„Kol tęsiasi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, privalome ir toliau dėti visas pastangas, kad izoliuotume Rusiją tarptautinėje arenoje, o Estijos ir Rusijos dvišalius santykius palaikyti tik absoliučiai minimaliame lygyje“, – sprendimą nutraukti susitarimą komentavo užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti sutartį, nes Estija laikosi griežtos pozicijos nebendradarbiauti su agresoriumi“, – sakė jis.

Kitu atveju sutartis būtų automatiškai pratęsta 2025 metais.

Po sutarties nutraukimo teisminis bendradarbiavimas su Rusija bus vykdomas tokiu pačiu pagrindu kaip ir su visomis kitomis trečiosiomis šalimis.

Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nuo rugsėjo 13 dienos į Estiją draudžiama įvažiuoti automobiliams su rusiškais registracijos numeriais.

„Tačiau kalbant apie Estijoje jau esančias transporto priemones su rusiškais valstybiniais numeriais, mes nedarysime jokių teisės aktų pakeitimų, o taikysime galiojančius teisės reglamentus“, – sakė jis.

Ministras paaiškino, kad pagal įstatymą šalies gyventojai privalo per penkias dienas įtraukti į Estijos registrą transporto priemonę, kurią jie savo reikmėms įvežė į Estiją iš kitos šalies. Tuo tarpu užsienio piliečiai privalo perregistruoti savo automobilį per metus.

Todėl transporto priemonės su rusiškais numeriais jau seniai turėjo būti įregistruotos Estijos registre, sakė L. Laanemetsas.

Jo teigimu, dabar visi automobilių su rusiškais numeriais savininkai privalo per šešis mėnesius juos įregistruoti Estijoje arba išvežti į Rusiją. Registruojant reikia sumokėti PVM ir muito mokestį, nurodė ministras.

Vyriausybės nutarimu sienų kontrolė pasienyje su Latvija laikinai atkurta siekiant geriau organizuoti žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, patekimą į šalį, nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.    

Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani (Kristianas Janis) sakė, kad laikinai grąžinus sienų kontrolę, valstybė galės jau pasienyje teikti pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms.  

„Dėl kontrolės sienos kirtimas gali užtrukti, ir už tai iš anksto atsiprašome, tačiau tikrai nesiekiame parodyti nepagarbą Ukrainos piliečiams. Priešingai, dėl to susidarysime geresnį vaizdą apie atvykstančius asmenis, jau pasienyje galėsime suteikti jiems reikalingą informaciją ir nukreipti ten, kur jiems bus suteiktos būtinos paslaugos. Pastarosiomis savaitėmis daug nuveikėme, kad pas mus atvykstantys ukrainiečiai jaustųsi čia laukiami ir saugūs“, – kalbėjo K. Jaani.    

Ministras pridūrė, kad vyriausybės nutarimas liečia tiek Ukrainos piliečius, tiek jų šeimų narius. 

„Čia svarbu pabrėžti, kad, remiantis įstatymu, šeimų nariais mes laikome Ukrainos piliečių sutuoktinius, jų tėvus ir vaikus, nepriklausomai nuo jų pilietybės“, – sakė K. Jaani. 

Pasak ministro, pasienio kontrolės punkte karo pabėgėliams bus rekomenduojama kreiptis į neseniai atidarytą pabėgėlių priėmimo centrą Taline išsamesnei informacijai gauti.  

„Ten teikiamos įvairios paslaugos, pagalba ir informacija, reikalingos į Estiją atvykusiems pabėgėliams“, – sakė K. Jaani.   

Ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas (Tavis Asas) pareiškė, jog Europos Parlamento priimtas Mobilumo paketas neatitinka ES tikslų, nukreiptų į ekologiškesnį transportą bei konkurencingesnę ekonominę aplinką.

„Visiškai neprotinga ir antiekologiška reikalauti komercines transporto priemones reguliariai grąžinti namo tuščiomis. Pirma, tai kelia problemų mūsų vežėjams, didina krovinių gabenimo įkainius bei mažina mūsų ekonomikos konkurencingumą. Antra, važinėjimas tuščiomis gerokai padidins nereikalingą ekologinę naštą“, – ministerijos spaudos tarnybos pranešime cituojamas T. Aasas.

Tai – protekcionistiniai laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimai, nesuderinami su pagrindinėmis bendrosios rinkos vertybėmis.

Be to, Estijos ministro žodžiais, nesuprantamas reikalavimas tarptautiniams vežėjams laikytis maršrutų šalyse galiojančių normų dėl vairuotojų atlyginimų ir atostogų.

„Tai – protekcionistiniai laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimai, nesuderinami su pagrindinėmis bendrosios rinkos vertybėmis“, – pridūrė T. Aasas.

Pernai liepą Europos Parlamento priimtas Mobilumo paketas turėtų įsigalioti 2022 metų vasarį.

Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės, tuo tarpu jį kritikuojančios ES naujosios narės teigia, jog juo pasinaudodami Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos.

Europos Komisija praėjusį mėnesį sukritikavo Mobilumo paketą, paskelbdama savo išvadas, kad privalomas vilkikų grąžinimas iki 4,6 proc. padidintų anglies dvideginio emisijas ir kartu su kabotažo ribojimu turėtų neigiamą ekonominį poveikį ES pakraščio valstybėms, nes išaugintų krovinių pervežimo kaštus. EK kreipėsi į ES valstybes nares ir Europos Parlamentą pateikti savo požiūrį ir pabrėžė neatmetanti galimybės teikti naują teisėkūros iniciatyvą.

„Turime nutraukti užkrečiamumo grandines, todėl esame priversti įvesti naujus apribojimus“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir pridūrė, kad koronavirusas ir toliau sparčiai plinta šalyje.

Pasak premjerės, vyriausybė mokslininkų siūlymu nusprendė pratęsti su mokyklų veikla susijusius apribojimus iki kovo pabaigos. Tai reiškia, kad tęsis kontaktinis mokymasis 1–4 klasėse, o vyresni moksleiviai tebebus ugdomi nuotoliniu būdu.

Sportuoti patalpose leidžiama tik dalyvaujant individualiose treniruotėse.

Anot K. Kallas, iki kovo pabaigos draudžiama rengti renginius patalpose: tai reiškia, kad užsidarys kino ir dramos teatrai, vandens procedūrų centrai ir baseinai, negalės būti rengiamos konferencijos. Lauke leidžiama organizuoti renginius, skirtus ne daugiau kaip 10 žmonių.

Maitinimo įstaigos turi užsidaryti iki 18 val., patalpose negali būti viršijamas 50 proc. užimtumas, o klientai turi laikytis fizinio atstumo. Tebeleidžiama prekiauti maistu išsinešti.

Prekybos centrai vyriausybei pateikė savo pasiūlymus dėl savikontrolės, nurodė K. Kallas. Centrai pažadėjo išjungti savo patalpose bevielį internetą, pasamdyti papildomų apsaugos darbuotojų, pašalinti sėdėjimo vietas ir laikinai nerengti degustacijų.

Lėšos bus pervestos valstybinei tyrimų tarnybai, kad Baltijos jūros dugne būtų įdėmiau apžiūrėtas prieš daugiau kaip 26 metus nuskendęs laivas, ketvirtadienį Taline pranešė valstybės kanceliarija. Tyrime dalyvaus ir Švedijos bei Suomijos ekspertai.

Per jį tikimasi išsiaiškinti, kaip laivo korpuse atsirado didelė skylė, apie kurią ilgai nebuvo žinoma. Skylę pernai aptiko dokumentinio filmo kūrėjai.

Pasak vyriausybės vadovės Kajos Kallas, tyrimas po vandeniu prasidės ne anksčiau kaip vasarą. Tam dar reikia pakeisti atitinkamus įstatymus Švedijoje ir Suomijoje, sakė ji spaudos konferencijoje. Kartu premjerė slopino viltis: „Mes neabejotinai rasime atsakymus dėl situacijos korpuse, bet aš nežinau, ar mes rasime galutinę tiesą“.

Keltas „Estonia“, kuriuo plaukė 989 žmonės, prie Suomijos pietinės pakrantės nuskendo 1994 metais naktį į rugsėjo 28 dieną, kai plaukė iš Talino į Stokholmą. Žuvo 852 žmonės. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi laivo katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Kadangi daugelis žuvusiųjų nebuvo iškelti, laivo nuolaužos laikomos jų amžinojo poilsio vieta ir todėl yra saugomos.

Kodėl „Estonia“ nuskendo, iki šiol nėra galutinai išsiaiškinta. 1999 metų oficialaus tyrimo rezultatai skelbė, kad tragediją sukėlė bangų išlaužti priekiniai kelto vartai. Tačiau katastrofą išgyvenę žmonės ir aukų artimieji jau seniai reikalauja atnaujinti tyrimą.

Dokumentinis filmas 2020 metų rugsėjį vėl įžiebė diskusijas. Jame buvo parodytos skylės kelto korpuse, kurias filmavimo komanda aptiko padedama povandeninio roboto.

„Kalbant apie atsistatydinusią vyriausybę, manau, kad pakankamai aišku, jog dabartinė koalicija, sudaryta iš EKRE (dešiniosios Estijos konservatorių liaudies partijos), „Isamaa“ ir Centro partijos, dabartiniame politiniame peizaže nebepasirodys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė J. Ratas.

„Esant šiai politinei padėčiai Centro partija turi atsižvelgti, kad galime būti ir opozicijoje, ir koalicijoje. Savaime suprantama, neatmetame galimybės pradėti derybas dėl koalicijos su bet kuriomis partijomis. Taip pat manau, kad mums svarbu, kad šios koalicijos pagrindas būtų kuo platesnis“, – pridūrė jis.

J. Ratas išreiškė viltį, kad nauja koalicija bus suformuota kuo greičiau, šaliai kovojant su koronaviruso krize.

Anksčiau trečiadienį J. Ratas paskelbė atsistatydinantis dėl jo Centro partijai pareikštų įtarimų, atliekant vieną antikorupcinį tyrimą.

Atsistatydinus vyriausybei prezidentė Kersti Kaljulaid nutarė pasiūlyti formuoti naują vyriausybę didžiausios opozicinės Reformų partijos lyderei Kajai Kallas (Kajai Kalas).

„Pavesiu Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę ir rytoj ji to imsis. Dėl koronaviruso ir esamos politinės padėties neturime laiko gaišti“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė.

Atsistatydinusi vyriausybė toliau eis savo pareigas iki bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.

„Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų. Svarbu, kad dabartinėje situacijoje mokiniams būtų sudaryta galimybė rinktis, laikyti valstybinius egzaminus ar ne, ar tai padaryti dabar, ar vėliau. Tačiau aš raginu visus abiturientus dalyvauti egzaminuose, nes jų gali prireikti jų tolesnėms studijoms“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps. 

Mokyklą baigiantys moksleiviai, užsirašę laikyti šių metų valstybinius mokyklos baigimo egzaminus ir norintys juos laikyti 2019–2020 mokslo metų pabaigoje, gali laikyti estų kalbos arba estų kaip antrosios kalbos egzaminus, taip pat matematikos ir vienos užsienio kalbos egzaminus. 

Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai Estijoje prasidės gegužės pabaigoje.

Papildomi valstybiniai egzaminai tiems, kurie nelaikė jų pavasarį ar liko nepatenkinti savo rezultatais, bus organizuojami 2020–2021 mokslo metų pirmoje pusėje.

„Aš paprašiau ministro pirmininko apsvarstyti variantą atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą. Neįmanoma vienu metu būti fiziniu asmeniu arba partijos pirmininku ir neatsižvelgti į tai, kad tavo žodžiai yra vyriausybės pozicija. Šiuo metu tai yra pozicija, išsakyta Estijos Respublikos vyriausybės nario, būtent taip ją ir reikėtų vertinti. Čia yra daug peno apmąstymams“, – sakė prezidentė.

K. Kaljulaid pabrėžė, kad premjero darbas yra nuolat vertinti, ar tam tikras ministras turi dirbti vyriausybėje.

„Tie žingsniai, kuriuos įgyvendina vyriausybė, ir jos priimami sprendimai – ar jie veda Estiją pirmyn, ar kelia saugumo lygį, ar suartina mus su sąjungininkais? Tai yra ministro pirmininko darbas“, – teigė prezidentė.

Ji atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį M. Helme dukart įsikišo į Estijos užsienio politiką ir stengėsi ją pakreipti.

„Šį rytą kalbėjau su (Suomijos prezidentu) Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) ir paprašiau jo perduoti (Suomijos) premjerei (Sannai) Marin (Sanai Marin) asmeninį atsiprašymą. Taip pat jam prisipažinau, kaip man dėl viso to gėda“, – pirmadienį sakė K. Kaljulaid.

„Visa tai veikia mūsų saugumo tinklą. Nedidelės valstybės išlikimas geopolitiniu požiūriu itin aktyviame regione smarkiai priklauso nuo to, kiek turime partnerių ir sąjungininkų ir kokius jie mus mato – panašius į save ar kitokius“, – teigė ji.

Ministras atsiprašė

M. Helme, kuris taip pat vadovauja Estijos konservatorių liaudies partijai (EKRE), sekmadienį duodamas interviu radijui išsakė abejonių dėl naujosios Suomijos premjerės S. Marin ir jos vyriausybės kompetencijos.

Jis, be kita ko, pareiškė, kad Suomijos ministre pirmininke tapo parduotuvės konsultantė.

Dėl to, kas nutiko Suomijoje, vis dar šiaušiasi plaukai.

M. Helme šiuos komentarus išsakė duodamas interviu privačiai radijo stočiai, siejamai su EKRE.

„Dėl to, kas nutiko Suomijoje, vis dar šiaušiasi plaukai“, – sakė ministras radijo „TRE Raadio“ eteryje.  

„Prisimenu, Vladimiras Uljanovas-Leninas sakė, kad kiekviena virėja gali tapti ministre ar kažką panašaus. Dabar mes matome, kaip pardavėja tampa ministre pirmininke, o kažkokie gatvės aktyvistai ir neišsilavinę asmenys – vyriausybės nariais“, – kalbėjo M. Helme.

S. Marin, kuri užaugo neturtingoje šeimoje, yra sakiusi, kad anksčiau yra dirbusi prekybos centre asistente.

Vėliau sekmadienį vakare M. Helme pareiškė, kad reiškė savo ir EKRE nuomonę, kai kalbėjo apie naująją Suomijos premjerę S. Marin ir jos vyriausybę. Jis taip pat patvirtino, kad Estija ir Suomija toliau bendradarbiauja ir palaiko draugiškus ryšius.   

„Manau, turėčiau patikslinti, kad „TRE Raadio“ eteryje kalbėdamas apie Suomijos naująją kairiojo sparno vyriausybę, reiškiau ne Estijos vyriausybės, o savo nuomonę ir požiūrį, grindžiamą mūsų partijos pasaulėžiūra“, – sakė M. Helme.

„Jokiu būdu nekvestionuoju gero bendradarbiavimo ir draugiškų ryšių tarp Estijos ir Suomijos. Esame giminingos tautos, tokios ir liksime“, – sakė vidaus reikalų ministras ir pridūrė, kad skirtingi politikų požiūriai nedaro įtakos teigiamam estų požiūriui į suomius.  

Ir tikrai: pardavėja galiausiai gali tapti net premjere.

S. Marin savo ruožtu tviteryje parašė, kad labai didžiuojasi Suomija, kur „vaikas iš neturtingos šeimos gali gauti išsilavinimą ir gyvenime pasiekti laimėjimų“.

„Ir tikrai: pardavėja galiausiai gali tapti net premjere“, – pabrėžė ji.

M. Helme pasisakymus pasmerkė daugelis įtakingų Estijos politikų, o opozicija pasiūlė parlamente pareikšti nepasitikėjimą VRM vadovu, jei premjeras neatleis ministro.

Tuo metu M. Helme pirmadienį po koalicijos tarybos posėdžio atsiprašė Suomijos premjerės ir apkaltino dėl kilusio skandalo žiniasklaidą, esą neteisingai supratusią jo žodžius ir „padariusią iš musės dramblį“.

„Tą konkrečią frazę apie Suomijos ministrę pirmininkę, kurią jūs traktavote kaip žeminančią, aš iš tiesų laikiau pripažinimu. Pripažinimu, kad ir iš žemo socialinio sluoksnio galima pakilti į aukščiausio lygio politiką“, – kalbėjo Estijos vidaus reikalų ministras.

Savo ruožtu aplinkos apsaugos ministras Rene Kokk (Renė Kokas) vyriausybės spaudos konferencijoje pridūrė, kad jo vadovaujama ministerija ketina siūlyti konkretų tokių dotacijų dydį – po 5 tūkst. eurų kiekvienam įsigyjamam elektromobiliui. Dotacijas iš valstybės iždo gautų elektromobilius perkantys tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.

Estija elektromobilių pirkimo subsidijavimo atsisakė 2014-ųjų vasarą, per pusketvirtų metų jų taikymo laikotarpį tam skyrusi 10,5 mln. eurų.

„Mūsų tikslas – iki amžiaus vidurio Estiją paversti konkurencingos ekonomikos ir mažai aplinką teršiančia šalimi. Todėl turime veikti nedelsdami, nes šios investicijos bus ilgalaikės bei solidžios, jos pareikalaus visų socialinių grupių indėlio“, – pabrėžė premjeras J. Ratas.