Koncerto programą su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru parengė tarptautinėse scenose pripažintas dirigentas Vykintas Baltakas. Koncerte pasirodys net trys garsūs šalies solistai, skambės dviejų kūrinių pasaulinės premjeros, du kūriniai bus atlikti pirmąkart Klaipėdoje. Tiek juos parašę kompozitoriai, įvertinti tarptautinėmis ir nacionalinėmis premijomis, tiek jų atlikėjai yra mūsų tautos kultūros stiprybė ir garbė. Tai žvaigždės, rodančios kelią.

Sukūrė specialiai

Dirigentas ir kompozitorius V. Baltakas, ilgai gyvenęs ir karjeros siekęs užsienyje ir sėkmingai integravęsis į tarptautines šiuolaikinės muzikos erdves, jau kurį laiką gyvena ir kuria Lietuvoje. Šio autoriaus kūrybos stiliui turi įtakos jo kaip dirigento muzikinės patirtys atliekant šiuolaikinę muziką. Jo kūriniai išsiskiria gerai apmąstyta idėja ir tiksliomis muzikinės medžiagos manipuliacijomis, struktūrų estetiniu grynumu.

„Permainų muzikos“ baigiamajame koncerte V. Baltakas ne tik diriguos, bet ir pristatys savo naujo kūrinio violončelei ir styginiams „Spicules II“, sukurto specialiai festivaliui, premjerą.

Dirigentas V. Baltakas. / N. Jankausko nuotr.

Muzikiniu labirintu

„Spikulės (lot. spiculum) yra mikroskopiniai adatiški griaučių elementai, sudarantys dalį pinčių vidinio skeleto (pintys, lot. porifera – bestuburių gyvūnų tipas). Jos yra kietos kristalinės struktūros, į adatą panašūs smaigaliai, susidedantys į fantastiškas ir kiekvienu atveju unikalias formas. Tai yra graži mano kūrinio muzikinės struktūros metafora: nuolatinis melodinių ir ritminių konfigūracijų kaitaliojimas, besitęsianti transformacija nuo vieno pavidalo į kitą, taip sukuriant muzikinį labirintą“, – dalijosi mintimis autorius.

Kūrinio solo partiją grieš vienas geriausių šalies violončelininkų M. Bačkus. Jo kūrybinė veikla aprėpia įvairias sritis, tarp kurių svarbiausia – kamerinis ir solo muzikavimas. Įvairių raiškos būdų sąveika kūrybingo atlikėjo interpretaciniam braižui suteikia ryškų koloritą, kuris pasireiškia drąsiu vaizduotės polėkiu, gyvybinga ir įtaigia intonacija ir skoningai kuriama stilistine atmosfera.

Perkusininkas P. Giunteris. / N. Jankausko nuotr.

Ypatinga premjera

Antrosios premjeros autoriaus Jono Tamuliono kūrybos stilių taikliausiai apibūdina virtuoziški, efektingi, linksmi ir dažniausiai labai greiti konkursiniai opusai, kurie jau tapo kompozitoriaus vizitine kortele.

Įdomu, koks bus naujasis jo opusas „Koncertas keturioms“, kurį šiuo metu Ispanijoje gyvenantis žinomas kūrėjas dedikavo M. Bačkui ir Klaipėdos kameriniam orkestrui.

Anotacijoje autorius rašė: „Kūrinio idėja – koncertas keturioms orkestro grupėms: 1 d. – smuikams, 2 d. – altams, 3 d. – violončelėms, 4 d. – kontrabosams. Kūrinio pabaigoje visų grupių tematinė medžiaga sujungiama polifoniškai.“

V. Baltako ir J. Tamulionio kūrinių premjeros festivalyje pristatomos bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga, parėmusia jų sukūrimą.

Klaipėdos kamerinis orkestras. / E. Sabaliauskaitės nuotr.

Tikras fenomenas

Skirtingų kartų kompozitoriai Osvaldas Balakauskas ir Žibuoklė Martinaitytė buvo įvertinti prestižiškiausiu šalies apdovanojimu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Sakoma, kad savo originalią kūrybos sistemą sukūrusio O. Balakausko muzika yra ypatingas, išskirtinis fenomenas turbūt dar ir tuo, kad į ją veda ilgiausias kelias, reikalaujantis suvokimo pastangų ir įsiklausymo. Tarytum savotiškas kamertonas, jo kūryba padeda mums pasitikrinti šiuolaikinės muzikos supratimo galimybes, o jos įstabus garsų pasaulis atveria naujos muzikos eros horizontus.

Pasirodys net trys garsūs šalies solistai, skambės dviejų kūrinių pasaulinės premjeros, du kūriniai bus atlikti pirmąkart Klaipėdoje.

Koncerte skambės O. Balakausko opusas smuikui ir kameriniam orkestrui „Concerto brio“. Kai kurios šios kompozicijos dalys primins barokinį koncertą, bus galima išgirsti ir džiazo muzikos elementų.

Dedikuotas solistei

Kūrinio solo partijos atlikėja – entuziastinga šiuolaikinės muzikos propaguotoja smuikininkė Rusnė Mataitytė. Ji noriai imasi sudėtingiausių dabarties autorių partitūrų, kurios dažnai būna jai dedikuotos.

„O. Balakausko muzika – labai originali, tai ypač akivaizdu dabartiniame muzikinių vaizdinių pasaulyje, pripildytame „dėvėtų ir skolintų“ garsinių struktūrų. Esu laiminga, galėdama sugrįžti prie jo švarios, rafinuotos, elegantiškos estetikos, kuri nestokoja kunkuliuojančios energijos ir orkestriniame peizaže grakščiai, tarsi upė, besirangančios melodikos. Manau, kad esu gimusi po laiminga žvaigžde, nes teko pagroti turbūt visus O. Balakausko kūrinius smuikui, o šis – pats nuostabiausias, net man dedikuotas“, – džiaugėsi smuikininkė.

Violončelininkas M. Bačkus. / D. Matvejevo nuotr.

Kūrinys apie laiką

Niujorke gyvenančios ir svarbiausiose tarptautinėse scenose vis dažniau skambančios lietuvių autorės Ž. Martinaitytės kūrinys „Nunc fluens. Nunc stans“ mušamiesiems ir styginių orkestrui dedikuotas architektui Audriui Karaliui. Autorė pasakojo, kad kūrinio pavadinimas kilo iš lotyniško Boecijaus posakio „Nunc fluens facit tempus. Nunc stans facit aeternitatum“, lietuviškai skambančio taip: „Dabartis, kuri teka, kuria laiką. Dabartis, kuri išlieka, kuria amžinybę.“ Ši mintis apie galimas skirtingas dabarties patirtis – vieną tekančią ir kitą stovinčią – itin rezonavo su išgyvenamu viruso pandemijos laikotarpiu. Šis kūrinys yra diptikas, kurio dvi dalys atliekamos be pertraukos. Pirmoji atspindi tekantį, o antroji – sustojusį laiką.

Kūrinio solo partiją gros bene garsiausias šalies perkusininkas Pavelas Giunteris. Jo nuomone, „tai ne koncertas, o muzika mušamiesiems melodiniams metaliniams solo instrumentams su styginių orkestru. Tai minimalistinis, filosofinis kūrinys apie laiką ir jo tekėjimą“.

Tyrinėja instrumento galimybes

Dviejų dalių koncertą pradės fortepijonas ir jį meistriškai valdanti G. Natalevičienė. Siekdama meno daktaro laipsnio Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ji pasinėrė į sakralumo fortepijono muzikoje tyrinėjimus. Tai pianistę paskatino ieškoti naujų interpretacinių spalvų, o rengiamiems koncertams pasirinkti neįprastas formas. Pastaruoju metu pianistė didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, kartu su kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi yra įgyvendinusi ne vieną įdomų projektą.

Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė teigė, kad šiai programai pasirinktus šiuolaikinių užsienio ir lietuvių autorių kūrinius vienija išraiškos priemonių minimalizmas ir dėmesys tembro raiškai. „Man kaip atlikėjai įdomiausia tyrinėti tembrines fortepijono galimybes, kelių garsų ar harmonijų kombinacijose ieškant jautrių spalvinių niuansų. Todėl ši programa man yra neišsenkantis kūrybos ir inspiracijos šaltinis. Klausytojus ši muzika kviečia nurimti, susitelkti, medituoti, įsiklausyti į savo mintis ir vidines būsenas“, – dalijosi mintimis pianistė. Šioje koncerto dalyje skambės Johno Cage’o, Hanso Otte, Vidmanto Bartulio ir M. Natalevičiaus kūriniai.

Arfininkė L. U. Vilimaitė. /  Asmeninio archyvo nuotr.

Atlikėja pati kuria muziką

Antrasis koncerto instrumentas – arfa, retai skambanti solinėse programose, tad kiekvienas susitikimas su ja Klaipėdos koncertų salėje yra ypatinga proga. Šį kartą ją sukurs jaunosios kartos arfininkė L. U. Vilimaitė. Neseniai ji su pagyrimu baigė arfos ir kompozicijos magistro studijas Hagos karališkojoje konservatorijoje. Lietuvoje ir užsienyje daug koncertuojanti atlikėja yra tarptautinių konkursų laureatė. Jos muzikinis kelias ypatingas tuo, kad ji pati aktyviai kuria muziką. Šiame koncerte skambės L. U. Vilimaitės kūrinys arfai „Gūdžiagirės“.

Ko gero, labiausiai intriguoja naujo lietuviško kūrinio premjera. Tai kompozitoriaus, daug kuriančio teatrui, Antano Jasenkos „Muzika arfai“. Pasak atlikėjos L. U. Vilimaitės, jame „natūralus arfos garsas maišysis ir liesis su neatpažįstamu, tarsi iš kito pasaulio suskambančiu elektroniniu arfos garsu, taip kuriant kartais visai susimaišančių sapno ir realybės pasaulių aliuziją“.

Pats autorius pripažino, kad jam arfa asocijuojasi su antikos laikotarpiu: „Todėl ir mano muzikos struktūros, slenkančios tiek iš viršaus žemyn, tiek iš apačios aukštyn, atspindi antikinių dermių gravituojančias būsenas.“

Išnyrantys sapnai

A. Jasenka ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu intensyviai domėjosi triukšmo muzika, vėliau ji nuėjo į antrą planą. „Kūrinyje „Muzika arfai“ naudoju triukšmus, bet tik kaip arfos rezonuojamų stygų rezultatą. Aš tik padidinu rezonansus. Gamtoje jau viskas yra – reikia tik fiksuoti. Mano tikslas ir yra tai pabrėžti“, – apie naują kūrinį kalbėjo kompozitorius.

Greta lietuviškų kūrinių L. U. Vilimaitės atliekamoje koncerto dalyje nuskambės audiovizualinė arfos muzikos programa „Išnyrantys sapnai“. Baigdama studijas atlikėja ėmėsi ambicingo projekto ir taip gimė vaizdo projekcijos arfos klasika tapusiems Benjamino Britteno, Luciano Berio ir J. Cage’o kūriniams. Jas sukūrė Miglė Markulytė, Anas Qadamani ir Lukas Dovydėnas. „Vėliau vysčiau šį projektą, toliau ieškodama, kokiu formatu būtų geriausia pristatyti šiuos kūrinius, ir taip man užsimezgė idėja sukurti pasirodymą tarsi sapną, kuriame vaizdas, garsas ir tekstas drauge sukuria skirtingas miego būsenas, netikėtai išnyrančias mūsų pasąmonėje“, – pasakojo arfininkė.

Pianistas ir orkestras

L. Geniušas – plataus kūrybinio akiračio menininkas. Būdamas nepaprastai smalsus, jis su dideliu užsidegimu imasi šiuolaikinės klasikos kūrinių. Pianistas puikiai pažįstamas Klaipėdos publikai – daugelį metų ji stebi jo pasirodymus svariuose tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ir džiaugiasi kiekvienu jo apsilankymu uostamiestyje. Sukaupti svarūs laimėjimai svarbiuose F. Chopino ir P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į pasaulyje geidžiamų atlikėjų elitą. „Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – sakė L. Geniušas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią.

Šiame koncerte L. Geniušas pasirodys su vienu brandžiausių Lietuvos muzikos kolektyvų. Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro interpretacinį braižą daug metų formavo dabartinis orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas. Orkestras kasmet surengia maždaug 50 koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje. Jam yra dirigavę istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, o sukauptame repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Zalcburgo aidas

Prie dirigento pulto stos antrasis LNSO dirigentas R. Šervenikas. Su šiuo orkestru jis dirba nuo 1993 m. R. Šervenikas ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai. Intensyvi kūrybinė R. Šerveniko veikla įvertinta aukščiausiu Lietuvos apdovanojimu – Nacionaline kultūros ir meno premija.

Šįkart L. Geniušas su orkestru atliks garsaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną žymiausių šio žanro kūrinių XX a. muzikos istorijoje. Zalcburgo festivalio užsakymu atsiradęs kūrinys sužavėjo tiek muzikantus, tiek kritikus. Vienas pianistas teigė, kad kompozitorius, pats puikiai skambinantis fortepijonu, greičiausiai parašė kūrinį, kurį ir pačiam būtų malonu groti. Beje, L. Geniušas šiemet rugpjūtį koncertavo Zalcburgo festivalyje, kuris laikomas vienu prestižiškiausių Europos muzikos festivalių.

Pianistas L. Geniušas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Uostamiestyje dar neatliktos

Taip pat Klaipėdoje iki šiol dar nebuvo atlikta Vytauto Bacevičiaus „Kosminė simfonija“. Šis kompozitorius ir pianistas buvo viena įdomiausių XX a. vidurio Lietuvos muzikos asmenybių, aukštai vertinamas ir užsienyje. 1939 m. koncertuodamas Pietų Amerikoje, V. Bacevičius sužinojo, kad Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir daugiau į Lietuvą nebegrįžo. Apsigyvenęs Niujorke, jis surengė 500 koncertų, grojo garsiausiose JAV salėse.

Kompozitoriaus pasaulis, persmelktas ekspresionistinės pasaulėjautos, kartu įsiterpia ir į konstrukcinių muzikos galimybių ieškotojų gretas. Rytų filosofijos ir estetikos paveiktas V. Bacevičius iškėlė kosminės muzikos idėją, kurios atspindžių esama jo „Kosminėje simfonijoje“.

Suomis Einojuhani Rautavaara savo kūryboje, daugiausia vėlyvojoje, moderniuosius elementus derino su romantiškuoju misticizmu. Pirmą kartą Klaipėdoje skambėsianti jo simfonija „Šviesos angelas“ kompozitoriui atnešė tarptautinį pripažinimą. Entuziastingi kritikai palygino jį su kitu garsiu suomių autoriumi Jeanu Sibeliumi. „Mano įsitikinimu, muzika yra didi, jeigu tam tikrą akimirką klausytojai pajunta amžinybės blykstelėjimą pro laiko langą“, – teigė E. Rautavaara.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

„SONO Ensemble“ susikūrė 2020 m., kai izoliacija namuose dėl pandemijos atlikėjus paskatino ieškoti būdų toliau skleisti mėgstamą muziką. Mančesteryje tuo metu gyvenę pianistas Ugnius Pauliukonis ir violončelininkė Gunda Baranauskaitė su kolegomis pradėjo rengti koncertų transliacijas iš kamerinės „Anthony Burgess Foundation“ salės. Kartu su lietuviais ansamblyje dar muzikuoja Williamas Chadwickas (smuikas), Oliveris Baily’s (smuikas) ir Rosamunda Hawkins (altas).

Įdomu, kad pradžioje ansamblis apsiribojo standartiniu klasikinės muzikos repertuaru, tačiau tai netrukus pasikeitė. „SONO Ensemble“ galiausiai išsivystė į šiuolaikinės muzikos ansamblį, kuris aktyviai bendradarbiauja su kompozitoriais ir scenografais iš Amerikos, Anglijos, Škotijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos ir Izraelio.

Viena iš „SONO Ensemble“ įkūrėjų G. Baranauskaitė yra kilusi iš Klaipėdos, šiuo metu gyvena Škotijoje ir dirba Karališkajame Škotijos simfoniniame orkestre, viename prestižiškiausių Jungtinės Karalystės orkestrų. Šis orkestras nuolat keliauja po Europą, Ameriką, Aziją ir groja su pasaulinio lygio solistais, bendradarbiauja su didžiausiomis Holivudo filmų kompanijomis – „20th CenturyFox“, „WarnerBros“ ir kitomis.

Valandos trukmės performansas „Sapnovaizdžiai“ buvo sukurtas kartu su scenografu Eldadu Diemantu. Programoje skambės kūriniai tradicinėms sudėtims (styginių kvartetui, fortepijoniniam kvintetui), taip pat alto ir violončelės, smuiko ir fortepijono duetams parašyti opusai, kuriuose naudojami elektroninės muzikos elementai ir išplėstinės muzikos atlikimo technikos.

Šiai programai ansamblis pasirinko įvairioms šalims – nuo JAV iki Lietuvos – atstovaujančių kompozitorių kūrinius. Tai amerikiečių Caroline Shaw „Limestone & Felt“ / „Kalkakmenis ir veltinis“ ir Missy Mazzoli „Thousand Tongues“ / „Tūkstantis kalbų“, airės Emmos O’Halloran „Dying is a Wild Night“ / „Mirštanti laukinė naktis“ ir vieno žymiausių latvių kūrėjų Pēterio Vasko Fortepijoninis kvintetas. O koncertą pradės lietuvės, klaipėdietės Loretos Narvilaitės kompozicija „Garsas prabyla į tylą“. Programą paįvairins tekstai iš lenkų poetės Wisławos Szymborskos poemos „Sapnai“, atspindintys vienišo šiuolaikinio žmogaus gyvenimą mieste, nutolimą nuo gamtos.

„Projektas įkvėptas Mančesterio – miesto, kuriame gyvenome, ir mūsų santykio su juo: kaip supanti aplinka daro mums įtaką suvokiant muziką, estetiką, grožį, kultūrą ir save visa ko kontekste“, – sakė atlikėjai.

Kūrėjo vizitinė kortelė

B. Kutavičiaus oratorijos – išskirtinė pripažinto kūrėjo vizitinė kortelė. Šie stambios formos opusai ryškiausiai reprezentuoja jo kūrybos idėjines nuostatas ir stiliaus bruožus. Tarp jų paveikiausi yra savitas laiko ir erdvės traktavimas, muzikos vizualumas, teatrališkumas, rituališkumas, užburiantis klausytojus ir juos įtraukiantis į muzikinį vyksmą. Kompozitoriaus oratorijų teatrologija, ypač „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Iš jotvingių akmens“, kadaise turėjusios didelę įtaką Lietuvos kultūrinei visuomenei, iki šiol keri savo magiška poveikio jėga.

Šie minėti du oratoriniai opusai jau yra skambėję „Permainų muzikoje“ prieš kelerius metus, juos tada taip pat atliko moksleiviai iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos.

„Magiškas sanskrito ratas“ – tai penktoji B. Kutavičiaus oratorija pagal Sigito Gedos tekstą, sukurta istoriniais 1990-aisiais, kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Kūrinys buvo parašytas specialiai kompozitoriaus Šarūno Nako vadovaujamam Vilniaus naujosios muzikos ansambliui, kuris ir atliko jo premjerą.

Tarp mirties ir gyvenimo

„Magiškas sanskrito ratas“, kaip nė vienas kitas mano kūrinys, yra labai dramatiškas, tragiškas, toks tarp mirties ir gyvenimo“, – sakė oratorijos autorius. Pasak muzikologės Jūratės Landsbergytės, „Magiškas sanskrito ratas“ yra perėjimo ženklas – muzikos – į kitą būtį, į garsų pasaulio „anapus“, jis apgaubtas paslapties ir „tobulumo – neišbaigtumo“ mįslės.“

Pačios kompozicijos esmė, B. Kutavičiaus teigimu, yra „ratas – kaip rytiečių filosofijoje viskas pasikartoja po kažin kiek amžių, tūkstantmečių“. Ypač įdomi ir originali yra grafinė kūrinio partitūrų rašyba – saulės, akies, korio, laiptų, žvaigždės formos dalys. Atsikartojimo, gyvenimo rato simbolį išryškina kai kurių dalių ištisiniai kanonai. Jų muzika nuolat sukasi erdvėje, mistiškoje garsų galaktikoje.

„Netradicinis užrašymas duoda daug nelauktų dalykų. Čia yra įvairių ratų, brūkšnelių, įvairių formų žvaigždžių. Atsiranda keistų sąskambių, susidaro keista forma, tarytum pratęsiama ta forma, kuri buvo oratorijoje „Iš jotvingių akmens“. Nieko panašaus mano kūryboje dar nepasitaikė. (...) Ten taip preciziškai padaryta, kad jeigu kas partitūroje pasislenka milimetrą į vieną ar kitą pusę, tai viskas kinta, viskas griūva. Reikia atrasti maksimalų laiko, erdvės pajutimą, atlikėjų išdėstymą, jų apšvietimą, judėjimą, net veido, judesių išraišką. Žodžiu, kai visa tai pavyks padaryti, kūrinys darys poveikį“, – svajojo kompozitorius, taip ir nesulaukęs vizualaus, teatralizuoto savo kūrinio atlikimo. Rugsėjo 29 d. sukaks dveji metai, kai jo netekome...

Vėlių muzika

Dabar tai pirmąkart įvyks – vizualus ir teatralizuotas B. Kutavičiaus oratorijos „Magiškas sanskrito ratas“ atlikimas. Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleiviai oratorijoje slypinčias prasmes sieks perteikti ne tik dainuodami ir grodami lietuvių liaudies instrumentais (kanklėmis, skudučiais, metalofonais, varpeliais ir kt.), bet ir pasitelkdami kūno plastiką bei judesį. Įdomu, kad jie patys kūrė oratorijos scenografiją, kostiumus ir net kai kuriuos netipiškus joje naudojamus instrumentus, pavyzdžiui, linų brauktuvus. Tai senovinis darbo įrankis, iš medžio ir vinių pagamintos šukos linams šukuoti. „Penki nauji vinių instrumentai (nežinau jų pavadinimo), per juos braukiama smičiumi, toliau metalofonai, visokiausi varpeliai, dūdelės“, – kažkada apie „Magiško sanskrito rato“ instrumentus pasakojo kompozitorius. Visa tai jam padėjo sukurti slėpiningą „vėlių muzikos“ įspūdį.

B. Kutavičiaus kūryba giliai įsiskverbia į sielą ir užburia savo neįprastu skambėjimu. Kiekvienas susitikimas su ja tampa įvykiu, paliekančiu ryškius įspūdžius, pažadinančiu emocijas ir keičiančiu mąstymą. To siekia ir festivalis „Permainų muzika“.

Šiuolaikinės oratorijos vaikams ir jaunimui projektas vyks Klaipėdos koncertų salėje rugsėjo 26 d. 12 ir 18.30 val.

Laiko apmąstymai

Pasaulyje pripažinti šiuolaikinės muzikos entuziastai Klaipėdos koncertų salėje atliks įstabaus grožio Olivier Messiaeno „Kvartetą laiko pabaigai“, kuris laikomas vienu geriausių XX a. sukurtų opusų. Taip pat skambės XXI a. autorių Keno Thomsono ir Annos Webber kūriniai, išradingai reflektuojantys šiandienos žmogaus santykį su laiku.

2020 m. susibūręs „Anzû Quartet“ visą savo veiklą skiria dabarties kompozitorių muzikos atlikimui ir sklaidai. Bendradarbiaudamas su pripažintais atlikėjais, kompozitoriais ir šiuolaikinės muzikos renginių organizatoriais, kvartetas atiduoda duoklę genialiajam pripažinto prancūzų autoriaus O. Messiaeno kūriniui „Kvartetas laiko pabaigai“ / „Quatuor pour la fin du temps“. Jis aktyviai užsakinėja ir atlieka naujus opusus minėto kūrinio instrumentinei sudėčiai (klarnetui, smuikui, violončelei ir fortepijonui), taip plėsdamas kamerinės muzikos repertuarą.

Pasirodys pirmą kartą

„Anzû Quartet“ nariai yra gyvybingos Niujorko šiuolaikinės muzikos bendruomenės veteranai, dažnai bendradarbiaujantys įvairiuose muzikiniuose projektuose ir tarptautiniuose pasirodymuose. Olivia De Prato (smuikas), Ashley Bathgate (violončelė), Kenas Thomsonas (klarnetas) ir Karlas Larsonas (fortepijonas) yra aukštai vertinami kritikų ir kolegų muzikantų visame pasaulyje. Šie atlikėjai taip pat prisidėjo prie svarbių Niujorko kamerinių ansamblių „Bang on a Can All-Stars“, „Mivos Quartet“, „Ensemble Signal“ ir „Bearthoven“ susiformavimo ir įsitvirtinimo muzikos rinkoje. Jie atliko svarbiausių mūsų laikų kompozitorių kūrinių premjeras prestižinėse pasaulio salėse. Beje, kaip kultinio amerikiečių ansamblio „Bang on a Can All-Stars“ nariai violončelininkė A. Bathgate ir klarnetininkas K. Thomsonas jau buvo atvykę į „Permainų muzikos“ festivalį 2017 m.

„Anzû Quartet“ gastroliavo Vokietijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje ir Latvijoje, koncertavo Niujorke ir Los Andžele (JAV). Lietuvoje kaip ansamblis jie pasirodys pirmą kartą.

Pandemijos atgarsiai

Pasak atlikėjų, trijuose programos „Apie mūsų santykį su laiku“ kūriniuose „kalbama apie laiką, jo suvokimą ir mūsų egzistavimą jame. Klarnetininko ir kompozitoriaus K. Thomsono kūrinys „Uneasy“, sukurtas Niujorke, Donaldo Trumpo prezidentavimo metu, pandemijos įkarštyje, atspindi aštrų tos vietos ir laiko nerimą. A. Webber kompozicija „Adjust“ buvo parašyta prasidėjus pandemijos atoslūgiui ir apmąsto išorinių jėgų poveikį mūsų laiko supratimui“.

„Anzû Quartet“ koncertą užbaigs monumentaliu O. Messiaeno kūriniu „Kvartetas laiko pabaigai“ / „Quatuor pour la fin du temps“. „Šioje muzikoje laikas apmąstomas per karo, gamtos, kosmoso ir katalikybės prizmę, galiausiai paguodą randant amžinybėje, paties laiko išnykime“, – teigė atlikėjai.

„Kvartetą laiko pabaigai“ O. Messiaenas sukūrė 1940 m. Vokietijos karo belaisvių stovykloje, kai, tarnaudamas prancūzų kariuomenėje, pateko į nelaisvę. Paradoksalu, kad kūrinys gimė dėka muziką vertinusio sargybinio, kuris, sužavėtas kompozitoriaus talento, aprūpino jį rašymo priemonėmis ir suteikė netrukdomą erdvę kurti.

Premjera – konclageryje

Kvarteto premjera įvyko šaltą 1941 m. sausį toje pačioje stovykloje. Čia įkalintiems penkiems tūkstančiams belgų, prancūzų ir lenkų grojo prancūzų muzikantai, taip pat karo belaisviai. Nors 30 laipsnių šaltyje instrumentai dažnai užsikirsdavo, atlikėjams atrodė, kad taip supratingai jų dar niekada nėra klausęsi. Svarbiausia, kad skambėjęs kūrinys buvo sukurtas tame pačiame konclageryje, o jo autorius dabar skambino išsiderinusiu pianinu. Po kūrinio premjeros tas pats sargybinis, beje, tarpininkavo O. Messiaeno sugrįžimui į Prancūziją.

Dramatiškos ir tragiškos komponavimo aplinkybės, tvirtos kompozitoriaus religinės ir dvasinės nuostatos ir moderni muzikinė kalba prasmingai susijungė į aštuonių dalių „Kvartetą laiko pabaigai“. Dalys turi pavadinimus ir yra atliekamos įvairiomis sudėtimis – solo, duetais, trio ir viso kvarteto. Kūrinys buvo inspiruotas ištraukos iš Naujojo Testamento Apreiškimo knygos, kurioje skelbiama: „Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai. Ir jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos, iškėlė dešinę ranką į dangų ir prisiekė: Gyvuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame: Laiko daugiau nebėra!“

Praturtins vaizdais

Kūrinio pavadinimas turi ir kitą potekstę – tai muzikinio laiko, pagrįsto lygia metrine pulsacija (tai buvo charakteringa klasikinei muzikai), pabaiga. Tai ypač akivaizdu VI kvarteto dalyje, kurią unisonu groja visi ansamblio dalyviai.

Kvarteto finalas – ypatingo išraiškingumo arija, kurią atlieka smuikas ir fortepijonas. Muzika tarsi ištirpsta nežemiškai aukštuose instrumentų registruose. Ji teigia nesibaigiančią laiko ir gyvenimo tėkmę, dvasinių vertybių amžinumą, nuolatinę grožio ir harmonijos siekiamybę.

Genialią O. Messiaeno muziką palydės moderni vaizdo projekcija, kurią sukūrė Xuan – naujųjų medijų menininkė, kino režisierė, dirbanti muzikos, vizualiųjų menų ir technologijų sankirtoje. Būdama išsilavinusi klasikinė pianistė, mėgstanti vizualinę muziką, ji aktyviai plėtoja novatoriškus tarpdisciplininius projektus, kurie praplečia naujosios muzikos ir performanso taikymo sritį. Menininkės darbai apima eksperimentinę animaciją, abstrakčią scenografiją, muzikinius vaizdo klipus, interaktyvias instaliacijas ir didelio masto projekcijų žemėlapius. Jos muzikiniai filmai nagrinėja moteriškumo, galios, vidinių konfliktų ir daugiakultūrinės tapatybės temas.

„Hado zona“ yra valandos trukmės potyriminis koncertas, kurio centre – kompozitorės Ž. Martinaitytės kūrinys kameriniam ansambliui ir elektronikai, o jo koncepcija erdvėje pratęsiama šviesos instaliacija (autorė Akvilė Anglickaitė, šviesų dailinininkas Paulius Varonenka). Laipsniškas nėrimo į vandenyno gelmes pojūtis atsiskleidžia per garsų ir vaizdų dėmenis.

Vandenyną tiriantys mokslininkai jo zonas skaido pagal gylį ir šviesos skvarbos lygį. Per penkias zonas leidžiantis į povandenines gelmes, tamsa palaipsniui stiprėja. Hado zona yra vandenyse, esančiuose žemiau 6 000 m. ir yra tamsiausia žmogui žinoma, tačiau iki galo nepažinta erdvė.

Ž. Martinaitytė pasitelkė gyvus žemiausių diapazonų instrumentus: tūbą, bosinį klarnetą, violončelę, kontrabosą ir fortepijoną bei kompleksišką elektroninę medžiagą, praplečiančią žemų dažnių spektrą, kurio klausa tiksliai difretencijuoti nebegali. Šviesos instaliacijoje, apgaubiančioje klausytojus, žemi garsai tampa lygiagretūs giliausios vandenyno zonos tamsai, kuri savo nepažinumu inspiruoja naują erdvės suvokimo ir patyrimo potencialą.

Ž. Martinaitytė yra viena žymiausių Lietuvos kompozitorių pasaulyje, sulaukianti ir svarbiausių Lietuvos apdovanojimų (Nacionalinė kultūros ir meno premija), ir tarptautinių įvertinimų („Global Music Awards“ du aukso medaliai, Gugenheimo stipendija). Niujorke gyvenanti menininkė tiesia tiltus tarp Lietuvos ir JAV muzikos pasaulių. „Hado zonos“ plokštelę išleido kultiniai „Cantaloupe Music“, o gyvo atlikimo premjera įvyko Niujorko Bruklino rajone vykstančiame festivalyje „Long Play“. Jame koncertavęs „Synaesthesis“ buvo pirmasis kolektyvas iš Lietuvos.

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ nuo pat susikūrimo prieš dešimt metų atkreipė į save dėmesį ir jo nepaleidžia. Nuo „Jaunojo kūrėjo“ premijos užaugo iki Ernst von Siemens ansamblių prizo, Lietuvos kompozitorių sąjungos reziduojančio ansamblio ir Vilniaus miesto ansamblio vardų, Šv. Kristoforo prizo už nuopelnus šiuolaikinei muzikai ir nominacijos LRT metų apdovanojimuose.

Koncerte dalyvaus ansamblio „Synaesthesis“ nariai: Artūras Kažimėkas (klarnetas), Simonas Kaupinis (tūba), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Donatas Butkevičius

(kontrabosas) ir Marta Finkelštein (fortepijonas). Atlikėjams svarbu ne tik garsas, bet ir erdvė, šviesa, judesys ar naratyvas – visa tai, kas atliekamai muzikai suteikia daugiamatę perspektyvą ir naikina žanrų ribas.

Klausytojus ne tik muzika, bet ir šviesų menu įtrauksiantis koncertas vyks rugsėjo 20 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Festivalį pradedančią programą „Žvaigždžių lietus I: Amerikos muzika“ šį penktadienį 18.30 val. su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru atliks tarptautinėse scenose pasirodanti lietuvaitė dirigentė Adrija Čepaitė. Pasak jos, „programa sutelkta į žymiųjų šio laikmečio amerikiečių kompozitorių muziką. Joje suskamba kontrastinga dabartis, o kartu ir raminanti vienovė“.

Tarp ryškiausių programos kūrinių – prestižinės Pulitzerio premijos laureato Davido Lango „The national anthems“ versijos premjera, sukurta specialiai festivaliui. Jo atlikimui prie orkestro prisijungs ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Publiką intriguos minimalizmo muzikos ikona laikomo Philipo Glasso Tirolio koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solinę partiją skambins pianistė Indrė Baikštytė. Klaipėdos kamerinis orkestras žibės savo profesionalumu grieždamas orkestrinius opusus – Michaelo Gordono „Weather one“ ir Jessie Montgomery „Starburst“.

Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Nordwestdeutsche Philharmonie (Vokietija) ir kitais orkestrais.

Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Būdinga, kad jos kuriamose koncertinėse programose muzika išskamba kartu su intensyvia dramaturgine mintimi. Tai pajusime ir su Klaipėdos kameriniu orkestru rengiamoje programoje, kurią A. Čepaitė apibūdino taip: „Šalia genialaus Ph. Glasso Tirolio koncerto ir jo muzikinės kalbos, turinčios galią iškviesti meditacinę būseną, lakoniškumu žėri jaunatviškas J. Montgomery „Starburst“ / „Žvaigždžių sprogimas“. Savo tobula segmentine konstrukcija M. Gordono „Weather one“ / „Oras I“ tiesiog įtraukia į muzikos pulsą, į kelis vaizdinius tuo pačiu metu.

Naujojo pasaulio skambesio vainikas – D. Lango „The national anthems“ / „Nacionaliniai himnai“ chorui ir styginių orkestrui premjera. Himnuose alsuoja laisvės dvasia, jautriai emocionalus žodis ir kukli muzikos didybė.“

Pianistė I. Baikštytė, aktyvi šiuolaikinės muzikos interpretuotoja ir entuziastė, teigė: „Nors ir atvirai minimalistinė, Ph. Glasso muzika man visuomet skamba labai šiltai, šiek tiek nostalgiškai, kartais romantiškai... Joje girdžiu daugybę spalvų, pojūčių, įsisuku į greitai besikeičiančias nuotaikas. Ir Tirolio koncertas yra vienas ryškesnių to pavyzdžių. Labai laukiu artėjančių repeticijų ir koncerto – manau tiek mes, atlikėjai, tiek klausytojai turėsime didelį malonumą.“

Kompozitorius D. Langas rašė: „Labai džiaugiuosi dėl mano kūrinio „The national anthems“ orkestrinės versijos pasaulinės premjeros Klaipėdoje ir apgailestauju, kad negalėsiu jos išgirsti. Su Klaipėdos kameriniu orkestru bendradarbiauju ilgai ir laimingai, esu labai dėkingas už nuolatinę paramą mano kūrybai. Aš netgi buvau nuvykęs į Klaipėdą išgirsti, kaip jie groja gyvai! Man tai buvo didžiulė patirtis ne tik todėl, kad koncertai pavyko, bet ir todėl, kad mano senelis gimė Gargžduose, kuriuos aplankiau ten būdamas. Mano močiutė gimė Šilalėje, kurią aplankysiu, kai atvyksiu kitą kartą. O mano kūrinys „The national anthems“ yra apie tai, kokie mes visi esame trapūs, kaip lengvai galima atimti iš mūsų laisvę. Tai rimtas kūrinys, deja, labai savalaikis, bet su vilties žiburiu pabaigoje. Tikėkimės, kad ją pasieksime visi kartu ir taikiai.“

Beje, kompozitoriai D. Langas, ir M. Gordonas yra garsaus JAV ansamblio „Bang on a Can“, koncertavusio „Permainų muzikoje“ 2017 metais, įkūrėjai. Tąkart nulijęs gausus Amerikos muzikos žvaigždžių lietus šių metų festivalyje virs tikra liūtimi, suteiksiančia gaivius ir žadinančius potyrius.

Tapo kultine figūra

Koncerto programą rengia Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su „Lietuvos ansamblių tinklu“. Tai kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako vadovaujamas šiuolaikinės muzikos kolektyvas, kuriame groja stipriausi šalies atlikėjai.

Prieš metus anapilin iškeliavęs kompozitorius B.Kutavičius jau seniai tapo kultine šiuolaikinės lietuvių kultūros figūra ne tik dėl unikalių kūrybinių vizijų, nuolatinio bendradarbiavimo su įvairiais muzikos kolektyvais bei įvairių meno sričių asmenybėmis, bet ir dėl savo didelės įtakos jaunesnei lietuvių kompozitorių kartai. Daug pastarosios atstovų buvo jo mokiniai Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arba savarankiškai mokėsi, ieškojo savojo braižo, studijuodami partitūras, klausydamiesi jo kūrinių.

B.Kutavičius lietuvių kultūros guru tapo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, pelnęs pripažinimą ir populiarumą kaip unikalios, įkvepiančios vaizduotės menininkas. Netrukus garsas apie jį pasklido artimiausių Europos šalių menininkų bendruomenėse. Dainuojančios revoliucijos laikotarpiu B.Kutavičiaus muzika išsiveržė į pasaulį, kuriame dar plačiau suskambėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

B.Kutavičius lietuvių kultūros guru tapo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, pelnęs pripažinimą ir populiarumą kaip unikalios, įkvepiančios vaizduotės menininkas.

Muzika, keičianti mąstymą

„Vaikystėje bėgdavau iš B.Kutavičiaus pamokų, buvo nuobodu. Viskas pasikeitė, kai 16-metis patekau į žymiąją „Paskutinių pagonių apeigų“ perklausą. Tą vakarą viskas pasikeitė“, – prisiminė B.Kutavičiaus mokinys M.K.Čiurlionio menų mokykloje, kompozitorius, multimedijų menininkas Šarūnas Nakas.

Jis subūrė studijų draugus ir atliko B.Kutavičiaus „Panteistinę oratoriją“. Įkvėptas jaunųjų atlikėjų entuziazmo, netrukus kompozitorius specialiai šiam ansambliui sukūrė oratorijas „Iš jotvingių akmens“ ir „Magiškas Sanskrito ratas“. Š.Nako vadovaujamas Vilniaus naujosios muzikos ansamblis plačiai skleidė žinią pasauliui apie atgimusią Lietuvą.

„Tai, ką darė B.Kutavičius, nėra vien muzika – tai dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Mes, atlikėjai, nebūtume ištvėrę pusės metų, jeigu mūsų darbas būtų buvęs vien sausas partitūros realizavimas. Čia tarsi integruota kultūros visuma. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad dėl darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas. Ačiū Kutavičiui“, – sake Š.Nakas.

Š.Nako „Aporija“

Koncerte „Kutavičius ir mokiniai“ bus atliktas vienas populiariausių Š.Nako kūrinių „Aporija“ 13 instrumentų. Aporija (graik. aporos – be perėjimo, be išeities) – tiesos atskleidimo sunkumai, sutrikimas ir nuostaba, susidūrus su painiais gyvenimo ir visatos galvosūkiais. Tai multiansamblinis kūrinys, kuriame atlikėjai suskirstyti į tris savarankiškai grojančias grupes, jų grojama muzika simbolizuoja tris skirtingus kūrybos būdus – natūralų, dirbtinį ir tradicinį.

Pirmoji grupė – styginių kvartetas ir du perkusininkai – nuo pradžios iki pabaigos groja visus 120 indiškų Shargadera’os ritmų. Kvarteto harmoninė medžiaga sudaryta iš keturgarsių akordų, nuosekliai slankiojančių natūralaus garsaeilio ir jo inversijos tonais. Antroji grupė – medinių pučiamųjų kvartetas – įstoja vėliau ir monoritmiškai groja įvairias gamas: chromatinę, tono – pustonio, ketvirtatonių. Trečioji grupė – varinių pučiamųjų trio su didžiuoju būgnu – įstoja vėliausiai ir imituoja jau beveik išnykusių lietuviškų laidotuvių orkestrų skambesį.

Tarsi gėlės žiedas

Koncertą diriguosiantis V.Baltakas taip pat yra B.Kutavičiaus mokinys ir programoje pristatys jam dedikuotą savo kūrinį „Cladi III“. Anotacijoje autorius rašė: „Mane pastaruoju metu domina paklaidos muzikoje galimybė – tam tikras struktūros atvirumas, galintis kūriniui suteikti naujų sąskambių, atverti nelauktas muzikines situacijas ir sutelkti dėmesį į žaidimą, o ne vien į tikslų realizavimą. Todėl pastaruoju metu savo kūriniuose ieškau atviros formos ir naujų interakcijos būdų. Šiame kūrinyje savo tikslų siekiu desinchronizuodamas instrumentininkų partijas, palikdamas tik specifinius sankirtos taškus ir taip atverdamas galimybę muzikantams stipriau reaguoti ir veikti vieniems kitus. Elektronika šias linijas sujungia ir išplečia erdvėje.“

Bus atliktas ir buvusios B.Kutavičiaus mokinės Justės Janulytės opusas styginiams „Circle for a Square“. „Erdvinė pusvalandžio kompozicija specialiai skirta atlikimui atviroje erdvėje, aikštėje. Iš čia kilo ir pavadinime slypintis žodžių žaismas: square anglų kalboje reiškia ir aikštę, ir kvadratą, geometrinę figūrą, kaip ir ratas. Taigi „ratas aikštei / kvadratui“. Fiziškai paveikus kūrinys reflektuoja erdvės ir atstumo fenomeną. Banguojantis keturių styginių kvartetų garsas nuolat sukasi ratu, o atskirų narių partijos, iš pradžių dengiančios viena kitą, pamažu atsiskiria ir išsiskleidžia tarsi gėlės žiedas, hipnotizuojančiu skambesiu užpildant visą erdvę“, – apie savo kūrinį mintimis dalijosi autorė.

Vilties žingsnis

Koncerte suskambės dar vienos B.Kutavičiaus mokinės, kompozitorės Onutės Narbutaitės „Melodija Alyvų sode“ dviem styginių kvartetams ir trimitui. Pasak autorės, pavadinime slypi aliuzija į paskutinę Kristaus maldą Alyvų kalne. Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio M.Rilkės eilėraštis „Alyvų sodas“. „Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus. Neturėjau tikslo iliustruoti garsais tų refleksijų, tai buvo tiesiog inspiracija. Postūmis giesmei. Ši muzika – tai bandymas dainuoti ir tiek. Gal kilęs iš desperacijos, bet – vilties žingsnis“, – teigė kompozitorė.

Kūrinio solo partiją gros trimitininkas Laurynas Lapė, profesines studijas pradėjęs Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje. Dabar jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas, atliekantis pačių įvairiausių stilių muziką.

Itin simboliškai programoje nuskambės B.Kutavičiaus kūrinys „Praeities laikrodžiai II“, parašytas dideliam instrumentiniam ansambliui ir išreiškiantis multikultūrines kompozitoriaus aspiracijas. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „šio kūrinio formą ir plėtotę persmelkia metaforizuotas japoniškų sodų įvaizdis“.

B.Kutavičiui skirta programa spalio 6-ąją Klaipėdoje pasibaigsiantis festivalis „Permainų muzika“ šiuolaikinės muzikos renginių estafetę perduos festivaliui „Muzikos ruduo“, kuris Vilniuje ta pačia programa prasidės spalio 7-ąją.

Atliks B.Kutavičiaus kūrinį

Broniui Kutavičiui šiemet rugsėjo 13-ąją būtų sukakę 90 metų, tačiau pernai rugsėjo 29-ąją jo netekome. Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. Kūrėjo įkvėpimo šaltinis buvo tautos istorijos ir kultūros klodai, o muzikinės kalbos šaknys glūdi archajiškoje lietuvių liaudies kūryboje. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi magišką poveikį klausytojams.

Monumentalioji B.Kutavičiaus „Epitafija praėjusiam laikui“, parašyta mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, garsais pasakos apie keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru B.Kutavičiaus kūrinį atliks Valstybinis choras „Vilnius“.

Pirmoji kūrinio dalis – Introdukcija „Gedimino sapnas“ – pasakoja plačiai žinomą legendą apie Vilniaus atsiradimą. Antroji dalis – Pasakalija „Vivat, Accademia“ – skirta seniausiam Rytų Europoje Vilniaus universitetui, įkurtam 1579 m. Joje kompozitorius panaudojo XVII a. lietuvių filosofo, retorikos ir muzikos teoretiko, Vilniaus universiteto profesoriaus Žygimanto Liauksmino veikalo „Ars et praxis musica“ fragmentą. Trečioji dalis – „Amžinoji rauda“, skirta kankinių, pasiaukojusių už Lietuvos laisvę, patyrusių priespaudą ir trėmimus, šventam atminimui. Teksto autorius – poetas Sigitas Geda, pagal kurio žodžius sukurta didžioji dalis B.Kutavičiaus kūrinių. Ketvirtoji dalis „Katedros atšventinimas“ parašyta pagal S.Gedos ir Dovydo psalmės tekstus.

Grieš O.Balakausko poemą

Osvaldą Balakauską, kuris šiemet gruodžio 19-ąją minės 85-metį, daugelis pažįsta ne tik kaip kompozitorių, pedagogą, bet ir kaip politiką. Jis buvo Sajūdžio tarybos narys, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ėjo atsakingas Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje pareigas. Už itin savito stiliaus kūrybą O.Balakauskas taip pat pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Klaipėdiečiams bus įdomu sužinoti, kad O.Balakauskas 1948–1956 m. gyveno uostamiestyje, mokėsi dabartinėje Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir S.Šimkaus konservatorijoje.

Koncerte skambės kompozitoriaus simfoninė poema „Tetra“ (išvertus iš graikų kalbos – keturi), kurios pavadinimas, pasak autoriaus, „apibendrina šiame kūrinyje naudojamą keturgarsį kontrapunktą“.

Šiame koncerte taip pat pasirodys viena ryškiausių Lietuvos dainininkių – sopranas Lauryna Bendžiūnaitė. Iš Nidos kilusi, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje studijavusi solistė dabar dainuoja garsiausiose pasaulio scenose. Tarp jų – Švedijos karališkoji opera, Reino nacionalinė opera Strasbūre, Amsterdamo „Concertgebouw“, Varšuvos nacionalinė filharmonija, Elbės filharmonija Hamburge, Liucernos festivalis, Londono „Wigmore Hall“ ir kt. Prieš kelerius metus išvykusi į Vokietiją dirbti Štutgarto operos teatre, L.Bendžiūnaitė su šeima apsigyveno tame mieste, iš kurio dabar tiesiasi jos koncertų ir spektaklių maršrutai. Solistė kasmet aplanko gimtąjį pajūrį – čia ne tik pasisvečiuoja, bet ir inicijuoja menines idėjas, kurias su entuziazmu įgyvendina.

Skambės H.Abrahamseno opusas

L.Bendžiūnaitės repertuaras itin platus – nuo W.A.Mozarto ir G.F.Handelio iki naujausios dabarties kompozitorių kūrybos. Šįkart ji atliks solo partiją Hanso Abrahamseno kūrinyje „Let Me Tell You“ / „Leiskite man jums pasakyti“ sopranui ir orkestrui. Sukurta pagal įžymaus britų rašytojo Paulo Griffithso tekstus ir jaudinantį Ofelijos paveikslą atskleidžianti kompozicija dedikuota šiuolaikinio vokalo žvaigždei Barbarai Hannigan. „The Guardian“ muzikos kritikai šį H.Abrahamseno opusą įvertino kaip vieną puikiausių XXI a. kūrinių. Pastarąjį dešimtmetį jį atlieka patys garsiausi pasaulio orkestrai.

Programą diriguos pripažintas šiuolaikinės muzikos interpretatorius, lietuvių kompozitorių kūrybos puoselėtojas Robertas Šervenikas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kartu su žymiausiais šalies ir užsienio orkestrais koncertavo beveik visose Europos šalyse, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje ir kitur. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru jis dirba jau beveik 30 metų, yra kolektyvo antrasis dirigentas. Pagrindinės R.Šerveniko pareigos šiuo metu – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Svarbią vietą dirigento kūrybinėje veikloje taip pat užima operos ir baleto žanras. Jis dirbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovu, diriguoja Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene.

Vienintelis simfoninis koncertas festivalyje „Permainų muzika“ – rugsėjo 29 d. 18.30 val.