Praėjo pusė metų
"Yra elektroniniai vaistų receptai? Tai kodėl mano gydytojai rašo popierinius?" – stebėjosi kaunietė Henrieta Dumbliauskienė ir tvirtino, kad ji – visuomet už naujoves.
Penkiasdešimtmetei pritarė jos kolegos – ir jaunesni, ir vyresnio amžiaus.
Jau pusė metų, kai mūsų šalyje turėtų būti rašomi elektroniniai receptai. Į e.sveikatos sistemą jie įdiegti nuo praėjusių metų lapkričio 1 d.
"Iki šiol nė vienam pirkėjui neteko parduoti vaistų pagal elektroninį receptą", – vakar tvirtino farmacijos darbuotoja vienoje tinklo "Camelia" vaistinėje, veikiančioje dideliame prekybos centre.
Tai pasakiusi, vaistininkė pasitikrino, ar sistema tikrai veikia.
"Viskas gerai", – patvirtino ir paprašė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jei noriu pirkti vaistus šiuo naujuoju metodu.
E.receptas gana patogus. Gydytojui paskyrus vaistus ir tai įrašius į sistemą, pacientas gali eiti į bet kurią vaistinę, o jų didžioji dauguma jau seniai turi būti prisijungusi prie e.sveikatos sistemos. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje veikiančiose 265 "Eurovaistinėse" dar rudenį buvo pastatyti dirbti su e.receptu reikalingi skaitytuvai, kompiuteriuose įdiegta sistema.
Kokie vaistai paskirti, vaistininkai mato įvedę pirkėjo asmens kodą, ir juos išduoda. Gydytojas mato, ar jo pacientas vaistus nusipirko. Jokių popierių, nesusipratimų, keblumų.
Vaistininkai laukia
Deja, ir eurovaistinėse pirkėjų su e.receptais negausu iki šiol.
"Mes dar neturėjome nė vieno e.recepto. Kituose filialuose jų buvo", – pusmečio praktiką pakomentavo vaistininkė Daiva Kulbickaitė, "Eurovaistinės" tinklo filialo, esančio Pramonės prospekte, vedėja.
Kodėl naujas pažangus metodas taip sunkiai skinasi kelią? Farmacinės veiklos vadovės D.Kulbickaitės nuomone, poliklinikose neįdiegta e.recepto programa.
"Kai poliklinikos susitvarkys, vaistinės tokių receptų gaus", – įsitikinusi farmacininkė.
Ji tvirtina, kad išduoti vaistus pagal elektroninius receptus daug patogiau: akivaizdu, kada vaistai pirkti paskutinį kartą, kokie, kokiomis dozėmis vartojami, žodžiu, matoma visa gydymo istorija. Pasitaiko, kad popieriniuose receptuose būna taisymų, todėl elektroniniame variante jų nelieka, o iškilus neaiškumų, yra tiesioginis ryšys su gydytoju ir paciento nereikia siųsti atgal į gydymo įstaigą.
Dar viena problema popieriniuose ranka rašytuose vaistų receptuose – gydytojų braižas.
"Esame prityrę perskaityti sudėtingiausią rašyseną, bet būna, kad tenka skambinti gydytojui ir tikslintis, nes neįmanoma suprasti, kas parašyta", – priduria vaistininkė D.Kulbickaitė.
E.recepto privalumas yra ir tas, kad vaistų vartotojas, su elektroniniu parašu ar per elektroninę bankininkystę prisijungęs prie sistemos, gali matyti, kokie vaistai jam paskirti, kaip juos vartoti.
Poliklinikos snaudžia
Ir vis dėlto kodėl e.receptas neįsivažiuoja? Nejaugi tikrai, kaip sako vaistininkė D.Kulbickaitė, gydymo įstaigose dar neįdiegta e.sistema?
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Giedrės Maksimaitytės teigimu, pagal 2009–2015 m. planą, e.sveikatos plėtros informacinių sistemų projektus įgyvendino apie 170 šalies sveikatos priežiūros įstaigų, kurios turi technines galimybes ir pradėjo elektroniniu būdu pildyti pacientų medicininius dokumentus, taip pat ir e.receptą.
Tačiau, pavyzdžiui, vienos didžiausių Kaune Dainavos poliklinikos atstovė Aušra Ostaševičienė patvirtino: šioje gydymo įstaigoje e.receptai nėra išrašomi.
"Elektroninis receptas yra tik vienas iš keleto e.sveikata informacinės sistemos dokumentų, bet jis negali būti išrašomas neužpildžius ir nepasirašius e.parašu kitų dokumentų. Norint išduoti e.receptą, gydytojui tenka užpildyti ir pasirašyti kitas formas. O tai, esant sudėtingai dabartinei e.sveikatos sistemai, yra nepatogu ir ilgai trunka", – paaiškino A.Ostaševičienė.
O juk diegiant sistemą buvo deklaruojama, kad ji palanki gydytojams, nes vaistų receptus išrašant nebereikės vartyti popierinių žinynų ar katalogų, pakaks įvesti vaisto konkretų ar vaistinės medžiagos bendrinį pavadinimą.
"Gydytojams išmokus rašyti elektroninį receptą bus lengviau. Kol kas ne visi jų nori ir turi laiko mokytis", – dar vieną priežastį atskleidė Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas profesorius Leonas Valius.
Anot jo, popierinį receptą gydytojas rašo dvi tris minutes, kai kuriems ir vienos užtenka, o elektroninį baksnoja iki dešimties minučių.
"Vyresnio amžiaus gydytojai su elektronika nelabai draugauja, vos moka naudotis "Word" programa, geriausiu atveju – nedarbingumo pažymą užpildyti ir elektroninį laišką išsiųsti, o tai, kas nauja, užima daug laiko", – pakomentavo profesorius L.Valius.
Kritikuoja sistemą
"Vyresnio amžiaus pacientai sunkiau keičia įpročius. Su kompensuojamųjų vaistų knygute jie eina į arti namų esančią vaistinę, o dar ne visos jų parduoda vaistus pagal elektroninius receptus", – dar vieną priežastį nurodė Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas L.Valius.
Jis, labai pozityviai vertinantis pažangą, iš dalies pateisino naujovių vengiančius kolegas.
"Elektroninės sveikatos sistema vartotojui nėra palanki. Komerciniai logistikos puslapiai įprastai traukia dėmesį, paspaudus mygtuką duoda parengtuką eiti tolyn, o sveikatos sistemos puslapiuose nemažai turi ieškoti, suvesti pats, raidės, tekstūra neryški. Tenka blaškytis po visą puslapį, kol randi, kur paspausti, kad eitum tolyn ar baigtum darbą. Jei sistema bus tobulinama, daugiau žmonių ja naudosis", – įsitikinęs profesorius L.Valius.
Vis dar mokosi
"Bendradarbiaujame su institucijomis ir teikiame pasiūlymus, kaip šią paslaugą padaryti patogesnę", – pripažįsta "Eurovaistinės" tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
Tai, kad elektroniniai receptai didesnio susidomėjimo vis dar nesulaukia, ji vertina kaip natūralų naujo projekto startą. Vaistinių tinklo atstovės teigimu, daugiausiai e.receptų išrašoma Klaipėdoje, tačiau kituose miestuose tai pasitaiko retai. Vien į "Eurovaistines", kuriose visose įdiegta e.receptų galimybė, kiekvieną dieną suplaukia apie 35 tūkst. popierinių receptų, o eletroninių – vos vienas kitas.
"Jau įdiegdami šią sistemą, investuodami į vaistininkams patogesnę platformą, kuri visiškai atitinka naudojamą jų kasdieniame darbe, akcentavome darbo efektyvumą. Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinių sisteminių klaidų receptus priimti sudėtinga ar net neįmanoma jų patvirtinti, tačiau daugeliu atvejų vaistininkai džiugiai sutinka žmones su e.receptu. Jie yra gerai apmokyti, žino kiekvieną galimą niuansą ir dėl to dažnai ne tik išduoda vaistą, bet kartais dar ir gydytojams parodo, kaip tas receptas atkeliauja iki vaistinės", – paaiškino L.Bielskė.
E.sistemos "Eurovaistinės" tinkle įdiegimas kainavo apie 100 tūkst. eurų. E.receptai priimami visose 85-iose BENU vaistinėse visoje Lietuvoje.
Ministras problemas žino
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šių metų balandžio vidurio buvo išrašyta 1 700 e.receptų. Jų populiarumas šiemet auga, nes iki sausio pabaigos tebuvo išrašyta 400 receptų.
Sveikatos priežiūros įstaigos vykdo paskutinius derinimus su sistemos diegėjais, gydytojai teikia pastabas, kad sistema veiktų geriau. Informacinių sistemų diegėjai vykdo mokymus gydymo įstaigų darbuotojams, kaip naudotis lokalia sistema ir išrašyti e.receptus.
"Yra žinomos problemos, kodėl sistema neveikė, ir jau duoti pavedimai padaryti reikiamus pokyčius. Bus panaikinti pertekliniai procesai ir pernelyg sudėtingi klasifikatoriai. Pavyzdžiui, gydytojai turėdavo rinktis vaisto vartojimo būdą iš maždaug dviejų šimtų variantų arba vaisto formą iš maždaug aštuoniasdešimties. Taip pat sumažinta asmens sveikatos istorijos privalomų laukų. Šie sprendimai padės sutaupyti gydytojų darbo laiko ir palengvins e.recepto išrašymą", – taip problemą paaiškino sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.
Be to, Sveikatos apsaugos minsiterijos atstovai pridūrė, kad pamažu įsibėgėja ir kitos e.sveikatos posistemės. Jau sukurta daugiau kaip milijonas elektroninių sveikatos istorijų, daugiau kaip 5 tūkst. elektroninių dokumentų pateikta į e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenų bazę.
"Tam, kad visiškai įsibėgėtų nacionalinio masto sistema, reikės kelerių metų. Planuojama, kad per dvejus metus e.sistema bus naudojama 30 proc.", – tokias prognozes pateikė G.Maksimaitytė.
E.sveikatos sistema diegiama jau daugiau kaip dešimt metų, dar litais jai buvo išleista daugiau kaip 100 mln.