Sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, moters koja, regis, nuslydo nuo stabdžio ant greičio pedalo, apie antradienio vakarą įvykusį incidentą rašė laikraštis „Le Parisien“.

Nedidelis moters vairuojamas automobilis tuomet šovė į priekį, kliudė kelis pėsčiuosius ir vieną jų nusitempė.

Anot laikraščio, kuris citavo policijos pareigūnus, moteris kartu su automobilyje buvusiu keleiviu buvo apsvaigę nuo azoto suboksido.

Stotis BFMTV skelbė, kad degant raudonam šviesoforo signalui moteris netgi nusifilmavo, kaip svaiginasi šia medžiaga.

Prancūzai Eliziejaus Laukus dažnai pavadina „gražiausiu prospektu pasaulyje“, bet aktyvistai jau ne vienus metus skundžiasi, kad dėl eismo ir daugybės parduotuvių jie virto triukšmingu ir nuobodžiu rajonu, kurio patys paryžiečiai vengia.

Apželdinimas vyks etapais. Pirmiausia pasikeis automobiliais užkimšta Santarvės aikštė, kurios tvarkymas turi būti užbaigtas iki 2024 metų Paryžiaus olimpiados, o vėliau – ir visas prospektas.

„Tai bus dar vienas nepaprastas sodas“, – laikraščiui „Journal du Dimanche“ sakė merė Anne Hidalgo.

Planas yra dalis socialistų merės pastangų kurti žaliąsias erdves tankiai apgyvendintoje Prancūzijos sostinėje, kur elegantiškas aikštes ir plačius bulvarus dažnai dusina automobilių eismas.

Projektą Eliziejaus Laukų prospektui stūmusi lobistų grupė sakė, kad „džiaugiasi šiuo pranešimu ir sveikina merijos, kuri, regis, nori padaryti Eliziejaus Laukų pagražinimą pagrindiniu savo urbanistiniu projektu šį dešimtmetį, sprendimą“.

A. Hidalgo vadovauja pastangoms mažinti mieste eismą. Jau uždarytos dvi pagrindinės eismo arterijos palei Senos upę, statoma nauja infrastruktūra dviračiams ir elektriniams paspirtukams.

2019 metais amerikiečių kraštovaizdžio architektei Kathryn Gustafson buvo pavesta pertvarkyti Eiffelio bokšto rajoną, kur gatvės taip pat bus paverstos pievelėmis ir želdiniais.

Eliziejaus Laukų gatvė atsirado 1670 metais, bet XIX amžiaus viduryje ją pertvarkė urbanistas Georges'as Eugene'as Haussmannas, pakeitęs Paryžiaus veidą valdant Napoleonui III.

Ištisus šimtmečius Eliziejaus Laukai buvo gerų ir blogų Prancūzijos istorijos įvykių vieta, kur vyko šventės, minėjimai ir protestai. 2018 ir 2019 metais čia vyko įnirtingi „geltonosiomis liemenėmis“ pramintų antivyriausybinių demonstrantų ir policijos susirėmimai.

Šiuo prospektu taip pat žygiuoja liepos 14-ąją švenčiamos Bastilijos paėmimo dienos kariniai paradai, jame baigiasi metinės dviračių lenktynės „Tour de France“.

Prieš tai žinybos jau uždraudė demonstracijas Nicos ir Tulūzos didmiesčiuose. Taip vyriausybė nori užkirsti kelią riaušėms, kaip praėjusį savaitgalį.

Riaušininkai Eliziejaus laukuose praėjusį šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ protestus nusiaubė daug parduotuvių.

Incidentas įvyko banko BNP skyriuje 400 m nuo Triumfo arkos – vieno pagrindinių sostinės turistinių objektų, kuriuo pagerbiamos šalies karinės pergalės ir kritę kariai.

24 metų vyras į banką Didžiosios armijos aveniu įsiveržė netrukus po jo atidarymo. Buvo sukeltas aliarmas ir policija jau laukė užpuoliko, kai šis išėjo laikydamas ginklą.

Policininkai šovė į įtariamąjį ir sužeidė jį į koją ir krūtinę. Jis buvo nuvežtas į ligoninę.

Pasak policijos, tai žinomas nusikaltėlis, praeityje įvykdęs ginkluotų apiplėšimų.

Pastaraisiais metais Paryžiuje buvo visa virtinė įspūdingų apiplėšimų, daugiausia susijusių su juvelyriniais dirbiniais.

2016 metų spalį Prancūzijos sostinėje buvo apiplėšta JAV realybės televizijos žvaigždė Kim Kardashian (Kim Kardašian), iš kurios buvo pagrobta papuošalų su deimantais už mažiausiai 9 mln. eurų.

Net ir tarp kauniečių nėra bendro sutarimo – kodėl.

Vieni mano, kad Kaunas mažuoju Paryžiumi vadintas dėl modernios to meto architektūros, kiti – kad čia buvo tokios pat gražios bei stilingos moterys kaip ir Paryžiuje. Aš šalininkas pastarosios versijos.

Iš tiesų sprendžiant bent iš to, kiek tuometinio Kauno senamiestyje ir dabartinės Laisvės alėjos vietoje buvo siuvyklų, galima daryti prielaidą, kad kaunietės daug laiko bei pinigų skyrė drabužiams ir tikriausiai turėjo išlavintą stiliaus pojūtį, kuris, mano nuomone, išlikęs ir dabar. Tuo nesunku įsitikinti išėjus pasivaikščioti į Laisvės alėją, ypač pavasarį.

Deja, šiandien Laisvės alėja nėra tokia gyvybinga, kokia buvo anksčiau. Tikriausiai didelį gyventojų srautą panaikino ir parduotuvėles vegetuoti privertė miesto centre pastatytas pramogų ir prekybos centras "Akropolis", galbūt stilingoms ponioms aukštakulniais bateliais vaikščioti kol kas trukdo remonto darbai.

Aišku, kad buvo padaryta klaida, tačiau dabar jau prekybos centro iš savo vietos nebeiškelsime, kad sugrąžintume pirkėjų srautus pas smulkiuosius prekeivius, tačiau Laisvės alėją suremontuosime, tegul ir prastesnėmis trinkelėmis, negu norėjome ir galėjome, bet bent aukštakulnių damos nesusilaužys.

Mano nuomone, sugrąžinti kauniečius ir miesto svečius į ištuštėjusią Laisvės alėją galima būtų įrengus gerą apšvietimą. Ne blausiai degančias taupias kaip ir visame mieste lemputes, bet ryškų, stiprų apšvietimą, sukeliantį aliuziją į Paryžiaus Eliziejaus laukus.

Mokslininkai jau senai nustatė, kad nuo šviesos esame priklausomi kur kas labiau, nei galime įsivaizduoti. Nuo apšvietimo intensyvumo, ryškumo ir kokybės priklauso mūsų organizmo aktyvumas bei nuotaikų kaita, o šviesos trūkumas neigiamai veikia mūsų fiziologiją.

Pas mus Lietuvoje dažnas svečias apniukę ir lietingi orai, kurie sukelia slogią depresinę nuotaiką, einant per balas ir žiūrint į lietaus aptaškytas vitrinas, verčia galvoti apie dideles kainas bei mažus atlyginimus – nuo to viskas dar labiau papilkėja. O čia mažuosiuose Eliziejaus laukuose galėtume pakliūti į šviesos ir spalvų oazę, patenkinti trūkstamos šviesos poreikį, pasisemti geros nuotaikos bei išsiugdyti poreikį vėl sugrįžti į mažuosius Eliziejaus laukus.

Pasak policijos, tai buvo 31-erių Paryžiaus priemiesčio Aržentilio gyventojas, žinomas kaip linkęs į ekstremizmą asmuo.

Iš pradžių buvo pranešimų, kad automobilio vairuotojas „rimtai sužeistas“, vėliau – kad jis gali būti negyvas. Dar vėliau Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolonas) patvirtino, kad užpuolikas negyvas ir kad tai buvo „tyčinė ataka“.

Jis pažymėjo, kad šis išpuolis rodo, jog pavojaus grėsmė tebėra didelė ir teisino nepaprastąją padėtį, kuri buvo įvesta po islamistų išpuolio Paryžiuje  2015-ųjų lapkritį.

G.Colombas žadėjo trečiadienį pateikti ministrų kabinetui naujo saugumo įstatymo projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo nuo liepos 15 iki lapkričio 1 dienos.

Policija nurodė, kad užpuoliko automobilyje rastas kalašnikovo automatas, pistoletų, dujinių balionų.

„Šiandien apie 15 val. 40 min. policijos būrys važiavo Eliziejaus laukų prospektu; „Renault Megane“ aplenkė jį iš dešinės ir rėžėsi į policijos kortežo priekinį furgoną“, – anksčiau sakė policijos atstovė.

„Automobilis „Renault Megane“ užsidegė. Policija užtvėrė gatvę. Nei pareigūnai, nei turistai nenukentėjo, – sakė ji. – Asmuo regis yra negyvas. Pradėtas tyrimas. Regis jis buvo ginkluotas“.

Laikraščio „Liberation“ žurnalistas Ericas Favereau (Erikas Favero), važiavęs motoroleriu paskui žandarus, sakė matęs, kaip vienas automobilis blokuoja kortežui kelią, pasigirsta sprogimas.

Pasak E.Favereau, žandarai išdaužė liepsnojančio automobilio langą ir ištraukė jame buvusį žmogų. Kiti žandarai putomis gesino liepsnas.

Tas vyras vėliau matytas gulintis ant pilvo, vilkinis baltus marškinius ir tamsius šortus.

Du policijos pareigūnai sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad rastas ginklas pas vairuotoją, kuris po sprogimo buvo smarkiai apdegęs.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Pierre-Henry Brandet (Pjeras Anri Brandė) sakė, kad įvykio vietą tikrina išminuotojai.

Prancūzijos antiteroristinių bylų prokuroras pradėjo tyrimą dėl policijos automobilio taranavimo Eliziejaus laukų prospekte.

Pasak pareigūnų, incidentas įvyko Eliziejaus laukų parduotuvių rajone. Per incidentą, kuris įvyko maždaug 15 val. 40 min. vietos laiku, vairuotojas „tyčia“ automobiliu rėžėsi į policijos furgoną Eliziejaus laukų žiede, vos už 230 metrų nuo prezidentūros, pranešė televizija BFM.

„Vairuotojas tyčia taranavo žandarų furgoną“, – sakė šaltiniai policijoje, kuriuos citavo BFM, užpuoliko motyvas nežinomas, žmonės nenukentėjo.

Anksčiau policija buvo pranešusi, kad minėto automobilio vairuotojas yra „ant žemės, be sąmonės“, taip pat ragino žmones laikytis atokiau.

Šiame pasaulinio garso prospekte, pamėgtame turistų, prieš porą mėnesių buvo nušautas policininkas, likus trims dienoms iki Prancūzijos prezidento rinkimų rato. Tada prie žuvusio užpuoliko Karimo Cheurfi (Karimo Šerfi) buvo rastas „Islamo valstybę“ garbinantis raštas. Vėliau jo automobilyje rasta kitų ginklų.

Išpuolis surengtas likus vos kelioms dienoms iki šalies prezidento rinkimų.

Stebėtojai jau seniai išreiškė būgštavimų, kad sekmadienio rinkimus Prancūzijoje gali sukrėsti žudynės. Nuo 2015 metų šalyje įvyko ištisa virtinė išpuolių, o po pastarosios atakos rinkėjai veikiausiai bus labiausiai susirūpinę dėl saugumo.

Užpuolikas apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku garsiajame Paryžiaus bulvare iš automatinio ginklo ėmė šaudyti į policijos furgoną. Įvykio vietoje buvusiems lankytojams ir turistams teko kuo greičiau iš ten sprukti, kad išsigelbėtų.

Per ataką, įvykdytą už kelių šimtų metrų nuo Triumfo arkos užpuolikas nužudė vieną pareigūną, sužeidė du jo kolegas ir bandė pabėgti, tačiau buvo nukautas per susišaudymą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai policijoje.

IS propagandos agentūros „Amaq“ paskelbtame pranešime sakoma, kad užpuolikas buvo „vienas iš „Islamo valstybės“ kovotojų“.

Žudikas, įvardytas kaip 39 metų prancūzas, buvo žinomas antiteroristinei policijai, AFP pranešė šaltiniai. Policija surengė reidą šio nukauto vyro namuose viename rytiniame Paryžiaus priemiestyje.

Šis vyras vasarį buvo sulaikytas, kilus įtarimų, kad jis planavo pareigūnų žudynes, tačiau vėliau buvo paleistas pritrūkus įrodymų.

2005 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl trijų pasikėsinimų nužudyti, o du iš jų buvo nukreipti prieš policijos pareigūnus, informavo šaltiniai.

Neaišku, kokią įtaką šis išpuolis turės Prancūzijos prezidento rinkimams – jų pirmasis turas vyks sekmadienį. Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir skandalų lydimas konservatorių kandidatas Francois Fillonas (Fransua Fijonas) atšaukė savo penktadieniui planuotus kampanijų renginius.

Iki šiol apklausos rodė, kad rinkėjai labiausiai yra sunerimę dėl nedarbo ir savo perkamosios galios, o ne terorizmo ar saugumo. Visgi analitikai perspėjo, kad įvykus smurtinei atakai rinkėjų nuomonė šiais klausimais gali pasikeisti.

Dviem dienomis anksčiau policija pietiniame Marselio uostamiestyje suėmė du vyrus, turėjusius ginklų ir sprogmenų. Įtariama, kad jie ruošėsi įvykdyti ataką ir sutrikdyti sekmadienį vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų ratą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pažadėjo, kad bus laikomasi „absoliutaus budrumo, ypač dėl rinkimų proceso“, ir išreiškė pagarbą policijai.

F.Hollande'as, pareiškęs, kad ketvirtadienį įvykdytas išpuolis buvo „teroristinis aktas“, atšaukė savo kelionę į Bretanę. Penktadienį jis pirmininkaus saugumo kabineto susirinkimui.

Saugumo klausimas kampanijoje

Antiimigrantiškų pažiūrų M.Le Pen per interviu su 10 kitų kandidatų į šalies vadovo postą anksčiau sakė palaikanti idėją, kad saugumas taptų svarbiausia kampanijos tema.

„Kenčiame ilgus metus besitęsiančio aplaidumo pasekmes“, – sakė ji prieš šaudynes. Kandidatė pažadėjo ryžtingai kovoti su ekstremistais ir įtariamais islamistais.

Ištisas savaites rinkėjų apklausose pirmavo buvęs bankininkas E.Macronas ir M.Le Pen, tačiau dabar jos rodo, kad panašių šansų patekti į antrą rinkimų turą, vyksiantį gegužės 7 dieną, turi dar du kandidatai.

Per pastarąsias dvi savaites savo pozicijas smarkiai sustiprino konservatorių kandidatas F.Fillonas bei kraštutinių kairiųjų atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas).

„Pirmoji prezidento atsakomybė yra apsaugoti, – sakė E.Macronas per interviu. – Ateinančiais metais ši grėsmė bus mūsų kasdienio gyvenimo dalis.“

F.Fillonas, prieš rinkimus išleidęs knygą „Islamiško totalitarizmo sutriuškinimas“ (Vaincre le totalitarisme islamique), savo ruožtu pareiškė, kad „kova su terorizmu privalo būti kito prezidento absoliučiu prioritetu“.

Vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie šaudymą Paryžiuje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad šis incidentas „atrodo tarsi nauja teroristinė ataka. Ką galima pasakyti? Tai tiesiog niekada nesibaigia.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė Prancūzijai savo užuojautą.

Nepaprastoji padėtis

Miesto centrą kertančiame Eliziejaus Laukų bulvare, kuriame įsikūrę daug parduotuvių ir restoranų, paprastai būna apstu žmonių, bet po išpuolio jis buvo blokuojamas ginkluotų policininkų, o vietos metropoliteno stotys buvo uždarytos.

„Turėjome paslėpti savo klientus rūsyje“, – AFP sakė vieno restorano, esančio netoli įvykio vietos, vadybininkas Choukri Chouanine‘as (Šukris Šuanenas). Pasak jo, ten buvo girdėti „daug šūvių“.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas už greitą reakciją įvykio vietoje padėkojo policijai, sugebėjusiai nukauti užpuoliką ir užkirsti kelią tolesniam kraujo praliejimui pavasario vakarą, kai sostinės gatvėse buvo daugybė žmonių.

Per šaudynes vienos užsienietės turistės kelį nesunkiai sužeidė skeveldra.

Prancūzijoje tebegalioja aukščiausio lygio nepaprastoji padėtis po 2015 metais prasidėjusios virtinės atakų, nusinešusių daugiau kaip 230 žmonių gyvybių.

2015 metų sausį buvo užpulta satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcija, tų pačių metų lapkritį masinės žudynės buvo surengtos keliose Paryžiaus vietose, įskaitant ir koncertų rūmus „Bataclan“, o 2016-ųjų liepą per Bastilijos paėmimo dieną sunkvežimį vairavęs vyras nukreipė jį į krantine Nicoje vaikštinėjančius žmones.

Šalyje būta ir smulkesnių atakų, dažniausiai nukreiptų prieš saugumo pajėgas.

Tūkstančiai karių ir ginkluotų policininkų buvo pasiųsti patruliuoti svarbiuose turizmo centruose, įskaitant Eliziejaus Laukus, ir saugoti kitų potencialių taikinių – pradedant vyriausybinių įstaigų pastatais, baigiant religiniais objektais.