Ar lengvai pasiekiamos psichologinės gerovės paslaugos, kuriomis neseniai gyrėsi centrinė valdžia, ir kokia jų nauda problemų turinčiam žmogui, pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) „Vilnius sveikiau“ pavaduotoja Aurelija Šiautkulienė.

– Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad plečia psichologinės gerovės paslaugų tinklą. Kaip jis veikia? kur jį rasti? kokios tai paslaugos?

– VVSB „Vilnius sveikiau“ teikia tiek individualias, tiek grupines veiklas, kurios skirtos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimui. Jos – nemokamos. Galima gauti iki 600 nemokamų individualių ir grupinių konsultacijų.

– Kur kreiptis? Kur ieškoti pagalbos?

– Visą informaciją galimą rasti „Vilnius sveikiau“ internetiniame puslapyje arba mūsų feisbuko paskyroje. Tikrai skatinu drąsiai kreiptis pagalbos, nes ji – ne tik nemokama, bet ir anonimiška. Tai reiškia, kad nereikia psichologinės gerovės paslaugų teikime, konsultacijose, grupiniuose užsiėmimuose sakyti savo vardo ir pavardės. Tai – tikrai anonimiška. Drąsinu kreiptis ir elektroniniu paštu, tikrai atsakysime į kiekvieną laišką, pagelbėsim pakviesdami į savo tam tikras veiklas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turite tinkamų specialistų? Ar žmonėms nereikia laukti eilėse?

– Specialistų turime. Paslaugas teikia profesionalūs psichologai. Kalbant apie individualias psichologo konsultacijas, daugelis patvirtintų, kad tikrai reikia palaukti tam tikrą laikotarpį, kol pakviesime. Bet kalbant apie grupines konsultacijas, tikrai reikia tik susirasti, užsiregistruoti ir atvykti. Jeigu kalbėtume apie dar vieną opią problemą – priklausomybes, tai priklausomybių konsultantai, kurie teikia paslaugas seniūnijose, su jais galima susisiekti iškart ir nedelsiant.

– Ar artimieji gali registruoti kitą žmogų? 

– Pakomentuoti negaliu, ar gali tai už jį padaryti. Gal labiau gali tik padrąsinti. Tuo pagrindu mes organizuojam konsultacijas ir žmonėms, kurių artimieji turėjo priklausomybių, ar išgyveno depresiją, ar panašiai.

– Kaip vyksta užsiėmimai?

– Individualiose konsultacijose – ateina žmogus, konsultuojasi individualiai, kalbasi. Yra tam tikras užsiėmimų skaičius. Grupinės konsultacijos irgi turi tam tikras metodikas. Grupėse svarbiausia – įsiklausymas ir supratimas, kad aš esu ne vienas, galiu įveikti, galiu dalintis savo patirtimi, nes tai ir sujungia, padrąsina žmones.

– Kur vyksta užsiėmimai?

– Mes bendradarbiaujame su įvairiomis įstaigomis. Ir su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Kaip tik šiandien pas vicemerę susitinkame su poliklinikomis, gydymo įstaigomis. Pasikalbėsime, kaip toliau bendradarbiauti. Tai taip, mes teikiame paslaugas ir VSSB, ir individualiai tam tikrose nurodytose vietose.

– Kiek yra norinčių ir prašančių pagalbos?

– Prašančių pagalbos – nemažai, ypatingai individualių paslaugų.

– Nuo ko pradėti?

– Svarbiausia išdrįsti, suprasti, kad nėra tas žmogus vienas, kuris turi kentėti ir būti su savimi. Kreipkitės drąsiai, sakykit artimiesiems, šalia esantiems žmonėms, kurie tikrai gali nukreipti tuo teisingu keliu.

Užkelta lūkesčių kartelė

„Maždaug nuo dešimties metų, kai vaikai ima lytiškai bręsti, prasideda itin pažeidžiamas etapas, kurio metu yra daug vidinio chaoso, savęs ieškojimo, nežinomybės, gali atsirasti ir tapatumo krizė, nes mokinys jaučiasi nebe vaikas, tačiau dar nėra ir suaugęs“, – pažymi psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Psichologė dalijasi, kad tiek šeimoje, tiek mokyklos aplinkoje ar visuomenėje standartai nuolat auga, todėl vaikams gali būti sudėtinga suspėti visa tai atliepti. Tėvai neretai labai nori, kad vaikui pasisektų, tad pradeda kelti lūkesčių, kurie kartais būna net neįmanomi. Taip, anot V. Bartkutės-Vyšniauskienės, tėvai ant pečių mokiniui tarsi užkrauna netobulumo naštą. Vaikai bando įtikti tėvams ir iš savęs reikalauti labai daug.

„Mokykla turi labai aiškų ir konkretų vaikų gebėjimų vertinimą, kuris mokinį skatina sieti savo, kaip žmogaus, vertę su gautu skaitiniu įvertinimu iš tam tikro mokslų dalyko. Tačiau reikėtų pasistengti suprasti, kad net ir šiems standartams nesikeičiant, ne visi žmonės turi vienodus gebėjimus: galbūt vienam labiau sekasi skaičiuoti, kitam – rašyti, trečiam – sportuoti ar piešti. Tėvai turėtų išmokti įvertinti tai, ką atžala geba ir moka, o ne reikalauti būti geriausiam visose srityse. Turime paaiškinti savo vaikui, kad jis yra pakankamai protingas, kad ir kaip jam sektųsi, ir padėti išspręsti kylančias problemas“, – sako specialistė.

Iš savęs itin daug reikalaujantis mokyklinio amžiaus vaikas gali sielotis už užduotį gavęs 9, o ne 10 – tai prisideda prie perfekcionizmo, kuris vėliau gali virsti nerimu ar net depresija. Negana to, daugelis mokinių susiduria ne tik su nerimu dėl mokslų ar papildomomis atsakomybėmis – kai kurie neišvengia ir patyčių, neigiamos socialinių tinklų įtakos.

Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinių tinklų įtaka

Socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“, „YouTube“, „TikTok“, „Facebook“, užimą didelę mokinių gyvenimo dalį. Nors daugelyje socialinių platformų yra nustatyta amžiaus riba, net 38 proc. 8–12 metų vaikų prisipažįsta, kad juose lankosi.

Populiarios platformos duoda daug gero, pavyzdžiui, sumažina vienišumo jausmą, skatina domėjimąsi įvairiomis kultūromis, menu, kūryba, tačiau blogo – taip pat nemažai.

„Socialiniuose tinkluose apstu neigiamo, žiauraus ar net pavojingo turinio – jis atsidūręs prieš vaiko akis gali būti ne tik netinkamai interpretuotas, bet ir iš tiesų žaloti, paskatinti įvairių baimių, nerimo atsiradimą, – pastebi draudimo bendrovės specialistė Edita Majerienė. – Negana to, šios platformos yra žinomos dėl iškreipto ir nerealistiško požiūrio į kasdienybę ir žmonių išvaizdą ar talentą. Norime to ar ne, tiek vaikai, tiek suaugę žmonės pasąmoningai lygina savo gyvenimą su socialiniuose tinkluose matomu turiniu. Juo lengva patikėti, tad tėvai turi itin atidžiai žvelgti į tai, ką internete stebi atžala.“

Kuo vaikas vyresnis, tuo bet koks turinys tampa lengviau pasiekiamas, todėl būtina iš anksto diegti tinkamas vertybes.

„Mūsų šeimoje skatiname rūpinimąsi savimi ir džiugesį paprastais dalykais, nelyginant nei savo išvaizdos, nei turimų daiktų ar gebėjimų su tuo, ką demonstruoja kiti“, – dalijasi E. Majerienė.

Maždaug nuo dešimties metų, kai vaikai ima lytiškai bręsti, prasideda itin pažeidžiamas etapas, kurio metu yra daug vidinio chaoso, savęs ieškojimo, nežinomybės.

Kaip pastebėti ir padėti

Deja, šiuolaikiniai mokiniai neretai vengia garsiai kalbėti apie savo jausmus, tad, ypač tada, kai santykiai su tėvais neartimi, gali būti sunku suprasti pasikeitusį elgesį, kalbėjimo manieras, hobių atsisakymą ar niūrias ateities vizijas.

Jei santykis su atžala atviras ir draugiškas – pastebėti pokyčius yra lengviau. Paprasčiausias smalsumas ir nuoširdžios diskusijos, dalijimasis, paklausimas „Kaip tu jautiesi?“ gali tapti raktu į vaiko širdį.

E. Majerienė pastebi, kad augančiai ir besiformuojančiai asmenybei labai svarbi saugi aplinka, palaikymas ir supratimas. Deja, tyrimai rodo, kad vos 55 proc. vyresnių klasių mokinių kreipiasi į savo šeimos gydytoją dėl psichikos sveikatos. Panašus skaičius to paties amžiaus žmonių net nežino, Kad šeimos gydytojai taip pat gali konsultuoti dėl psichologinių sunkumų.

Dėl vyraujančių stigmų daugybė žmonių dėl savęs ar savo šeimos gėdijasi kreiptis pagalbos, o pirmasis žingsnis – itin reikšmingas. Žengus šį žingsnį ir aptarus iškilusias problemas su sveikatos ekspertu, bus lengviau suprasti, ko reikėtų imtis toliau: galbūt tereikia sulaukti tam tikrų tyrimų paskyrimo, galbūt rekomendacijų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą.

Kada suaugusieji turėtų sunerimti

Vaikų mąstymo instituto (Child Mind Institute) specialistai išskiria esminius signalus, kurie pažymi, kad reikėtų susirūpinti mokinio emocine sveikata.

• Liūdesys trunka dvi savaites ar ilgiau.

• Jaučiama baimė, kuri neturi aiškios priežasties ir trukdo atlikti kasdienius darbus.

• Kalbama apie savęs ar kitų žalojimą, įsiveliama į konfliktus mokykloje.

• Apetito stoka ar bandymas atsikratyti kilogramų.

• Negebėjimas susikaupti ir atlikti įvairias užduotis.

• Prastėjantys pažymiai ir mokyklos nelankymas.

• Ryškūs ir neigiami asmenybės, nuotaikos ir elgesio pokyčiai.

„Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius“, – BNS sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė.

Ji teigė paraginusi medikus ruošiančias įstaigas greičiau pradėti rengti paskaitas apie emocinę sveikatą.

„Aš pati Lietuvos medikų sąjūdžio vardu rašiau raštus į universitetus ir kolegijas, kurios rengia sveikatos sistemos darbuotojus, kad kuo greičiau į programas įtrauktų kursą apie psichinės sveikatos gerinimą: išmokytų atpažinti mobingą, išmokytų apsiginti nuo jo, ir tai irgi būtų pakankamai svari priemonė neleisti plėstis procesui, kuris yra iš tikrųjų toksiškas ir žalojantis“, – kalbėjo medikų atstovė.

Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius.

Anot jos, studentai, išmokę šio elgesio jau universitete, vėliau taiko jį darbovietėse ir namuose. Tačiau situacija keičiasi: vykusių psichoterapijos grupių metu jau pastebėta, jog jaunesni medikai yra atviri, lengviau kalba apie iškylančius psichologinius iššūkius nei jų vyresni kolegos.

„Jeigu žmogus atpažįsta laiku ir neįsivelia į toksiškus santykius, prisiima atsakomybę ir už savo gerovę, jis gali pats keisti savo elgesį ir atitinkamai, jeigu sistemoje vienas asmuo keičia savo elgesį, keičiasi visa sistema“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Pasak jos, ministerijos parengtas projektas suteikia būtinas žinias, yra konkretus – turi numatytą finansavimą ir tikslines grupes, todėl yra tinkama reakcija į skaudžias nelaimes, tokias kaip medikų savižudybės.

Tarp problemų – subordinacija, kompetencijų stoka

Kaip šią savaitę pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo planu siekiama didinti esamų ir būsimų gydymo įstaigų specialistų emocinę gerovę, o jo priemonės orientuotos į geresnį gydymo įstaigų valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių kompetencijų, psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo ugdymą.

Pasak ministerijos, moksliniai tyrimai, konsultacijos ir apklausos atskleidė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai užtikrinant psichologinę gerovę yra nusistovėjusi subordinacija tarp skirtingą statusą turinčių darbuotojų, vadovams reikalingų kompetencijų stoka, darbo užmokesčio ir krūvių sudarymo neskaidrumas, smurto prevencijos problemos.

Įvertinus šias problemas, bus siekiama gerinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą ir psichologinį atsparumą, gebėjimą įveikti stresą.

Plane keliami tikslai įpareigoti įstaigų vadovus bei vidurinės grandies vadovus rūpintis darbuotojų psichologine gerove. Bus stiprinamos lyderių vadovavimo, krizių valdymo, komunikacijos kompetencijos, numatomas jų veiklos vertinimas šiose srityse.

Pasak ministerijos, vienas svarbiausių tikslų – apibrėžti darbuotojų psichologinei gerovei palankią darbo aplinką kuriančius veiksnius bei principus ir skatinti gydymo įstaigas juos taikyti praktiškai.

Taip pat naujomis priemonėmis siekiama mažinti psichologinio smurto ir mobingo apraiškas gydymo įstaigose, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą.

Plano priemonėms iki 2024 metų įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mln. eurų. Daugelis numatytų investicijų tiesiogiai nukreipta į veiksmus, skatinančius sisteminius pasikeitimus bei psichologinės gerovės aspektų integravimą. 14 priemonių skirtos teisėkūros pasikeitimams, reikalingiems skatinti naujus ar tikslinti esamus procesus.

„Manau, kad tai, ką mes dabar turime – vakcina, yra mūsų viltis. Ir aš tikiu, kad per sausio mėnesį mes suteiksime šiai bendruomenei didesnį postūmį, pasitikėjimą. Tuomet, matydami sutvirtėjusią sveikatos apsaugos grandį, turėsime ir daugiau vilties visi kartu“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Dulkys.

Šis įrankis leis šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą ir rasti reikiamą pagalbą vienoje vietoje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, visuotinė pandemija šalyje palietė daugelį gyvenimo sričių, o tai atitinkamai paveikė ir šalies gyventojų psichologinę būseną.

„Nepaisant to, kaip besistengtume susigyventi su naująja realybe, bet pasirūpinti savo emocine sveikata reikia suskubti jau dabar. Tam sukūrėme nemokamą nacionalinę psichologinės pagalbos platformą Pagalbasau.lt, kurioje kiekvienas ras kažką naudingo. Ši platforma sukurta tobulinant anksčiau inicijuotą projektą, startavusį prieš kelerius metus. Taigi svarbiausia – nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos“, – sako ministras A. Veryga.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, bus galima įsivertinti savo emocinę būseną. Interaktyviame žemėlapyje bus galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas sako, kad šioje platformoje bus galima rasti ir būtiniausią informaciją apie dažniausiai pasitaikančius psichikos ir elgesio sutrikimus ir juos lydinčius simptomus, kaip atpažinti psichikos sutrikimų rizikos veiksnius ir kokiais būdais galima padėti sau ir artimajam, o prireikus – kaip gauti profesionalią specialistų pagalbą.

„Svarbu pažymėti, kad svetainėje pateikiama informacija negali pakeisti specialisto pagalbos ir atliekamo diagnostinio įvertinimo. Tad svetainė yra skirta suprasti ir įsivertinti savo ir aplinkinių asmenų psichikos sutrikimus. Jei įtariamas psichikos ar elgesio sutrikimas ir reikalinga pagalba, reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos centro, prie kurio gyventojas yra prisirašęs, specialistus“, - teigia I. Rubikas.

Svetainė Pagalbasau.lt buvo sukurta visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, o dabar pristatyta atnaujinta versija su papildomomis funkcijomis. Svetainė bus prieinama nemokamai visiems šalies gyventojams.

Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 42,5 proc. respondentų nurodė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo, o 54,6 proc. sakė nepajutę jokio poveikio. 2,6 proc. apklaustų žmonių teigė, kad jų emocinė sveikata pagerėjo.

Moterys (45 proc.) dažniau nei vyrai (39,5 proc.) tyrimo metu patvirtino, kad jų emocinė sveikata pablogėjo. Vertinant pagal amžiaus grupes, mažiausią neigiamą įtaką pajuto jaunimas iki 29 metų amžiaus (27,4 proc).

Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras sako, jog apklausos rezultatai rodo žmonių „normalią reakciją į nenormalią situaciją“.

„Lietuvos gyventojai adekvačiai reaguoja į situaciją, būtų keista, jeigu emocinė sveikata nebūtų daug kam pablogėję, ištikus stresui dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, realių grėsmių, karantino“, – BNS sakė D. Pūras.

Pasak psichiatro, daugiau kaip pusės gyventojų teiginį, kad jų emocinė sveikata nepasikeitė, galima interpretuoti dvejopai: ir kaip greitą prisitaikymą prie situacijos, ir kaip situacijos neigimą.

„Didelės gyventojų dalies reakcija yra adekvati – netoli pusės konstatuoja, kad jų emocinė būklė pablogėjo, virš pusės sako, kad nepasikeitė. Jei žmogui atrodo, kad niekas nepasikeitė, tai galima dvejopai interpretuoti, viena vertus, kad yra geri įveikos mechanizmai, greit prisitaikė, arba kad tie žmonės ignoruoja savo emocinę sveikatą“, – pažymėjo D. Pūras.

Natūralu, kad nežinomybė kelia žmonėms įvairių minčių ir tos mintys ne visada gali būti pozityvios.

„Šioje grupėje gali būti ir tokių žmonių, kurie neigia turintys emocinės sveikatos problemų, nes kultūriškai tai laikoma silpnumo požymiu. Vidurio ir Rytų Europoje dėl tam tikrų istorinių priežasčių žmonės nesimokė atpažinti savo jausmų, gilintis į juos, ir mūsų visuomenėje yra daug psichologinės gynybos“, – kalbėjo psichiatras.

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap sako, kad emocinės sveikatos pablogėjimas pandemijos laikotarpiu prognozuotas ir tam buvo ruošiamasi didinant konsultuojančių psichologų skaičių.

„Labai greitai pasikeitė kasdienybė, gyvenimo sąlygos, darbo, poilsio režimai, mūsų bendravimas su kitais žmonėmis ir šeimos nariais, ir tai sukėlė nemažai iššūkių. Natūralu, kad nežinomybė kelia žmonėms įvairių minčių ir tos mintys ne visada gali būti pozityvios, jos gali kelti emocinę įtampą, stresą, netgi iššaukti panikos atakas“, – BNS apklausos rezultatus komentavo V. Šap.

„Mes tam ruošėmės, yra daromi aktyvūs veiksmai, jog būtų gerinamas prieinamumas pas psichologus. Krizinės situacijos, sunkumai yra visiškai suprantami, ir psichologai yra tie specialistai, su kuriais žmogus gali kalbėtis apie savo emocijas, savijautą, tartis“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Ar koronaviruso pandemija ir karantinas darė įtakos jūsų emocinei sveikatai?“

Atsakymai: emocinė sveikata pagerėjo 2,6 proc.; emocinė sveikata pablogėjo 42,5 proc.; emocinė sveikata nepasikeitė 54,6 proc.; nežino/neatsakė 0,3 proc.

Apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu respondentų namuose 25 miestuose ir 39 kaimuose.

„Natūralu, mes fiksuojame daugiau smurto artimoje aplinkoje – kalbame apie išaugusius skaičius. Preziumuojame, kad kiekvienu atveju, kai šioje aplinkoje yra nepilnamečiai asmenys, vaikai, jie tampa nukentėjusiaisiais asmenimis. Galima teigti, kad vaikai yra padidintas taikinys koronaviruso pandemijos laikotarpiu Lietuvos šeimose“, – pirmadienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė policijos generalinis komisaras.

Pasak jo, dažnai konfliktai namuose įvyksta, kai yra vartojamas alkoholis, tačiau tai, pastebi R. Požėla, pasitaiko ne tik probleminėse šeimose.

„Yra įvairios situacijos, kai yra probleminės šeimos, ten įdirbis tiek policijos, tiek vaikų teisių specialistų gali būti didesnis, bet yra tokių situacijų, kai dėl įvairių trinčių namuose, nors atrodo, kad tai normali, tvarkinga šeima ir jokių pranešimų policija nėra gavusi, tačiau kažkas nutinka, įvyksta. Dažniausia tai būna susiję su lėbavimu, neatsakingu alkoholio vartojimu. Konfliktas, fizinis smurtas, šalia to vaikai – ir turime ikiteisminį tyrimą su nukentėjusiais vaikais“, – teigė R. Požėla.

Policijos vadovo teigimu, emocinis „įsielektrinimas“, kai žmonės sunkiai susitvarko su savo psichologine būkle, jaučiamas visame pasaulyje. Tai, anot jo, pasireiškia ir keistais renginiais, sąmokslo teorijų vystymu.

„Įsielektrinimas tikrai bus jaučiamas, ir tai ne vien mūsų valstybės fenomenas. (...) Ką mes matome, tai įvairūs keisti renginiai organizuojami, kuriuose puoselėjamos, kuriamos sąmokslo teorijos, dalinamasi netikromis žiniomis, mano minėta nusikalstamumo suvestinė, įvairūs skundai – visa tai piešia paveikslą, kad dalis žmonių ne visiškai pasirengę atėjo į karantininį laikotarpį ir toliau kovoja su savo problemomis. Kovoja taip, kad įtraukia ne tik savo artimus asmenis, bet ir teisėsaugos institucijas“, – sakė R. Požėla. Jis patikino, kad policija stebi elektroninę erdvę, bando identifikuoti nusikalstamas veiklas, dėl to, pasak komisaro, mato tam tikras sąmokslo teorijų kūrimo tendencijas.