„Per lapkričio mėnesį, jei pasakyti kiek buvo neištirtų, tai vidurkis yra nepilni 14 procentų. Jei paimti kiekvieną lapkričio savaitę, tai didžiausias procentas buvo pačiu gausiausiu laikotarpiu, kai buvo didžiausi sergamumo skaičiai, buvo tuomet virš 17 procentų“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Jos teigimu, vien informacinių technologijų sprendimai negali išspręsti visų iššūkių, o neištirti atvejai daugiausia yra susiję su duomenų trūkumu, kai specialistai neturi sergančiojo telefono numerio ar pats žmogus atsisako suteikti informaciją.

„Kiekvieną dieną yra atliekami tyrimai, jie yra ilgi, jie užtrunka ne vieną parą, nereikia galvoti, kad vien IT pagalbos gali padaryti stebuklus“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Anot epidemiologės, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų tarptautinių institucijų gairėmis, situacija šalyje laikoma valdoma, kai neištiriama iki 20 proc. atvejų.

„Lietuvoje nebuvo nė vienos savaitės, kad situacija būtų blogesnė nei 20 procentų“, – sakė ji.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius antradienį pranešė atlikęs preliminarią analizę ir nustatęs, kad „turime 50 proc. atvejų, kurie nėra pakankamai ištirti“.

Prezidentūros pranešime spaudai teigiama, kad „šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas operatyvus ir detalus visų nustatytų COVID-19 atvejų ištyrimas, nėra galimybių atlikti kokybišką analizę, susidaryti aiškų epidemijos priežasčių vaizdą“.

D. Razmuvienės teigimu, V. Zemlys-Balevičius paskelbė klaidingas išvadas, nes vertino tik dalį NVSC turimos informacijos.

„Asmuo, kuris kalbėjo, aišku, matė įkritusius atvejus tai valandai, kad jie buvo netirti. (...) Kai įkrenta duomenys, toliau vyksta jau žmogaus apklausa – epidemiologas apklausia asmenį, surenka duomenis ir (...) ranka suveda į sistemą, ką jis sužinojo, kokias epidemiologines dedamąsias. Tai užtrunka laiko“, – aiškino epidemiologė.

„Kiekvieną kartą prašome ir primename, kad (...) susirgęs asmuo niekur nesiblaškytų, tiesiog padėtų būtent savo buvimu namie ir padėtų įspėti kontaktus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

„Jeigu bus visi sąmoningi, stengsis padėti, aš manau, kad ta situacija tikrai nevirs dar grėsmingesne“, – pridūrė ji.

NVSC ketvirtadienį pranešė, kad iš 1553 naujų koronaviruso atvejų ištirti 328. Ištyrę naujausius atvejus specialistai grįžta prie ankstesnėmis dienomis neištirtų.

Šiuo metu NVSC fiksuoja apie trijų dienų atsilikimą atliekant kai kuriuos epidemiologinius tyrimus.

Jeigu bus visi sąmoningi, stengsis padėti, aš manau, kad ta situacija tikrai nevirs dar grėsmingesne.

D. Razmuvienė sako, kad į pagalbą NVSC atėjus kariams, tyrimai vyks sparčiau.

„Dabar kiekvieną dieną, kadangi kariuomenė dirbs iki 21 val. dviem pamainomis, tai aišku tas darbas paspartės. Bet vėl gi supraskime, kad rytoj ar už šią dieną atvejų nebus mažiau, reiškia vėl reikės tuos didelius skaičius pirmiausia apdoroti, kiek įmanoma suspėti ir, aišku, tada tuos atsilikusius atvejus antroje eilėje bandyti prisivyti“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog karantinas yra kaip viena iš priemonių, kad per parą patvirtinamų naujų atvejų skaičius vėl grįžtų į tokias ribas, kai įmanoma kiekvieną jų išsamiai ištirti.

„Stengiamasi yra kaip galima daugiau atvejų operatyviai ištirti. Ir žinant, kad ištekliai vis tik yra riboti, dėl to yra imamasi karantininių priemonių. Anksčiau ar vėliau atvejų skaičius sumažės ir aišku, NVSC tada galės procentiškai didesnį atvejų skaičių ištirti ir efektyviau valdyti. O dabar, tai, kad nebeišeina visų atvejų operatyviai ištirti, yra dar vienas ženklas visuomenei, kad situacija yra rimta ir turime atsakingai laikytis karantino reikalavimų“, – sakė ministras.

Paskutiniu metu per dieną nustatoma per tūkstantį naujų COVID-19 atvejų kas dieną. Kiekvienam iš šių atvejų reikia skirti nuo pusvalandžio iki daugiau kaip valandos, kad būtų surinkta visa svarbi informacija apie asmens darbovietę ir galimus kontaktus.

Siekiant padėti NVSC specialistams, ketvirtadienį pranešta apie įkuriamą skambučių centrą. Visuomenės sveikatos specialistams taip pat talkina apie šimtas karių savanorių.

„Pradėkime nuo paprasto dalyko: virusas pas mus viduje nesigamina. T. y. nėra žmonių, kurie valgo skujuočius, iš kurių perduoda paskui virusą kitiems. Taigi, visi viruso atvejai prasideda nuo to, kad juos atveža, o tada jie išplinta populiacijoje. Labai paprasta ir iš dalies dėl to, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija gerai susitvarkė. Labai paprasta sukontroliuoti viruso patekimą į šalį, užkardyti tai ir pan.“, – feisbuke rašė savivaldybės atstovas.

Procese būna visokių nuokrypių – žmonės, kurie yra izoliuoti, pavyzdžiui, eina sportuoti į sporto klubus, nes „nu, o ką veikt“ ir kitokių smagesnių ir liūdnesnių situacijų.

Pasak P. Poderskio, kai virusas išplinta šalies viduje – jį susekti darosi vis sunkiau. „Susekti virusą populiacijos viduje sudėtingiau – čia turi veikti epidemiologai, kurie, nors pavadinimas ir skamba sudėtingai, iš esmės daro labai paprastą bet svarbų darbą – renka susirgusio žmogaus kontaktus ir juos izoliuoja. Tai padeda padaryti savalaikis testavimas ir reakcija į tų testų rezultatus. Taigi, išlindo virusas, visus išgaudei, izoliavai, prasirgo, suvaldei. Procese būna visokių nuokrypių – žmonės, kurie yra izoliuoti, pavyzdžiui, eina sportuoti į sporto klubus, nes „nu, o ką veikt“ ir kitokių smagesnių ir liūdnesnių situacijų. Tas darbas yra paprastas, nes tai yra paprasto klausimyno praėjimas su daugeliu žmonių, tą galima daryti greičiau ar lėčiau, priklausomai nuo pasitelkiamų technologijų, veikimo būdų, proceso organizuotumo. Už šį procesą yra atsakingas NVSC ir deja, bet jų procesai, yra tokie patys, kaip sausio mėnesį, kai buvo pradėtos ranka pildyti iš Milano atskridusių žmonių anketėlės. Jos dabar turbūt trūnija kokiam nors rūsyje ar archyve, o gal buvo sėkmingai perdirbtos ir dar kartą – jau prasmingiau – panaudotos“, – situaciją komentavo P. Poderskis.

Testo darymas ir vieno ar kito skaitliuko sukimas čia nebeturi jokios reikšmės.

Savivaldybės atstovo teigimu, jeigu ir toliau daugės neatliktų epidemiologinių tyrimų, žmonių testavimas nebeteks prasmės. „Nesileisiu į darbo specifiką (o gal leisiuosi kiek vėliau), bet rezultatas akivaizdus: vėluojami atlikti „epidemiologiniai tyrimai“ – kas iš esmės yra kontaktavusių su susirgusiais nustatymas, tokių tyrimų šios dienos paties NVSC pateiktai duomenimis yra apie 1000. Taigi, sistema neveikia, nes šis skaičius turi ir gali būti skaičiuojamas vienetais ar daugiausiai dešimtimis. Kadangi ši sistema neveikia, o įvestas karantinas, galime nebeužsiimti ir žmonių testavimu – visi, kas pasijuto blogai, turi simptomų – turi maksimaliai izoliuotis ir persirgti. Pablogėjus būklei – važiuoti į ligoninę. Testo darymas ir vieno ar kito skaitliuko sukimas čia nebeturi jokios reikšmės“, – feisbuke rašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.

„Ir labai gerai – nes kaip sykis nacionalinėje laboratorijoje baigėsi terpės, kurios turi būti naudojamos tyrimams. Jų daugiau nupirkti greitai nepavyks, nes niekur arti jų nėra ir gauti nepavyks, perorientuoti prie kitų mechanizmų – taip pat neapsimoka, nes tyrimo įranga pritaikyta būtent toms terpėms. Taigi, testavimo nauda tampa abejotina kai neišeina padaryti epidemiologinių tyrimų, tai gerai, kad bus sutaupyti reagentai ir tyrimai nebus atliekami. Ar negerai? Ar reikėjo paskaičiuoti, kai buvo plečiami mobilūs punktai, didinamos jų apimtys, kad terpių reikės daugiau? Matyt reikėjo, bet kaip ir visai gerai, kai vienos neveikiančios sistemos uždengia viena kitą, nes prie dviejų minusų gaunasi pliusas! Terpes bus bandoma gauti dabar labai greitai, kaip tai seksis – stebėsime, bet numatome, kad gali būti sutrikimų su testavimu“, – pesimistinėmis mintimis dalijosi P. Poderskis.

Laboratorija: reagentų COVID-19 tyrimams yra 54 dienoms, gali pritrūkti mėgintuvėlių

Koronaviruso tyrimams reikalingų reagentų, pagal dabartines tyrimų apimtis, turima 54 dienoms, tačiau yra tikimybė, kad neįvykus pirkimui pritrūks tyrimams reikalingų mėgintuvėlių. Apie tai trečiadienį informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė spaudai Simona Kalvelytė.

Intensyviai dirbama su tiekėjais ir jau šį penktadienį žadama pristatyti papildymą.

Jos teigimu, kasdien šiuo metu valstybinėse laboratorijose atliekama apie 5 tūkst. tyrimų, dar apie pusę tiek atliekama privačiose laboratorijose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis trečiadienį žurnalistams teigė, kad tyrimams reikalingų medžiagų turima dviem dienoms. Jis taip pat tvirtino, kad NVSPL dėl „medžiagų trūkumo“ ragino stabdyti registraciją tyrimams.

Tačiau jis vėliau patikslino nesantis tikras, kokių medžiagų trūksta – mėgintuvėlių ar terpių. „Aš nežinau, pasimečiau. Mėgintuvėlių turbūt“, – teigė P. Poderskis.

NVSPL vadovas: stringa mėgintuvėlių pirkimai

NVSPL direktorius Danas Bakša sakė, kad šiuo metu stringa mėgintuvėlių viešieji pirkimai, tačiau koronaviruso tyrimų procesas sutrikti dėl to bent jau kol kas neturėtų. „Šiuo metu turimais resursais tyrimų procesas nei sustoti, nei sutrikti neturėtų“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, neįvyko rugsėjo pabaigoje per Centrinę perkančiąją organizaciją skelbtas pirkimas dėl 410 tūkst. vienetų mėgintuvėlių.

„Jo laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą, nes neturi pakankamo mėgintuvėlių skaičiaus ir negalės užsakymo pristatyti laiku. To priežastį tiekėjas nurodė, kad prekių gamintojai atsisako išvežti prekes iš savo šalies“, – teigė D. Bakša.

Pasak NVSPL vadovo, antrą vietą konkurse užėmęs tiekėjas turi teisę apsispręsti per dešimt dienų. „Jei jis atsisakys pasirašyti sutartį, trečiasis tiekėjas taip pat vėl turės dešimt dienų atsakymui pateikti. Taip pirkimo procesas, kuris dėl esamo teisinio reglamentavimo ir taip yra neproporcingai ilgas, dar labiau išilgėja“, – sakė įstaigos direktorius.

Jis tvirtino, kad žinia apie negalėjimą įvykdyti pirkimo įstaigą pasiekė tik lapkričio 10 dieną.

Pasak D. Bakšos, jo vadovaujama įstaiga deda maksimalias pastangas, kad atliekamų tyrimų procesas nesustotų, todėl mėgintuvėlius ketinama įsigyti neskelbiamų derybų būdu.

„Jei to nebūtų padaryta, reikėtų stabdyti tyrimų atlikimą, o tai būtų pernelyg didelė prabanga, kai tyrimai augant užsikrėtimų skaičiui turi būti atliekami čia ir dabar, nes nuo to priklauso žmonių gydymas ir koronaviruso suvaldymas“, – teigė D. Bakša.

Pasak jo, vykdant pirkimą šiuo būdu jau apklausta daugiau nei dešimt galimų mėgintuvėlių tiekėjų, sutartys bus sudarytos su keturiais, kurie juos pristatys per minimalų laiką. „Šiuo metu mėgintuvėlių dar turime, tačiau jie rezervuoti mobiliems punktams. NVSPL specialistai deda visas pastangas išspręsti šią problemą ir paspartinti mėgintuvėlių įsigijimą, kad tyrimų procesas kuo mažiau nukentėtų“, – sakė NVSPL vadovas.

„Intensyviai dirbama su tiekėjais ir jau šį penktadienį žadama pristatyti papildymą“, – pridūrė jis.

Lietuvoje šiuo metu ištirta 1 mln. 132 tūkst. 514 ėminių.

Pastaruoju metu šalyje kasdien ištiriama keliolika tūkstančių ėminių, šis skaičius sumažėja savaitgaliais.

„Šiandien visiems turi būti suprantamas NVSC specialistų nuovargis. Šie žmonės dirba itin sudėtingomis sąlygomis, kasdien tirdami vis didesnius naujų atvejų kiekius. Eksponentiškai augant jų darbo krūviui, negalime tik žiūrėti iš šalies. Čia reikia ne paguodos, bet realios pagalbos. Dabar tikrai ne laikas nuleisti rankas ir pasiduoti panikai. Kiekvienas ištirtas atvejis – tai papildoma galimybė sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti žmones“, –  kalbėjo V. Matijošaitis.

Jeigu kažkuri savivaldybė nesusitvarko su išaugusiais skaičiais, jų „nurašymas“ būtų paprasčiausia, bet nieko gero neduodanti išeitis.

Kauno meras sureagavo į penktadienį pasirodžiusią NVSC informaciją, esą šalyje kasdien fiksuojant per 700 koronavirusinės infekcijos atvejų, NVSC specialistai nespėjo paskambinti daliai asmenų, kuriems nustatytas COVID-19. Maža to, jų užsikrėtimo aplinkybių neketinama aiškintis – epidemiologiniai tyrimai nebus atlikti. Tokių kraštutinių sprendimų prieita itin sparčiai augant NVSC darbo apimtims. Skaičiuojama, kad per šią savaitę liko nesusisiekta su maždaug 800 žmonių, kurie skambučių su informacija dėl saviizoliacijos bei kitų reikalavimų ir rekomendacijų jau nebesulauks.

Viešai kreipdamasis į kitų šalies savivaldybių vadovus, Kauno meras neabejoja, kad bendromis pastangomis dar galima pristabdyti COVID-19 infekcijos plitimą. Vienas svarbiausių veiksnių, anot jo, – būtent tinkamas visų nustatytų atvejų ištyrimas: „Jeigu kažkuri savivaldybė nesusitvarko su išaugusiais skaičiais, jų „nurašymas“ būtų paprasčiausia, bet nieko gero neduodanti išeitis. Atvejų ir toliau daugės, tad jeigu dabar imsime juos ignoruoti, netrukus kontrolė bus visiškai prarasta. Ne tik kariuomenė, bet ir pačios savivaldybės turi padėti savo regioniniams NVSC padaliniams“.

Prieš savaitę Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai į savo rankas iš NVSC Kauno regiono specialistų perėmė COVID-19 atvejų tyrimą mieste: kasdien dirba nuo 20 iki 40 Kauno miesto deleguotų visuomenės sveikatos specialistų. Visus NVSC pateikiamus registruotus atvejus jie sėkmingai ištiria dar tą pačią dieną. Esant poreikiui, visuomenės sveikatos specialistams į pagalbą pasirengę stoti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai.

Per pastarąją savaitę prie Kauno miesto iniciatyvos prisijungė ir visų likusių regiono savivaldybių sveikatos biurų specialistai. Jie irgi teikia pagalbą regiono NVSC atliekant gyventojų COVID-19 atvejų diagnostiką.

Dabar yra tas metas, kai reikia galvoti ne vien apie savo miesto ar rajono reikalus, bet žiūrėti plačiau.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tai yra geras viso regiono bendradarbiavimo pavyzdys. Ne veltui sakoma, kad sunkumai suvienija. Surėmę pečius, bendru darbu galime pasiekti, kad iš pirmo žvilgsnio kritine tapusi situacija būtų ir toliau valdoma. Šiuo metu prarasti jos kontrolę būtų nedovanotina klaida, – jungtinį darbą įvertino V. Matijošaitis, ragindamas visas Lietuvos savivaldybes pasekti Kauno regiono pavyzdžiu. – Jei kartu užtikriname atvejų ištyrimą Kauno regione – bendrai galime tai padaryti ir likusioje Lietuvos dalyje. 700 ar 1000 atvejų per dieną, padalinus į 60 savivaldybių, – tikrai nėra neįveikiama užduotis. Dabar yra tas metas, kai reikia galvoti ne vien apie savo miesto ar rajono reikalus, bet žiūrėti plačiau. Siūlau jungtis ir bendromis pastangomis siekti, kad tiek ilgai dirbtas darbas nesužlugtų, o visi atvejai būtų tiriami sklandžiai, be pertraukų“.

Kauno miesto meras taip pat ragina nemažinti mobiliųjų patikros punktų darbo apimčių. Jis kritiškai vertina penktadienį priimtą sprendimą nebeleisti savivaldybėms nustatyti profilaktiškai tiriamų asmenų grupes: „Kiekviename mieste ar rajone situacija yra skirtinga ir geriausiai ją iš arti mato vietos specialistai. Todėl turėtų išlikti galimybė savivaldybėms pačioms numatyti papildomas gyventojų grupes, kurioms profilaktiniai tyrimai yra būtiniausi tam tikru momentu.“

Kauno mieste kasdien atliekama per tūkstantį tyrimų PGR metodu, imant tepinėlius iš nosiaryklės. Esant poreikiui, mobilusis patikrų punktas pasirengęs dar labiau didinti jų apimtis.

Visos Lietuvos gyventojai tyrimams mobiliuosiuose patikrų punktuose registruojasi Kaune veikiančioje Koronos karštojoje linijoje 1808. Jos veiklą nuo pat starto koordinuoja Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Čia savanoriškais pagrindais dirbo šimtai kauniečių, tarp kurių šauliai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, skautai ir kitų organizacijų bei institucijų atstovai.

Įsibėgėjant antrajai koronaviruso bangai, savanorių pagalba vėl tampa neišvengiama. Pastiprinimą žmonėmis pasirengusi skirti ir Kauno miesto savivaldybė. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti sklandžią registraciją į mobiliuosius punktus kuo didesniam skaičiui Lietuvos gyventojų.

„Šio ryto duomenimis, neatlikta apie 350 epidemiologinių tyrimų. Atkreipiame dėmesį, kad šie skaičiai apima ir tuos atvejus, kai kalbame apie pavienius užsikrėtusius asmenis, tiek apie protrūkių tyrimus“, – BNS ketvirtadienį sakė įstaigos atstovė Justina Petravičienė.

„Jei, pavyzdžiui, ligoninėje nustatomas protrūkis, informaciją apie užsikrėtusiųjų turėtus kontaktus tiek darbe, tiek asmeninėje aplinkoje dabar pateikia pati įstaiga. Tuos žmones, kurie yra sąrašuose, mes informuojame apie turėtą kontaktą ir skiriamą izoliaciją. Tačiau atskirai, kaip darėme anksčiau, su kiekvienu tame protrūkyje užsikrėtusiu asmeniu bendrauti ir detaliai nustatyti visus turėtus kontaktus nebespėjame“, – pridūrė ji.

NVSC atstovės teigimu, tai atsispindi ir statistikoje – anksčiau reguliariai augęs, šiuo metu izoliuotų asmenų skaičius siekia 28 tūkst. 756.

Paklausta, kaip turėtų elgtis tie žmonės, kurie mano turėję sąlytį, tačiau sergantysis darbovietei jų nepaminėjo, todėl nebuvo įtraukti į sąrašus ir nesulaukė NVSC informacijos apie privalomą izoliaciją, J. Petravičienė teigė, kad šie žmonės turėtų savarankiškai saviizoliuotis ir NVSC interneto puslapyje užpildyti specialią anketą.

„Augant atvejų skaičiui, mes nebepajėgiame atlikti itin nuodugnių epidemiologinių tyrimų, todėl jau kurį laiką raginame žmones būti sąmoningais ir saviizoliuotis, jei įtariama, jog buvo turėtas sąlytis su sergančiuoju“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį patvirtintas dar vienas naujų užsikrėtimo atvejų rekordas – infekcine liga nustatyta 950 asmenų, taip pat mirė šeši žmonės.

Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 88 asmenys, 8301 – tebeserga, 4582 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 150 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 55 žmonės.

Su 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais dirbs centro koordinatorius, padėsiantis teoriškai ir praktiškai atlikti skirtas užduotis, teiks rekomendacijas dėl vidaus darbo procedūrų atlikimo.

Krašto apsaugos ministerija informavo, kad šeštadienį pradeda dirbti  33 iš 46 jau mokymus išklausiusių karių, jie atliks pirminės COVID-19 infekcija užsikrėtusių asmenų apklausos procedūras ir suves duomenis į duomenų bazes. Kviečiant karius buvo atsižvelgta ir į jų gebėjimą kalbėti anglų ir rusų kalbomis.

Kariai savanoriai pasiruošę padėti epidemiologams šešias savaites, tačiau esant dideliam informacijos srautui ar padidėjus NVSC poreikiams užduočiai įvykdyti skiriamų karių skaičius gali būti didinamas.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus Roberto Petraičio, Lietuvos kariuomenės pajėgos šiuo metu gyvybiškai reikalingos, kad, augant atvejų skaičiui, ir toliau būtų galima laiku užtikrinti kokybišką epidemiologinę diagnostiką.

Vertiname Lietuvos kariuomenės pagalbą, neabejojame, kad jų indėlis leis užtikrinti, jog su užsikrėtusiais žmonėmis bus susisiekta operatyviau, greičiau informuoti galimai rizikingą sąlytį turėję žmonės.

„Šiuo metu didžiausią dėmesį ir resursus skiriame užsikrėtusių asmenų apklausimui, jų kontaktų nustatymui, kad užkirstume kelią infekcijai toliau plisti. Tai mūsų specialistų pagrindinis prioritetas. Vertiname Lietuvos kariuomenės pagalbą, neabejojame, kad jų indėlis leis užtikrinti, jog su užsikrėtusiais žmonėmis bus susisiekta operatyviau, greičiau informuoti galimai rizikingą sąlytį turėję žmonės“, – sakė R. Petraitis.

NVSC Vilniaus departamento direktorės, NVSC darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Rolandos Lingienės teigimu, šiuo metu kiekvienos papildomos darbo rankos, siekiant atsekti užsikrėtimo grandines, identifikuoti infekcijos šaltinį ir jį izoliuoti, taip užkertant kelią infekcijai toliau plisti, yra aukso vertės.

Iš viso pagalbai NVSC ketina pasitelkti apie 100 karių pagalbą.

Penktadienį Lietuvoje registruotas rekordinis koronaviruso atvejų skaičius – 442, iš viso šalyje jau patvirtinti 9104 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4956 asmenys, 3978 – pasveiko.