Pasak Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje, režisierius A. Matelis grįžta į kino ekranus su nauju filmu apie herojus, liekančius šešėlyje, ir pasaulį, į kurį buvo uždrausta pažvelgti kino kūrėjams 43 metus.

Dvidešimt antrasis kasmetinis Europos Sąjungos filmų festivalis Čikagoje, kurį rengia „Gene Siskel“ kino centras kartu su ES šalių konsulatais ir kitomis institucijomis, vyksta kovo 8-balandžio 4 dienomis. Tai - didžiausias kino festivalis Šiaurės Amerikoje, pristatantis naujausius ES šalių filmus. Šių metų festivalio programoje net 60 premjerų iš 28 ES valstybių.

Filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, kuris jau sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo nominuotas šių metų „Oskarų“ apdovanojimams užsienio filmų ir dokumentikos kategorijose, pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviračių varžybų pasaulyje - „Giro d'Italia“. Tačiau ne apie garbę ir šlovę. Šios juostos herojai - sudėtingiausius iššūkius įveikiantys ir lyderių užnugaryje esantys sportininkai, neturintys teisės į asmeninę pergalę. Herojai, savo pasiaukojimu nutiesiantys kelią į pergalę komandos lyderiams, tapę universaliais pasiaukojimo dėl kitų pavyzdžiais.

Režisierius A. Matelis yra apdovanotas prestižiniu Amerikos režisierių gildijos (DGA) apdovanojimu už filmą „Prieš parskrendant į žemę“, o 2018 metų gale Bilbao Mendi (Ispanija) kino festivalyje apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentiniame filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Pasak Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje, režisierius A. Matelis dalyvaus susitikime su žiūrovais ir diskusijoje po filmo šeštadienį, kovo 16-ąją. Po diskusijos Lietuvos Generaliniame konsulate Čikagoje vyks Rimo Čiurlionio tapybos darbų parodos atidarymas.

Įkvėpti kovai gali ir kino filmai. Prieš išvykdami į Klaipėdą, krepšininkai bei treneriai žiūrėjo tarptautiniais apdovanojimais įvertintą Arūno Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ apie dviračių sporto užkulisius ir vieningai sutiko: pergalė įmanoma tik atiduodant visas jėgas dėl savo komandos.

Režisieriaus A. Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie prestižines dviračių lenktynes „Giro d'Italia“, bet ne apie juose dalyvaujančių garbę ir šlovę, o apie vadinamuosius „gregorius“ - dviratininkus, kurie pasiryžę savo asmeninį rezultatą paaukoti dėl komandos lyderio pergalės.

Pasiaukojimo dėl savo komandos draugo tema svarbi ir krepšinyje, po filmo peržiūros sutiko Kauno „Žalgirio“ klubo žaidėjai ir treneriai.

„Tai motyvacinis filmas. Tik komandinė dvasia gali įveikt traumas, sunkumus ir padėti nugalėti“, - po peržiūros sakė „Žalgirio“ komandos kapitonas Paulius Jankūnas.

Filmas paliko įspūdį ir treneriui Dariui Maskoliūnui: „Krepšinis, kaip ir dviračiai, - komandinis sportas. Pergalė įmanoma tik dirbant visiems kartu, o jei bandysi atskirai, nieko nesigaus“.

Krepšininkams pristatydamas net aštuonerius metus kurtą filmą režisierius A. Matelis sakė: „Dviračių sporte pasiaukojimas dėl komandos ypatingai svarbus. Daugelio profesionalų kontraktuose įrašyta, kad važiuodamas už komandą jis neturi teisės laimėti, pergalė priklauso lyderiui, tačiau be tų, kurie pasiaukoja, kurie dengia lyderį nuo vėjo, saugo nuo priešininkų atakų ar atveža vandens, lyderis niekada nelaimės“.

„Be pasiaukojimo nebus laimėjimo, tiek sporte, tiek gyvenime. Kai komanda ar šeima aukojasi vienas dėl kito, tada turime gerus rezultatus“, - režisieriui pritarė komandos kapitonas P. Jankūnas.

Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vykstančio Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverto turnyro pusfinalyje šeštadienį „Žalgiris“ susitinka su Panevėžio „Lietkabeliu“. Kitame pusfinalyje kovoja Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Alytaus „Dzūkija“.

„Vaidybiniame kine režisierius yra Dievas, o dokumentiniame – pats Dievas yra režisierius“, – sakė A. Matelis, prisimindamas net 8 metus kurtą, daugybės jėgų ir kantrybės pareikalavusį filmą. Filme žiūrovai mato prestižinių lenktynių „Giro d’Italia“ užkulisius, kurių jokiam kino režisieriui nebuvo leista filmuoti net 40 metų.

A. Matelis pasirinko stebėti ne tuos, kuriuos matome ant nugalėtojų pakylos ar per televiziją kertant finišą. Jo žvilgsnis nukrypo į vadinamuosius gregorius, dviratininkus, kurie savo gyvenimą dedikuoja tam, kad pergalę pasiektų komandos lyderis.

„Šie sportininkai žino, kad niekada nelaimės, bet atiduoda visą save iš pašaukimo, nuoširdžiai mylėdami tai, ką jie daro“, – pasakoja pasaulio čempionė Edita Pučinskaitė, šio filmo scenarijaus bendraautorė ir konsultantė.

„Gregorių istorija, kaip ir daug kas gyvenime, nėra paslėpta. Mes patys tokių dalykų nepastebime. Jei šeimoje sėkmingas vienas žmogus, ar pastebime tą, kuris šalia?, – savo pasirinkimą stebėti dviratininkus, kurie šešėlyje, aiškina režisierius. – Savo herojų akyse mačiau laimę, kai laimi kiti“.

„Šis filmas yra Arūno dovana dviračių sportui. Labai reikėjo žvilgsnio, kuris į dviračių pasaulį žvelgia su meile, žvelgia taip, kaip patys dviratininkai jį mato“, – priduria E.Pučinskaitė.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

71 minutę trunkanti kino odisėja nukelia į kitą planetą, kurioje dviratininkų vidinė stiprybė ir psichologinė ištvermė svarbiau už nubrozdinimus, trykštantį kraują, o kartais netgi įskilusius kaulus. Į premjerą atvykusio filmo herojaus, dviratininko Daniele Colli istorija ypatinga: pasveikęs po vėžio, jis prieš pat „Giro d’Italia“ susižeidė koją, tačiau nenorėjo prarasti galimybės startuoti prestižinėse varžybose, todėl važiavo kęsdamas skausmus.

D. Colli ir kiti dviratininkai, A. Matelio filme griūna, kyla, važiuoja vėl, o jų kelią sekantys medikai dirba tarsi karo lauko ligoninėje. Filmas pasakoja apie dviračių pasaulį, tačiau kylantys atsidavimo, pasiaukojimo, ištvermės, skausmo klausimai aktualūs visose srityse. „Kančia ir skausmas nėra nenormalūs žmogui duoti jausmai. Patyręs sunkumus, tampi stipresnis, atsparesnis, turi daugiau užuojautos“, – sako režisierius.

Beveik 8-erius metus režisieriaus A. Matelio kurtas filmas – didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kurio gamyboje dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

Filmas kino teatruose pradedamas rodyti nuo vasario 9 d.

Triesto kino festivalis laikomas vienu ryškiausių ir svarbiausių Italijos kino festivalių po Venecijos ir Torino. Pasak režisieriaus A. Matelio, būti įtrauktam į Triesto kino festivalio programą jam ypatinga garbė.

„Triesto regionas mums buvo labai svarbus filmo gamybos procese. Šio regiono fondas rėmė mūsų filmą. Iš ten buvo dalis filmavimo grupės: operatorius ir motociklininkai. Triesto regione buvo ir filmavimo lokacijos. Būtent todėl pirmąją peržiūrą Italijoje labai norėjome surengti Triesto kino festivalyje“, - sako režisierius A. Matelis.

Kad lietuvių režisieriaus filmas laukiamas festivalyje liudija tiek didelis italų žiniasklaidos susidomėjimas, tiek paties festivalio skiriamas išskirtinis dėmesys šiam filmui. Režisierius juokauja, kad nė vienas ankstesnis jo filmas jau nuo filmavimo pradžios nebuvo tiek aprašytas italų spaudoje.

Filmas, pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje - „Giro d'Italia“, kuriose nepaprastai svarbus vaidmuo tenka dviračių sporto vienuoliams, vadinamiems „gregory“, dviratininkams, pasiruošusiems iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės.

Jau prieš metus italų dienraštis „La Repubblica“ rašė, kad režisierius, žiūrovams pristatantis ambicingą kino juostą, renkasi rizikingą ėjimą - kurti filmą ne apie nugalėtojus, bet apie prakaitą liejančius ir šešėlyje liekančius sportininkus. Tačiau, pasak paties režisieriaus, būtent tai ir yra įdomu - atskleisti žiūrovui nematomą šio sporto pasaulio pusę, nes ne kartą matytas nugalėtojų džiaugsmas ant apdovanojimų pakylos slepia jiems pasiaukojusių žmonių nuopelnus.

Triesto kino festivalis prasideda sausio 19-28 dienomis. Jis susideda iš nekonkursinės ir konkursinės programų bei kino industrijos renginio WEMW (When East Meets West). Konkursinė festivalio programa ypatingą dėmesį skiria naujausiems itališkiems filmams ir filmams iš Rytų bei Centrinės Europos. Triesto kino festivalis teikia ir prestižinius Europinius prizus už indėlį į Europos kiną ir siekį būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.