau nei dar vienas atsiskaitymo būdas. (...) Tačiau NFC technologija lieka mūsų planuose ir galvosime, kaip kliento „kelionę“ padaryti kuo patogesnę, paprastesnę. Tikrai nesakome „ne“, – sakė „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovė.

Technologijos grynųjų pinigų veikiausiai neišstums

Lietuvos inovacijų centro ekspertas G. Labutis teigia, jog mokėjimų grynaisiais pinigais dalies mažėjimas bendrajame mokėjimų portfelyje – visuotinė tendencija, tačiau nevertėtų daryti išvadų, kad popierinių banknotų piniginėje nebeliks.

„Nesitikėkime, kad grynųjų neliks. Pateiksiu vieną pavyzdį: išaugus elektros energijos ar kibernetinių grėsmių lygmeniui grynieji pinigai gali tapti vienu iš riziką valdančių ir visuomenės atsparumą didinančių veiksnių“, – sakė G. Labutis.

Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos.

Pasak M. Pareščiaus, elektroniniai mokėjimai dominuos dar negreitai.

„Dėl populiarumo, manau, kad „Revolut“ yra šioje vietoje Lietuvoje numeris vienas, toliau yra „Paysera“, kuris taip pat turi korteles ir galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu (...). Manau, kad tam (skaitmeninių mokėjimų masiniam išpopuliarėjimui – BNS) reikės penkmečio ar dešimtmečio. Vis tiek visąlaik liks dalis pinigų, kurie bus mokami kitais būdais“, – sakė IT žinovas.

Savo ruožtu „MoQ“ vadovė M. Rimkūnaitė-Bložė teigė besitikinti kuo spartesnio elektroninių atsiskaitymų įsivyravimo, tačiau tai vis dėlto pareikalaus laiko. 

„Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos (...) Manau, kad per ateinantį penkmetį skaitmeninių atsiskaitymų populiarumas ryškiai augs, tačiau, kad grynųjų pinigų apskritai neliks rinkoje, aš nedrįsčiau taip prognozuoti“, – sakė M. Rimkūnaitė-Bložė.

Jos teigimu, dalis vyresnių žmonių sunkiau prisitaiko prie pokyčių, be to, yra verslo sričių, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkiau atsisakyti grynų pinigų.

„Žinant, kad mūsų (Lietuvos – BNS) dar apie 70 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, čia erdvės turime labai daug“, – kalbėdama apie skaitmeninių mokėjimų perspektyvas pridūrė ji.

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad šalyje sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu.

Pasak centrinio banko apklausos, žmonės taip pat gerokai dažniau renkasi alternatyvias mokėjimų paslaugas – el. pinigų įstaigas, finansinių technologijų (fintech) įmones.

Mokėjimo kortelę pernai turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49 proc. – augo bekontaktes mokėjimo korteles turinčių žmonių.

Kartu daugiau korteles turinčių žmonių pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos salonuose, viešajame transporte. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

Respondentai taip pat gerokai dažniau pasirenka alternatyvius mokėjimo paslaugų teikėjus - e. pinigų įstaigas, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, vadinamus fintech įmonėmis.

„Apklausa rodo, kad gyventojai daugiau naudojasi mokėjimo paslaugomis ir teigiamai vertina technologines naujoves, kurios leidžia atsiskaityti patogiau ir paprasčiau. Manome, kad su mobiliųjų momentinių mokėjimų ir kitų finansinių technologijų sprendimų pagalba šios tendencijos toliau stiprės. Gyventojai taip pat labiau domisi paslaugų įvairove, todėl renkasi ne tik tradicinius, bet ir naujus Lietuvos ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip e. pinigų įstaigos“, - pranešime sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Šimkonė.

2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus. Bankų paslaugų naudotojų padaugėjo ketvirtadaliu ir panašiu dydžiu sumažėjo grynaisiais pinigais įmokas priimančių įstaigų klientų.

2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos e. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų - penkis kartus.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikė atsiskaitymams ja (jų 2018 m. buvo 62 proc.), o ne grynaisiais pinigais. Mokėjimo kortelę 2018 m. turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai - nuo 14 iki 49 proc. - augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija, skaičius. Palyginti su 2017 m., daugiau mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigesdavo galimybės jomis atsiskaityti turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, viešajame transporte.

Tarp turinčiųjų sąskaitas Lietuvoje nuo 60 proc. (2017 m.) iki 91 proc. (2018 m.) padaugėjo respondentų, besinaudojančių elektronine bankininkyste. Prisijungimui jie dažniausiai naudodavo kodų kortelę, bet sparčiai daugėjo apklaustųjų, naudojančių tam skirtas mobiliąsias programėles.

Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Toks atsiskaitymo būdas būtų patrauklus 51 proc. visų respondentų (2017 m. - 41 proc.), o galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam gyventojui patraukli 63 proc. (2017 m. - 42 proc.) respondentų. 2018 m., palyginti su 2017 m., beveik dvigubai daugiau sąskaitas turinčių apklaustųjų naudojosi kredito įstaigų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti ir mokėjimams atlikti.

Praėjusiais metais taip pat reikšmingai padaugėjo banke ar kredito unijoje sąskaitą turinčių gyventojų, pasirinkusių mokėjimo paslaugų krepšelius (kai už fiksuotą kainą suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų kiekis arba jis neribojamas). Jais naudojosi du trečdaliai (2017 m. - pusė) atsakiusiųjų. Be to, nuo 40 iki 50 proc. išaugo sąskaitą turinčių respondentų, kuriems mokėjimo paslaugų kainodara visada arba dažniausiai buvo aiški, skaičius.

2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios rinkos.

Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šis teisės aktas – tai dar vienas žingsnis bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo ES link. Juo skatinama plėtoti novatoriškas mokėjimo internetu ir mobiliuoju telefonu priemones, o tai naudinga ekonomikai ir jos augimui. Antrąja mokėjimo paslaugų direktyva uždraudžiame taikyti pridėtinius mokesčius vartotojams už mokėjimą debeto ir kredito kortelėmis. Tai ES vartotojams galėtų padėti sutaupyti daugiau kaip 550 mln. eurų per metus. Be to, atlikdami mokėjimus vartotojai bus geriau apsaugoti.“

Antrąja mokėjimo paslaugų direktyva uždraudžiame taikyti pridėtinius mokesčius vartotojams už mokėjimą debeto ir kredito kortelėmis.

Naujosiomis taisyklėmis:

draudžiama taikyti pridėtinius mokesčius, t. y. papildomus mokesčius vartotojams už mokėjimą kredito arba debito kortelėmis atsiskaitant tiek parduotuvėje, tiek internetu;

atveriama ES mokėjimų rinka mokėjimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, dėl tų paslaugų gaunančioms prieigą prie informacijos apie mokėjimo sąskaitą;

nustatomi griežti elektroninio mokėjimo saugumo ir vartotojų finansinių duomenų apsaugos reikalavimai;

stiprinamos vartotojų teisės daugelyje sričių. Be kita ko, mažinama atsakomybė už mokėjimus be leidimo ir nustatoma besąlyginė teisė (be jokių paaiškinimų) susigrąžinti tiesioginio debeto eurais sumą.

Šios taisyklės pradedamos taikyti nuo 2018 m. sausio 13 d. įgyvendinant nuostatas, kurias valstybės narės pagal ES teisės aktus nustatė savo nacionalinės teisės aktuose. Komisija ragina valstybes nares, kurios dar nėra perkėlusios šios direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, nedelsiant tai padaryti.

Pagrindiniai faktai

Persvarstytą Mokėjimo paslaugų direktyvą (Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą, 2015/2366/ES) Europos Komisija pateikė 2013 m. liepos mėn., o abi teisėkūros institucijos dėl jos susitarė 2015 m. Tai naujausias iš keleto ES priimtų teisės aktų, kuriais siekiama mokėjimo paslaugas padaryti modernias, veiksmingas ir pigias ir sustiprinti Europos vartotojų bei įmonių apsaugą.

Į direktyvą įtraukta ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (Mokėjimo paslaugų direktyva, arba Pirmoji mokėjimo paslaugų direktyva), kuri buvo visos ES bendrosios mokėjimo paslaugų rinkos sukūrimo teisinis pagrindas. Persvarstytojoje direktyvoje taisyklės pritaikomos prie atsirandančių naujų ir novatoriškų mokėjimo paslaugų, įskaitant mokėjimą internetu ir mobiliuoju telefonu, ir kartu užtikrinama saugesnė aplinka vartotojams.

„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje. Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai - klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, - leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant", - sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų. Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.

Įmokas už paslaugas internetu mokėjusių sąskaitą turinčių respondentų padaugėjo nuo 35 proc. (2015 m.) iki 39 proc. (2016 m.). Įmokas internetu dažniausiai mokėjo 30-49 m. didmiesčių gyventojai, o mokėjimo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi vyresni nei 50 m. kaimo gyventojai. Įmokas mokėjusiųjų mokėjimo įstaigose sumažėjo nuo 42 proc. (2015 m.) iki 40 proc. (2016 m.). Praėjusiais metais 26 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atliko mokėjimo pavedimus, iš jų 98 proc. juos atliko internetu.

Pagal apklausos rezultatus, gyventojai rečiau mokėjo grynaisiais pinigais prekybos vietose ar kitiems asmenims. 2016 m. 26 proc. respondentų dieną prieš apklausą nemokėjo grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele (2015 m. - 22 proc.), 44 proc. - tik grynaisiais pinigais (2015 m. - 47 proc.), 20 proc. - abiem mokėjimo priemonėmis (2015 m. - 21 proc.), o 10 proc. - tik mokėjimo kortele (2015 m. - 10 proc.).

Pamažu kinta požiūris ir į mokėjimo korteles - jas turintys dažniau joms teikia pirmenybę atsiskaitydami, pasigenda vietų jomis atsiskaityti.

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti šalies mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir gyventojų mokėjimo įpročius, penktus metus iš eilės inicijuoja Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Naujausios apklausos rezultatų apžvalga skelbiama Lietuvos banko svetainėje.