Pasak Energetikos ministerijos, susitikimo metu bus aptarti su Belgijos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį susiję klausimai, tarp kurių – Europos vėjo energijos paketas bei Rusijos energetinių išteklių atsisakymas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę metinėje savo kalboje pranešė apie Komisijos planus pateikti Europos vėjo energijos dokumentų rinkinį.

Jos teigimu, paketas dar labiau paspartins leidimų išdavimo procesą, patobulins Bendrijoje vykstančių aukcionų sistemas, skiriant dėmesį finansavimo galimybėms bei tiekimo grandinių stabilumo užtikrinimui. 

Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Ispanija.

Maži veiksmai – didelė įtaka

Jau praėjusį mėnesį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas šaipėsi, kad dėl staigiai augančių energijos kainų kalti patys ES politikai. „Jie liepia savo gyventojams susiveržti diržus, šilčiau rengtis“, – per vieną iš televizijos transliuotų vyriausybės posėdžių aiškino jis.

Ilgainiui socialiniuose tinkluose paplito daugybė nuotraukų, vaizdo įrašų ir komentarų, kuriuose rusai atvirai juokiasi iš Vakarų: Rusijoje spaudžiant dideliam šaltukui šalies žmonės gali be suvaržymų dujomis šildytis namus plačiai atvertais langais – priešingai nei esą šąlančioje Europoje.

Tačiau tiek Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, tiek daugybė kitų bloko lyderių – vieningi: norint pakenkti Rusijos režimui, kiekvienas ES pilietis gali prisidėti paprasčiausiai keisdamas įpročius ir taupydamas energiją – nieko gėdingo ar juokingo čia nėra.

Belgijos federalinė vyriausybė pradėjo informacinę kampaniją „Aš turiu poveikį“, pateikdama praktinių patarimų, kaip paskatinti šalies gyventojus naudoti mažiau energijos ir taip remti Ukrainą.

Nuo sausio 1 d. Belgijoje energijos srautai daugiausia keliauja iš šalies vakarų į rytus ir į Nyderlandus, o į mūsų tinklą patenkančių rusiškų dujų kiekis yra itin ribotas, beveik nulinis.

Neseniai Nyderlandų vyriausybė paragino savo šalies žmones praustis po dušu trumpiau ir termostatu savo namuose nustatyti maksimalią 19 °C temperatūrą, kad sumažintų energijos suvartojimą. Belgija renkasi panašų kelią.

Karas Ukrainoje parodė, kaip smarkiai Europa priklausoma nuo dujų ir naftos iš Rusijos: Belgija iš pastarosios importuoja 30 proc. naftos, 20 proc. urano ir iki 6 proc. gamtinių dujų.

„Protingai naudokime energiją – taip mes padedame Ukrainai. Nes 11 mln. mažų veiksmų daro labai didelį poveikį“, – turint omenyje Belgijos gyventojų skaičių, teigiama kampanijos „Aš turiu poveikį“ svetainėje.

„Niekas negali numatyti, kaip konfliktas vystysis, bet mes jau dabar galime pasirengti. Taupydami energiją padedame Ukrainai ir galime greitai sumažinti priklausomybę nuo energijos iš Rusijos“, – sakė Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten.

1 °C vėsiau

Pirmiausia federalinė Belgijos vyriausybė rekomenduoja šildymą savo namuose sumažinti 1 °C – taip namų ūkiai gali sutaupyti iki 240 eurų per metus: „Šildykite tik tuos kambarius, kuriuose esate, ir uždarykite nešildomų patalpų, pavyzdžiui, miegamojo ar sandėliuko, duris.“

Temperatūros sumažinimas, net jei kalbame tik apie 1 °C skirtumą, iš tikrųjų gali turėti įtakos: remiantis Belgijos federalinės elektros ir dujų reguliavimo komisijos (CREG) duomenimis, vienas namų ūkis vidutiniškai sunaudoja 23 260 kWh dujų. Vadinasi, 1 °C sumažinus savo namų šildymo temperatūrą, sutaupoma 7 proc. energijos, arba 1 628 kWh per metus.

Kitas su namų šildymu susijęs patarimas – valandą prieš miegą arba valandą prieš išeinant iš namų nustatyti šildymą iki 15 °C. Pasak ekspertų, šiluma namuose išlieka gana ilgai, kad namiškiai nespėtų sušalti. Tačiau tuose namų ūkiuose, kuriuose yra šildomos grindys, termostato nereikėtų nustatyti žemiau nei 17 °C ar 18 °C, nes prireiks daug laiko ir energijos, kad ryte namai vėl įšiltų.

Energijos siurbliai

Didysis namų ūkių energijos siurblys – buitinė technika, sunaudojanti daug energijos, dažnai net ir nesinaudojant įvairiais įrenginiais.  Energijos vartojimo efektyvumo etiketė ant elektros prietaisų nurodo, koks prietaiso energijos vartojimo efektyvumas. Vyriausybė ragina žmones atsižvelgti į šią etiketę, pavyzdžiui, perkant naują skalbyklę, televizorių ar šaldiklį.

Ideali temperatūra šaldiklyje yra –18 °C, o kiekvienas laipsnis šaltyn atitinka 5 proc. papildomų sąnaudų. Be to, rekomenduojama atitirpinti šaldiklį, kai tik pamatote susikaupusį ledą, nes 2 mm ledo sluoksnis sunaudoja 10 proc. daugiau energijos.

1 laipsniu sumažinus savo namų šildymo temperatūrą sutaupoma 7 proc. energijos.

Šaldiklio energijos sąnaudos priklauso ir nuo aplinkos temperatūrų skirtumo, vadinasi, jis turi būti pastatytas rūsyje, garaže ar kitoje nešildomoje patalpoje – žinoma, jei jūsų namų ūkyje yra tokia galimybė.

Kitas paprastas patarimas, kuris nebuvo paminėtas Belgijos vyriausybinėje kampanijoje, tačiau kurį pateikia „Brussels Times“, – stebėti įrenginių suvartojamą energiją jų budėjimo režimo metu. Daugelis elektros prietaisų ir toliau eikvoja energiją net tada, kai jais aktyviai nesinaudojama.

Vidutiniuose namų ūkiuose pagrindinės energijos vartojimo budėjimo režimu priežastys yra kompiuteriai (su pagalbiniais įrenginiais, tokiais kaip papildomi ekranai, spausdintuvai ir kt.), televizoriai, kavos aparatai, Hi-Fi (audiosistemų) įrenginiai, orkaitės ir mikrobangų krosnelės su skaitmeniniais laikrodžiais.

Virtuvės patarimai

Kalbant apie virtuvę, Belgijos vyriausybė pataria maistui šildyti naudoti mikrobangų krosnelę, nes, pasirodo, ji sunaudoja iki keturių kartų mažiau energijos nei indukcinės ar dujinės viryklės.

„Naudojant indukcinę kaitlentę, 90 proc. pagamintos energijos iš tikrųjų nukeliauja keptuvei šildyti, o naudojant dujinę ugnį – tik 60 proc.“, – skaičiuoja vyriausybės ekspertai.

Be to, sutaupyti energijos gaminant maistą padeda ir įpročiai – pavyzdžiui, paprasčiausiai uždengti puodą su gaminamu maistu jame dangčiu. „Sumanus energijos naudojimas naudingas jūsų piniginei, padeda mums tapti mažiau priklausomiems nuo Rusijos ir yra naudingas klimatui, – pridūria T.Van der Straeten. – Visi šie patarimai turi didelį poveikį, nes išmanydami energijos vartojimą namų ūkiai gali lengvai sutaupyti šimtus eurų.“

Dviračiai ir mažesnis greitis

Vyriausybės rekomendacijose svarbią vietą užima ir transportas. „Trumpus atstumus eikite pėsčiomis, važiuokite paspirtuku ar dviračiu. Tai ne tik padeda palaikyti gerą formą, bet ir yra pigu ir tvaru“, – rašoma kampanijos svetainėje. Belgijoje, panašiai kaip ir Nyderlanduose, itin populiari transporto priemonė yra dviratis, didžiuosiuose šalies miestuose išvystyta gera dviračių infrastruktūra.

„Į ilgesnes keliones, kur tik įmanoma, važiuokite autobusu, tramvajumi, metro ar traukiniu, o ne automobiliu“, – priduriama pasiūlymų sąraše. Be to, vairuotojai raginami ekonomiškai vairuoti: greitkeliu važiuojant 100 km/val., o ne 120 km/val. greičiu, sutaupoma nuo 10 iki 15 proc. degalų sąnaudų.

Remiantis naujausiais Europos aplinkos agentūros tyrimais, sumažinus greitį iki 110 km/val. taip pat galima pasiekti reikšmingų skirtumų: suvartoti 12 proc. mažiau dyzelino ir 18 proc. mažiau benzino.

Belgijos vyriausybė taip pat siūlo naudotis šalyje veikiančia nacionalinės geležinkelių kompanijos programa „Duo Tickets“, leidžiančia dviem žmonėms važiuoti traukiniu už vieno bilieto kainą.

SGD pranašumai

Šalies strategai ne tik dalija patarimus, bet kartu su visa Europa ieško būdų, kaip palaipsniui realiai atsisakyti nuo rusiškų dujų importo.

Kol Belgija svarsto, kaip tapti mažiau priklausomai nuo Rusijos naftos, premjeras Alexanderis De Croo perspėja, kad skubus ir visiškas šios šalies žaliavų atsisakymas, jo žodžiais, turėtų pražūtingą poveikį Europos, taigi neišvengiamai ir Belgijos, ekonomikai.

Vis dėlto hipotetinių scenarijų svarstymą paskatino ne tik JAV sprendimas atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, bet ir Baltijos šalių atsisakymas nuo šio mėnesio stabdyti rusiškų dujų importą.

Vienas dažniausių belgų klausimų šiame kontekste – ar šaliai artimiausiu metu gresia dujų tiekimo problemų. Premjeras tikina, kad kol kas toks scenarijus nerealus, tačiau daug kas priklauso nuo karo Ukrainoje skatinamų rinkos svyravimų.

„Belgija yra 100 proc. gamtinių dujų importuotoja, nes mūsų žemės gelmėse nėra gamtinių dujų, kaip, pavyzdžiui, Nyderlanduose“, – leidiniui „Le Soir“ sakė šalies gamtinių dujų sistemos operatoriaus „Fluxys“ atstovas Laurent'as Remy.

Tačiau Belgijos dujų transportavimo tinklo pranašumas yra tai, kad jis labai gerai sujungtas su kaimyniniais tinklais. „Turime aštuoniolika sujungimo taškų, todėl dujos gali būti tiekiamos visomis kryptimis ir turėti prieigą prie visų tiekimo šaltinių“, – teigia L.Remy.

Vien per Zebriugę Belgija turi prieigą prie maždaug 20 suskystintųjų dujų gamintojų visame pasaulyje, kurie savo dujas tiekia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivais. Vienas toks laivas gali gabenti 170 tūkst. kub. m suskystintųjų dujų, o toks kiekis gali visiškai aprūpinti vidutinio dydžio šalies miestą, pavyzdžiui, Briugę, ilgiau nei metus, teigia L.Remy.

Rusijos korta nelemia daug

„Fluxys“ pabrėžia, kad šiuo metu dujų tiekimo problemų šalyje nėra ir esą negalėtų būti tokių situacijų, kad visos aštuoniolika jungčių staiga bus nepasiekiamos vienu metu: teoriškai vien Zebriugės terminalu galima padengti 50 proc. metinio dujų suvartojimo Belgijoje.

Tačiau su dabartinėmis „Fluxys“ atsargomis Belgijoje šalis negalėtų išgyventi labai ilgai, jei būtų visiškai atsisakyta rusiškų dujų. „Mes turime saugyklą vandeningajame sluoksnyje Loenhoute, kurio didžiausia talpa yra 9 teravatvalandės, atsižvelgiant į tai, kad metinis Belgijos suvartojimas yra 180–190 teravatvalandžių. Taigi mūsų saugykla sudaro šiek tiek daugiau nei 5 proc. mūsų metinio suvartojimo“, – sakė L.Remy.

„Konvertavus į laiką, tai apimtų visą dujų suvartojimą Belgijoje, kai temperatūra labai žema, aštuonias dienas“, – pridūrė jis.

Tačiau faktas, kad Belgija nelabai priklausoma nuo rusiškų dujų, nuteikia optimistiškai: pagal Federalinės viešojo ūkio tarnybos duomenis, jos sudaro apie 6,5 proc. importo. „Nuo sausio 1 d. Belgijoje srautai daugiausia keliauja iš šalies vakarų į rytus ir į Nyderlandus, o į mūsų tinklą patenkančių rusiškų dujų kiekiai yra itin riboti, beveik nuliniai“, – tikino L.Remy.

Atidumas: pirkdami naujus elektros prietaisus žmonės raginami atsižvelgti į ant jų esančią energijos vartojimo efektyvumo etiketę. F. Benscho / „Reuters“ nuotr.

Uždaras ratas

Nors Belgijai atsisakius rusiškų dujų nebūtų didelio poveikio, kitoms šalims, pasekusioms tokiu keliu, pavyzdžiui, Vokietijai, tai turėtų didelės įtakos, tai savaime sukeltų padarinių ir belgams.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos pasisako prieš skubų ES draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos. Jie tvirtina, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos ir būtų prarastos darbo vietos.

Vokietija žada iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos, o iki 2024-ųjų vidurio – didžiosios dalies rusiškų dujų importo.

Europos Komisija (EK) yra numačiusi priemonių, kaip iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų suvartojimą, daugiau jų importuojant vamzdynais iš Norvegijos ir Azerbaidžano, atsigabenant daugiau SGD, sparčiau įgyvendinant vėjo ir saulės energijos projektus.

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ neseniai sakė, kad neatidėliotinas rusiškų dujų embargas sukeltų pavojų socialinei taikai Vokietijoje.

Dujoms daug lėšų skiria stiklo, metalų, keramikos ir cheminių medžiagų gamintojai. Pramonės pareigūnai teigia, kad daugeliu atvejų gamtinių dujų pakeisti per trumpą laiką būtų neįmanoma.

Panašią tiesą prieš kelias savaites olandakalbiui belgų radijui ir televizijai VRT pripažino ir Belgijos energetikos ekspertas Koenas Vanthournout. „Nereikia pamiršti, kad apie pusę Belgijos dujų suvartojimo tenka sunkiajai pramonei ir elektros gamybai. Dujų kainos nustatomos tarptautiniu mastu“, – aiškino jis.

Grįžtant prie Belgijos dujų šaltinių, pagrindinė šių žaliavų tiekėja yra Norvegija: 43 proc. importo 2021 m. buvo dujotiekio, jungiančio Belgiją su Norvegijos dujų telkiniais, galutiniame taške. Nyderlandai yra antrasis didžiausias Belgijoje suvartojamų dujų tiekėjas, o likusios tiekiamos iš Jungtinės Karalystės ir kitų pasaulio šalių, įskaitant Katarą, praneša „FPS Economy“ organizacija.

Vadinasi, net jei Belgija būtų sala, vargu ar ji nukentėtų nuo Rusijos dujų importo sustabdymo. Kadangi šalis yra ES valstybė narė, į žaidimą įsitraukia ir Europos solidarumo mechanizmas. Naudodama šį mechanizmą, šalis, kurios skirstymo tinklas yra paveiktas, gali paraginti kaimynines valstybes (žinoma, jei jos turi pakankamai atsargų ir perdavimas vamzdynu arba per uostus yra techniškai įmanomas) pirmiausia pirkti dujas rinkos priemonėmis, o tada, taikant ne rinkos priemones, pagal vertę, dėl kurios susitarė prašančios šalys ir tiekėjai.

Kainų prognozės – neaiškios

Daugybei belgų taip pat kyla klausimas, ar, atsisakius rusiškų dujų, pakils kainos. „FPS Economy“ teigimu, kainų kilimas negarantuotas, nes net ir be rusiškų dujų tiekimas šaliai yra užtikrintas jau anksčiau minėtais įvairiais kanalais.

Tačiau išlieka faktas, kad, jei daugelis šalių tuo pačiu metu pereitų prie skirtingų tiekėjų arba padidintų savo importą iš kitų valstybių, tai turėtų įtakos kainoms. „Rusijos tiekimo apribojimas gali turėti papildomos įtakos rinkos kainoms. Dujų kainos artimiausiu metu greičiausiai išliks aukštos“, – pripažino „FPS Economy“.

Nors kainų prognozės neaiškios, vienas dalykas akivaizdus, tvirtina energetikos ministrė T.Van der Straeten: „Prisiminkime, kad invazijos į Ukrainą pradžioje dujų kaina šoktelėjo iki 300 eurų už megavatvalandę, o mes grįžtame prie 100 eurų už megavatvalandę. Vis dėlto tai aiškiai rodo, kad rinka labai reaguoja į krizes, o skirtumai gali būti milžiniški.“

Danai taip pat planuoja laisvę nuo V. Putino

Danija šią savaitę pristatė savo planą, kaip nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Danai tiki, kad raktas į sėkmę – atsinaujinančios energijos skatinimas, biodujų ir savų dujų gavyba.

Nors ES iki šiol atsisakė uždrausti Rusijos naftą ir dujas, ne tik Danija, bet ir kitos bloko šalys narės pristatė savo planus sumažinti Rusijos iškastinio kuro naudojimą.

Danijos vyriausybės pateiktame plane numatyta iki 2028 m. pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie šildomi dujomis, perkelti į centralizuotus šilumos tinklus arba elektrinius šilumos siurblius. Kitiems namų ūkiams ir įmonėms vyriausybė siekia plėtoti biodujas iš atsinaujinančių šaltinių, kurie užtikrins, kad šalis būtų laisva nuo Rusijos prezidento V.Putino, per spaudos konferenciją sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Vyriausybė taip pat sustiprino atsinaujinančios energijos plėtros programą ir sakė, kad dabar planuoja iki 2030 m. keturis kartus padidinti saulės ir sausumos vėjo elektrinių skaičių. Pusė Danijos elektros energijos jau gaunama iš vėjo energijos.

Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. Danijos energetikos agentūros duomenimis, 2019 m. nacionalinė gamyba suvartojo tris ketvirtadalius dujų, o Rusija yra vienas iš pagrindinių importuojamų gamtinių dujų šaltinių. Vyriausybė sakė išnagrinėsianti galimybę laikinai padidinti dujų gavybą Šiaurės jūroje jau eksploatuojamuose telkiniuose, tačiau pridūrė, kad neatsisako planų iki 2050 m. nutraukti dujų gavybą Šiaurės jūroje.

Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad 2021 m. ES importavo iš Rusijos 155 mlrd. kub. m dujų ir sudaro 45 proc. jos importuojamų dujų.

„Protingos alternatyvios šiems energijos ištekliams iš Rusijos praktiškai nėra. Turint omenyje Rusijos užimamą rinkos dalį, tampa akivaizdu, kad be rusiškų energijos resursų neįmanoma garantuoti Europos energetinio saugumo“, - rašė A. Novakas straipsnyje specializuotame žurnale „Energetičeskaja Politika“.

Pasak ministro, dar prireiks 5-10 metų, kol ES galės visiškai pakeisti rusišką naftą ir dujas. Nei JAV, nei OPEC šalys esą neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų gretai padėti europiečiams. „Todėl Europos pramonės likimas ir ES piliečių gerovė visiškai priklauso nuo ES lyderių priimamų sprendimų racionalumu“, - rašė A. Novakas. Kartu jis gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą už dujas mokėti rubliais.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarai paskelbė Maskvai sankcijas. Europa, be to, nori mažinti  priklausomybę nuo rusiškų dujų.

ES embargui rusiškai naftai ir dujoms įvesti prireiks ne vieno mėnesio

 Europos Sąjunga siekia išplėsti sankcijas Rusijai ir į jas įtraukti naftos ir dujų embargą, tačiau tokioms priemonėms prireiks „ne vieno mėnesio“, penktadienį AFP sakė Europos pareigūnai.

Praėjusią savaitę blokas paskelbė apie draudimą įvežti rusiškas anglis, taip žengdamas pirmą žingsnį link Rusijos energijos išteklių importo atsisakymo – t. y. to, kas Maskvai yra pagrindinis pajamų tvirta valiuta šaltinis.

Tačiau sankcijos anglims pradedamos taikyti tik nuo rugpjūčio vidurio, dėl jų Rusija kasmet neteks maždaug 8 mlrd. eurų iš pardavimų užsienyje.

Rusijos naftos ir dujų pardavimai į ES sudaro kur kas didesnę pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo ketvirčio milijardo iki milijardo eurų per dieną.

Maskvai tęsiant karą Ukrainoje ir aiškėjant žiauriems jos nusikaltimams, ES visuomenės ir politikų nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą.

Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, sakė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė už tai, kad būtų imtasi priemonių dėl Rusijos naftos.

Tačiau, pasak pareigūno, „priimti priemones dėl naftos reiškia nutraukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvas ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.

„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia bent kelių mėnesių“, – sakė jis.

Pasipiktinimas dėl karo

Didėjantis ES pasipiktinimas dėl karo nustumia į šalį abejones, kurių iki šiol turėjo nuo Rusijos naftos ir dujų priklausomos valstybės – didžiausia bloko ekonomika Vokietija, Italija, Graikija ir Austrija.

Kai kurios ES šalys, kaip antai Lietuva, jau paskelbė nacionalinius draudimus pirkti rusišką naftą ir dujas.

Vienas iš variantų, kaip greitai sustabdyti įplaukų, skiriamų Rusijos karui, judėjimą, galėtų būti apmokėjimas už energijos importą per depozitinę sąskaitą, kurios Maskva negalėtų paliesti, kol nebūtų pasiektas pokarinis susitarimas dėl kompensacijų.

Tačiau taip pat yra galvojama, kokių atsakomųjų veiksmų galėtų imtis Rusija – sumažinti tiekimą į Europą arba, kaip šią savaitę pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau parduoti į Aziją.

Bet kuriuo atveju aišku, kad Europos pramonė ir vartotojai turės vartoti mažiau naftos ir dujų – ekonomistai tai vadina paklausos mažinimu.

„Paklausos mažinimas turės įtakos kainų kilimui“, – sakė kitas ES pareigūnas, pakartodamas kelių bloko ministrų pastabas.

Jie pažymėjo, kad pagrindinės ES sąjungininkės dėl sankcijų – JAV – prieš mėnesį pačios uždraudusios Rusijos energijos išteklių importą, dabar neramiai laukia benzino kainų kilimo Amerikos vairuotojams.

„Negana to, jei Rusija parduos europiečių ignoruojamą naftą kitiems pirkėjams, sankcijos neveiks“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Europiečiai ir amerikiečiai siekia, kad sankcijų nesusilpnintų Kinija ir Indija.

Briuselis sako Pekinui ir Naujajam Deliui, kad ES būtų „sunku palankiai žiūrėti į  partnerius, kurie silpnina sankcijas“, sakė vienas ES diplomatas.

ES vienybė ir interesai

Tuo pat metu ES siekia išsaugoti 27 valstybių narių vienybę, kartu laviruodama tarp jautrių nacionalinių interesų energetikos srityje.

Tačiau ryžtas atsisakyti Rusijos energijos buvo akivaizdus per pastarąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Liuksemburge.

„Europos Sąjunga išleidžia šimtus milijonų eurų naftos importui iš Rusijos – tai neabejotinai prisideda prie šio karo finansavimo, – tame susitikime sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney. – Mūsų nuomone, turime nutraukti šį karo finansavimą, net jei dėl to kyla didelių iššūkių ir problemų, kurias ES turi spręsti bendrai“.

Po susitikimo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad „niekas neatmetama, įskaitant sankcijas dėl naftos ir dujų“, tačiau joks sprendimas dar nepriimtas.

Pasak J. Borrellio, 2021 metais ES Rusijai už naftą sumokėjo 74 mlrd. eurų, o už dujas – apie 18,5 mlrd. eurų, t. y. vidutiniškai 250 mln. eurų per dieną.

Kiti Europos šaltiniai, įskaitant Europos Parlamento narius, kalba, kad Rusijos iškastinio kuro importo vertė siekia iki 700 mln. eurų per dieną.

Skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, koks laikotarpis imamas, kokios yra sutartinės kainos, o kokios – neatidėliotinos rinkos kainos, taip pat ir nuo valiutų kursų.

Dėl energijos paklausos padidėjimo sušvelninus COVID-19 apribojimus, energijos kainos šoktelėjo dar iki karo Ukrainoje.

Tarptautinė energetikos agentūra nurodė, kad 2021 metais ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų, t. y. jos sudarė 45 proc. viso dujų importo.

Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad ES iš Rusijos gauna daugiau kaip ketvirtadalį importuojamos žaliavinės naftos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos kiekiai mažėjo.

„Mes turime diversifikuoti savo eksportą“, – sakė jis ketvirtadienį per televiziją transliuotame kabineto posėdyje.

Tiekimas Vakarų kryptimi „mažės“, o vietoj to „žingsnis po žingsnio bus aptarnaujamos smarkiai augančios rinkos Pietuose ir Rytuose“, – sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas kritikavo Europos šalių sprendimą riboti ar sustabdyti rusiškos energijos naudojimą. Taip esą dar labiau „destabilizuojama“ energetikos rinka ir didinamos kainos.

Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“, kai leido V. Putinui „išsisukti“ po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir tapo dar labiau priklausomi nuo rusiškos energijos, rašė B. Johnsonas dienraštyje „The Daily Telegraph“.

Dėl to „kai jis (V. Putinas) galiausiai pradėjo savo baisų karą Ukrainoje, jis žinojo, kad pasauliui bus labai sunku jį nubausti“, rašė premjeras.

„Pasaulis negali pasiduoti šiam nuolatiniam šantažui“, – pabrėžė jis.

B. Johnsonas šiuos komentarus paskelbė prieš vizitą į Saudo Arabiją, kur susitiks derybų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), degalų kainoms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šoktelėjus į rekordines aukštumas.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską šiai priklausomybei išnaudoti“, – rašė britų premjeras.

„Jei pasaulis atsikratytų priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų, galėtume priversti jį pajausti pinigų stygių, sugriauti jo strategiją ir pastatyti jį į vietą“, – rašė B. Johnsonas.

Jungtinės Valstijos jau uždraudė rusiškos naftos importą, jų pavyzdžiu paseks ir Jungtinė Karalystė, o Europos Sąjunga sutarė tai padaryti „kiek įmanoma greičiau“, rašė premjeras.

Jis pripažino, kad Vakarams rusiškų energijos išteklių atsisakymas „bus skausmingas“.

B. Johnsono atstovas spaudai prieš premjero vizitą į Saudo Arabiją sakė, kad vyriausybė „nori sumažinti nestabilumą ir kainas JK verslui“.

JK vyriausybė vėliau šį mėnesį turi paskelbti šalies energetinio saugumo strategiją. B. Johnsonas sakė, kad būtina investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir saulės energiją.

Pasak premjero, taip pat reikia „virtinės naujų statymų branduolinės energijos srityje“, įskaitant „mažus modulinius reaktorius ir dideles elektrines“.

Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.

„Negalime pasakyti A ir nepasakyti B – turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo SWIFT, turime išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių diplomatijos vadovais Vilniuje sakė G. Landsbergis.

Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.

„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė ji.

JK diplomatijos vadovė taip pat sakė, jog Vakarai turi griežtinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir jos bendrininkei Baltarusijai.

Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta.

Šiuo metu nuo SWIFT atjungti septyni Rusijos bankai. Sankcijos neapima bankų, per kuriuos ES šalys atsisakaito Rusijai už energijos išteklius.

„Kraštutinė priemonė“

Baltijos šalių ir JK ministrai taip pat pabrėžė būtinybę kuo sparčiau padėti Ukrainai, stiprinti NATO rytinio flango gynybą.

„Visi esantys čia aiškiai nubrėžėme gaires, kuriose turime siekti rezultatų: tolimesnis rytų flango stiprinimas, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims, tolimesnė pagalba Ukrainai ir tikrai nepakeliamos sankcijos Rusijai. Tai yra šių dienų uždavinys“, – teigė G. Landsbergis.

Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.

Vis dėlto Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad tai yra „kraštutinė priemonė“.

„Manau, kad tokie sprendimai, kaip NATO įsitraukimas, yra kraštutinė priemonė. Juos priima visos 30 valstybių narių“, – teigė jis.

Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią.

Savo ruožtu Estijos diplomatijos vadovė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) pabrėžė, kad Ukraina „yra europietiška šalis, kuris gina europietiškas vertybes“.

„Turime sustabdyti karą, o tą galime padaryti pakeldami jo kainą Rusijai“, – teigė ji.

Atgrasymą keisti gynyba

Pasak G. Lansbergio, NATO turėtų ne tik sustiprinti rytų flango gynybą, bet ir atgrasymo strategiją keisti gynybine strategija.

„Aš manau, kad pirmiausia tai yra svarbus politinis pokytis sprendimų priėmimo prasme. (...) Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią, konkrečias priemones, kurios bus panaudotos gynybai“, – teigė jis.

Ministras sakė negalintis komentuoti taktinių detalių, bet jis pabrėžė, kad turi būti sustiprintos visos saugumo dimensijos: sausumos, jūros bei oro gynyba.

Suprastėjus saugumo situacijai, NATO sąjungininkės atsiuntė į Vidurio ir Rytų Europą daugiau karių, dislokavo čia daugiau karinės technikos.

L. Truss taip pat pabrėžė, kad prasidėjus karui Vakarai turi užtikrinti, jog eilinius rusus pasiektų tiksli informacija apie konfliktą.

„Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta“, – teigė britų diplomatijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad rusus gali paskatinti sukilti ir Rusijai taikomos sankcijos, kurios galiausiai paveiks ir pačius žmones.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos institucijos žiniasklaidai invaziją į šalį vadinti karu. Anot jų, tai speciali karinė operacija, skirta „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą.

„Tos priemonės neturėtų sukurti pavojingų precedentų ar tapti rinkos reguliavimo precedentu, bet viena kita priemonė, kuri galėtų padėti tiems žmonėms, kuriems ta pagalba reikalingiausia, jos bus svarstomos ir, matyt, bus joms pritarta“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pagal Energetikos ministerijos siūlymą, išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 procento. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).

Bus imtasi priemonių, kurios padėtų sušvelninti šuolį, kuris yra globalių tendencijų atspindys.

„Tai yra suminkštinantys tą šuolį skaičiai, natūralu, ir nuo pat pradžių buvo kalbama, kad bus imtasi priemonių, kurios padėtų sušvelninti šuolį, kuris yra globalių tendencijų atspindys“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Be to, jomis bus siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.

Energijos išteklių rinkos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimai siūlomi reaguojant į pastaruoju metu smarkiai augančias energetikos išteklių kainas.

„Norėčiau pasveikinti dėl šiandien priimtų sprendimų, susijusiais su atsiskaitymais už energijos išteklius. Sprendimai pasiekti dėl visų klausimų“, – sakė jis.

Šių susitarimų esmės Rusijos vyriausybės vadovas neatskleidė ir pabrėžė, kad Rusija yra suinteresuota bendradarbiavimą su Baltarusija kilstelti į aukštesnį lygį.

Kaip jau buvo skelbta, didžiausius dvišalius ginčus dėl atsiskaitymų už energijos išteklius anksčiau kėlė Baltarusijos skola už gautas rusiškas gamtines dujas, apie kurią „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris paskelbė gegužės pabaigoje. Tada buvo įvardinta 165,57 mln. JAV dolerių, o liepos pabaigoje – jau 273 mln. dolerių suma. Baltarusijos energetikos ministerija skolą neigė, bet pripažino nesutarimus dėl rusiškų dujų kainos, atsižvelgiant į jų kaloringumą.

Praėjusių metų pabaigoje Minskui kėlus pretenzijų ir dėl rusiškos naftos tiekimo sąlygų, pirmąjį šių ketvirtį jo apimtys buvo smarkiai sumažintos, o autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos nurodymu nafta pradėta importuoti iš alternatyvių tiekėjų, per uostus, įskaitant Klaipėdos uostą.

Pasak ministerijos, norima didinti žmonių sąmoningumą ir skatinti juos taupiau bei atsakingiau naudoti energiją kasdieniniame gyvenime ir darbe.

„Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad iki 10 proc. sumažinti energijos naudojimą, kartu ir išlaidas už energiją, galima vien tik pakeitus kai kuriuos įprastus žmogaus gyvenimo įpročius, pavyzdžiui, vietoj lifto naudotis laiptais, išjungti kompiuterius baigus darbą, užsikaisti virdulyje tik tiek puodelių vandens, kiek bus suvartota tuo metu“, – BNS pranešė ministerija.

Gruodį ministerija pasirašė dvi beveik dvejų metų trukmės sutartis: 217,4 tūkst. eurų vertės – su reklamos agentūra „DDB Vilnius“ ir beveik 119,2 tūkst. eurų vertės – su „Headline Agency“. Projektas finansuojamas ES investicijų fondų lėšomis, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

„DDB Vilnius“, atsakinga už kampanijos pirmosios dalies „Prisijunk ir išjunk“ įgyvendinimą, informavo, kad taupyti skatins įvairaus amžiaus asmenis.

„Taupyti energijos išteklius stengsimės patraukti visus nuo pačių mažiausių, kuriems planuojame sukurti edukacinius animacinius filmukus, spalvinimo knygelę, moksleivius skatinsime pačius tapti atsakingus ir prisidėti prie energijos taupymo ne tik namuose, bet ir mokslo įstaigoje. Moksleiviams organizuosime net kelis žaidimus ir konkursus“, – BNS nurodė agentūra.

Pasak jos, suaugusiuosius numatyta pasiekti dviem reklamos kampanijomis.

„Headline Agency“ įgyvendins kitą – į verslą orientuotą kampanijos dalį „Sumanūs tausoja“.

„Skatinsime verslo įmones taupiau ir atsakingiau naudoti energijos išteklius savo veikloje ir pristatysime sėkmės istorijas. Pastatus valdančias ir administruojančias įmones skatinsime diegti energiją taupančius sprendimus prižiūrimuose pastatuose“, – BNS aiškino agentūra.

Anot ministerijos, verslo įmonėms skirtos sėkmės istorijos bus pritaikytos skirtingiems formatams –straipsnių, video, radijo – ir transliuojamos įvairiais šios tikslinės auditorijos naudojamais kanalais.

Energetikos ministerijos teigimu, komunikacijos kampanijos pabaigoje bus atliekama reprezentatyvi apklausa, kuri parodys, ar energijos vartojimo elgsena ir įpročiai keičiasi.

Planuojant kampaniją, remtasi 2014 metų „Eurobarometro“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos  tyrimais, kurie parodė, jog tik 35 proc. Lietuvos gyventojų bei 32,4 proc. įmonių linkę sumažinti energijos vartojimą ir koreguoti savo elgseną dėl aplinkos apsaugos.

Pagal energijos suvartojimo intensyvumą, kuris parodo, kiek energijos sąnaudų tenka konkrečiam kiekiui prekių ir paslaugų šalyje sukurti, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose energetinis efektyvumas yra palyginti žemas, nors pastarųjų metų statistika ir rodo teigiamas tendencijas.