„Visos įstaigos dirba pagal vienodus reikalavimus, įstatymai ir normos yra visiems vienodi. Kad vienos įstaigos yra išskiriamos iš kitų teikti išskirtines paslaugas, mes nepritariame tam. Jeigu taip yra, turėtų būti kažkokie argumentai, kodėl tos įstaigos išskiriamos iš kitų“, – BNS sakė „Northway“ Kokybės vadovė Kristina Mateikienė.

Pagal patvirtintą programą, embrioną donuoti bus galima po dvejų metų nuo jo sukūrimo. Tuomet pora turės apsispręsti – saugoti embrioną toliau ar jį donuoti kitai porai. Antruoju atveju embrionas bus pervežamas į universiteto ligoninę, jam parenkama tinkama pora bei atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Jeigu taip yra, turėtų būti kažkokie argumentai, kodėl tos įstaigos išskiriamos iš kitų.

Privačios įstaigos ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir reikalauti paaiškinimo, kodėl galimybė dalyvauti programoje sudaryta tik dviems valstybinėms klinikoms, o ne visoms gydymo įstaigoms, kurios turi licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

Licencijos pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugoms teikti išduotos aštuonioms įstaigoms: be minėtų valstybinių Santaros ir Kauno klinikų, dar ir privačioms klinikoms „Northway“, „Kardiolita“, „Jolsana“, „Vaisingumo centras“, „Baltijos ir Amerikos klinikos“, „Vaisingumo klinika“.

„Mes, kaip privati ligoninė, keliame klausimą, kodėl tvirtinant šią programą nebuvo įtraukti ir privačių gydymo įstaigų atstovai bei atsižvelgta į tai, kad privati medicina Lietuvoje jau yra investavusi didžiules sumas į pagalbinio apvaisinimo technologijas, specialistų parengimą ir tobulinimą“, – teigė „Baltijos ir Amerikos klinikos“ generalinė direktorė Vilma Bružienė.

Tačiau embrionų donorystės programą kontroliuosiančio Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė tvirtino, kad privačios klinikos skundžiasi be reikalo, nes nuostata, jog embrionų donorystės programą gali įgyvendinti tik universiteto ligoninės, numatyta Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.

„Ši programa finansuojama valstybės lėšomis, siekiant didesnio saugumo ir kontrolės, dėl to ir numatyta, kad šią programą galės vykdyti tik valstybinės universiteto ligoninės“, – BNS sakė R. Pekarskienė.

Embrionų donorystės programą planuojama vykdyti iki 2028 metų. Kasmet jai planuojama skirti maždaug po 70–80 tūkst. eurų.

Šiai programai kasmet planuojama skirti po 70-80 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti embrionų pervežimo ir saugojimo įrangai įsigyti, specialistams apmokyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, programa padės vaikų negalinčioms susilaukti poroms.

„Tad mūsų tikslas yra labai konkretus – padėti joms sulaukti šeimos pagausėjimo. O tai padaryti galėsime apmokėdami už kur kas daugiau reikiamų paslaugų. To Lietuvoje labai laukia daugybė žmonių“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Veryga.

Anot pranešimo, embrioną donuoti bus galima po dvejų metų nuo jo sukūrimo. Tuomet pora turės apsispręsti – saugoti embrioną toliau ar jį donuoti kitai porai.

Antruoju atveju embrionas bus pervežamas į universiteto ligoninę, jam parenkama tinkama pora bei atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo teisiškai reglamentuota embriono donorystės įgyvendinimo tvarka, nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas donuoti embrionus leidžia.

Patvirtinus embrionų donorystės programą, valstybinės universiteto ligoninės galės įsigyti reikiamos įrangos, investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą taip užtikrindamos geresnį dirbtinio apvaisinimo ir embrionų donorystės paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas turi aštuonios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau embrionų donorystės programą įgyvendinti galės tik Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Minėtos programos įgyvendinimą koordinuos Nacionalinis transplantacijos biuras.