Šią procedūrą vykdo Vyriausybė.
Trečiadienį priimtoje LVAT nutartyje rašoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje nėra proporcinga viešojo intereso aspektu.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama, anksčiau žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas stabdyti S. L. Kalėdos teikimo procedūrą panaikintas.
Naujausioje nutartyje rašoma, kad pareiškėjo individualus siekis būti siūlomam pretendentu į ES Bendrojo Teismo teisėjus, kaip nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintam kandidatui, neturėtų būti iškeliamas aukščiau pamatinės konstitucinės vertybės – demokratijos, jos procedūrų, grindžiamų tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais.
„Pabrėžtina, kad ES Bendrojo Teismo teisėjo skyrimas yra demokratinis procesas, kuris turi būti atliekamas laikantis teisės reikalavimų, tačiau šio proceso stabdymas būtų neadekvatus ir neproporcingas. Kitaip tariant, viešojo intereso ir demokratijos, kaip pamatinės konstitucinės vertybės, svarba yra reikšmingesnė už ne prigimtinės, o įgytinos pareiškėjo teisės, nustatytos ne Konstitucijos, o žemesnės juridinės galios teisės aktais, būti siūlomam pretendentu į ES Bendrojo Teismo teisėjus, svarbą“, – teigiama teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Beatos Martišienės nutartyje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas spalį sutiko stabdyti S. L. Kalėdos kandidatūros teikimo procedūrą, konstatavęs, kad to nepadarius, skundo tenkinimo atveju galėtų kilti kliūčių jį įgyvendinti, o pareiškėjui V. Valančiui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.
Tačiau LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė galimo tokios žalos kilimo, kita vertus, ir pirmosios instancijos teismas aiškiai nedetalizavo, kokia žala galėtų būti padaryta netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Specialiajam vertinimo komitetui Liuksemburge atmetus Tomo Davulio kandidatūrą šių metų rugsėjį Vyriausybė nutarė į ES Bendrojo Teismo teisėjus teikti šiame teisme daugiau nei dešimtmetį dirbusio S. L. Kalėdos kandidatūrą.
Tiek T. Davulis, tiek S. L. Kalėda, tiek skundą teismui parašęs V. Valančius 2021 metais dalyvavo toje pačioje atrankoje į ES Bendrąjį Teismą. Tuomet Teisingumo ministerija geriausiu kandidatu pripažino V. Valančių.
Tuometinis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas T. Davulis užėmė antrą vietą, Europos Komisijos Teisės tarnybos narys S. L. Kalėda – trečią, Mykolo Romerio universiteto dekanė Lyra Jakulevičienė – ketvirtą.
Tačiau prezidentas ir Vyriausybė vietoj geriausiai įvertinto kandidato pasirinko antrą vietą užėmusį teisininką, o šio kandidatūrą atmetus Liuksemburge – trečioje vietoje likusį kandidatą.
„Neabejotina, kad vienas iš esminių Specialaus vertinimo komiteto nepritarimo T. Davulio kandidatūrai argumentų tas, jog nėra nurodytos priežastys, kodėl Lietuvos Vyriausybė nesiūlo geriausiai atrankoje pasirodžiusio kandidato, t. y. nepateikti jokie motyvai, kodėl siūlomas ne geriausiu darbo grupės pripažintas kandidatas, o kitas kandidatas“, – skunde teismui teigė V. Valančius.
Pasak jo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui rugsėjį pasiūlius šalims ieškoti taikaus sprendimo būdų, Vyriausybė netrukus pradėjo formalias procedūras dėl S. L. Kalėdos kandidatūros teikimo.
„Šiuo atveju vėlgi – iš esmės nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl nesiūloma geriausiai atrankoje pasirodžiusio asmens kandidatūra“, – tvirtino V. Valančius.
Šioje byloje atsakovas buvo Lietuvos Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys – Prezidento kanceliarija bei Seimo kanceliarija.
ES Bendrajame Teisme Lietuvai atstovauja du teisininkai.
2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, V. Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį.
Lietuva siūlė du kandidatus – Gediminą Mesonį ir Tomą Davulį – tačiau Specialusis vertinimo komitetas Liuksemburge joms nepritarė.
ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.
59-erių V. Valančius yra teisės mokslų daktaras, anksčiau dirbęs prokuroru, teisėju įvairiuose Lietuvos teismuose, 2002–2013 bei 2002–2008 jis dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teisme, buvo jo pirmininku.
Jis taip pat ėjo Europos teisėjų asociacijos pirmininko pareigas, buvo Tarptautinės teisėjų asociacijos vicepirmininku, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nariu, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos valdybos nariu.
