Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas.

Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Elektros tinklo dalyje atskirtoje nuo UPS/IPS sistemos, kurioje veikė visos didžiosios Lietuvos elektrinės ir vyko bandymas, „Litgrid“ dispečeriai dažnį valdė savarankiškai.

Bandyme dalyvavo visi didieji šalies elektros gamintojai – „Orlen Lietuva“ elektrinė, Lietuvos elektrinės septintasis ir devintasis blokai, Kauno termofikacinė elektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir „ NordBal" jungtis.

Taip pat buvo išbandyta jungtis su Lenkija „LitPol Link“ ir ištestuota, kaip ji gali padėti valdyti dažnį esant jo pokyčiams, pasitelkiant jos technologinį funkcionalumą.

„Litgrid“ teigimu, bandymo metu elektrinės pradėjo gaminti energiją esant įprastinei tinklo būklei, tuomet jos buvo izoliuotos ir veikė salos režimu valdydamos dažnį nepriklausomai nuo UPS/IPS sistemos. Pernai tokio pobūdžio bandymo metu elektrinių veikla buvo testuojama jas įjungiant dirbti iš karto salos režimu.

„Tokie technologiniai bandymai koordinuojant veiksmus su elektros gamintojais išryškina technologinę įrenginių parengtį bei rodo mūsų visų energetikos darbuotojų profesionalumo lygį ir atskleidžia, ką dar turime padaryti ar išmokti ruošiantis savarankiškam dažnio valdymui ir patikimam Lietuvos elektros perdavimo sistemos darbui sklandžiai veikiant kartu su žemyninės Europos partneriais. Po šio bandymo esame dar vienu žingsniu arčiau Lietuvos strateginio tikslo – sinchronizacijos,“ – sako Daivis Virbickas.

Pagrindiniai bandymai buvo atliekami naktį iš šeštadienio į sekmadienį, nuo 18 iki 2:40 val. ir galutinai sekmadienio ryte. Vartotojams elektra buvo teikiama be sutrikimų, tad gyventojai šio bandymo nė nepajuto.

Baltijos šalims ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, šių metų rugsėjo mėnesį yra planuojamas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas.

Bendroje deklaracijoje, kurią sekmadienio popietę Vilniuje pasirašė JAV energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ministrai, nurodoma, kad JAV gali teikti strateginę ir techninę paramą.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad šiuo metu yra labai svarbu „stiprinti strateginės Baltijos energetikos infrastruktūros kibernetinį saugumą“.

„Mes matome labai svarbų vaidmenį, kurį JAV galėtų vaidinti teikiant Baltijos valstybėms strateginę ir techninę paramą“, – rašoma deklaracijoje.

Lietuvos Vyriausybės atstovai BNS sakė, kad Lietuva tikisi JAV įmonių dalyvavimo modernizuojant SCADA kompiuterines elektros tinklų valdymo sistemas, stiprinant apsaugą nuo įsibrovimo, taip pat planuojamas specialistų keitimasis informacija.

„Įgyvendinant šį projektą akivaizdu, kad tai susiję su elektros sistemos saugumu, stabilumu. Norime būti apsidraudę, kad tokiose srityse turėtume ir techninę Jungtinių Amerikos Valstijų paramą“, – žurnalistams sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Baltijos šalyse veikiančios SCADA informacinės sistemos yra būtent JAV kūrinys, kalbėjome šiandien apie tai, kaip toliau tas bendradarbiavimas turėtų būti stiprinamas“, – pridūrė jis.

Energetikos sektorius dar išlieka Rusijos kibernetiniu taikiniu. Tinklai yra nuolatos skenuojami, ieškant silpnų saugos ir valdymo vietų.

Pasak ministro, per pusmetį numatoma sukurti specialistų bendradarbiavimo platformą.

„Sutarėme, kad bus sukuriama tokia platforma, Baltijos šalių bendradarbiavimo programa būtent kibernetinio saugumo srityje. Tai bus padaryta maždaug per pusę metų“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Už kibernetinį saugumą atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS teigė, kad „Lietuvai svarbu, jog JAV dalyvautų modernizuojant energijos gamybos ir skirstymo sistemas, diegiant saugumą užtikrinančias technologijas“.

Kibernetinių atakų šaltiniai dokumente neįvardijami, bet Lietuvos žvalgyba šiemet perspėjo, kad šalies „energetikos sektorius yra vienas iš Rusijos kibernetinių grupuočių taikinių“.

Viešai paskelbtoje ataskaitoje Lietuvos žvalgybos tarnybos teigia fiksuojančios pasikartojančius Rusijos bandymus vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus sistemų žvalgybą.

„Energetikos sektorius dar išlieka Rusijos kibernetiniu taikiniu. Tinklai yra nuolatos skenuojami, ieškant silpnų saugos ir valdymo vietų“, – BNS sakė E. Kerza.

Siekdamos sumažinti priklausomybę nuo Maskvos, Baltijos šalys numato iki 2025 metų susijungti su Europos elektros energetikos sistema.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Siekiant sklandaus atsijungimo, derybose su Rusija ir Baltarusija žada dalyvauti Europos Komisija.