Šiuo metu gyventojai moka 16–17 ct už kWh. Būsimi tiekėjai siūlo pasirašyti sutartis metams arba pusantrų, mokant 28–34 ct už kWh. Sutikite, tai įspūdingas pabrangimas, todėl daugelis jau dabar keikia tokio sprendimo autorius.

Vyriausybė ruošiasi numatyti kompensavimo mechanizmą – kainą sumažinti iki 23 centų. Likusi dalis, t.y. apie 10 centų, būtų dengiama iš biudžeto, sumokant neaišku už ką nepriklausomiems energijos tiekėjams. Kam reikalingas toks elektros energijos tiekimo liberalizavimas, dėl kurio vartotojai turės papildomų išlaidų, o valstybė neplanuotų nuostolių? Deja, į šį klausimą vengiama tiesaus atsakymo.

Kalbama apie dešimtis milijonų eurų, kurie bus pervesti į privačių bendrovių sąskaitas.

Kalbama apie dešimtis milijonų eurų, kurie bus pervesti į privačių bendrovių sąskaitas. Ar nebūtų teisingiau likti prie elektros tiekimo per dabartinį visuomeninį elektros tiekėją „Ignitis“, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė. Tuomet  teisingai apskaičiuotos lėšos liktų valstybės žinioje. Juk kompensuojant elektros kainą praeitą pusmetį buvo aiškinama, koks teisingas sprendimas tai daryti per šią įmonę.

Vykdant skubotą elektros rinkos liberalizavimą, piniginės naudos turės tik privatūs nepriklausomi elektros tiekėjai. Kas bus, jei Vyriausybė kitą pusmetį atsisakys kompensacijų gyventojams, o šie bus pasirašę sutartis metams ir ilgesniam laikui dabartine didele kaina?

Lietuvos ekonomikoje vykstanti stagfliacija ir įtempta geopolitinė situacija tikrai neleidžia tikėtis stabilumo. Tai kodėl skubame? Gal Vyriausybės noras skubiai užbaigti elektros rinkos liberalizavimą rodo jos baimę, kad nebesugebės valdyti situacijos, esant nestabiliai ekonomikos padėčiai, nes skolintis pinigų darosi brangu. Be to, turbūt ir skolinimosi limitai jau išsemti. Elektros kainos pabrangimą dar galima suprasti, bet pinigų švaistymo – niekaip. Be to, kas galėtų paneigti, kad niekas iš valdančiųjų iš to neturės naudos?

Anot pranešimo, visose trijose Baltijos šalyse vidutinė elektros kaina išliko panaši. Latvijoje ji buvo 49,49 euro už MWh, Estijoje – 49,08 euro už MWh. Per metus Latvijoje elektros energija atpigo 16,2 proc., o Estijoje jos kaina sumažėjo 11,4 proc. Rugpjūtį mėnesinis elektros energijos kainų augimas pastebėtas visose Baltijos šalyse: labiausiai jos didėjo Latvijoje (1,1 proc.), o mažiausiai – Estijoje (0,32 proc.).

„Nors artėjant rudeniui elektros poreikis įprastai pradeda didėti, bet šiųmetį rugpjūtį, atvirkščiai, visose Baltijos šalyse stebime jo mažėjimą. Kainų lygis šiose valstybėse taip pat išliko panašus, jos didėjo neženkliai. Tačiau Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje elektros kaina padidėjo 3,5 proc. Skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios zonos kainų rugpjūtį buvo 10,7 euro už megavatą (MW)“, – sako „Lietuvos energijos tiekimo“ Verslo sprendimų departamento vadovas Martynas Boratinskas.

Vidutinė šių metų rugpjūčio mėnesio temperatūra Lietuvoje buvo 0,9 laipsnio mažesnė nei tuo pačiu metu pernai. Be to, paskutinį vasaros mėnesį šalyje elektros poreikis buvo 1,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje elektros poreikis rugpjūtį sumažėjo atitinkamai 1,4 ir 1 proc., palyginti su 2018-ųjų rugpjūčiu.

Anot „Lietuvos energijos“, rugsėjo mėnesio elektros kainoms įtakos turės mažesni nei instaliuoti elektros jungčių pralaidumai su Latvija ir Kaliningrado sritimi. Visą rugsėjį Kaliningrade bus toliau vykdoma planuota elektros tinklų peržiūra, remontas ir profilaktiniai darbai, todėl 600 MW galios jungties pralaidumai bus ribojami nuo 0 MW iki 600 MW. 1350 MW galios jungties su Latvija pralaidumas bus ribojamas iki 650 – 850 MW.