Pasak jos, ministerija jau rengia įstatymo pakeitimus, kad gaminantiems vartotojams, norintiems pasididinti galią ar įsirengti saulės elektrinę, už jų prijungimą jie mokėtų atsižvelgus į norimą galią ir atstumą iki transformatorinės.

„Manome, kad toks principas, kai pereinama prie prijungimo įkainių skaičiavimo mokant už vieną kilovatą, atsižvelgus į vartotojų norimą galią ir atstumą iki artimiausios transformatorinės, galėtų būti pritaikytas ir gaminantiems vartotojams“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė I. Žilienė.

„Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų. Ir kaštų padengimo principas yra naudingas“, – kalbėjo ji.

Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų.

 

Nuo balandžio 1 dienos ESO taikys naują įrenginių prijungimo prie tinklų, arba galios didinimo metodiką ir atnaujins įkainius visiems vartotojams, išskyrus gaminančius.

ESO klientai bus skirstomi į tris grupes, o galutinį prijungimo prie skirstymo tinklo arba galios didinimo įkainį lems atstumas nuo prijungiamo objekto iki artimiausios transformatorinės.

Į pirmąją grupę pateks vartotojai, kurių objektas yra arčiau nei 100 metrų, jie turės padengti pusę prijungimo kainos, o paslaugos tarifas sieks 103,07 euro už kilovatą. Antroje grupėje bus klientai, kurių objektai nutolę 100–400 metrų, trečiąją – 400–1000 metrų – jie už kiekvieną prijungiamą kilovatą mokės atitinkamai 149,14 euro ir 347,12 euro.

„Prisijungimas prie tinklų suskirstytas į tris ruožus (...), fiksuotas dydis, keliais paspaudimais (vartotojas – BNS) žino kainą. Jei kaina tinka, klientas keliauja į ESO savitarną, gauna sutartį, apmoka ir laukia paslaugos suteikimo. Reiškia, nėra perskaičiavimų, operatorius negrįžta, neprašo primokėti, kaina nesikeičia. Nereikia tinkle rezervuoti papildomos galios, nes klientas, žinodamas kainą, tos paslaugos nori ar nenori“, – komisijos posėdyje kalbėjo ESO Tinklo vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.

Naujoji metodika kol kad nebus taikoma gaminantiems vartotojams.

ESO teigimu, taip supaprastinama naujų vartotojų prijungimo ar esamų vartotojų galios didinimo kainodara, bet to, prie skirstymo tinklo prisijungiantys buitiniai vartotojai už paslaugą mokės proporcingai. Anot operatoriaus, dabar gyventojai norėdami prisijungti prie tinklų turėdavo apmokėti jų rekonstrukcijos kaštus.

„Nepanaudotas kilovatvalandes nurašys ESO, kaip tai numato atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Dėl kompensacijų mokėjimo gaminantys vartotojai turėtų kreiptis į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, su kuriais yra pasirašę sutartis. Būtent jose yra numatyta kompensacijų tvarka ir jų mokėjimo sąlygos“, – pranešime sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.  

Vartotojams, esantiems garantiniame tiekime, už sukauptą, bet nepanaudotą elektros energijos kiekį, kompensacijas išmokės ESO. Kompensacija bus skaičiuojama už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 proc. viso per apskaitos periodą sukaupto ir į tinklus patiekto kiekio.

„Noriu akcentuoti, kad garantiniame tiekime esantiems gaminantiems vartotojams kompensacijos skaičiuojamos tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sukauptas, bet nepanaudotas esant garantiniame tiekime“, – pridūrė ESO atstovė.

Kompensuojamus sukauptos elektros energijos kiekius ir sumas vartotojai matys balandžio mėnesio sąskaitoje, kuri gegužę bus suformuojama per 1–3 darbo dienas.

Ministerija dėl to kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių reikalavimų, kurie ribotų vartotojų galimybę pasinaudoti teisėmis, tarp jų – teise įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę bei gauti elektros tiekimo paslaugą“, – ketvirtadienį pranešime teigė Energetikos ministerija. 

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tiekėjų atsisakymas sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais ne tik pažeidžia vartotojų teises, bet ir daro žalą valstybės tikslui didinti elektros gamybą Lietuvoje. 

Jo teigimu, tokia verslo praktika prieštarauja ir nacionalinio saugumo interesams.

Pasak ministerijos, nuo 2020 metų gaminančių vartotojų skaičius išaugo beveik dešimt kartų iki daugiau nei 95 tūkst.. Bendra jų galia viršija 1 gigavatą (GW), tuo metu visų šalies saulės elektrinių galia yra 1,2 GW.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia. 

Tuo metu pagal gamintojų deklaracijas jie iki šiol turėjo sumokėti 11,803 mln. eurų perteklinių pajamų. Gegužę skelbta, kad ši suma turėjo būti 13,932 mln. eurų.

„Baltpool“ atstovė Eglė Junčienė sako, jog sumos nuolat tikslinamos, nes atsiranda nauji išaiškinimai, kokiai atvejais nereikia skaičiuoti ir mokėti šių įnašų. Pasak jos, dėl to vienai elektrinei buvo gražinta daugiau nei 4 mln. eurų jau sumokėto įnašo, o iš viso gamintojams grąžinta beveik 5 mln. eurų.  

Pasak E. Junčienės, galutiniai skaičiai turėtų būti aiškūs rugsėjo–spalio mėnesiais – tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo iki birželio 30 dienos.

Tik tuomet dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus – pagal įstatymą jos turėtų būti grąžintos vartotojams, tačiau valstybei iki liepos  mokėjus kompensacijas gyventojams už elektrą, tikėtina, šios lėšos bus pervestos į biudžetą.

Kol kas pinigai deponuoti specialioje sąskaitoje. 

Pasak „Baltpool“ ataskaitos, iš pagrindinės eksportuojančios valstybės – Švedijos – Lietuva negavo nė euro.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, tokia sutartis iki šiol nepasirašyta. Energetikos ministras Dainius Kreivys pavasarį yra sakęs, kad dėl smukusių kainų Lietuva net ir pasirašius sutartį negautų pinigų iš Švedijos.

Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.

Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.

D. Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.

Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų.

Pasak „Baltpool“ atstovės Eglės Junčienės, dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus.

„Šiai dienai dar neturime tokių nurodymų pervesti tas lėšas kažkur (...) Kol kas jokio konkretaus sprendimo, kaip tos lėšos turėtų būti panaudotos, mes nesame gavę ir kol kas jos deponuotos specialioje sąskaitoje“, – BNS teigė E. Junčienė.

Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ nenurodė motyvuodama konfidencialumu.

Tuo metu, ataskaitos duomenimis, pagal jų pateiktus skaičiavimus ir deklaracijas, gruodį–kovą elektros gamintojai turėjo sumokėti 13,932 mln. eurų perteklinių pajamų.

„Mes turime tokių įmonių, kurios deklaravo (perteklines pajamas – BNS) ir faktiškai dar nesumokėjo. Mes tikriname pateiktus jų duomenis ir skaičiuojame, kiek jie turėtų pervesti“, – teigė E. Junčienė.

Pasak jos, dėl didelio gamintojų skaičiaus ir skirtingų prekybos elektra būdų beveik 14 mln. eurų siekianti surinktina „viršpelnių“ suma yra nuolat tikslinama.

„Vienu momentu gamintojai pateikia ataskaitą ir mes preliminariai skaičiuojame (surinktiną sumą – BNS), bet kitu laikotarpiu patiria nuostolius, tuomet tie skaičiavimai yra tikslinami“, – teigė „Baltpool“ atstovė.

Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Vyriausybei pritarus šio mažinti energijos kainas skirto reglamentavimo perkėlimui į Lietuvos teisę, elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką VERT patvirtino pernai gruodį.

Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.

Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.

Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina dažniausiai yra mažesnė nei 180 eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.

„Kaip žinoma, švedai buvo neįsitikinę, kad jie turi tuos „viršpelnius“, jeigu tokie susidarys, mokėti. Komisija labai aiškiai pasakė, kad būtent Švedija yra ta šalis, kuri turi su Lietuva sudaryti sutartį. Grįžome atgal į derybas su švedais ir šiuo metu toliau vyksta derybos“, – trečiadienį susitikime su opozicinių „valstiečių“ frakcija Seime teigė D. Kreivys.

Lietuvai ir Švedijai anksčiau nesutarus dėl pagrindinio elektros eksportuotojo sąvokos, kuri, kaip anksčiau teigė D. Kreivys, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos dokumentuose, šalys sausio viduryje kreipėsi į į EK ir paprašė išaiškinimo.

Pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už MWh kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Tikėtina, kad susitarusi su Švedija Lietuva galėtų pretenduoti tik į „viršpelnius“ už gruodį – Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, vidutinė jos kaina tuomet siekė apie 248 eurus už MWh, tuo metu sausį–kovą ji svyravo nuo 81,8 iki 93,3 euro.

Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros – daugiausia jos teka 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu, be to, elektra į šalį patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.

D. Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.

Bendras visų gaminančių vartotojų skaičius 2022 metų pabaigoje siekė 42,4 tūkst., o bendra suminė jų galia siekia 451,5 megavato (MW), iš jų gaminančių – 382 MW, nutolusių – 69,5 MW.

„Pastaroji gaminančių vartotojų augimo banga prasidėjo praėjusių metų kovą, nuosekliai didėjo iki liepos ir neslūgsta iki šiol. Prie to prisideda ir visuomenės sąmoningumas, ir valstybės teikiama parama saulės elektrinių įsirengimui“, – pranešime teigė ESO Tinklų plėtros vadovas Ovidijus Martinonis.

ESO duomenimis, pernai prie tinklo prijungta 18,6 tūkst. gaminančių vartotojų, 2021 metais – 5,6 tūkst., 2020 metais – 5,3 tūkst.  

Pernai per mėnesį buvo gaunama vidutiniškai po daugiau nei 4 tūkst. prašymų prijungti saulės elektrines prie skirstomųjų tinklų, sudaryta daugiau kaip 31 tūkst. sutarčių, iš jų 18,6 tūkst. jau įsirengė saulės elektrines, o likę daugiau kaip 12 tūkst. tai padarys šiais metais.

Lietuva siekia, kad 2030 metais elektros energiją pats pasigamintų kas trečias šalies vartotojas.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalies sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai.

„Todėl bandymui atsakingai ruošiamės: dirbame su elektros gamintojais, skirstymo operatoriais, prioritetiniais svarbiais vartotojais, kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais. Šiemet sėkmingai išbandėme mūsų šalies elektrines, paruošiamuosius darbus tęsime ir toliau“, – pranešime teigė R. Masiulis.

Pranešama, kad balandžio 22 dieną tinklas bus atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir veiks savarankiškai, o elektrą vartotojams tieks šalies elektrinės, taip pat jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį valdys „Litgrid“ dispečeriai.

Pasak bendrovės, į bandymą bus galima įtraukti ir šių metų pabaigoje numatomus įrengti 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklius.

Ruošiantis bandymui šiemet buvo atlikta jo studija, paruoštos informacinės sistemos, patikrinti svarbiausi elektros vartotojai ir išbandytos didžiosios elektrinės, parengta infrastruktūra.

Per pastaruosius metus „Litgrid“ atliko du svarbius bandymus: pirmą kartą izoliuotas dalies Lietuvos sistemos bandymas atliktas 2020 metais, o 2021 metais „Litgrid“ kartu su Lenkijos PSE atliko avarinės pagalbos bandymą per išplėstą „LitPol Link“ jungtį.

Prieš 2025 metų pabaigoje numatytą baigti sinchronizavimą su Europos tinklais visos Baltijos šalys taip pat turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.

Energetikos ministras Dainius Kreivys lapkričio pradžioje teigė, jog Lietuva siekia kitų metų pavasarį atlikti ir bendrą Baltijos šalių bandymą, tačiau, pasak jo, susitarimas su Latvija ir Estija dar nėra pasiektas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia paankstinti procesą ir sinchronizuotis 2024 metų vasarį. 

„Vien iš Lietuvos įmonių, kurios gamina elektrą, jeigu pasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo vasarą, galėtume surinkti į biudžetą papildomai 170 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

„Didžiules lėšas gauna mūsų tinklo operatorius „Litgrid“, nes jis gauna skirtumą tarp Švedijos ir Lietuvos (kainų – BNS), dalina per pusę ir didžiąją dalį skiria dengti nuostolius ir kompensuoti išaugusias kainas“, – pridūrė ministras.   

Anot D. Kreivio, surinktas pajamų perviršis būtų skirtas valstybės skolai dėl kompensacijų gyventojams už elektrą padengti.

„Tos lėšos eitų kompensuoti skolą, kurią valstybė dabar įgijo kompensuodama žmonėms“, – teigė D. Kreivys.

Energetikos ministras teigė esantis įsitikinęs, kad Lietuvai pajamų perviršį pavyks atgauti ir iš Švedijos pigios energijos gamintojų: jeigu Lietuvai su Švedija nepavyks susitarti, kitą savaitę pagalbos bus prašoma Europos Komisijos.

„Klausimas su Švedija sprendžiasi ir išsispręs, nes reglamentai (ES – BNS) aiškiai nustato – valstybė, kuri eksportuoja, turi dalintis ir aš kito galutinio rezultato nematau. (...) Yra tam tikrų nuomonių nesutapimų, bet planuojame, kad iki 15 dienos (gruodžio – BNS) nerasime bendro vidurio taško, tai kreipsimės į Komisiją, kad tas klausimas judėtų į priekį“, – kalbėjo D. Kreivys.

Vyriausybė pirmadienį pritarė europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius pirmadienį BNS teigė, kad gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodika ir jo deklaravimo tvarka turėtų būti parengta vėliausiai iki kitos savaitės pradžios.  

„Ir toliau taikant dabar esamą gaminančių vartotojų schemą, esant dideliems skirtumams tarp gaminančių vartotojų pagamintos elektros energijos kainos ir suvartotos elektros energijos kainos ir sparčiai didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, gali susidaryti gana žymus neigiamas skirtumas“, – portalui pateiktame atsakyme teigė VERT.

„Jis arba gali tapti per didele našta elektros energijos tiekėjams ir jie atsisakys vykdyti veiklą, arba tą skirtumą dengs didindami visiems vartotojams galutinės elektros energijos kainą. Siekiant, kad to neatsitiktų, VERT palaikytų esamos schemos pokytį su sąlyga, kad nauja schema būtų taikoma tik naujiems gaminantiems vartotojams“, – pažymėjo energetikos rinkos reguliuotojas.

Energetikos ministerija lapkričio pabaigoje paneigė informaciją apie planus keisti privatiems gaminantiems vartotojams taikomą dvipusės apskaitos modelį, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama (angl. net metering).

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, šiuo metu gaminančių vartotojų Lietuvoje yra daugiau nei 40 tūkst., o bendra jų įrengtoji galia siekia 432 megavatų.