festivalis Kaune | Diena.lt

Karališkosios šeimos atstovas: „Oktoberfestas“ – vestuvės, virtusios vienu didžiausių festivalių 14

Karališkosios šeimos atstovas: „Oktoberfestas“ – vestuvės, virtusios vienu didžiausių festivalių 14
Jame ypač svarbios tradicijos, apimančios ne tik renginio programą, bet ir maistą, gėrimus, aprangą ir kitas detales. Nuo ko prasidėjo „Oktoberfestas“ ir kaip šventė keitėsi bėgant metams? Kokiais valgiais vaišinosi pirmųjų švenčių dalyviai ir kokiai dainai skambant kilnojami bokalai? Apie šventės papročius ir istorines „Oktoberfesto“ šaknis pasakoja Kauno bravoro verslo partneris Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern, kurio protėviai – šios šventės pradininkai.

Vienas didžiausių festivalių pasaulyje, prasidėjęs nuo vestuvių

„Oktoberfesto“ festivalio tradicija gimė 1810 m. Vokietijoje, o jos iniciatorius – Jo Karališkosios Didenybės Luitpold Prinz von Bayern protėvis kronprincas Liudvikas. 1810 m. spalio 12-ąją jis vedė Saksonijos-Hildburghauzeno princesę Teresę ir šios vestuvės tapo legendinio Miuncheno festivalio pradžia.

1810 m. spalio 12-ąją jis vedė Saksonijos-Hildburghauzeno princesę Teresę ir šios vestuvės tapo legendinio Miuncheno festivalio pradžia.

„Oktoberfest“ 1835 m. šventę Miunchene iliustruojantis paveikslas.

„Šios vestuvės vyko iškart po Napoleono karų, tad Bavarijos karaliui tai buvo puikus laikas pradėti nacionalinę šventę, skirtą naujai susikūrusioms Bavarijos žemėms suvienyti. Vestuvėse dalyvavo delegacijos iš visų šalies dalių, o pati šventė buvo įspūdinga – ji vyko 4 dienas visame Miunchene su nemokamomis vaišėmis ir specialiai šia proga organizuotomis žirgų lenktynėmis, kurios vyko oficialioje „Oktoberfesto“ vietoje, Theresienwiese aikštėje. Įdomu tai, kad festivalis iki šiol vyksta šioje vietoje, – pasakojo princas. – Pasibaigus vestuvėms buvo nuspręsta pradėti nacionalinę šventę, kurios ašimi tapo didelė žemės ūkio paroda ir nacionalinės šaudymo bei žirgų lenktynių varžybos. Vėliau, bėgant metams, festivalyje atsirado daugiau maisto ir gėrimų stendų, taip pat kitų pramogų. Šiandien tai – vienas didžiausių festivalių pasaulyje.“

Bavarų pasididžiavimas – maistas ir gėrimai

Jo Karališkoji Didenybė pasakoja, kad bavarai visais laikais didžiavosi savo tradiciniu maistu, o ypač gėrimais.

„Tradiciniame „Oktoberfesto“ festivalyje jie pilstomi į didelius, vieno litro talpos, bokalus. Visi apyniuoti gėrimai verdami laikantis Bavarijos Alaus grynumo įstatymo. Tai reiškia, kad jų sudėtyje gali būti tik apyniai, salyklas, vanduo ir fermentacijai naudojamos mielės, tačiau jokių kitų ingredientų ar cheminių priedų. Gėrimai taip pat artimai susiję su festivalyje skambančia muzika – užgrojus tradicinei „Ein Prosit der Gemütlichkeit“ dainai visi festivalio dalyviai susidaužia bokalais. Momentas, kai milžiniškoje šventės palapinėje tai daro apie 8 000 žmonių vienu metu, atrodo išties įspūdingai“, – pasakojo Bavarijos princas.

2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalis. I. Gaižausko nuotr.

Per pirmuosius „Oktoberfesto“ festivalius ant stalų puikavosi klasikinis bavariškas maistas, daugiausia mėsos gaminiai: vištiena, ant iešmo keptas jautis, kiauliena, kiaulienos kumpis, kepta kiauliena, įvairių rūšių dešrelės, taip pat tradicinis Bavarijos kalnų sūris, ant atviros ugnies keptos žuvys, breceliai ir duona.

„Dabar „Oktoberfesto“ šventėse dažniausiai patiekiami kiek kitokie, tačiau taip pat tradiciniai bavariški valgiai: rūkyta karka, „Bratwurst“ stiliaus dešrelės, breceliai, sūrio ir alaus užtepėlė, šniceliai ir kiti nacionalinės bavarų virtuvės patiekalai“, – tęsė jis.

Svarbi ir gėrimų pagaminimo vieta

Jo Karališkosios Didenybės teigimu, „Oktoberfesto“ šventėje taikomos ir tam tikros taisyklės, susijusios su gėrimais.

Kitoms darykloms, esančioms už Miuncheno miesto ribų, prekiauti savo produkcija šiame festivalyje leista nebuvo. Įdomu tai, kad ši tvarka galioja iki šiol.

„Kadangi „Oktoberfestas“ – nacionalinė šventė, iš pradžių nebuvo jokių ribojimų, susijusių su šventinių gėrimų kilmės vieta. Produkcija buvo gabenama iš įvairių Bavarijos vietų: ne tik Miuncheno, o daugiausia iš miestų, esančių prie Izaro upės, nes krovinius patogu gabenti vandeniu. Tik po Vokietijos lapkričio revoliucijos 1918 m. atsirado taisyklė, kad visi festivalio gėrimai turi būti gabenami tik iš Miuncheno teritorijoje esančių daryklų, nes miestui tuo metu trūko pinigų. Atsidėkodami Miuncheno bravorai dvejus metus finansavo „Oktoberfesto“ šventę. Kitoms darykloms, esančioms už Miuncheno miesto ribų, prekiauti savo produkcija šiame festivalyje leista nebuvo. Įdomu tai, kad ši tvarka galioja iki šiol“, – pasakojo jo Didenybė.

Akimirka iš 2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalio. I. Gaižausko nuotr.

Kviečia užsisakyti stalą sau ir draugams

Šių metų pavasarį „Volfas Engelman“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jo Karališkąja Didenybe princu Luitpold von Bayern ir jo valdoma bendrove „König Ludwig International“. Kauno bravorui buvo suteiktas leidimas virti karališką Bavarijos gėrimą, kurio pirmoji partija Lietuvoje pristatyta birželio mėnesį. Princo teigimu, kultūrinis identitetas yra viena didžiausių šalies vertybių, todėl partnerystė su Kauno bravoru jiems ypač reikšmingas įvykis.

„Šiems žmonėms į rankas perdavėme svarbią savo šalies istorijos dalį. Pavasarį Kauno bravoras tapo ir Bavarijos tradicijų puoselėtoju Lietuvoje. Tuo labai džiaugiuosi. Šios tradicijos atgims ir rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, ketvirtą kartą vyksiančiame „Oktoberfeste“. Čia skambės populiariausi tradiciniai šventės kūriniai, o stalus puoš gardūs bavariški valgiai ir gėrimai. Labai kviečiu visus atvykti ir pajusti bavarišką dvasią“, – į šventę kviečia Bavarijos princas.

„Volfas Engelman“ aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė priduria, kad šiųmetis renginys bus ypatingas, nes šventėje lankysis ir Bavarijos karališkosios šeimos atstovai.

Šventėje lankysis Jo Karališkoji Didenybė Karl Prinz von Bayern kartu su žmona.

„Šventėje lankysis Jo Karališkoji Didenybė Karl Prinz von Bayern kartu su žmona. Sulaukti tokių svečių mums išties didelė garbė. Šventėje bus daug šokių, dainų, dvi dienas švęsime tikru bavarišku stiliumi. O visiems, norintiems linksmintis šventėje patogiai, siūlome galimybę užsisakyti 8 vietų stalą sau ir draugams sumokant avansinį rezervacijos mokestį – už sumokėtą sumą gausite 20 litrų statinaitę specialiai šventei išvirto gėrimo ir tik jūsų stalui skirtą gėrimų pilstymo įrangą. Stalai bus įrengti šventinėje palapinėje, jų skaičius ribotas, tad kviečiame užsisakyti jau dabar. Būtinai sudalyvaukite – pažadu, pasikrausite puikios šventinės nuotaikos“, – kviečia A. Saulėnienė.

Akimirka iš 2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalio. I. Gaižausko nuotr.

Daugiau informacijos ir užsisakyti stalą galite čia.

„Oktoberfesto“ šventė vyks rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, „Volfas Engelman“ bravoro vidiniame kieme, Čiurlionio g. 5. Rugsėjo 22 d. renginys prasidės 18 val., o rugsėjo 23 d. dalyviai bus įleidžiami nuo 15 val. Šventėje gali dalyvauti asmenys nuo 20 metų.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
Savaitgalis „Audroje“: kaip nepasiklysti ir ką būtina aplankyti?

Savaitgalis „Audroje“: kaip nepasiklysti ir ką būtina aplankyti?
Daugelis bilietus turinčių ir kruopščiai savo vasaros savaitgalius planuojančių – jau ėmė atidžiai analizuoti pasirodžiusią atlikėjų programą. Tačiau be visų muzikinių malonumų „Audroje“ įvyks daugybė veiklų, judesių ir netikėtumų. Baisu kažką praleisti? Kuratoriai kaip ir pernai paruošė 10 svarbiausių festivalio įvykių suvestinę. Jei būsite ten – būsite pabuvę „Audroje“.

10. PASIKLAUSYMAI NAKTYJE

Birželio 29-30 dienų naktimis (nuo 22.30 val. iki 1.30 val.) Mykolo Žilinsko dailės galerijos fasadas nušvis spalvingomis audiofestivalio „Banguoja” vizualizacijomis. Du vasaros vakarus iš eilės originalo kalbomis per bevieles ausines skambės tarptautinių ir vietos audio menininkų kūriniai, o jų subtitrai lietuvių kalba tirps su naktimi susiliejančiose projekcijose.

M. Plepio nuotr.

9. VELNIŠKAI GRAŽI POPIETĖ

Birželio 30 dienos būtina užsukti į legendinį Kauno muziejų – Velnių muziejų. O jei tiksliau – į jo vidinį kiemelį, kuris atveriamas itin retai. Ten rasite progą pailsėti nuo miesto šurmulio ir pabendrauti su Kauno jaunimu. Fotografijos menas, gyva muzika bei laisva vieta mieste atsigulti medžių pavėsyje. Viso renginio metu lokacijoje funkcionuos „Minčių stotelė“, kurioje kiekvienas galės pasidalinti savo potyriais kvapą gniaužiančiame sodelyje.

8. DŪZGIŲ DŪZGĖS LIZDE

Patyrę festivalininkai žino – geriausias festivalis įvyksta būtent tada, kai jis baigiasi. Visi mieste užsilikę bičiuliai iš užsienio, atlikėjai ar atostogautojai praleis sekmadienio vakarą ir naktį „Lizde“. Čia įtvirtinsim užsimezgusias pažintis ir pratęsim šviežią festivalio programą su vienu aktualiausių šių metų didžėjų – Guy Contact.

L. Žemgulio nuotr.

7. ĄŽUOLYNAS OPEN AIR

Daugelis apsilankiusių festivalyje pernai sako – šokiai Ąžuolyne dieną buvo bene jaukiausia ir smagiausia „Audros“. Dvi scenos. Dvi temos. Tačiau viskas šiltai ir vasariškai. Diskotekinėje „Tarp Dviejų Aušrų“ scenoje triumfuos DJ Qu su Simu Slabačiausku, o tuo tarpu gyvų koncertų scenoje – Afrodelic, Kedrostuburas, Superkoloritas ir olandai Yin Yin.

6. REIVO IŠTAKOS VIRTUALIOJE REALYBĖJE

Vienas iš paskutinių programos papildymų – VR patirtis/filmas iš legendinės grupė Underworld bendrakūrėjo Darren Emerson. „In Pursuit of Repetitive Beats“ leis atsidurti reivo kultūros pionierių kailyje, tyrinėjant aplinką nuo plakatais apklijuotų miegamųjų iki piratinių radijo stočių, nuo policijos nuovadų iki slaptų sandėlių. Tai filmas apie Midlandsą, kuris 90-ųjų pradžioje pritraukdavo tūkstančius reivinančių jaunuolių iš visos Jungtinės Karalystės kiekvieną savaitę.

5. VIENOS DIENOS BERLYNAS LAUKE

Kaip ir pernai, taip ir šiemet – „Lauko“ terasą prie M. Žilinsko galerijos prieigų okupuos Berlyno gyventojai. Šį kartą tai dar viena radijo stotis – „Refuge Worldwide Radio“. Jie bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis asociacijomis, solidarizuojasi su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, remia meninius, muzikinius projektus ir visą parą transliuoja atlikėjų pasirodymus iš viso pasaulio. Jų šokiai-transliacija prasidės 18 val., birželio 29 dieną.

4. MENO KIRČIAI PRIE SOBORO

M. Plepio nuotr.

Praėjusiame festivalyje maloniai nustebinęs susidomėjimas menine dalimi mus įpareigojo nenuleisti kartelės ir prisodrinti tiek būstine tapusią M. Žilinsko galeriją, tiek ir „Pergalės“ gamyklos erdves šiuolaikiniu menu.

Šį kartą meninę programą kuravo „Rupert“ centro kuratorius Tautyvdas Urbelis, o jo dėka savo akimis galėsite pasimėgauti Crosslucid, Studio Misti, Deivido Vytauto, Keiken, Mortos Jonynaitės ir daug kitų menininkų darbais.

3. KAUNO BOHEMOS ŠIRDIS

Apie Kauno menininkų namus kažką žino kiekvienas kaunietis. Ilgaamžė institucija, įsikūrusi įspūdingoje tarpukario Vatikano konsulo viloje, puošia vieną gražiausių Kauno gatvių – Putvinskio gatvę, todėl jos praeiti beveik neįmanoma. Nuo pat birželio 30 d. popietės iki vėlyvo vakaro čia virs ne viena ir ne dvi nemokamos veiklos, kuriose bus galima lengvai prarasti laiko nuovoką ir pailsėti nuo intensyvios muzikinės programos.

2. EKSKURSIJA PO KLUBŲ ISTORIJĄ

Pro mūsų akis nepraslydo visišku deficitiniu hitu tapęs Jono Oškinio ir Povilo Pauplio organizuojamas pasivaikščiojimas po kultines, seniai pamirštas, tačiau istoriją kūrusias Kauno naktinio gyvenimo įstaigas. „Audros“ proga, birželio 30 dieną, penktadienį, nuo senosios Kauno Rotušės (Rotušės a. 15) startuos dvi analogiškos ekskursijos „Kauno klubų istorija plius“ – 19 iki 21.30 val. ir nuo 22 iki 0.30 val.

S. Tertelytės nuotr.

1. KARTU IKI GALO, IKI „PERGALĖS“

Jei nebūsite čia – nebūsite festivalyje apskritai. Čia susitiksime visi, nes čia smogs pats didžiausias „Audros“ ciklonas. Jei buvote pernai, šį kartą „Pergalės“ gamyklos erdvės tikrai nebus atpažįstamos. Pasikeitęs erdvių išdėstymas, scenų lokacijos, meno instaliacijos, šviesos efektai. Viskas visiškai kitaip. Tačiau taip, jog dviejų naktų ten pasirodys tikrai per mažai.

Šie dešimt punktų – tai tik maža dalelė to, ką per visas festivalio „Audra“ dienas bus galima pamatyti Kaune.

Visą renginių programą galite rasti čia: www.audrafestival.lt
„Audra“ apims visą miestą: nuo Ąžuolyno iki Velnių muziejaus

„Audra“ apims visą miestą: nuo Ąžuolyno iki Velnių muziejaus
Pirma festivalio diena pakvies į nemokamą renginį galerijos aplinkoje.

Ketvirtadienį, M. Žilinsko galerijos prieigose, įsikurs Berlyno radijo stoties „Refuge Worldwide“ būstinė. Praėjusiais metais besisvečiavusią „HÖR“ radijo stotį pakeisiantys berlyniečiai žada ne ką mažiau spalvingą įžanginį vakarėlį, čia pat, Soboro papėdėje. „Refuge Worldwide“ renginyje pasirodys vienas iš jos įkūrėjų Richardas Akingbehinas, Berlyne reziduojantis britų didžėjus Gramrcy bei lietuvaičiai Aistė Regina ir Roe Deers. Viso šio renginio metu galima bus aplankyti čia pat atsivėrusią pop-up galeriją arba įsitraukti į „Kylančio Kauno“ jaunimo kuruojamas „Nepatogaus kino“ naktines perklausas.

Organizatorių nuotr.

Penktadienį didysis festivalio fokusas persikels į „Pergalės“ fabriką, buvusios metalo gamyklos patalpas. Aktyvesniems vakarėlių lankytojams jau pažįstamos erdvės šiais metais pakeis savo veidą, o be muzikos čia bus galima išvysti ir meninę instaliaciją bei performansą. Niūrą industrinę aplinką tiek penktadienio, tiek ir šeštadienio naktį nuspalvins tokie atlikėjai kaip Anetha, Hectoras Oaksas, I.Jordanas, Loraine James, Benas UFO, Kode9, Manfredas, Avalon Emerson.

Šeštadienio dieną Ąžuolynas taps didelio, šilto ir jaukaus vakarėlio po atviru dangumi zona. Žaliuojančios augmenijos apsuptyje, kur bus galima paužkandžiauti ir atsigaivinti, vėl atsivers dvi scenos: viena – šokiams, o kita – koncertams. Čia pasirodys grupės „YĪN YĪN“, „Superkoloritas“, „Kedrostubùras“, „Afrodelic“, o didžėjaus DJ Qu, Simas Slabačiauskas, B. GODSun bei „Tarp Dviejų Aušrų“ komanda. O saulei nusileidus, vėl viskas sugrįš į erdvius „Pergalės“ skliautus, kuriame vakarėlis tęsis iki sekmadienio ryto.

Organizatorių nuotr.

Tiems, kurie į darbus neskubės, festivalis tęsis ir sekmadienio vakarą. Atsisveikinimas su festivaliu įvyks „Lizdo“ klube dūzgėse, kuriose pasirodys tokie didžėjai kaip Guy Contact, Bored Lord, Mamiko Motto, Onis ir Elboe.

Be aukščiau išvardintų muzikinių pasirodymų erdvių – visą savaitgalį įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei menais knibždės visas Kaunas: bus galima apsilankyti ekskursijoje po Kauno naktinių klubų istoriją, madų šou Muzikinio teatro sodelyje, ar veiklose Kauno menininkų namuose.

Šias nemokamas veiklas, akcijas ir renginius bus galima sutikti ir gerai pažįstamose erdvėse, tačiau dalis jų slėpsis ir kiek mažiau ištyrinėtuose Kauno kampeliuose, kurių vienas – plika akimi iš gatvės nematomas, tačiau įspūdingai atrodantis Velnių muziejaus kiemelis Putvinskio gatvėje.

Daugiau informacijos apie festivalį: www.audrafestival.lt
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo

Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Sekmadienį į Santaką iš visos Lietuvos sutekėjo tiek energijos ir jaunystės, kiek turbūt niekas dar čia jos nematė“, – dalijosi festivalio organizatoriai. – Pergalingus festivalio akordus uždarinėjome su bombiniu Lietuvos scenos aukselių trio bei turbūt garsiausiu mūsų regiono reperiu Tommy Cash. Piko metu čia užsikūręs verpetas, panašu, jog galutinai pasiglemžė paskutines mūsų fanų jėgas, lūžusias kritikų strėles ir mūsų pačių abejones, ar gali europinio lygio festivalis vykti Kaune. Gali. Ir greičiausiai įvyks dar kartą. Ačiū tiems, kurie buvo.“

Nors „Audra“ vyko pirmą kartą, festivalis stebino tiek programos apimtimi, tiek lokacijų įvairove: žiūrovai renginių metu galėjo patekti į paprastai visuomenei uždaras arba pasirodymams iki šiol nenaudotas lokacijas bei išgirsti ir pamatyti Lietuvoje iki šiol savo kūrybos nerodžiusius kūrėjus.

M. Plepio nuotr.

Vienas iš festivalyje dalyvavusių menininkų, muzikologas, robotų inžinierius Moritzas Simonas Geistas neslėpė, kad buvo priblokštas, kokie menininkai ir muzikantai susirinko Kaune, bei kaip per 20 metų, nuo tada, kai čia jis lankėsi pirmą kartą, pasikeitė miestas: „Labai džiaugiuosi matydamas, kaip jauna, šiuolaikinė kultūra atgaivina senus pastatus, prikeldama juos naujam gyvenimui“, – sakė jis.

Ir nors, regis, festivalis buvo išlydėtas vienu didžiausių koncertų Nemuno ir Neries Santakos parke, kaip sako „Audros“ organizatoriai, yra tokia šventa taisyklė, kad joks geras vakarėlis nepasibaigia sulig jo pabaiga, todėl jau šįvakar Lizde užsikurs oficialiai, galutinai ir jau visiškai tikrai vyks paskutinis „Audros“ festivalio renginys, kuriame pultą valdys ir šokiams aikštelę užkurs dvi audringos amerikietės: CCL – trintų ir laužytų ritmų kokteilių plakėja, kurios setuose per 10 minučių galima išgirsti visiškai natūraliai susiliejančius dancehall, drum and bass ir breiksų motyvus – ir karantino metais į pasaulinius vandenis garsiai iškilusi čikagietė Eris Drew. Pasaulis jos talentą regėjo jau seniai, grojant b2b setus kartu su savo partnere Octo Octa, tačiau labiausiai ji save įrėmino didžiulį populiarumą pernai pelniusiu albumu „Quivering in Time“. Spalvinga, detali, novatoriška ir tuo pačiu smagiai beatodairiška muzika yra tai, ko visada galima tikėtis iš Eris.

Renginyje netrūks ir vietinio palaikymo – jame gros vis aukštesne pavara per pasirodymus važiuojantis Onis bei neregėtas muzikinės programos šeimininko Less Feeling ir Vaiperio b2b setas.
Ką į Europos kultūros sostinę atneš meno audra? 2

Ką į Europos kultūros sostinę atneš meno audra? 2
Prikelti iš nebūties

Birželio 29–liepos 3 d. skirtingose miesto vietose vyksiančius renginius organizatoriai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kartu su kolegomis iš VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“, naktinio klubo „Lizdas“, Pažaislio muzikos festivalio, Kauno miesto kamerinio teatro, partneriais iš užsienio vadina tikra meno stichija. Tik neigiamos žalos ji nepadarys. Atvirkščiai: netikėtu rakursu atskleis andainykščių funkcijų neatliekančias erdves, supažindins su pasaulinio garso kūrėjais.

Pirmąjį festivalio vakarą Kauno taksi parkas vienai dienai taps italų elektroninės muzikos kompozitorės Caterinos Barbieri pasirodymo vieta ir Kamilės Rimkutės, Naurimo Michailiuko, Domo Veriko, Viliaus Smalinsko ir Pauliaus Varonenkos išskirtinės audiovizualinės instaliacijos „Hiding From The Inside“ erdve.

1978 m. Vilijampolėje pastatytą objektą dėl itin vaizdingos lokacijos svarstoma nugriauti. Tad garsų ir vaizdo projektas, anot organizatorių, gali būti pirma ir, greičiausiai, paskutinė proga jame išvysti kultūrinį renginį. Po atidarymo audiovizualinę instaliaciją bus galima išvysti visomis likusiomis festivalio dienomis 14–22 val. (liepos 3-iąją – iki 18 val.).

„Audra“ trumpam atgaivins ir senąją metalo gamyklą „Pergalė“. Penktadienį ir šeštadienį nuo 22 val. čia šėls elektroninės šokių muzikos žvaigždės.

Pasaulis mieste

Visame pasaulyje tarp elektroninės muzikos gerbėjų linksniuojama Berlyno radijo stotis HÖR vienai dienai persikelia į Kauną. Birželio 30 d. nuo 18 val. iki vidurnakčio šios radijo stoties transliacijos visam pasauliui bus filmuojamos tiesiai iš Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Transliacijos metu galima bus gyvai apsilankius pamatyti arba internete klausytis pačių berlyniečių atrinktų Lietuvos didžėjų pasirodymų – Manfredo, Mario Moretti, Marios Paskevic su Meri Hov, Mamiko Motto ir VHS Library.

Tie, kuriems artimesnė kitokia muzika, laukiami japonų kompozitorės, perkusininkės ir minimalistinės muzikos pionierės Midori Takados kūrinio „Silent Birds“ pasaulinėje premjeroje. Jį pasaulinio garso ambiento muzikos kūrėja keletą mėnesių ruošė kartu su vietos sutartinių ansambliais „Gaudė“ ir „Devyniaragė“.

M.Takada jį kūrė galvodama apie Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje. Paukštis japonų atlikėjai yra laisvės simbolis, kurio skleidžiamas giesmes ir garsus ji atkurs pasitekusi tradicines lietuviškas ir japoniškas sutartines. Renginys vyks birželio 30 d. 20 val. VDU didžiojoje salėje.

Vienas įspūdingiausių viešų, atvirų ir visiškai nemokamų festivalio renginių – didysis muzikinės dalies uždarymo koncertas Santakoje. Liepos 3 d. 17–23 val. čia pasirodys estų repo superžvaigždė Tommy Cashas, o jį apšildys post-punk ir alternatyviąją muziką grojanti grupė „ba.“, lietuvos R&B muzikos pirmūnas Free Finga ir kaunietiško roko pažibos „Flash Voyage“.

Sukurti savą muziką

Festivalio metu trumpam duris lankytojams atvers ir prieš dvejus metus rekonstruoti uždaryta Mykolo Žilinsko dailės galerija, tapsianti pagrindine festivalio meninių veiklų erdve.

Birželio 30–liepos 2 d. galerija bus nemokamai atvira visiems nuo 12 iki 22 val., o liepos 3 d. – iki 18 val.

Vienas iš svarbiausių eksponatų – muzikologo, robotų inžinieriaus Moritzo Simono Geisto instaliacija „MR-808“, kurioje pristatoma didžiulė robotizuota būgnų mašina, gyvai programuojama pačių žiūrovų ir leidžianti parodos lankytojams realiuoju metu kurti muziką. Čia veiks Jurgos Marcinauskaitės instaliacija „(ne) išsakyti. (ne) žodžiai“, menininkės Gia Ram paroda, virtualiosios realybės VR zona, o liepos 1-ąją vyks Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis „Me two / Savoj Krūvoj“. Bendradarbiaujant su prancūzų VR patirčių platintojais „Diversion Cinema“, į kultūros sostinę bus atvežti trys įtraukiantys filmai.

M.Žilinsko dailės galerijoje veiksmas vyks ne tik dieną. Du vakarus iš eilės, birželio 29–30 d., ant galerijos fasado išryškės audiofestivalio „Banguoja“ vizualizacijos. Naktinės perklausos metu renginio organizatorius „Nepatogus kinas“ pristatys naktinę audiodokumentikos programą po atviru dangumi. Tarptautinių ir vietos audiomenininkų kūrinių lankytojai galės išgirsti originalo kalbomis per belaides ausines.

Rasti save ir kaimyną

Kas esame mes – karta iš kartos Kaune gyvenantys, skirtingais keliais į jį atkeliavę, niekada nesusikertančiais kasdienybės takais einantys žmonės? Vieni – tebegyvenantys tarpukario istorija, kiti – įstrigę XX a. paskutiniojo dešimtmečio kultūroje ar bandantys iš praeities duženų lipdyti naują mozaiką, pasirinkę ne miestą, bet gyventi patogią erdvę. Atrasti homo kaunensis – Kauno žmogų – pakvies „Parko galerijoje“ pristatomas projektas.

Miesto bendruomenę jungianti dailės paroda pakvietė menininkus mėgėjus, mokinius, studentus ir profesionalus eksponuoti savo sukurtus portretinius ir autoportretinius dailės darbus, įamžinančius Kauno gyventojus.

Šiuolaikinis miestas ne vien tik gražios gatvės ar modernūs pastatai. Miestui reikalinga audringa, visada gyva ir jaunatviška kultūra.

Kauno menininkų namų organizuojamų fotografijos dirbtuvių metu Kauno praeiviai turės galimybę fiksuoti miesto aplinką ir žmones analoginiais fotoaparatais. Fotografuodami ir megzdami neverbalinį dialogą praeiviai kurs kontrastingą miesto identitetą, kuris bus pristatytas liepos 2 d. 16 val. „Caffeine“ (Vilniaus g. 3) prasidėsiančioje parodoje.

Pažinti ir patirti

„Šiuolaikinis miestas ne vien gražios gatvės ar modernūs pastatai. Tai ne stiklas ar betonas. Miestui reikalinga audringa, visada gyva ir jaunatviška kultūra. Kartais subtili ir jautri, o kartais gaivališka ir triukšminga“, – sako festivalio sumanytojai.

Atgaivos Ąžuolyne ieškantys miestiečiai primygtinai kviečiami užsukti į jį šeštadienio popietę, kai parkas virs skirtingus laikmečius jungiančiu tiltu. Liepos 2 d. 14–22 val. tarp senųjų ąžuolų įsikurs šiuolaikinės muzikos pasaulis: savo meistriškumą pristatys didžėjų Bradley Zero, Violet ir Gabrielle Kwarteng, grupės „Planeta Polar“, „Garbanotas“, „Esa Afro-Synth Band“, „The Mauskovic Dance Band“.

Dar viena galimybė praplėsti pažinimo ribas, patirti tai, apie ką neretai kalbama nė nemačius, kauniečių lauks liepos 3 d. prekybos centre „Akropolis“. Čia atidaromoje parodoje „NFThon: Ateitis“ bus pristatoma iki šiol neatskleista kultūros, blokų grandinėmis grindžiamų inovacijų ir tvarumo sintezė, siekianti įkvėpti naują menininkų, mąstytojų ir atsakingų piliečių kartą. Pasaulinius meno aukcionus po truputį užkariaujančio naujojo formato kūrinius pristatys trys dešimtys atrinktų dalyvių iš Lietuvos ir Europos.

Naujos kartos kūrybiškumą pamatyti ir įvertinti siūlanti „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ jaunimo programos komanda pakvies į Karo muziejaus sodelį. Liepos 1 d. 16 val. čia jau antrus metus iš eilės bus pristatomas projektas „Komoda“, kuriame savo kolekcijas pristatys keturiolika jaunų dizainerių iš Lietuvos ir užsienio.
Į Kauną sugrįžta audiofestivalis „Banguoja“

Į Kauną sugrįžta audiofestivalis „Banguoja“
Unikalios patirtys ir kūrėjai iš įvairių pasaulio kampelių

Pasak festivalio koordinatorės Juditos Ragauskaitės, audio dokumentika yra itin intymus žanras. Festivalio programoje pristatomi kūriniai yra jautrūs, drąsūs, aktualūs ir neretai labai asmeniški, todėl nepaprastai įtraukiantys.

Renginio metu Lietuvos ir užsienio kūrėjų audio darbai skambės lietuvių, anglų, suomių, ukrainiečių, prancūzų ir danų kalbomis. Jų klausytis renginio organizatoriai kvies per belaides ausines, stebint ant Mykolo Žilinsko dailės galerijos fasado tirpstančias vizualizacijas ir subtitrus lietuvių bei anglų kalbomis.

Skambės pripažinimą pelniusių ir kylančių garso menininkų Joyce de Badts ir Wederik de Backer, Axel Kacoutié, Suvi Tuuli Kataja, Nanna Hauge Kirstensen, Sarah Marshman, Stefan Muzyka, Bartsz Panek, Ana Teodora Popa, Adomo Zubės, Sayre Quevedo darbai.

Rugpjūtį naktinės festivalio kūrinių perklausos bus organizuojamos Vilniuje.

Apie festivalį

2022 m. rugpjūčio 16–28 d. audiofestivalis „Banguoja“ įvyks antrą kartą. Pirmojo Lietuvoje audio festivalio siekis – pristatyti ir populiarinti audio dokumentikos žanrą. Festivalio ašis – tarptautinė radijo dokumentikos ir tinklalaidžių programa, kurią sudaro keliolika kruopščiai atrinktų tarptautinių ir vietos menininkų audio kūrinių. Festivalyje pristatomas audio istorijas vienija žmogaus teisių temos, išskirtinė garso dizaino raiška. Festivalį lydės virtuali konferencija, skirta audio turinio kūrėjams ir norinčiais jais tapti, bei mentorystės programa, skirta pradedantiems kūrėjams.
Kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune“

Kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune“
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki teigė: „Labai džiaugiuosi ilgus metus besitęsiančiomis kauniečių iniciatyvomis skatinti kultūrinius mainus su Japonija. O šis festivalis yra juo svarbesnis, kad vyksta jubiliejiniais metais, kuomet minime abiejų šalių draugiškų santykių šimtmetį“.

Japonų kalboje skiemuo WA yra daugiaprasmis. Pirmiausia, jis simbolizuoja japonų kultūrą ir gyvenimo būdą, bet taip pat jis reiškia darną ir sugyvenimą tarpusavyje.

„Žodis WA gali reikšti ir ratu sustojusius draugus. O tokie ir yra šio festivalio organizatoriai ir partneriai, kartu susibursiantys iš Lietuvos ir Japonijos tam, kad dovanotų Kaunui mažą stebuklą. Nekantriai laukiu šių renginių“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.

Tarp laukiamiausių festivalio pasirodymų – garsaus choreografo iš Japonijos Ryū Suzuki kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai festivaliui kuriamas spektaklis, įspūdingas pasaulyje žinomos kaligrafės Aoi Yamaguchi kaligrafijos meno performansas, So Kanno ir Takahiro Yamaguchi pasaulinio garso instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas”, kviesianti pamatyti roboto gyvai kuriamus piešinius, žymios jiutamai šokio atlikėjos Tokijyo Hanasaki pasirodymai, sakurų stebėjimo šventė hanami, tradicinio instrumento liutnios atlikėjos Tanaka Kyokusen koncertas, parodos, paskaitos, koncertai ir kiti nemokami renginiai. Ypatingas dėmesys festivalyje bus skiriamas ir vienos seniausių Japonijoje ainų etninės mažumos kultūrai.

„Šis festivalis, kuriam ruošiamės jau antrus metus, vyksta išskirtiniame kontekste: dar nesibaigus pandemijai Europoje išgyvename karą. Todėl mums tai tampa ne tik proga pristatyti japonišką kultūrą Lietuvoje, bet kartu ir kalbėti apie taiką, prisidėti prie paramos Ukrainai“, – sakė Japonijos dienų vadovė Emilija Šakalienė.

Vasario mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai, Japonija išreiškė palaikymą Ukrainai ir pasirašė susitarimą pažadėdama tiekti šiai šaliai gynybinę įrangą, kuri padės priešintis Rusijos agresijai. Visoje šalyje vyksta demonstracijos smerkiančios šį karą, o Jaocu miestelyje (kuris yra Kauno miesto partneris) esantis Č. Sugiharos muziejus yra apšviečiamas geltona ir mėlyna šviesomis.

Festivalio Japonijos dienos Kaune WA renginiai vyks BLC (K. Donelaičio g. 62), Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ir kitose miesto erdvėse. Festivalio naujienas sekite: https://www.facebook.com/JapanDaysWA ir www.kaunas2022.eu/wa. Renginiai nemokami.
„Druskomanijos“ pirmi kartai, arba fantazijos vakarėlis

„Druskomanijos“ pirmi kartai, arba fantazijos vakarėlis
Muzikologas, kompozitorius Linas Paulauskis yra ilgametis "Druskomanijos" dalyvis, stebėtojas, kuriam šis festivalis – viena iš dviejų didžiausių metų švenčių. Liudininkas nuo pačių pirmųjų festivalių L.Paulauskis iš atminties kertelių ir kišenėlių ištraukė keturias patrakusias "Druskomanijos" pirmų kartų istorijas ir pasidalijo su specialiai festivaliui parengto leidinio autoriais. Su jo refleksijomis supažindiname ir "Santakos" skaitytojus.

Sumuštiniai kaip meno kūriniai

1991 m. festivalis buvo skirtas Jurgio Mačiūno atminimui (tais metais buvo jo gimimo 60 metų sukaktis).

Šalia kitų festivalyje surengtų "Fluxus" akcijų gegužės 12 d. įvyko ir akcija "Pietūs" – ant tuomet jau nukelto paminklo Leninui (skulptorius Napoleonas Petrulis) dar likusio postamento, skvere tarp dabartinio muzikinio fontano ir anuomečio Druskininkų kultūros centro (Vilniaus al. 20), kuriame vyko dalis festivalio veiksmo.

Kažin ar dabar galima atrasti pačios akcijos nuotraukų, taigi apačioje esanti nuotrauka – ten dar tebesėdinėjančio Lenino.

Buvo paruošti stalai, staltiesės, kėdės ir įrankiai. Kaip bilietas į renginį jo dalyviams galiojo fantazijos nevaržomas jų pasigamintas sumuštinis. Pristumtais laiptais ant postamento sulipę dalyviai iš pradžių grožėjosi vieni kitų kūriniais, vėliau jais dalijosi ir viską suvalgė.

Labiausiai įsiminė fleitininko Vytenio Gikniaus sumuštinis – išilgai perpjautas didelis duonos kepalas, dosniai užteptas sviestu iš nežinia kiek pakelių, statmenai prismaigstytas svogūnų laiškų, o šio džiunglių miško viduryje dar patupdyta mažytė plastikinė mėlyna žirafa.

Geltonas laivas kerta Spenglos upę

1998 m. festivalyje užgimė sekmadieninės išvykos šilumlaiviu į Liškiavą. Tačiau ši tradicija turėjo tarsi pirmtaką – jau pati kelionė iš Vilniaus į Druskininkus buvo lyg neoficiali programos dalis. Pirmuosius dešimt metų norintys vykti kartu festivalio dalyviai ir lankytojai sėsdavo į seną sovietinį mažą geltoną autobusą PAZ. Priekyje šalia vairuotojo įsitaisydavo, pvz., profesorius Jonas Bruveris ir visą kelią skeldavo anekdotus. Arba Viktoras Gerulaitis…

Ir pirmyn, ir atgal vykstant, apie pusiaukelę privažiavę Spenglos upę, lipdavome laukan trumpai pasivaikščioti, taip savotiškai pagerbdami Osvaldą Balakauską – prisimindami jo kūrinį "Spengla-Ula" styginių orkestrui.

Dabar tiksliai nepasakysiu, kurie tai metai buvo – gal 1993-ieji. Važiuodami atgal supratome, kad dabar ten nesustosime, nes užklupo smarkus lietus, prie pat Spenglos įgavęs tiesiog tropinės liūties mastą. Atrodė, kad mūsų geltonas autobusiukas plaukia po vandeniu. Dar pasižiūrėję pro tuos tamsiai violetinius langelius palubėje visi kaip vienas užtraukėme... ne, ne O.Balakausko muziką, o "The Beatles" "We Are Living In Yellow Submarine".

Delegacija iš Norvegijos, Baltarusijos pašonės dvelksmas ir "karantinuota" gatvė

2003 m. festivalį aplankė nedidelė delegacija iš Norvegijos muzikos akademijos. Į programą buvo įtraukta jos studentų ir profesorių kūrinių.

Vienas iš jų – kompozitorius Ivaras Frounbergas – visą laiką vaikščiojo kaip maišu trenktas, negalėdamas patikėti, kur atsidūrė. Jis – iš tų kairiųjų pažiūrų intelektualų, kur būna sunku suprasti jų santykį su tokiomis diktatūrinėmis šalimis kaip Baltarusija. Atrodo – švelniai paniekinamas ar ironiškas, bet kartu lyg jaustų kažkokią, net šiurpą keliančią pagarbą. Taigi, žvelgdamas į idiliškus kurorto peizažus, vis kartojo: žmonės, negali būti, kad vos už penkių kilometrų jau Batios karalystė...

O iš tos pačios Norvegijos muzikos akademijos atvykęs pianistas Joachimas Kjelsaas Kwetzinsky buvo suglumęs dėl rimtesnių priežasčių. Ruošdamasis koncertui Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialiniame muziejuje (kur pianistai groja viduje, o publika pro atdarus langus klausosi vidiniame kieme-sodelyje), suprato, kad pravažiuojančių (nors ir retai) automobilių garsai muziką per smarkiai užgoš. Įprastai tai nebūna suvokiama kaip kliūtis, atliekant M.K.Čiurlionio ar kitos klasikinės muzikos kūrinius. Tačiau pastaroji programa (kurioje buvo Ramūno Motiekaičio, norvegų kompozitorių, M.K.Čiurlionio ir kita klasikinė muzika) reikalavo ypatingo susikaupimo ir įsiklausymo. Ką daryti? Problemą išsprendė Kęstutis Bieliukas – nuėjęs į Druskininkų savivaldybę, pasiekė, kad dviem valandoms būtų uždaryta pagrindinė eismo arterija, M.K.Čiurlionio gatvė. Ir tai buvo turbūt pirmas ir vienintelis toks įvykis Druskininkų mieste.

Galima groti ir oro balionu

Ilgamečiai festivalio draugai buvo dizaineriai ir oro balionų pilotai Asta Kaušpėdaitė ir Kęstutis Poniškaitis, kūrę festivalio grafinį dizainą. Vieną vakarą jiems susėdus kartu su tuomete festivalio vadove Rūta Vitkauskaite gimė tokia mintis – būtų įdomu, jeigu jie galėtų kokiame nors kūrinyje pagroti karšto oro balionu kaip instrumentu.

Veikiausiai tai buvo pasakyta nelabai rimtai, kaip juokas. Tačiau pastarasis duetas nustebo, kai greitai Rūta Vitkauskaitė pranešė, kad iš tikrųjų bus maždaug pusvalandžio trukmės kūrinys ansambliui, kurio sudėtyje yra oro balionas.

Ir tai įvyko 2011 m. gegužės 28 d. pievoje prie restorano "Dangaus skliautas". Rūtos Vitkauskaitės kūrinys buvo pavadintas "Vėjo vaikai", kurį atliko: Anna Petraškeviča – fleita, Yannas Le Nestouras – bosinis klarnetas, Martinas Q Larsonas – fliugelhornas, Mihai Sorohanas – trimitas, Rūta Vitkauskaitė – kriauklė, Rita Mačiliūnaitė – okarina, Ana Ablamonova – melodika, Asta Kaušpėdaitė – oro balionas.

Pastarasis visą laiką stovėjo pririštas ant žemės, tarsi gigantiškas vargonų vamzdis – tik pabaigoje (natūralu, tarsi išryškindamas kulminaciją) pakilo porą metrų.

Deja, pats šio veiksmo negalėjau matyti. Tos pačios dienos rytą didžėjus, turėjęs linksminti publiką po vakarinio koncerto restorane "Kolonada", pranešė, kad jaučiasi rimtai apsirgęs. Taigi kartu su Sigita Ilgauskaite susibūrėme į didžėjų duetą "SiLinas" specialiai tai nakčiai ir tuo metu, kai vyko "Vėjo vaikų" performansas, sėdėjome "Kolonadoje", planuodami būsimą grojaraštį. Gerai, kad turėjau savo kišeninį muzikos grotuvą – šiais laikais tokių daiktų turbūt jau nebėra, bet anuomet telefonai neturėjo tiek talpos, kad galėtum įsikrauti daugiau muzikos.

Vėliau iš kažkur apie "Vėjo vaikus" sužinojo Chrisas Cutleris – būgnininkas, kompozitorius ir muzikologas, praeityje garsių avangardinio roko grupių "Henry Cow", "Art Bears", "Pere Ubu", "Gong" narys. Jis kreipėsi į Lietuvos muzikos informacijos centrą, prašydamas daugiau informacijos apie tai. Išsiuntėme jam informacijos, garso įrašą ir nuotraukų. Apie tai jis papasakojo kartu su Barselonos modernaus meno muziejumi rengiamoje paskaitų serijoje "Probes".

Pirmas vizitas į Kauną

Spalvos: „Druskomanija“ atvira tiek geografine, tiek žanrų prasme. Nuotraukoje – koncerto Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje akimirka.

Pirmų kartų jauduliu viliojantis "Druskomanijos" festivalis šiemet pirmą kartą atvyksta ir į Kauną. Rugpjūčio 25 d. Kauno menininkų namuose skambės programa "Druskomanija comes to Kaunas. INTRO" – ji taps įsibėgėjimo ir pakilimo taku į tolesnius festivalio koncertus.

Vizitu į Kauną prasidės šių metų "Druskomanijos" koncertai, tačiau pats festivalis prasidėjo jau rugpjūčio 11-ąją, kai per START FM startavo speciali "Druskomanijos" radijo laidų serija ir "Druskomanijos" žurnalas, platinamas Vilniaus ir Kauno kavinėse ir baruose.

Rugpjūčio 25 d. 19 val. festivalis kviečia susitikti dviejų dalių vakare, kuriame skambės pirmosios dvi šių metų festivalio premjeros. "It’s Gonna Be OK" (liet. "Viskas bus gerai") – neramiais laikais taria pučiamųjų kvintetas NAIA. Kolektyvas atliks danų kompozitoriaus Nielso Viggo Bentzono Penktąjį kvintetą ir du lietuvių autorių kūrinius: Arvydo Malcio "Ultimum refugium" ir Artūro Mikoliūno "Kvintetą" (premjera).

Festivalis kviečia susitikti dviejų dalių vakare, kuriame skambės pirmosios dvi šių metų festivalio premjeros.

A.Malcys tarp lietuvių kompozitorių išsiskiria grotesku ir ironija bei kuriamais teatrališkais instrumentų charakteriais. A.Mikoliūnas vertina ramų ir paprastą grožį. "Savo kūrinį palyginčiau su peizažu, kuris nereikalauja ypatingų inžinerinių ar modernių sprendimų – pats peizažo konstruktorius yra gamta. Ji niekada nėra nei šiuolaikiška, nei moderni. Ji tiesiog yra graži, nepabostanti ir artima mano sielai", – sako jis.

Jaunatviškai pulsuojančia energija šiems kūriniams gyvybės įpūs pučiamųjų kvintetas NAIA. Pernai susibūrusiame kolektyve groja tarptautinių konkursų laureatai, žymiausių šalies orkestrų muzikantai: Beata Preisaitė-Šidiškienė (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Jonas Žemonis (fagotas), Ernestas Šidiškis (klarnetas) ir Gediminas Abaris (valtorna).

Antroji vakaro dalis leis pakeliauti – tik ne lėktuvu, o klausantis. "The Mouth of India" – naujausias Aistės Vaitkevičiūtės kūrinys, kurio premjera nuskambės būtent Kaune. Dviejų dalių kūrinyje kompozitorė kelia klausimą, ar, skleidžiantis indų ragos improvizuotai mikroornamentikai, įmanoma prisiliesti prie šio savyje išbaigto mikrokosmoso? Raga – tai indų klasikinės muzikos pagrindas, šia sąvoka nusakoma tam tikra muzikinė struktūra, skirta kokrečiai estetinei emocijai ar pamaldumui išreikšti.

"The Mouth of India" atsiveria kūrėjos klausimai – ar įmanoma atitrūkti nuo savos, saugios kultūros ribų? Ar kitoje sistemoje susiformavusi asmenybė gali tapti visaverčiu balsu Vakarų pasaulyje? Šias dilemas savo eilėse poetiškai įvaizdino Jayanta Mahapatra, o A.Vaitkevičiūtė įgarsino muzikaliai. Kūrinį atliks Simona Chalikovaitė (vokalas), Joana Daunytė (arfa), Kristupas Gikas (fleita) ir Monika Kiknadzė (altas). Renginys nemokamas, tačiau privaloma registruotis.
Istorijų festivalio išvakarėse Kaunas pasipuošė naujais gatvės meno kūriniais 2

Istorijų festivalio išvakarėse Kaunas pasipuošė naujais gatvės meno kūriniais 2
„Šie darbai sukurti taip, tarsi nubyrėjęs pastatų tinkas slėptų sluoksnį Ramybės parko istorijos, o gyvybės medžio motyvai sustiprina parko idėją ir jį puošia. Man tai – įdomus iššūkis išbandyti ne dekoratyvų, o istorinį gatvės meną,“ – pasakojo freskų autorius, menininkas Tadas Šimkus.

T. Šimkaus kuriami darbai mums primins tris parko istorijas: 1956-1958 metų įvykius, kuriuos inspiravo Vengrijos revoliucija; Henry Parlandą – suomiams ir švedams svarbų rašytoją, sukūrusį modernistinį romaną Kaune ir palaidotą šiose kapinėse, ir 6 dešimtmečio pabaigoje prasidėjusį kapinių perkėlimą.

Atsisveikinimo bučinys

Pasakojama, kad viena šeima čia buvo palaidojusi mergaitę, kuri mirė labai jauna. Kai kapų perkėlimo metu karstą atkasusi mama jį atidarė, savo dukrą rado kaip užmigusią. Labai labai graži buvo. Čia daug žmonių tuo metu dirbo – daug kas tai pamatė, didelis įvykis buvo. Ir tiktai tuo metu, kai mama mergaitę palietė, jos kūnas į dulkes pavirto, o ilgi, nuostabūs plaukai liko palaidi karste gulėti. Visi paskui matė, kaip mama su šukomis šukavo tuos plaukus, ir verkė, ir verkė sulig kiekvienu braukimu...

„Atsisveikinimas“ / Organizatorių nuotr.

Ši istorija, menanti kapinių perkėlimą, pasitinka lankytojus ant Vytauto prospekte esančio pastato sienos. Tai – tik viena iš istorijų, savo autentiškumu įkvėpusių festivalio organizatorius jas įprasminti gatvės meno kūriniais.

Istorijų vieta – Ramybės parkas – pasirinkta neatsitiktinai. Kauno senosios kapinės savo kultūrine įvairove ir istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų. Čia seniau amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai, o gyvieji rengė ir mitingus.

Simboliai iš kasdienybės

Gatvės meno kūrinys „Vėlinės, 1956 m.“ pasakoja apie vieną svarbių datų, paskatinusią kapinių pavertimą parku. Vėlinių vakarą prie paminko „Žuvusiems už Tėvynę“ susibūrė apie 10 000 žmonių minia. Įkvėpta vakarų radijo stočių pranešimų apie Vengrijoje vykstančią revoliuciją, ji virto improvizuota demonstracija už laisvę.

„Vėlinės, 1956 m.“ / Organizatorių nuotr.

Suskambėjus tautinėms giesmėms ir šūkiams „Šalin rankas nuo Vengrijos“, „Laisvę Lietuvai“ minia pasigedo trispalvės. Ant paminklo užlipęs jaunuolis paprašė raudonos, žalios ir geltonos spalvos šalikų. Netrukus iš jų surišta trispalvė buvo diržu pritvirtina paminklo viršuje, o demonstracijos dalyviai patraukė į Vytauto prospektą. Ši demonstracija buvo nutraukta Laisvės alėjoje, netoli Centrinio pašto – susigrumti su ten išsirikiavusia kareivių kolona minia neišdrįso.

„...skersgatviuos saulės klanai“

Trečiąja gatvės freska „Henry Parland (1908-1930)“ pristatomas vienas žymiausių Suomijos švedų modernizmo atstovų, suomių-švedų rašytojas Henry Parland.

Tėvynėje ką tik modernios poezijos rinkiniu išgarsėjusį H. Parland tėvai buvo išsiuntę į Kauną, dėdės filosofo profesoriaus Vosyliaus Sezemano globai, kuo toliau bohemiško gyvenimo. Tačiau rašytojas rado bohemą ir Kaune – greitai su ja susibičiuliavo ir į ją įsitraukė.

Gyvendamas čia H. Parland pradėjo savo pirmąjį romaną „Sudužo“, kurio stiliui įtaką darė ir kosmopolitiška Kauno aplinka. Deja, rašytojas jo pabaigti nespėjo – dėl ūmios ligos mirė ir buvo palaidotas buvusiose senosiose Kauno kapinėse, dabartiniame Ramybės parke.

„Pavasaris Kaune/ purvas/ ir skersgatviuos/ saulės klanai...“ – gyvenimą Kaune H. Parlando akimis perteikia jo paties eilėraštis, virtęs viena iš parko freskų.

Netikėtos formos

Gatvės meno kūriniai – ne vienintelė forma, kuria parke bus galima pajusti istorijas. Istorijų festivalio atidarymo dieną istorijų įkvėptą muzikinę kantatą „Ramybės, ramybės...“ atliks „Istorijų choras“, festivalio metu parke bus galima patirti Jenny Kagan interaktyvią šviesų ir garso instaliaciją „Pavėjui“.

Susipažinti su parko istorijomis ir patirti šią vietą muzikaliai bus galima su TepTep Music mobilia programėle „Keturių konfesijų sankryža“, o T. Šimkaus darbai atsidurs ir interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“ (aut. Gytis Dovydaitis, T. Šimkus).

Aštuonias dienas truksiančios istorijų kelionės metu lydės patyrę Kauno ir Kauno rajono istorijų pasakotojai – muziejų gidai, teatralai, menininkai. Istorijų festivalis kvies į beveik 50 skirtingų renginių, skirtų šeimoms, žmonėms su negalia, lietuviškai nekalbantiems kauniečiams, jaunuoliams ir senjorams.

Nors pagrindiniai Istorijų festivalio renginiai vyks Ramybės parke, istorijos pasklis ne tik mieste, bet ir pasieks tokias vietas kaip Batniava, Saliai, Šlienava, Karmėlava.

Kauno miesto ir rajono istorijas bei daugiau informacijos apie fesitvalį galite rasti čia.
Kokių staigmenų pažers „Kaunas Piano Fest“?

Kokių staigmenų pažers „Kaunas Piano Fest“?
"Pernai debiutavusio festivalio sėkmė viršijo mūsų lūkesčius, salės buvo pilnos žiūrovų. Teigiamų atsiliepimų gausa paskatino pasiūlyti dar daugiau muzikos: šių metų festivalis truks ilgiau, jame dalyvaus daugiau atlikėjų ir dėstytojų", – pasakoja vienas festivalio organizatorių ir meno vadovų, Kaune gimęs pianistas Robertas Lozinskis.

Festivalį pradės praėjusiais metais publikos simpatijų prizą laimėjusi pianistė Alexandra Mazurkevich (Estija, Vokietija). Šiemet ji muzikos mylėtojus džiugins baroko muzikos grando Johano Sebastiano Bacho kūriniais. Koncertas vyks liepos 12 d., penktadienį, VDU Didžiojoje auloje Kaune.

Vėliau fortepijono muzika skambės Kauno valstybinėje filharmonijoje, M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, J.Naujalio muzikos gimnazijoje, Kauno menininkų namuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Babtyno-Žemaitkiemio dvare. Baigiamasis festivalio koncertas liepos 20 d. vyks Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kaune.

Šiemet publika galės išgirsti net aštuoniolika skirtingų jaunųjų talentų iš Estijos, Ukrainos, Danijos, Norvegijos, Rumunijos, Kazachstano, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos ir, žinoma, Lietuvos. Visi jie tobulinsis ir meistriškumo kursuose, kuriuose dėstys žinomi pianistai: Petras Geniušas, Sonata ir Rokas Zubovai, Fali Pavri ir Olga Kern. Kursų dalyviai taip pat mokysis muzikos vadybos, tobulins kitus muzikantams svarbius įgūdžius.

"Jauniesiems atlikėjams galimybė visapusiškai augti itin svarbi. Vis dėlto neabejojame, kad muzikantų profesinio gyvenimo užkulisiai įdomūs ne vienam, todėl paskaitos, kaip ir festivalio koncertai, yra nemokamos ir atviros visiems besidomintiems", – atkreipia dėmesį viena iš festivalio rengėjų pianistė Monika Mašanauskaitė.

Vien savo asmeniniais resursais surengti tokio lygio festivalį būtų sunku. Todėl "Kaunas Piano Fest" organizatoriai itin džiaugiasi išaugusiomis privačių rėmėjų gretomis, taip pat valstybės institucijų, tokių Kultūros ministerija ir Kauno miesto savivaldybė, parama.

"Pavyzdžiui, iš Kauno savivaldybės gavome rėmimą pagal programą "Iniciatyvos Kaunui", kurios esmė – miesto įvaizdį formuojantys tarptautiniai renginiai. Tai puikiai atspindi festivalio dvasią. Ne tik atlikėjai ir dėstytojai, bet ir mums talkinantys žmonės į Kauną atveža tarptautinę patirtį, o išsiveš, tikimės, kuo puikiausius įspūdžius apie mūsų gimtąjį miestą ir Lietuvą", – sako R.Lozinskis.

DAUGIAU