Dabar atėjo laikas šūkiui #buygeorgian („Pirk gruzinišką“). Tai geriausias būdas kitiems parodyti solidarumą su drąsiais Gruzijos žmonėmis, ką tik tapusiais Rusijos sankcijų taikiniais už drąsą pareikšti savo nuomonę apie savo pačių vadovus.

Ginčas prasidėjo per Tarpparlamentinės stačiatikybės asamblėjos posėdį, surengtą Gruzijos parlamente. Viešintis Rusijos politikas Sergejus Gavrilovas į įstatymų leidėjus kreipėsi iš pirmininko vietos. Tai išprovokavo protestų: opozicija mano, kad vyriausybė, kuri griežtai elgiasi namuose, yra pernelyg švelni Rusijai, okupavusiai penktadalį šalies teritorijos.

Policijos atsakas – guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis – buvo perdėtas. Buvo sužeista mažiausiai 240 žmonių. Daugeliui gruzinų tai pademonstravo valdžios atsainų požiūrį į demokratiją. Protestai tęsiasi, reikalaujant paleisti daugelį sulaikytų demonstrantų, vidaus reikalų ministro atsistatydinimo ir sąžiningesnės rinkimų sistemos prieš 2020 metais vyksiančius parlamento rinkimus.

Gruzijos vidaus politika – ne Rusijos reikalas. Tačiau Kremlius šiuos protestus pavadino „rusofobine provokacija“ ir uždraudė visus skrydžius į Gruziją, tvirtindamas, jog toks žingsnis reikalingas siekiant „užtikrinti Rusijos nacionalinį saugumą ir apsaugoti Rusijos piliečius nuo nusikalstamų ir kitokių neteisėtų veiksmų“.

Šio žingsnio praktinis rezultatas smogs klestinčiam šalies turizmo sektoriui, pernai pritraukiusiam milijoną lankytojų iš Rusijos. Jų lankymasis išreiškia pagarbą gruzinų svetingumui, maloniems šalies vaizdams, virtuvei architektūrai ir vynui. Be to, tai yra pergalė minkštosios galios mūšyje su Maskvos režimu. Oficialioji propaganda vaizduoja Gruziją panašiai kaip Baltijos šalis, Ukrainą ir kitas buvusias pavergtąsias tautas – jog jos yra apleistos Vakarų marionetinės valstybės, persisunkusios ksenofobija ir smulkiu nacionalizmu. Tačiau kai rusai lankosi šiose šalyse, jie randa ne vien draugiškumą, bet ir orumą, laisvę ir teises, kurių jiems stinga namuose. Kitaip tariant, žmonės suvokia, kad jų vadovai jiems melavo. Tai gali būti pavojingo mąstymo proceso pradžia.

Dėl naujų sankcijų Rusija atrodo silpna ir kerštinga. Ilgalaikis poveikis gali būti teigiamas. 2013 metų Rusijos sankcijos Moldovos vynams paskatino šią šalį diversifikuoti savo eksportą į pelningesnes Vakarų rinkas, ypač Norvegiją. Tačiau trumpuoju laikotarpiu šios baudžiamosios priemonės kenks visiems gruzinams, kad ir kokie būtų jų vidaus politikos ginčai.

Tai suteikia galimybę suteikti pagalbą iš šalies. Rinkimuose mes balsuojam nedažnai, o apsiperkam kur kas dažniau. Galime boikotuoti prekes ir paslaugas, siūlomas ūkio šakų, bendrovių ir šalių, kurios mums nepatinka, bet lygiai taip pat galima pasinaudoti savo perkamąja galia, balsuodami už mums patinkančius. Taigi, tiems, kam leidžia biudžetas ir kiti įsipareigojimai, išsipirkti atostogas Gruzijoje būtų puikus atsakas Kremliui – ir vargu ar sukeltų sunkumų, nes ši šalis pelnytai žinoma kaip Kaukazo Italija.

Vyno mėgėjai irgi turi plačias galimybes parodyti savo paramą. Net ir kukliausi vartotojai gali pasieškoti gruziniškų produktų, tokių kaip aštrokas Boržomio mineralinis vanduo arba arbata (ši pramonė žlugo 10-ame dešimtmetyje, bet dabar yra gaivinama, vadovaujant estams ir lietuviams). Kiekvienas centas būtų nuoširdi pagalba gruzinams, taip pat rodytų Kremliui, kad jo priekabės – ir vėl – žlugo.