„Manau, kad tai yra tam tikras kompromisas tarp skirtingų Seimo grupių. Įvertinus ir moralines, ir kitas aplinkybes, aš ketinu pasirašyti šį įstatymą“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė šalies vadovas.

Seimas šią savaitę priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakė amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo.

Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Taip pat nustatyta, kad pirmus dvejus metus embrionų saugojimas bus finansuojamas biudžeto lėšomis, toliau už saugojimą mokės šeima.

Tokios valdančiųjų atstovų inicijuotos pataisos priimtos 68 parlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 20 Seimo narių susilaikius. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.

Pataisas parengė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pakeitimai realiai padės poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, nes dabar šeimas stabdo finansinė našta už amžiną embrionų šaldymą.

„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali augti. Dabar galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet ir yra didžiulė finansinė našta šeimoms, po kelis šimtus ir netgi iki 500 eurų per metus kainuoja tas amžinas šaldymas“, – sakė I. Pakarklytė.

Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kalbėjo prieš pataisas, argumentuodama, kad numatoma finansavimo tvarka skatins žmones naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus praėjus dvejų metų laikotarpiui.

„Labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis“, – sakė parlamentarė.

„Kitas dalykas, kuris padarytas neteisingas, dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto, kad nutraukus finansavimas žmonių noras naikinti  embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis. Finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai embrionų apsaugai būtų nepalankūs“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.

Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.

Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicijos atstovė A. Širinskienė buvo pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė. Siūlymui nepritarta.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, taip pat numato onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, valdantieji taip pat numato platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičius padidinamas nuo dviejų iki trijų ir netaikomas amžiaus ribojimas, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

„Čia klausimas tam tikro sveiko proto, nes išties yra klausimas, o kam mes saugome? Jeigu mes saugome šimtus metų ir kiekvienais metais vis naujus ir naujus embrionus, tai kiek tai kainuos po 150 metų ir kiek reikės kažkokių išteklių, šaldytuvų ir kitos įrangos, kurioje tai būtų daroma, manau, kad dabar labai sunku pasakyti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Premjerė mano, kad yra labai daug argumentų, pagrindžiančių embrionų šaldymo laiko ribojimą.

„Jau neminint tų (argumentų – ELTA), kurie susiję su žmogaus apskritai gyvenimo trukme ir kad žmogus apskritai yra ribotas šiame pasaulyje ir kad vis tiek jo laikas kažkada baigiasi, bet ir kalbant apie kitus dalykus. Juk būna, kad poros išsiskiria ir būna kitų aplinkybių“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

„Tai manau, kad tai, kas svarstoma, yra toks racionalus pasiūlymas. Suprantu, kad kažkam etiškai jis atrodo nepriimtinas, bet tam Seimas ir yra, kad tai svarstytų“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą.

Įstatymo pataisomis siūloma numatyti embrionų laikymo terminą ir finansavimo galimybes. Siūlomos pataisos numato, kad embrionai pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią jų lėšomis galėtų būti saugomi paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam embrionų saugojimo terminui.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė antradienį pateikė savo pasiūlymus dėl neterminuoto embrionų šaldymo. Visgi politikės pasiūlymams Seimas nepritarė.

Šias pataisas teikė liberalai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Arminas Lydeka.

Pataisomis siūloma embrionus saugoti dešimtmetį, taip pat – didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms, naikinti iki šiol galiojančius amžiaus cenzo ribojimus.

„Patobulinus pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąlygas, būdus, tvarką, vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms arba partneriams užtikrinsime visavertę teisę jų susilaukti“, – pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

A. Lydekos teigimu, Lietuva dabar taiko vienus griežčiausių ribojimų visame pasaulyje, jie neatitinka nei vietinių, nei tarptautinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų.

Iki šiol poroms, nenorinčioms embrionų saugoti amžinai, likdavo vienintelė įstatymu numatyta galimybė – atsisakyti embrionų, perleidžiant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.

„Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų, ar embrionų donorystė pasirenkama laisva valia. Suvaržymas žmonėms neleidžia įgyvendinti donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo“, – sakė A. Lydeka.

Pataisos Seime turėtų būti svarstomos ateinantį antradienį.

Lietuvoje kas šešta pora yra nevaisinga.

Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė parlamente svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma atsisakyti neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke.

Grupės Seimo narių projektu dar siūloma padidinti valstybės kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų, netaikyti amžiaus ribojimo siekiant išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.

Įstatymo pataisomis būtų nustatyta, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Šiuo metu nustatyta, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai neterminuotai saugomi lytinių ląstelių banke už sutuoktinių, kurių pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, lėšas. Atsisakyti embrionų jie gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, kai tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės. Projekte siūloma netaikyti amžiaus ribojimo ir leisti paimti ne tik lytines ląsteles, bet ir reprodukcinius audinius.

Liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo tvarką siūlo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Vyriausybės kanceliarijos parengtoje medžiagoje nurodoma, kad Lietuvoje apie 10–15 proc. arba kas šešta pora yra nevaisingos.

Pateikiamas duomenimis, nuo 2017 metų įsigaliojusį Pagalbinio apvaisinimo įstatymui iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio po pagalbinio apvaisinimo gimė 1212 vaikų.

2020 metais pagalbinio apvaisinimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis suteiktos virš 6 tūkst. asmenų, PSDF išlaidos tam sudarė virs 1 mln. eurų.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

Politikės teigimu, nurodymas nepanaudotus embrionus šaldyti amžinai yra nelogiškas, neprasmingas ir brangus. Laisvės partija taip pat siūlys, kad valstybė šias procedūras finansuotų ir nesusituokusioms poroms.

„Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Šiandien keisime „valstiečių“ valdymo laikais įtvirtintą tvarką, kad pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus būtina užšaldyti amžinai. Dauguma specialistų šį reikalavimą vadina paprastai – nelogišku arba nesąmone, nes toks ilgas užšaldytų embrionų saugojimas neturi prasmės, o šeimai kas mėnesį kainuoja nuo 30 iki 90 eurų. Ir mokėti reikia visą likusį gyvenimą! Žmonėms tai tikrai nemenka našta ir neskatina pradėti apvaisinimo procedūrų“, – feisbuke rašo A. Armonaitė.

Pasak Laisvės partijos vadovės, kasmet Lietuvoje gimsta apie 400 pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų kūdikių. O galėtų būti ir daugiau.

Atrodo lyg maža korekcija, tačiau iš tikrųjų tai būtų dar vienas teigiamas postūmis padėti nevaisingoms poroms.

„Labai kviečiu kolegas šiandien palaikyti siūlymą panaikinti abejotiną reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. Pakeitus įstatymą, tai būtų galima daryti nuo 2 iki 10 metų, nebent šeima norėtų šį terminą pratęsti.

Atrodo lyg maža korekcija, tačiau iš tikrųjų tai būtų dar vienas teigiamas postūmis padėti nevaisingoms poroms. Ir tai dar ne pabaiga. Laisvės partija ir kolegos Seime siūlys, jog valstybė turėtų pradėti finansuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras ir nesusituokusioms poroms.

Atitaisykime neteisybę“, – įrašą baigė politikė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį ketina pateikti Seimui Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą. Taip pat siūloma didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms bei įteisinti vaisingumo išsaugojimo galimybę nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Seimo nariai registravo pataisas, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Tokias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šios frakcijos narys Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė bei konservatorė Jurgita Sejonienė.

Įstatyme taip pat būtų įrašyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos, įskaitant specialistų konsultacijas, tyrimus, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą, taip pat embrionų paruošimo ir saugojimo paslaugos būtų kompensuojamos valstybės lėšomis.

„Pagaliau Seime atsirado politinės valios paliesti šį jautrų klausimą seniai liberalų keliamai problemai dėl pagalbinio apvaisinimo“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo narys A. Lydeka sako, kad šiuo metu amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas kelia daug problemų ir yra kritikuotinas daugeliu aspektų.

Anot A. Lydekos, „amžinasis embrionų saugojimas taikomas, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes, nei į embrionų kokybę, nei į pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes, sutuoktinių ar partnerių mirties ar skyrybų atvejais“.

Valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis.

„Ir nors poros įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigotos embrionus saugoti amžinai, valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis“, – pažymi parlamentaras.

Taip pat liberalai siūlo įteisinti ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų.

Pranešime nurodoma, kad ilgos trukmės išgyvenamumo tikimybė vaikų ir paauglių, persirgusių onkologine liga, grupėje yra apie 80 proc. atvejų, tačiau neretai po ilgo ir sunkaus gydymo jie ateityje susiduria su nevaisingumu.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

Seimo narė registravo pataisas, kad šeima pati pasirinktų laikotarpį, kiek savo lėšomis saugos ir naudos embrionus. Tačiau projekte numatytas minimalus saugojimo laikotarpis – ne trumpiau kaip dveji metai.

Kai pasibaigtų pagal poros raštu pareikštą valią embriono saugojimo terminas arba vienas jų mirtų, pasibaigtų santuoka ir t. t., sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų tolesnis saugojimas būtų finansuojamas valstybės lėšomis.

„Seimas priėmė įstatymą, kuris turi, sakyčiau, prieštaringą nuostatą dėl amžino embrionų saugojimo ir dabar situacija tokia, kad amžino saugojimo kaštai gula ant porų, kurios nori susilaukti vaikų. Žmonės neturi pasirinkimo, kaip tik saugoti iki gyvenimo pabaigos, keista situacija“, – BNS sakė Seimo narė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ne viena pora atsisako procedūrų dėl neapibrėžtos situacijos su šaldymo kaštais, todėl siūlanti kompromisinį variantą, kada valstybė po tam tikro laiko perimtų saugojimo kaštus. Anot parlamentarės, embrionų šaldymas šeimai mėnesiui kainuoja per 30 eurų.

„Kaštai nėra labai dideli, bet, mano manymu, tai kur kas teisingesnis sprendimas nei tuos kaštus palikti poroms. Poros savo nuožiūra, jei turi tokias galimybes, gali saugoti ir dešimt, ir penkiolika metų, tai visiškai jų apsisprendimo reikalas, tačiau tuo atveju, jei nenori ir negali, ši prievolė pereina valstybei“, – kalbėjo parlamentarė.

V. Čmilytė-Nielsen anksčiau teikė pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau Seimas tam nepritarė.

Pagal dabartinį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai turi būti saugomi neribotą terminą.

Sveikatos apsaugos ministerijoje darbo grupė yra parengusi Embriono donorystės programos projektą, kad pagalbinį apvaisinimą pasirinkusioms poroms atsirastų galimybė išvengti neterminuoto embrionų saugojimo išlaidų. Pagal jį, valstybė sumokėtų už donuotų embrionų saugojimą.

V. Čmilytės-Nielsen projektas numato, kad praėjus poros pasirinktam embrionų saugojimo savo lėšomis terminui, jų laikymo kaštai pereitų valstybei nepriklausomai nuo to, ar šeima nuspręstų embrionus donuoti – galėtų to nedaryti.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, vieno embrionų banko išlaikymas valstybei per metus atsieitų apie 40 tūkst. eurų.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, susikirtus politikų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, jų šaldymo ir naikinimo.

Liberalioji pusė pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų ir priešinosi sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimui.

Pasisakantieji už negimusio embriono kaip gyvybės apsaugą jų siūlė sukurti ne daugiau trijų, kad visi būtų panaudoti ir pabaigus pagalbinio apvaisinimo procedūras nebūtų sunaikinami.

2016 metais buvo priimtas liberalusis įstatymo variantas, tačiau vėliau įrašyta prievolė dėl neterminuoto saugojimo. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigaliojo nuo 2017 metų ir atvėrė galimybę pagalbinį apvaisinimą finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Nepraėjus nė metams nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo parlamentarė teikia jo pataisas. Vienas siūlymų – dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora.

Embrionai pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią jų lėšomis būtų saugomi nurodytą terminą, bet ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų. Taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.

V.Čmilytė-Nielsen teigia, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas - neribotas.

„Įstatymais užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, kas mėnesį tai kainuoja daugiau kaip 30 eurų. Tai visiškai neskatina porų spręsti savo nevaisingumo problemų, nes valstybė, užuot aktyviai sprendusi šeimų problemas, jas tiesiog pagilina ir nesuteikia jokios realios apsaugos ir paramos, o tik sukuria prievoles“, – pataisas aiškina liberalė.

Anot jos, dabartinis įstatymas nesprendžia situacijos, kas atsitiks, kai sutuoktiniai, kurie apmoka embrionų saugojimo išlaidas, mirs, kas bus daroma su sukauptais embrionais, kas turės investuoti ir plėsti lytinių ląstelių bankų saugyklas ir t.t.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seme pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia, kad kol kas embrionų saugojimas nebus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Visgi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada pakeitimus, kad embrionų saugojimą finansuotų PSDF.

„SAM vadovybės nuomone, tai turėtų būti įtraukta į gydymo įstaigos paslaugos teikimo kaštus. Tėvams ši finansinė našta neturėtų būti užkrauta. Tad bus ieškoma būdų, kaip visoms pusėms rasti priimtinus sprendimus“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Privačios „Vaisingumo klinikos“ akcininkė akušerė-ginekologė Audronė Usonienė BNS sakė, kad prie embrionų saugojimo turėtų prisidėti valstybė, o kol taip nebus, tai kainuos pacientams.

„Mes esame privati klinika, mes skaičiuojame savo pinigus, aš įsivaizduoju, kad dabar pacientai turėtų mokėti (...). Techninės sąlygos keičiasi į griežtą pusę, reikia daug investicijų, kad atitiktume reikalavimus, tos investicijos mums kainuos ir nemokamai saugoti mes nenorėtume. Jei valstybė priima tokį įstatymą, kad reikia saugoti neribotą laiką, manau, reikėtų padaryti kad universiteto ligoninėje bendrą banką, kuris galėtų laikyti amžinai“, – BNS sakė viena iš nevaisingumo gydymo Lietuvoje pradininkių A.Usonienė.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Džiužaitė savo ruožtu teigia, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus embrionų saugojimas nebus apmokamas PSDF biudžeto lėšomis.

„Embrionų saugojimas nėra sveikatos priežiūros paslauga, todėl daugelyje ES šalių taip pat nėra apmokamas valstybės lėšomis“, – pažymi I.Džiužaitė.

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas. Nuo vasario įsigaliojusiomis pataisomis įpareigojama neterminuotą laikotarpį saugoti nepanaudotus embrionus, taip pat įteisinama embriono donorystė.