„Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas (Pavelas Orlofas).

„Veolia“ teigia esanti pasirengusi nedelsiant sumokėti šią sumą ir šiuo metu laukia, kol Vilniaus savivaldybė ir VŠT nurodys sąskaitą, kur pervesti pinigus. 

VŠT atstovė Monika Merkytė BNS sakė, kad teisininkai dar dirba, todėl ji negalėjo pasakyti, kada ir kokiai sumai bus išrašyta sąskaita.

Vilniaus savivaldybė ir VŠT skelbė, kad pagal arbitražo sprendimą „Veolia“ ir jo valdoma „Vilniaus energija“ Vilniui turi grąžinti 83 mln. eurų kompensaciją, kurią sudaro daugiau nei 61,5 mln. eurų pinigais (įskaitant apie 3 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų) ir 21,5 mln. eurų – turtu.

Tuo metu savivaldybė ir VŠT buvusioms šilumos ūkio nuomininkėms turi išmokėti apie 26,9 mln. eurų, iš jų 10,9 mln. eurų – už turtą ir apie 16 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Veolia“ skaičiuoja, kad maždaug 61 mln. eurų jos kompensaciją miestui sudaro apie 44,8 mln. eurų priteistos sumos (iš jų  41,7 mln. eurų – už apyvartinius taršos leidimus) ir apie 17 mln. eurų palūkanų, taigi, iš šios sumos atėmus jai priteistą sumą su palūkanomis (apie 26 mln. eurų) lieka apie 35 mln. eurų.      

Be to, iš šios sumos savivaldybė ir VŠT dar turės sumokėti apie 10 mln. eurų sėkmės mokesčio Liuksemburgo rizikos kapitalo fondui „Profile Investment“. 

Miestas ir VŠT Stokholmo arbitražo teismo prašė iš „Veolia“ priteisti 560 mln. eurų kompensaciją.

Tuo metu „Veolia“ skelbia, kad iš jos reikalauta sumokėti apie 850 mln. eurų ir palūkanų.

Pasak savivaldybės, arbitražo teismas pripažino, kad „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pažeidė 15 metų (2002-2017 metų) Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygas neteisėtai pasisavindamos apyvartinius taršos leidimus, taip pat pripažino kitus sutarties pažeidimus.

Tuo metu „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pareiškė, jog tribunolas atmetė didžiąją dalį savivaldybės reikalavimų. Pasak jų, nepaisant savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolia“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, tribunolas visus šiuos kaltinimus atmetė.

Lietuvos priešieškinio reikalavimą priteisti iš „Veolia“ daugiau nei 130 mln. eurų kompensaciją už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams nuspręsta toliau reikšti ne arbitraže, o Lietuvos teismuose, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Pasak ministro patarėjos Aurelijos Vernickaitės, tokį prašymą teikianti Lietuva remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2018 metų kovą priimtu sprendimu Slovakijos ir Nyderlandų bendrovės „Achmea“ byloje, kad ES šalių narių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių nuostatos, numatančios ginčų sprendimą arbitraže, yra nesuderinamos su ES teise ir neturinčios teisinės galios.

Be to, ES narės yra pasirašiusios deklaraciją, kuria susitarta siekti, kad bylos, kurių arbitražo teismai neturi kompetencijos nagrinėti, turi būti nutrauktos.

„Mūsų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, jokie Vašingtono arbitražo sprendimai negalėtų būti įgyvendinti ES šalyje, taip pat ir Lietuvoje, kaip prieštaraujantys ES teisei. Siekiant, kad „Veolia” padaryta žala būtų atlyginta valstybei ir šilumos vartotojams, Lietuva reikalavimus dėl daugiau nei 130 mln. eurų žalos teiks Lietuvos teismams“, – BNS sakė A. Vernickaitė.

Lietuva antradienį Vašingtono arbitražui pateikė atsiliepimą ir vienus paskutinių procesinių dokumentų šioje byloje. Šalims baigus apsikeitimą dokumentais, 2020 metų sausį planuojamas pirmasis arbitražo posėdis.

„Veolia“ Vašingtono arbitražui pateiktame ieškinyje teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir reikalauja 118 mln. eurų žalos atlyginimo.

Tuo metu Lietuvos valdžios, Vilniaus miesto ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir savo ruožtu pateikė pretenziją koncernui.

Vilnius savivaldybė ir jos kontroliuojama įmonė Vilniaus šilumos tinklai dėl 2002–2017 metų „Veolia“ investicijų į miesto šilumos ūkį su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže, kur siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Dalį – iki 5 mln. eurų – Vilniaus valdžios teisinių išlaidų šiame ginče finansuos Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“. Jo sėkmės mokestis priklausys nuo prisiteistos sumos – ji gali siekti iki 21,5 mln. eurų.

Ginče Vašingtono arbitraže Lietuvai atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų JAV „Shearman & Sterling“ kartu su Lietuvos advokatų kontora „Tark,Grunte, Sutkiene ir partneriai“. Anksčiau teigta, kad šis bylinėjimasis Lietuvai gali kainuoti 3–4 mln. eurų.