Briuselyje išplatintame komunikate primenama, kad 2019 metų rugsėjo 12 dieną Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą „dėl varžomųjų priemonių veiksmų, pakertančių Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę arba keliančių jiems pavojų, atžvilgiu“.

Sprendimu iki 2020 metų kovo 15-osios buvo pratęstos esamos sankcijos: bankų aktyvų įšaldymas ES ir draudimas keliauti į ES fiziniams ir juridiniams asmenims.

Albanija, Juodkalnija, Norvegija ir Ukraina įsipareigojo suderinti savo nacionalinę politiką su šiuo sprendimu.

„Europos Sąjunga atkreipia dėmesį į šį įsipareigojimą ir jį sveikina“, – sakoma ES vardu paskelbtame F. Mogherini pareiškime.

„ES ryžtingai nusiteikusi palaikyti Ukrainą, jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, [tęsti] savo politiką nepripažinti neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos“, – kalbėjo diplomatijos vadovė per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Dar svarbiau, kad mes ryžtingai esame nusiteikę visiškai palaikyti Ukrainos reformų programą“, – kalbėjo ji.

F. Mogherini pabrėžė, kad pastaraisiais metais ES skyrė Ukrainai 15 mlrd. eurų ir sudarė su šia šalimi „daug žadančių susitarimų“.

Pasak jos, svarbiausios Ukrainos užduotys yra įvykdyti teismų reformą, kovoti su korupcija ir oligarchiškomis struktūromis bei reformuoti energetikos sektorių.

F. Mogherini taip pat pasveikino spalio 1-ąją Minske įvykusį Trišalės kontaktinės grupės susitikimą ir išreiškė viltį, kad „vadinamoji Steinmeierio formulė“ gali tapti žingsniu „link kažkokios pažangos visoms šalims įgyvendinant Minsko susitarimus“.

ES diplomatijos vadovė taip pat patvirtino, kad Briuselis palaiko „Normandijos formato“, Trišalės kontaktinės grupės ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbą.

Per diskusijas nemažai Europos Parlamento narių išreiškė solidarumą su Ukraina, pasisakė už tolesnę ES paramą jai. Vis dėlto kai kurie įstatymų leidėjai skeptiškai įvertino „Steinmeierio formulę“, iš kurios, jų teigimu, Rusija gaus vienašališkos naudos.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras galutinėje ataskaitoje patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

Bendrame pareiškime, paskelbtame spalio 10-ąją minimos Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga, F. Mogherini ir M. Peičinovič-Burič pažymėjo, kad „142 šalys arba 74 proc. visų Jungtinių Tautų valstybių narių jau liovėsi vykdyti mirties bausmę  išbraukusios ją iš savo baudžiamųjų kodeksų arba ilgą laiką jos netaikydamos“.  

„Mirties bausmės atsisakymo tendencija tęsiasi, mirties nuosprendžių ir egzekucijų skaičius taip pat mažėja. 2018-aisiais mirties bausmės įvykdytos 20-yje valstybių – šis skaičius sudaro 10 proc. visų pasaulio šalių, o tai yra istorinis minimumas“, – rašoma pareiškime. 

„Europos Tarybos valstybės narės, dar neprisijungusios prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-ojo ir 13-ojo protokolų [dėl mirties bausmės panaikinimo], turi nedelsiant tai padaryti“, – pažymima pareiškime. 

„Europos Taryba ir ES vėl ragina Baltarusiją panaikinti mirties bausmę ir prisijungti prie valstybių bendrijos, kurios narės nusprendė kerštą pakeisti žmogaus orumu. Jos taip pat kviečia Europos Tarybos šalis stebėtojas, dar nepanaikinusias mirties bausmės, įsitraukti į dialogą apie kliūtis kelyje į mirties bausmės atšaukimą“, – priduriama dokumente. 

Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, vis dar taikanti mirties bausmę. Pagal konstituciją ji skiriama kaip išimtinė bausmė už ypač sunkius nusikaltimus ir įvykdoma sušaudant.

Praėjusiais metais Baltarusijoje buvo skirtos dvi naujos mirties bausmės ir buvo įvykdytos keturios anksčiau paskirtos griežčiausios bausmės.

Mirties bausmė nepanaikinta ir kaimyninėje Rusijoje, tačiau ji nevykdoma nuo 1996 metų.

„Mano vaidmuo <...> yra išsaugoti visišką dabartinių susitarimų vykdymą. Vėlgi, jei susitarimo pagrindu gali būti sukurta dar kas nors, ES tai sveikintų ir paremtų“, – žurnalistams Helsinkyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime sakė F. Mogherini.

Irano branduolinis susitarimas yra ant žlugimo ribos po to, kai Jungtinės Valstijos iš jo pasitraukė ir atnaujino sankcijas Iranui, taip siekdamos priversti Teheraną dar labiau nusileisti ir apriboti savo balistinių raketų programą, rašo „Reuters“.

Praeitą savaitgalį įvykęs netikėtas Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo apsilankymas Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Prancūzijoje leido viltis, kad Irano branduolinio susitarimo klausimas gali būti išspręstas.

„Jei šis proveržis yra realus, tai gali prisidėti prie darbo, kurį mes per ilgus metus padarėme“, – kalbėjo F. Mogherini, turėdama omenyje 2015-ųjų Irano braduolinį susitarimą.

Susitarimu tarp Irano ir tarptautinės bendruomenės lyderių siekta apriboti Irano branduolinę programą mainais už daugelio sankcijų sušvelninimą ar atšaukimą.

Tiesa, F. Mogherini neatsakė, ar Jungtinės Valstijos dabar reikalauja, kad Iranas padarytų dar daugiau, nei numatyta susitarime.

„Mūsų darbas yra ir toliau užtikrinti, kad Irano pusė visiškai laikytųsi branduolinio susitarimo įsipareigojimų“, – tvirtino ES diplomatijos vadovė.

2015 metų susitarimu Iranui leidžiama sukaupti 300 kg urano ir sodrinti jį iki 3,67 proc. koncentracijos. Po to, kai JAV pernai pasitraukė iš susitarimo ir Iranui įvedė griežtas sankcijas, šis pastaraisiais mėnesiais pažadėjo palaipsniui trauktis iš susitarimo ir jau pažeidė kelis susitarimo punktus. Irano atstovai teigė, kad ES narės, norėdamos išsaugoti susitarimą, privalo priversti JAV atšaukti Irano naftos eksportą ribojančias sankcijas.

„ES valstybių narių diskusija (dėl virtinės gynybos projektų plėtojimo) tęsiasi“, – spaudos konferencijoje sakė F. Mogherini.

Pasak jos, dalyvauja ir ES valstybės, ir Europos Komisija.

„PESCO projektai nepakeičia ir nekeičia tų projektų, kurie jau įgyvendinami. Tai papildomas instrumentas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių“, – pabrėžė bloko užsienio politikos vadovė.

Anksčiau Pentagonas perspėjo Europos Sąjungą, kad jos užmojai savarankiški plėtoti gynybos projektus, vykdomus neatsižvelgiant į trečiųjų šalių, įskaitant JAV, interesus, gali sukelti politinių ir prekybos padarinių.

Ši JAV reakcija buvo paskelbta praėjus nedaug laiko po Europos Parlamento balandžio 18-ąją suteikto preliminaraus leidimo įkurti Europos gynybos fondą, kuriam 2021–2027 metų laikotarpiu turėtų būti skirta 13 mlrd. eurų. Be to, Vašingtonas pasisako prieš PESCO, pagal kurį 25 ES narės pradėjo vystyti 34 ginkluotės vystymo projektus.

F. Mogherini sakė, kad ES rengia „aiškų ir nuodugnų atsakymą“ į JAV reiškiamą susirūpinimą, ir tvirtino, kad ES liks atvira Amerikos gynybos pramonės gamintojams.

„Iš tikrųjų ES šiuo metu daug atviresnė nei JAV pirkimų rinka (yra atvira) Europos Sąjungos kompanijoms ir įrangai“, – žurnalistams sakė ji.

„ES nėra „pirk europietišką (prekę)" įstatymo, ir maždaug 81 proc. tarptautinių kontraktų Europoje šiandien atitenka JAV firmoms“, – pažymėjo F. Mogherini.

Rytų partnerystės 10 metų gyvavimo proga ES pirmadienį gyrė vykstantį bendradarbiavimą, tačiau nedavė jokių užuominų dėl narystės perspektyvos.

ES užsienio politikos įgaliotinės Federicos Mogherini paskelbtame pareiškime yra tik tokie sakiniai, kaip: „Tokie mūsų pasiekimai, kaip prekybos didinimas ir politinio bendradarbiavimo stiprinimas (...) bus įkvėpimas tolesnei pažangai“.

Rytų partnerystės projektas 2009-aisiais buvo pradėtas buvusioms sovietinėms respublikoms paremti ir demokratizuoti. Į jubiliejines iškilmes Briuselyje susirinko Rytų partnerystė šalių užsienio reikalų ministrai. Tarp šių šalių be Armėnijos ir Azerbaidžano yra Ukraina, Gruzija, Moldova bei Baltarusija. Ypač Ukraina ir Gruzija jau senokai tikisi narystės ES perspektyvos.

Ministrų susitikimą aptemdė įstrigęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Armėnijos ir Azerbaidžano ginčas užkirto kelią susitarimui dėl bendro baigiamojo pareiškimo. Todėl pareiškimą paskelbė tik ES vyriausioji diplomatė F. Mogherini.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės aistringai gina atvirą, stabilią ir patikimą kibernetinę erdvę, gerbiančią žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinę valstybę. Kibernetinė erdvė siūlo reikšmingas politinio, ekonominio ir socialinio vystymosi galimybes“, – sakoma komunikate, kuris penktadienį buvo paskelbtas ES interneto svetainėje.

Dokumente reiškiamas susirūpinimas tuo, kad kibernetinėje erdvėje daugėja piktavališkų veiksmų, kuriais siekiama „pakirsti ES vientisumą, saugumą ir ekonominį konkurencingumą, įskaitant didėjantį intelektinės nuosavybės grobimo pasitelkiant informatikos ir ryšių technologijas skaičių“.

Briuselis pabrėžia, kad piktnaudžiavimas tokiomis technologijomis gali turėti destabilizuojančių padarinių, kurie padidintų konfliktų riziką.

Pareiškime ES ragina tokią praktiką taikančius veikėjus nutraukti šią piktavališką veiklą. Bendrija ir jos narės siūlo visiems partneriams stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl kibernetinės erdvės saugumo ir stabilumo.

ES deda pastangas dėl didesnio kibernetinės erdvės atsparumo ir kompanijų bei piliečių informavimo. Bendrija taip pat pabrėžia diplomatinių priemonių reaguojant į pažeidimus svarbą.

Pareiškime kalbama ir apie būtinybę tarptautinei bendrijai padvigubinti kovos su piktavališkais veiksmais kibernetinėje erdvėje pastangas.

„Mums reikia vienybės. Taip pat reikia, kad Krymo tema liktų mūsų prioritetų sąraše“, – sakė ji per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

F. Mogerini priminė, kad ES neketina pripažinti Krymo Rusijos dalimi, nes laiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Prieš penkerius metus Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ji pavadino „neigiamu mūsų Europos istorijos momentu“.

ES diplomatijos vadovė paragino ištirti pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus Kryme.

Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „didėjančios Sevastopolio militarizacijos“. „Tai neigiamai paveikė padėtį visame Juodosios jūros regione“, – perspėjo F. Mogerini.

Kalbėdama apie praėjusių metų incidentą Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, F. Mogerini dar kartą paragino Rusiją nedelsiant ir be išankstinių sąlygų paleisti sulaikytus ukrainiečių laivų įgulų narius.

ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini pirmadienį po ministrų susitikimo Briuselyje patvirtino, kad pasiektas politinis susitarimas šiuo klausimu.

ES planas numato išplėsti sąrašą asmenų, kuriems bus uždrausta atvykti į ES ir bus įšaldytas čia esanti jų turtas. Formalų sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo po teisinės patikros priims ES Ministrų taryba. Paengiamieji darbai, anot F. Mogherini, bus baigti ateinančiomis dienomis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas jau gruodį prašė ES šalių skelbti papildomas sankcijas Rusijai. Konkrečiai jis norėjo baudžiamųjų priemonių tam tikriems asmenims ir sankcijų Rusijos uostams.

Pastarąją Ukrainos konflikto eskalaciją sukėlė konfrontacija Juodojoje jūroje. Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje jėga neleido trims Ukrainos karo laivams plaukti Kerčės sąsiauriu Azovo jūroje. Laivai su jų įgulomis buvo sulaikyti. Jūreiviai iki šiol yra už grotų.

ES šalys jau gruodį pareikalavo nedelsiant juos paleisti ir pareiškė, kad „nėra pateisinimo Rusijos jėgos naudojimui“.

„Žinote, ES valstybės visada turi galimybę pasiūlyti naujų sankcijų per atitinkamus mechanizmus“, – pareiškė ji Briuselyje, atsakydama į žurnalisto klausimą apie naujų ES sankcijų Karakasui galimybę.

F. Mogherini pridūrė, jog šiuo atveju galima kalbėti apie priemones, nukreiptas „prieš atskirus fizinius asmenis. Jos neturėtų paliesti kenčiančių Venesuelos gyventojų“.

ES įvedė 2018 metais paskelbė sankcijų Venesuelos valdžios pareigūnams, Briuselio kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais.

Šių metų sausį  Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas) paragino ES sugriežtinti sankcijas Venesuelos režimui.

„Mums reikia, kad ES įvestų daugiau sankcijų! Žudoma vis daugiau žmonių. Bet to, aišku, kad šis režimas yra visiškai korumpuotas“, – sakė J. Guaido interviu vokiečių laikraščiui „Bild“.

Sankcijas politinės krizės ištiktai Venesuelai įvedė ir JAV. Amerikiečių sankcijos palietė valstybinę naftos korporaciją „Petroleos de Venezuela SA“ (PDVSA), kuri, pasak Vašingtono, finansuoja JAV nepripažįstamo prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vyriausybę.