66-erių O. Kavala kaltinamas įvairiausiais nusikaltimais – nuo šnipinėjimo ir 2013 metų protestų finansavimo iki dalyvavimo nepavykusiame 2016-ųjų bandyme nuversti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną). 

Jis buvo sulaikytas 2017-ųjų spalį, o 2002-aisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tariamą bandymą nuversti R. T. Erdogano vyriausybę.

„Man labai liūdna, kad jo nėra čia su mumis, atsiimti šio apdovanojimo. Šis apdovanojimas yra labai svarbus“, – sakė jo žmona Ayse Bugra Kavala (Aišė Buhra Kavala), atsiimdama apdovanojimą iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko Tiny Kox (Tinio Kokso).

Turkijos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą nedelsiant paleisti aktyvistą pakenkė Ankaros santykiams su sąjungininkais Vakaruose.

Europos Taryba inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Turkiją dėl jos elgesio su O. Kavala. 

Dėl šių veiksmų Turkija gali būti pašalinta iš pagrindinės senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.

Kritikai taip pat teigia, kad ši situacija atspindi Turkijos žmogaus teisių padėties blogėjimą per antrąjį R. T. Erdogano valdymo dešimtmetį.

Praėjusį mėnesį Turkijos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti O. Kavalos nuosprendį ir įkalinimą iki gyvos galvos dėl kaltinimų bandymu nuversti R. T. Erdogano vyriausybę per 2013 metais vykusius masinius protestus. 

O. Kavala neturi galimybės pateikti apeliacinio skundo.

Apie šį sprendimą pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva ir Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka.

„Už – 99 delegatai. Vienas susilaikė. Tai istorinis rezultatas! Visiškas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos palaikymas“, – teigė O. Hončarenka.

Pasak Ukrainos parlamentaro, rezoliucijoje pažymima, kad Kremliaus režimas yra teroristinis.

„Tai stiprus signalas pasauliniu mastu ir dar vienas žingsnis, kad Rusiją pripažintų kaip šalį, remiančią terorizmą“, – įsitikinęs O. Hončarenka.

ETPA taip pat pareiškė, kad yra būtina Ukrainą aprūpinti ginklais.

Kaip informavo Seimo kanceliarijos atstovai, ETPA žiemos sesijai įprastai prasidėjus nuo delegacijų įgaliojimų tvirtinimo, iniciatyvą iškėlė Ukrainos delegacija, ją parėmė Baltijos šalys ir Lenkija.

Asamblėjos Monitoringo komitete toliau bus rengiamas raportas, dėl kurio Asamblėjoje galiausiai bus balsuojama ketvirtadienį.

Norint užginčyti įgaliojimus, reikalinga gauti 30 parlamentarų iš 5 šalių balsų.

Lietuvos delegacijos ETPA pirmininkas Emanuelis Zingeris BNS sakė, kad vien šio klausimo įtraukimas yra „didelis pasiekimas“, tačiau abejoja, ar galutinei iniciatyvai pakaks balsų.

Laimėjome mūšį dėl klausimo įtraukimo į dienotvarkę, bet, man atrodo, užginčijimas nepasibaigs Rusijos išmetimu.

„Laimėjome mūšį dėl klausimo įtraukimo į dienotvarkę, bet, man atrodo, užginčijimas nepasibaigs Rusijos išmetimu (...). Bet tikimės turėti tekstą, kuriame minima, kad Rusija paskelbė Konstitucijos pataisas, kurios dažnai neleidžia Europos Žmogaus Teisių Teismui ir kitiems tarptautiniams teismams veikti Rusijos teritorijoje“, – sakė jis.

E. Zingeris ETPA siekė ir debatų dėl Aleksejaus Navalno neteisėto suėmimo ir kalinimo, tačiau šiai iniciatyvai pritrūko balsų.

Rusija balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų šioje organizacijoje buvo netekusi 2014 metais po Krymo aneksijos, o po kurio laiko Maskva pati atsisakė dalyvauti asamblėjos sesijose. Delegacijos veikla atnaujinta nuo 2019 sausio, kai ETPA atmetė Lietuvos iniciatyvą toliau blokuoti Rusijos atstovus.

Toks sprendimas priimtas šią savaitę Strasbūre.

Prizų pakomitetis yra atsakingas už vieną garbingiausių – Europos prizo – apdovanojimą, skiriamą vienam arba dviem Europos miestams kasmet.

Apdovanojimo gali siekti visos geografiškai Europai priklausančios šalys. 1955 m. įsteigtas prizas yra aukščiausias Asamblėjos apdovanojimas, skiriamas už europinio idealo bendradarbiavimo srityje (dvynių projektai, europiniai renginiai, keitimasis vizitais) puoselėjimą.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos Seimo delegacijos atstovas Egidijus Vareikis vienų metų kadencijai išrinktas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoju.

Seimo delegacijos ETPA vadovas Algirdas Butkevičius BNS sakė, kad už Rusijai palankią Monitoringo komiteto parengtą rezoliuciją balsavo 96, prieš 44 ir susilaikė 7 ETPA plenarinės sesijos dalyviai.

„Galutinis balsavimas vyko dėl rezoliucijos, kurią parengė Monitoringo komitetas, jis priėmė sprendimą, kad Rusijos delegacijos kredencialai, arba įgaliojimai, yra pripažįstami ir jie toliau yra pilnaverčiai nariai. Mes pralošėm, – BNS sakė A. Butkevičius.

Jis aiškino, kad kasmet sausio mėnesį politikams, atvykusiems į ETPA, yra suteikiami kredencialai, kurių suteikimą vienai ar kitai šaliai galima užprotestuoti. Stabdyti įgaliojimus Rusijai buvo siūloma dėl aneksuoto Krymo, nevykstančių demokratinių procesų šalyje. 

Lietuvos delegacijos atstovo Emanuelio Zingerio siūlymui blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus anksčiau pritarė pakankamai parlamentarų, todėl klausimas buvo svarstomas toliau.

E. Zingeris BNS anksčiau sakė savo reikalavimą grindžiantis nauju argumentu – Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymais dėl konstitucijos keitimo. V. Putinas yra užsiminęs apie pataisą, kuria būtų įtvirtinta šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę teisę.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad nepaisant mažo balsavusiųjų skaičiaus, sprendimas laikomas priimtu, nes jam užtenka paprastos balsų daugumos.

Rezoliucijoje, pasak „Interfax“, rašoma, kad per pastaruosius šešis mėnesius, kai Rusija buvo grąžinta į Asamblėją, ji įvykdė kai kurias rekomendacijas, pavyzdžiui, Ukrainai buvo perduoti 24 jūreiviai, sulaikyti Kerčės pusiasalyje, pasiektas tam tikras progresas įgyvendinant Minsko susitarimus bei kitos. 

Rusija balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų šioje organizacijoje buvo netekusi 2014 metais po Krymo aneksijos, o po kurio laiko Maskva pati atsisakė dalyvauti asamblėjos sesijose.

Pernai birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos.

Šioms pareigoms Strasbūre vykstančioje sesijoje jis patvirtintas vienerių metų kadencijai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak E. Vareikio, ETPA išgyvena sudėtingą laikotarpį, Asamblėją draskant nesutarimams dėl Rusijos, dešimtis šalių stebint dėl nevisiškai įgyvendinamos Europos Tarybos konvencijos.

„Mes – Lietuva – esame vertinami kaip stabili demokratiška šalis, į mūsų gerąją patirtį atsižvelgiama. Tad išties galime būti naudingi visai Europos Tarybai, būti jos vadovybėje – tikrai atsakinga pareiga“, – pranešime cituojamas E. Vareikis.

E. Vareikis yra ETPA narys nuo 2005 metų. Pranešime nurodoma, kad jis yra vienas iš ilgiausią darbo stažą turintis parlamentaras, pagal dalyvavimą ir pasisakymus posėdžiuose – aktyviausias Lietuvos delegacijos narys.

Per šiuos metus jis parengė daugiau nei 20 raportų ir kitų asamblėjos dokumentų, dalyvavo rinkimų stebėjimo misijose, buvo ETPA raporto rengėjas Bosnijai ir Hercegovinai, vadovavo Procedūrų ir Imuniteto reikalų komitetui.

Šiuo metu jis yra kelių asamblėjos komitetų narys, ETPA raporto rengėjas Moldovai, vadovauja pakomitečiui, nagrinėjančiam konfliktus tarp Europos Tarybos šalių narių.

„Sausio mėnesį politikams, atvykusiems į ETPA, yra suteikiami kredencialai, ir galima užprotestuoti kredencialų suteikimą vienai ar kitai šaliai. Siūlymai stabdyti įgaliojimus pateikti ne tik Rusijai, buvo ir kitų šalių, dėl vyrų ir moterų kvotų nesilaikymo, o Rusijai – dėl aneksuoto Krymo, nevykstančių demokratinių procesų“, – BNS sakė Seimo delegacijos ETPA vadovas Algirdas Butkevičius.

Lietuvos delegacijos atstovo Emanuelio Zingerio išsakytam siūlymui blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus pritarė pakankamas skaičius parlamentarų, kad klausimas būtų svarstomas toliau, tad jį nagrinės Monitoringo komitetas.

„Komitetas išnagrinėja ir pateikia plenarinei sesijai balsavimui. Jei delegacijos nariams, kurie atvykę į ETPA nesuteikiami kredencialai, jie neturi teisės balsuoti“, – sakė A. Butkevičius.

E. Zingeris BNS sakė reikalavimą stabdyti Rusijos atstovų įgaliojimus grindžiantis nauju argumentu – Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymais dėl konstitucijos keitimo. V. Putinas yra užsiminęs apie pataisą, kuria būtų įtvirtinta šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę teisę.

„Aš pateikiau naują dalyką, Kremlius referendumui pateikė klausimą, jei rusų įstatymai susikerta su tarptautine teise, veikia Rusijos įstatymai, tai reiškia, Žmogaus Teisių Teismo sprendimai neveikia Rusijos teritorijoj“, – pažymėjo E. Zingeris.

„Čia yra baisiausias nusikaltimas prieš Rusijos žmones, kad po truputėlį jie pradeda izoliuoti Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teismą nuo Rusijos piliečių“, – kalbėjo Lietuvos delegacijos ETPA atstovas.

Rusijos delegacijos atstovai pareiškė, kad apribojus jų teises paliktų Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.

„Mes tikimės, kad konstruktyvi dauguma neleis pakartoti krizės Maskvos ir Strasbūro santykiuose ir pilnai ratifikuos Rusijos delegacijos kredencialus“, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovą Leonidą Sluckį.

Rusija balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų šioje organizacijoje buvo netekusi 2014 metais po Krymo aneksijos, o po kurio laiko Maskva pati atsisakė dalyvauti asamblėjos sesijose.

Pernai birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos.

Rusijos balsavimo teisės buvo atimtos 2014 metais reaguojant į Krymo aneksiją. Praeitą mėnesį Strasbūre veikianti organizacija nusprendė leisti Rusijai grįžti.

Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis sako, kad Lietuvos Seimas kartu su kitų Baltijos šalių parlamentarais gali pareikšti griežtą protestą dėl sankcijų panaikinimo, blokuoti Rusijos iniciatyvas ar pasitraukti terminuotam laikui.

Politikas sakė nepritariantis siūlymams visiškai pasitraukti iš asamblėjos, nes tai susilpnintų Rusijos kritikų balsą, o vėliau sugrįžti gali būti komplikuota.

„Svarstomas terminuotas išėjimas, tarkime, vienai sesijai ar pusei metų. Kitas variantas – blokuoti Rusijos iniciatyvas. Griežtesni veiksmai būtų, jei Rusija išdrįstų atsivežti taip vadinamus atstovus, išrinktus Kryme“, – BNS sakė J. Bernatonis.

Rusijos grąžinimui labiausiai priešinosi Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina ir Gruzija. Jos teigia, kad nuolaidžiavimas tik paskatins agresyvius Maskvos veiksmus.

Rusijos grąžinimo šalininkai teigia, kad visiškas Rusijos pasitraukimas būtų užkirstų kelią rusams ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme, be to, organizacijai svarbus Rusijos finansinis įnašas.

„Tai, kas šiandien įvyko ETPA, liudija atsitraukimą nuo deklaruotų Europos Tarybos standartų, principų ir vertybių dėl beprecedenčio Rusijos Federacijos spaudimo ir finansinio šantažo. Deja, tai įvyko atvirai nuolaidžiaujant virtinei šalių, kurių vadovybės, viena vertus, akcentuoja būtinybę nutraukti Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, bet, kita vertus, skatina agresorių darydamos jam nuolaidų“, – sakoma pranešime, kuris antradienį buvo paskelbtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Per 70-ąsias įsteigimo metines ETPA prarado autoritetą ir nebegali vaidinti vaidmens, kurį jai skyrė steigėjai, pažymima pareiškime.

„Nors šiandien pamatėme Europos parlamentarizmo pralaimėjimą, moralinė pergalė yra tų šalių, kurios nepalaikė destruktyvių sprendimų Europos Taryboje. Tai buvo būtent tos šalys, kurias per jų neseną istoriją buvo okupavusi SSRS arba kurios šiandien kenčia nuo Rusijos okupacinės valdžios, toliau vykdančios agresiją ir žudančios jų piliečius. Ir būtent jos yra vertos vadintis tikraisiais tos Europos, kuriai priklauso Ukraina, vertybių gynėjais“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Priimta rezoliucija apribojamas Asamblėjos sankcijų mechanizmas: pakoreguojamas Asamblėjos reglamentas ir panaikinama galimybė atimti iš bet kurios delegacijos balsavimo teisę.

Prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Rusijos buvo atimtos balsavimo teisės Europos Tarybos parlamentarų forume.

Antradienį nepaisydami griežtų Ukrainos protestų 118 parlamentarų iš Europos Tarybai priklausančių valstybių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Tai atveria kelią Rusijai dalyvauti trečiadienį numatytuose naujo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus rinkimuose.   

Per balsavimą po pirmadienį vėlai vakare surengtų debatų prieš Rusijos grąžinimą pasisakė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.

ETPA ketvirtadienį Strasbūre balsavo už tokią rezoliuciją.

„Priimta su mūsų siūlymais originaliame tekste, su stipriu pareiškimu, kad kol neįvykdyti tarptautiniai reikalavimai, negalima išduoti licencijos. Raginamas baltarusių reguliatorius neišduoti. Tai mums buvo svarbiausia“, – BNS sakė ETPA posėdyje dalyvavęs Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Pasak jo, per balsavimą 99 delegatai buvo už, 18 prieš, o 8 susilaikė.

Dokumente taip pat raginama užtikrinti apsaugą nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos, kaip tai buvo padaryta to paties projekto reaktoriui Suomijoje, tobulinti kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemones, su Lietuva ir kitomis kaimynėmis pasirašyti susitarimus dėl ekstremalių situacijų valdymo.

V. Poderys išvakarėse BNS teigė, kad rezoliucijos „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“ patvirtinimas, nors ir neįpareigoja Baltarusijos, vis dėlto yra svarbi spaudimo Minskui priemonė.

Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE jėgainės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.

Branduolinė jėgainė statoma vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų (MW). Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina „Rosatom“.