Net ir per pandemiją nenutraukę savo veiklos ir festivalį „Vaikų knygų sala“ perkėlę į interneto erdvę, šiais metais festivalio organizatoriai ypač džiaugiasi gyvais susitikimais su knygų kūrėjais, dirbtuvėmis ir pasirodymais. Pirmą kartą festivalyje vyksta ir vaikų literatūros profesionalams skirti renginiai – Vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“, kurias organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, Lietuvos kultūros institutas, „Mimaster Illustrazione“ (Milanas).

Lietuvos knygų kūrėjai ir iliustruotojai, o ir skaitytojai Vilniuje galės išgirsti ir pamatyti garsius pasaulio vaikų literatūros kūrėjus – Prancūzijoje gyvenančią lenkų menininkę Joanną Concejo, kuri Vilniaus dailės akademijoje surengs atvirą paskaitą ir meistriškumo klasę. Tradiciniame festivalio „Kūrėjų vakare“ pranešimus skaitys Australijos vaikų literatūros žvaigždė Shaunas Tanas, knygų kūrėja ir akademikė iš Prancūzijos Clémentine Beauvais, knygų serijos „The Big Book of...“ autorius iš Didžiosios Britanijos Yuvalas Zommeris.

Šiais metais festivalis sulaukė ir dar vienos geros naujienos – „Vaikų knygų salai“ Lietuvos kultūros taryba skyrė trejų metų strateginį finansavimą. „Tai pirmas kartas, kai vaikų kultūrai skirtas renginys sulaukia tokio įvertinimo, – sako festivalio vadovas J. Vancevičius. – Be abejonės, tai reiškia, kad festivalio lankytojams galėsime pasiūlyti įvairesnę, turtingesnę, labiau tarptautinę programą.“

Renginių gausa festivalis pasižymi ir šiemet. Šį savaitgalį vaikai ir jų tėvai kviečiami susitikti su mėgstamais knygų kūrėjais, apsilankyti literatūriniame pabėgimo kambaryje ir interaktyvioje parodoje „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“, pirmiems išvysti dar tik kuriamo spektaklio eskizą, prisiminti gražiausias vaikystės akimirkas skaitymo performanse, pažiūrėti trumpų, moksleivių kurtų siaubo filmukų programą, išgirsti muzikinę poemą „Eglė žalčių karalienė“, stebėdami to paties kūrinio, Redos Tomingas sukurtas iliustracijų projekcijas.

Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinė festivalio vaikų ir paauglių knygų mugė, kurioje autografus raitys leidyklų „Nieko rimto“, „Tikra knyga“, „Žalias kalnas“, „Dominicus lituanus“, „Muzikija“, „700 eilučių“, „Debesų ganyklos“, „Alma littera“, „Tyto alba“, „Aukso žuvys“, „Dvi tylos“, „LRS leidykla“ autoriai.

Į festivalį kviečiami tik galimybių pasą turintys asmenys, vaikams iki 16 metų galimybių paso nereikia, jų bus prašoma parodyti moksleivio pažymėjimą. Uždarose festivalio erdvėse būtina dėvėti kaukes.

„Svarbiausi festivalio dalyviai yra vaikai, suaugusieji jiems tik palaiko kompaniją“, – juokauja festivalio organizatorius J. Vancevičius. Jis išskyrė net šešis įdomiausius renginius, kuriuos būtina „Vaikų knygų saloje“ pamatyti ir juose dalyvauti.

1. Abi festivalio dienas – šeštadienį ir sekmadienį nuo 13 iki 17 valandos Mokytojų namų Didžiojoje salėje veiks specialiai festivaliui sukurtas literatūrinis pabėgimo kambarys. Į mistikos ir paslapčių kupiną nuotykį leistis jame kviečia rašytojas Tomas Dirgėla ir jo „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ bei pabėgimo kambarių „Nightmare Hotel – Siaubo namai“ įkūrėjai. Literatūrinio pabėgimo kambario organizatoriai neabejoja, kad visas, net ir didžiausias baimes įmanoma įveikti. „Su pasimėgavimu cypiantys vaikai, kuriems patirti baimės jausmą – vienas malonumas, ašarojantys tėvai su prašymais juos kuo greičiau iš čia išvesti ir mano gyvai atliekama elektroninė siaubo muzika – viską sujungus su profesionaliai paruoštomis dekoracijomis bei aktoriais lauks visiškai šiurpus nuotykis!“ – žada T. Dirgėla.

2. Dvi dienas Baltojoje salėje vyks skaitymo performansas pagal Vytės Nemunėlio kūrinį „Meškiukas Rudnosiukas“. Mažus ir didelius festivalio lankytojus į muzikos, piešimo ir skaitymo performansą kviečia režisierė ir aktorė Sigita Pikturnaitė, iliustruotoja Greta Alice ir muzikuojantis aktorius Artūras Dubaka.

3. Visą festivalį veiksianti paroda „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“ lankytojus kvies neįprastu būdu susipažinti su lietuvių folkloru, mitologija ir patyrinėti mitines būtybes. Rašytoja Kotryna Zylė bei dailininkas ir scenografas Antanas Dubra parodoje pristato 10 interaktyvių objektų, kurių kiekvienas turi savo istoriją. Visas jas pasakoja kūrėjų sugalvotas personažas – mokslininkė Emilija. Emilijos pasakojimas dokumentuotas – kiekviena istorija turi realią datą, aplinkybes, kuriomis atsirado, ir emocinį foną. Mokslininkės Emilijos patirtis įgarsino aktorė Aistė Lasytė, garso režisierius – Martynas Gailius.

Būtybių kabineto kolekcijoje – ir milžiniška deivės Žemynos užauginta saulėgrąža, ir Giltinei liežuvį kirpusios žirklės, ir velnio batas su pypke, ir sugedęs Milžino dantis, ir vaikiškas megztinis su tarp siūlų įstrigusiu Baubo nagu, ir inkubatorius su Aitvaro kiaušiniu bei kiti objektai, kuriuos bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.

4. Mažylių erdvėje iliustruotoja Greta Alice abi dienas – šeštadienį 13 valandą, sekmadienį 15 valandą – skaitys ir pieš pagal Evelinos Daciūtės knygą „Diena, kai nieko nenutiko“. „Knyga visiškai stebuklinga, joje vyksta be galo daug nuotykių, kurių pagrindiniai veikėjai tiesiog nepastebi ir vis burba laukdami, kada gi kas nors nutiks. Dirbtuvėse vaikai turės galimybę patys papasakoti apie savo pačias nuobodžiausias dienas, kurias piešdama paversiu magiškomis ir visiškai netikėtomis. Pastebiu, kad vaikai, matydami, kaip jų kasdienės mintys virsta magiškomis, detaliomis iliustracijomis, ir patys nusprendžia atsipalaiduoti, ir piešti pačius keisčiausius dalykus nevaržydami savo vaizduotės ar nesijaudindami dėl ne itin tiesių linijų ar netiksliai nupieštų akių“, – sako iliustruotoja ir pasakoja per kūrybines dirbtuves dažnai iliustruojanti kūrinius gyvai – piešia esamuoju laiku, privelia klaidų, linijos ne visada išeina pačios dailiausios, bet vaikams smagu stebėti gyvą procesą, savomis akimis pamatyti, kad net ir profesionaliam dailininkui nuslysta ranka ar meška tampa panaši į ožką. Kad būtų interaktyviau, Greta į gyvą piešimą įtraukia ir klausytojus, pasiūlo jiems patiems įgarsinti, ką ji galėtų nupiešti. „Štai tada ir prasiveržia giliausios versmės – balandžiai, minantys dviračių pedalus, aliejaus voniose besimaudančios dešrelės!

5. Jei dar niekada nematėte, kaip gimsta spektaklis, festivalis „Vaikų knygų sala“ yra pasirengęs atskleisti ir šią paslaptį – šeštadienį 13 valandą režisierė S. Pikturnaitė kviečia stebėti spektaklio „Pypas ir jo nutikimai“ eskizą. Spektaklis kuriamas pagal to paties pavadinimo Aido Jurašiaus parašytą ir Ingos Navickaitės iliustruotą knygą, kurioje Pypas žygiuoja, keliauja Vingiais. Kartu su juo į kelionę leidžiasi Moralas, filosofas Šurum Burum, jie sutinka Baigtą Kriukį, Šnirpšt, Šlept ir Čiūčią, susipykusią su Liūlia. Scenoje pasirodys aktoriai Indrė Vėlyvytė, Vytautas Rašimas ir Balys Ivanauskas. Muziką spektakliui sukūrė Artūras Murauskas, scenografiją – Dalia Kiaupaitė. Festivalyje bus parodyta tik nedidelė spektaklio dalelė, nes visas spektaklis – dar tik pačiame kūrimo įkarštyje.

6. Mokytojų namų Mažojoje salėje įsikūrusioje festivalio Susitikimų erdvėje abi festivalio dienas knygų kūrėjus klausinės ir jų daiktus prakalbinti bandys rašytoja ir viena iš festivalio organizatorių Kotryna Zylė. Savo daiktus pas ją atsineš knygos „Paštininkas ir serbentai“ autorė Dovilė Zavedskaitė, knygos „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“ autoriai Marius Marcinkevičius, Vitalija Maksvytė ir iliustruotoja Lina Itagaki, trilogijos „Klampynių kronikos“ autorė Neringa Vaitkutė, knygos „Keistuoliai“ autorė Gaja Guna Eklė. Per kiekvieną susitikimą atkeliavusi pašto siuntą atgabens rašytojams brangų daiktą. Kokias istorijas jis papasakos vaikams? „Ateik, paklausk ir išgirsi“, – kviečia Kotryna Zylė.

Praėjusią vasarą šiuolaikiniam gatvės teatro festivaliui teko iš esmės koreguoti programą, prisitaikyti prie pandeminių aplinkybių, tačiau tai paskatino atsigręžti į Lietuvos kūrėjus, kurie miesto erdvėms kūrė naujus ar pritaikė esamus savo darbus ir puikiai parodė, kad ir Lietuvoje turime menininkų, gebančių įvairiomis meno formomis įveiklinti skirtingas miesto erdves.

Apie judėjimą mieste

Šių metų liepos 8–11 d. vyksiantis festivalis vėl pakvies susipažinti su tarptautine festivalio programa ir imsis plačiau nagrinėti pasirinktą temą – judėjimas mieste.

Prabėgę metai daugelį išmokė keliauti savo rajono gatvėmis ir mieste – nuėjome  daugybę žingsnių, rinkomės ne tik pažintus ir įprastus maršrutus, dažnai pasukdavome ir ten, kur daugiau paslapties, kur slypi istorija ar gamtos grožis. Per pandeminius metus savo miestus ir miestelius atradome iš naujo ir žvelgiame jau visai kitomis akimis. „Formuodami šių metų SPOT programą pastebėjome dėsningumų – renginių vietos nutolo nuo Vilniaus miesto centro, o patys pasirodymai – judantys, kintantys, kupini iššūkių ir staigmenų. Išryškėjo esminis šių metų vardiklis – mobilumas mieste. Mes vaikštome pėsčiomis, keliaujame dviračiais, paspirtukais, automobiliais, tad kyla klausimas – kaip mūsų mobilumas veikia patį miestą, o kaip miesto suplanavimas padeda ar apsunkina mūsų judėjimą, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Festivalio metu bus siekiama atsakyti į šiuos klausimus per kūrybinę prizmę, skatinant tvaresnį judėjimą mieste“, – pasakoja viena festivalio organizatorių Judita Strumilaitė.

Pristatys ir kituose Lietuvos miestuose

Per ketverius gyvavimo metus SPOT sulaukė daugiau kaip 10 000 žiūrovų, festivalio metu pasirodymus rengė trupės iš Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Švedijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Austrijos ir kitų šalių, o pasirodymai įvyko daugiau nei 20 skirtingų Vilniaus miesto erdvių.

D. Putino nuotr.

Ir nors visa šių metų SPOT festivalio programa dar neatskleidžiama, jau dabar galima pristatyti, kad prieš pat šių metų festivalį Vilniuje su šiuolaikiniu gatvės teatru bus supažindinami ir Druskininkų, Alytaus, Biržų, Panevėžio žiūrovai.

Praėjusią vasarą SPOT festivalyje buvo pristatytas unikalus spektaklis lauko erdvėje – „Balansuojantis žmogus“, rodytas festivalio programoje Vilniaus Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme ir sulaukęs daugybės puikių atsiliepimų. Šią vasarą Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU grįžta į Lietuvą ir kartu su mūsų šalies menininkais spektaklį rodys skirtinguose miestuose. „Praėjusią vasarą Menų spaustuvėje rezidavo DON GNU kūrėjų komanda, kuriai rezidencijos metu kartu su Lietuvos kūrėjais pavyko pastatyti unikalaus spektaklio „Balansuojantis žmogus“ Vilniaus versiją. Labai džiugu, kad gatvės teatro pasirodymai laukiami ir kituose Lietuvos miestuose, ir šią vasarą pavyks juos pristatyti dar platesnei auditorijai“, – teigia Menų spaustuvės vadovė Jolita Balandytė.

Spektaklyje „Balansuojantis žmogus“ susitinka skirtingų šalių ir meno disciplinų atstovai, naudojamos šiuolaikinio šokio ir naujojo cirko technikos, menininkai ir muzikantai sukuria judesio spektaklį ant milžiniškos pusiausvyros platformos. Kūrinyje jėgas sujungia užsienio ir Lietuvos šokio ir cirko menininkai, prie jų prisijungia ir lietuvių muzikantai. „Balansuojantis žmogus“ kvies susimąstyti apie tai, kaip svarbu sukurti pusiausvyrą tarp skirtingų kultūrų ir žmonių, taip pat tai puiki proga pastebėti, kaip negalime judėti nepaveikdami kitų.

Kalbiname spektaklyje dalyvaujančius kūrėjus Petrą Lisauską (P.L.) ir Džiugą Kunsmaną (Dž.K.).

– Koks yra „Balansuojančio žmogaus“ kūrybinis procesas?

P.L.: Visų pirma, labai džiugu, kad Menų spaustuvės komanda domisi užsienyje reziduojančiais ir kuriančiais lietuviais. Aš nemažai metų rezidavau Danijoje, kur ir susipažinau su DON GNU komanda. Spektaklio „Balansuojantis žmogus“ versijų yra ne viena, kiekvieną kartą spektaklis pritaikomas iš naujo kiekvienam miestui, kuriame jis rodomas, pasirodymuose dalyvauja skirtingi menininkai. Praėjusią vasarą sulaukėme kvietimo dalyvauti SPOT festivalyje, buvo atrinkta nauja komanda, kuri per dešimt dienų turėjo priprasti prie pačios balansuojančios platformos. Tik dėl profesionalaus atlikėjų požiūrio, juodai dirbant buvo įmanoma sukurti tai, ką šią vasarą pamatys ir kiti Lietuvos miestai.

Dž.K.: Man, kaip akrobatui, labai svarbu jausti, kur yra paviršius, tačiau šiame projekte būtent to ir netenku, todėl belieka po truputį priprasti prie pagrindo, kuris nuolat svyruoja, sukasi. Spektaklyje dirbame su nuostabia komanda, jaučiame didelį pasitikėjimą vienas kitu. „Balansuojantis žmogus“ man leido pasijusti taip, lyg turėčiau iš naujo mokytis judėti, koordinuoti judesius. Šio projekto metu galėjau tyrinėti savo galimybes tokiu būdu, kurio iki tol net neįsivaizdavau esant.

D. Putino nuotr.

– Kiek jums patiems svarbi pusiausvyra gyvenime?

P.L.: Esu kraštutinumų asmenybė, tad pusiausvyros visada trūksta ir nuolat jos ieškau. Nagrinėti šią temą visada įdomu, o turint tokią priemonę kaip spektaklyje naudojama judanti platforma, tai ir fiziškai, ir emociškai peno apmąstymams atsiranda.

Dž.K.: Sunku atsakyti. Dabar jaučiuosi taip, lyg kaskart investuodamas į vieną kryptį netenku kitos. Rasti pusiausvyrą išbalansuotame pasaulyje sudėtinga, todėl stengiuosi nesipriešinti pokyčiams, keliauti su jais – tik taip galiu rasti pusiausvyrą bent kelioms akimirkoms.

– Ko tikitės iš gastrolių Druskininkuose, Alytuje, Biržuose ir Panevėžyje?

P.L.: Labai tikiuosi, kad žiūrovas, kuris niekada nematė gatvės teatro, šiuolaikinio cirko ir šokio, ateis ir pamėgs tokias kūrybines išraiškas. O tie, kurie jau matė, domisi, atras naujų potyrių, nes platforma yra unikali. Gyvai derinama muzika, balsas ir judesys, ypač Lietuvos kontekste, – nekasdienis reiškinys.

Šių metų programoje rudenėjančio Vilniaus gyventojams bei miesto sveciams paruoštas stiprus tarpsritinis geros nuotaikos vitaminų kokteilis.

Tradiciniuose didžiuosiuose koncertuose Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirodys Lietuvos atlikėjai su savo naujausiomis programomis.

„Festivalio atidarymo koncerte „Bardai Kitu kampu“ į bardišką muziką kviesime pažvelgti naujai. Improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai drauge su atlikėju Giedriumi Naku ir grupe, kvies tapti šiuolaikinės bardiškos muzikos kūrėjais. Į sceną po 20 metų sugrįš ir paskutinieji Bremeno muzikantai su nauja programa „3+3“. Dvi skirtingos keistuolių teatro kartos Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Darius Auželis bei jų jaunesnieji bet ne mažiau charizmatiški, balsingi kolegos Sigitas Mickis, Dalius Skamarakas ir Aurimas Meliešius. Aktorių trijulės viename koncerte retrospektyviai atliks gerai pažįstamus kūrinius bei pristatys naujas dainas“, pasakoja festivalio vadovė Lina Užkuraitytė.

Festivalio programoje numatyta ir daugiau malonių netikėtumų. Muzikiniai ekipažai vėl pasklis po bardiškosios kultūros židinius — Skapiškį, Veisiejus, Prienus,Trakus ir kt. šalies regionus. Tradicinės užsienio atlikėjų kūrybinės dirbtuvės jauniems ir jų muzikiniai pasirodymai persikels į virtualią erdvę. Juos bus galima stebėti festivalio Facebook paskyroje ir Vilniaus mokytojų namų Youtube kanale.

Ypatingas dėmesys šių metų programoje skirtas šeimoms. Festivalio šeštadienį, spalio 17 d. 12 val. koncerte visai šeimai skambės visų laikų geriausios vaikystės dainos apie baltą varnelę, mažas mašinėles ir kt., iš „Keistuolių teatro“ spektaklių, „Telebimbam“ repertuaro, kurias atliks režisierius, aktorius, bardas Aidas Giniotis drauge su grupe „Plumbum“ — jaunesniosios kartos aktoriais.

Net dvi dienas po miestą kvies pasivaikščioti interaktyvus poezijos spektaklis - instaliacija „Miesto eilės vaikams“.

„Spektaklyje-instaliacijoje atgis pirminiai optinio teatro, animacijos prietaisai: taumatropas, fenakistoskopas, stroboskopas, zoetropas, praksinoskopas ir daugelis kitų. Jie spektaklyje taps interaktyviais meniniais kinetiniais objektais, kurių judančiuose paveikslėliuose atgis eilėraščių veiksmas ir jo herojai. Ant kiekvieno meninio kinetinio objekto bus patalpintas QR kodas, kurį skanuojant žiūrovai galės išgirsti aktorių įskaitytas eiles — lietuvių poetų eilėraščius vaikams (D. Čepauskaitės, V. V. Landsbergio, M. Marcinkevičiaus), atskleidžiančius nekasdienišką, išmonės ir vaizduotės sklidinus eilėraščių pasaulius netikėtose, neatrastose miesto erdvėse“, — pasakoja šio projekto kuratorė, aktorė, įstaigos „Teatro istorijos“ vadovė Kristina Mauruševičiūtė.

Tradiciškai Vilniaus mokytojų namuose karaliaus jaunųjų poetų ir bardiškosios muzikos kūrėjų „Naktinėjimai“ į kuriuos kviečia bardas Gytis Ambrazevičius su savo žavia kūrybine komanda. Vyks ir praėjusiais metais pradėta rengti Lietuvoje gyvenančių kitataučių tarpkultūrinė kūrėjų laboratorija „Bardazmus“.

Tradicinės užsienio atlikėjų kūrybinės dirbtuvės jauniesiems bardams, atlikėjų iš Prancūzijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Airijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir kt. muzikiniai pasirodymai persikels į virtualią erdvę. Juos galėsite stebėti festivalio Facebook paskyroje ir Vilniaus mokytojų namų Youtube kanale.

Festivalio finalui organizatoriai žiūrovams ruošia ypatingą muzikinį siurprizą. Kitaip nei ankstesniais metais festivalis truks ilgiau ir jį vainikuos muzikinės dūzgės Vilniaus mokytojų namų Vasaros terasoje. Koncerte „(NE) Bardai Bardiškai“ susitiks dvi vyrų ir moterų, muzikinės grupės. 

Liono šviesų festivalis Prancūzijoje, vadinamas „La Fête des Lumières“, rengiamas kasmet gruodį, taip išreiškiant dėkingumą Jėzaus motinai Marijai. Lionas laikomas pasauliniu kūrybinių šviesos festivalių lyderiu. Festivalis trunka 4 dienas. Lione gyvuoja įdomi tradicija – kiekvieno namo langų išorinėse palangėse užžiebiamos žvakės, taip sukuriant įspūdingą reginį. Pagrindiniai festivalio veiklų centrai – „Terreaux“ aikštė, kurioje vyksta įvairūs šviesos meno šou ir nuostabioji „Forviere bazilika“, apšviečiama skirtingomis spalvomis.

Kasmet spalį į 4 dienas Prahoje vykstantį šviesų meno festivalį „Signal Festival“ susirenka šviesos dizaineriai ir menininkai iš visos Čekijos ir užsienio šalių. Instaliacijos įrengiamos visame Prahos mieste – gatvėse, viešosiose erdvėse, ant istoriškai žymių objektų, kultūros paminklų, pastatų: Karlo tilto, Šokančio namo, Šv. Liudmilos bažnyčios ar Petrino kalvos. Pirmą kartą surengtas 2013 metais, festivalis iškart sulaukė 250 tūkst. lankytojų, o 2016 metais šis skaičius išaugo jau iki 578 tūkstančių.

Organizatorių nuotr.

Įdomu pasižvalgyti po kasmetį, išskirtinį „Amsterdam Light Festival“ – čia lankytojai gali ne tik pasivaikščioti šviečiančia Amstelio upės pakrante ir pasigrožėti kasmet nauja, nyderlandų ir užsienio šalių menininkų sukurtų instaliacijų interaktyvia ekspozicija „Illuminade“, bet ir sudalyvauti kanalo parade – valčių maršrute įrengiama ekspozicija pavadinimu „Vandens spalvos“. Pastarąją apžiūrėti galima plaukiant specialiais kruizais kanalu.

Organizatorių nuotr.

Vienas garsių pasaulio šviesos festivalių – Berlyno „Festival of lights“. Kiekvieną spalį 10 naktų Vokietijos sostinė prisipildo šviesos meno: instaliacijomis pasipuošia Brandenburgo vartai ir Berlyno katedra, pastatai ir paminklai, istorinės vietos ir aikštės. Miestas virsta didžiule šviesos galerija po atviru dangumi, kurioje kuria Vokietijos ir užsienio šalių menininkai. Šviesa jungia ir kalba visomis kalbomis, pasakodama aktualias istorijas, pristatydama savitas kultūras, menus, amatus ir žinutes.

Organizatorių nuotr.

Tarp garsiausių pasaulio šviesos festivalių yra ir Darhamo „Lumiere“.  2009 m. startavęs kaip vienkartinis renginys, šiandien tai didžiausias šviesos festivalis Jungtinėje Karalystėje, persikėlęs į Londoną. „Lumiere“ garsėja novatorišku šviesos menu, jame kaskart eksponuojama daugiau nei 50 kūrinių, kurie nušviečia ikoniškiausius Londono pastatus, gatves ir viešąsias erdves. Šis šviesos šou yra nemokamas ir jį visą galima apeiti pėsčiomis: maršrutas driekiasi pro „King's Cross“, „Fitzrovia“, „Mayfair“, „West End“, „South Bank“, „Waterloo“, „Westminster“ ir „Victoria“.

Organizatorių nuotr.

Kūrybiškumas, naujovės ir technologijos ryškiai šviečia Australijoje – šviesos, muzikos ir idėjų festivalyje „Vivid Sydney“. Tai didžiausias toks festivalis pietiniame pusrutulyje ir apskritai  didžiausias renginys Australijoje. Jis pasižymi itin didelio masto instaliacijomis, lazerio šviesos šou ir 3D žemėlapių projekcijomis. Festivalyje taip pat pristatomi vietinių ir užsienio atlikėjų pasirodymai, vyksta diskusijos, pokalbiai su kūrėjais, mąstytojais, nemokami renginiai šeimoms, seminarai ir konferencijos. Ramesniu žiemos sezonu renginys labai išjudina ekonomiką Sidnėjuje: skaičiuojama, kad 2019 m. „Vivid Sydney“ pritraukė daugiau kaip 2 milijonus lankytojų, o tai padėjo šaliai uždirbti milijonus dolerių.

Organizatorių nuotr.

Bene įspūdingiausios – didžiosios pasaulio šviesos meno instaliacijos. San Francisko įlankos tilto šviesos instaliacija „The Bay Lights“ sumontuota iš 25 tūkst. LED lempučių, valdomų kompiuterine programa. Šios instaliacijos sumanytojas, tarptautinėje erdvėje puikiai žinomas menininkas Leo Villareal‘is, sukūrė instaliaciją 75-osioms San Francisko – Oklendo įlankos tilto pastatymo metinėms paminėti. Iš pradžių ši instaliacija turėjusi būti laikina, tačiau sulaukus išskirtinio dėmesio, ji iki šiol tebedžiugina San Francisko gyventojus ir svečius.

Kitą savaitę Lietuvos sostinę taip pat nušvies jau antrasis „Vilniaus šviesų festivalis“. Šiemet 26 šviesos instaliacijas ir apšviestus objektus kurs šviesų menininkai iš Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovėnijos, Latvijos ir kt. Atgiję sostinės skverai, kiemai ir skulptūros tarsi žais su šviesa, o kartu ir su žiūrovais. Šiuolaikinio Vilniaus istorijas pasakos modernių šviesos technologijų ir muzikos žaismas. Festivalio maršrutas prasidės Katedros aikštėje ir kvies užsukti į naujai apšviestus istorinius kiemus: Valdovų rūmų, Lietuvos dailės muziejaus, „Pacų“ viešbučio, Vilniaus mokytojų namų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, Alumnato, Prezidentūros, ir kitus.  Sostinės centre ir Senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis tris vakarus iš eilės, nuo sausio 24 iki 26 d. 18–23 val., taip įsimintinai švęsdami 697-ąjį Vilniaus gimtadienį.