Barenco jūroje nuskendęs „Kurskas“

Mažiausiai penkiskart ekranizuota povandeninio laivo „Kurskas“ istorija žiūrovus anksčiau yra pasiekusi įvairiais formatais – televizijos serialo, dokumentikos, rusų ir užsienio kino kūrėjų filmų pavidalu. Viena garsiausių ekranizacijų tapo danų režisieriaus Thomas Vinterberg 2018-ųjų filmas „Kurskas“ (angl. „Kursk“, 2018), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Europos kino žvaigždės Matthias Schoenaerts, Léa Seydoux, Colin Firth, Max von Sydow ir daugelis kitų. Scenarijų filmui sukūrė „Gelbstint eilinį Rajeną“ scenaristas Robert Rodat, o prodiuseriu tapo legendinis Luc Besson.

„Kurskas“ nukelia į 2000-uosius, kai karinių pratybų metu Barenco jūroje nuskendo branduoline energija varomas povandeninis laivas „Kursk“. Rusijos vyriausybei net penkias dienas atsisakant užsienio šalių pagalbos ir gyventojams teikiant melagingą informaciją apie katastrofą, tarptautinėms gelbėtojų komandoms buvo užkirstas kelias laiku pasiekti laive įkalintus jūreivius ir išgelbėti juos, tad 118 gyvybių nusinešęs įvykis laikomas viena didžiausių tragedijų Rusijos istorijoje.

2019-ųjų hitu tapęs mini serialas „Černobylis“

Pagal baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič bestselerį „Černobylio malda“ sukurtas ir jau kultiniu tapęs serialas „Černobylis“ (angl. „Chernobyl“, 2019) vadinamas bene labiausiai aptarinėjamu ir visus žiūrimumo rekordus mušančiu 2019-ųjų kino įvykiu. Pagrindinius vaidmenis seriale atliko pasaulinio lygio kino žvaigždės Jared Harris, Stellan Skarsgård ir Emily Watson, o serialo sąskaitoje – net 19 Emmy nominacijų.

Serialas nušviečia 1986-ųjų balandžio 26-ąją Černobylio atominėje elektrinėje įvykusį reaktoriaus sprogimą, tapusį katastrofiškos įvykių grandinės pradžia. Į nelaimės vietą siunčiami fizikai ir Tarybų Sąjungos valdžios atstovai, kurių užduotis – bet kokia kaina likviduoti avarijos vietą.

Siekdami realistiškumo, serialo kūrėjai išanalizavo tūkstančius vaizdo įrašų, dokumentų, nuotraukų ir katastrofos liudininkų interviu, bandydami vos penkiomis serijomis atvaizduoti prieš 33-ejus metus įvykusios katastrofos mastą. Pagrindinė Lietuvoje filmuoto serialo stiprybė – subtilus balansavimas tarp vaidybinio filmo ir dokumentikos ribos, pavydėtinas realistiškumas, katastrofos epicentre atsidūrusių žmonių istorijos ir žiūrovui suteikiama galimybė pajusti jų išgyventą baimę ir beviltiškumo jausmą.

Per žingsnį nuo Trečiojo pasaulinio karo: „K-19“

1961-ųjų vasarą Norvegijoje įvykusi Tarybų Sąjungos atominio povandeninio laivo K-19 katastrofa vos per plauką netapo „Černobyliu“ ir tik atsitiktinumo dėka nepaklojo pamatų Trečiajam pasauliniam karui. Nuo pat statybų pradžios prakeiktu vadintas ir „Hirosima“ pramintas povandeninis laivas, regis, buvo pasmerktu nesėkmei. Sutrikus atominio reaktoriaus aušinimo ir radijo ryšio sistemų veikloms jūreiviai tapo laivo įkaitais – negalėdama susisiekti su Maskva ir nežinodama ką daryti, laivo įgula ėmėsi improvizuoti aušindama reaktorių ir vos per plauką išvengė katastrofos, o mirtiną radiacijos dozę gavę įgulos nariai žuvo. Šaltojo karo įkarštyje įvykusi istorija buvo kruopščiai slepiama nuo visuomenės, tačiau atskleidus tapo įkvėpimu filmui „K-19“ (angl. „K-19: The Widowmaker“, 2002).

Juostą režisavo bene garsiausia Holivudo režisierė – moteris Kathryn Bigelow, o pagrindinius vaidmenis filme atliko aktoriai Harrison Ford ir Liam Neeson. „K-19“ išvydus kino ekranus, Rusijos vyriausybė filmą išvadino melu prisodrintu pramanu ir bandė rasti priemones, padėsiančias uždrausti jo demonstravimą šalyje.

„Saliut-7“ ir astronautikos aukštumos

1985-aisiais Tarybų Sąjungą supurtė dar viena katastrofa – dingdama iš radarų, kosminė stotis „Saliut-7“, ima nebereaguoti į skrydžio valdymo signalus, o jos trajektorija tampa nenuspėjama. Pasauliui iškyla grėsmė – bet kurią akimirką į Žemę nukris 20 tonų sveriantis objektas, sukelsiantis katastrofą. Po tris mėnesius trukusio pasiruošimo du kosmonautai siunčiami nežinion – jiems pavesta atlikti pirmą tokio pobūdžio operaciją astronautikos istorijoje – rasti kosminę stotį, sujungti ją su erdvėlaiviu ir pašalinti gedimą. Ar du žmonės gali užbėgti už akių pasaulinio masto katastrofai?

Tai – dar viena Tarybų Sąjungos valdžios nuo visuomenės nuslėpta katastrofa, kurios detalės paaiškėjo po nelaimės praėjus ne vienam dešimtmečiui. 2017-aisiais kinus pasiekęs Klimo Šipenko filmas „Saliut-7“ (angl. „Salyut-7“) nušviečia tragiškus įvykius, tačiau atskleidžia dar vieną Rusijos skaudulį – dalis tragedijos dokumentų iki šiol laikomi įslaptintais, tad filmo kūrėjai neturėjo galimybės susipažinti su visa norėta pamatyti istorine medžiaga. Atsižvelgdami į susiklosčiusią padėtį, „Saliut-7“ kūrėjai ėmėsi interpretuoti, įpindami išgalvotų faktų ir įvykių bei didžiulį dėmesį skirdami techninei filmo pusei ir specialiesiems efektams.

Kruvinasis „Stalingradas“

1942-aisiais penkis mėnesius trukęs Stalingrado mūšis laikomas daugiausiai gyvybių nusinešusiu ir svarbiausiu mūšiu Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Daugybės ekranizacijų sulaukę istoriniai įvykiai šįkart atgimė epinių filmų krikštatėvio, aktoriaus ir režisieriaus Fiodoro Bondarčiuko rankose. Jo kurtas „Stalingradas“ (angl. „Stalingrad“, 2013) – vienas ambicingiausių ir brangiausių filmų šiuolaikinės Rusijos istorijoje, atstovavęs šalį gaudynėse dėl Oskaro.

Filmo epicentre režisierius įkurdina šešis Rusijos karius, priešo teritorijoje atkirstus nuo savo dalinių. Įsikūrę apleistame name, kariai gauna įsakymą bet kokia kaina išlaikyti strategiškai svarbią poziciją. Negyvenamu atrodžiusiame pastate vaikinai aptinka 19-metę Katią, kurią, patekę į pragariškus įvykius, imasi globoti. Kruvinių įvykių ir skausmo fone netrukus ima vystytis draugystės ir meilės istorija.

Baisiausiu 2018-ųjų filmu išrinktas „Paveldėtas“

Trumpametražių filmų, nagrinėjančių šeimos problemas, kūrėjas, režisierius Ari Aster 2018-aisiais debiutavo didžiajame kine ir iškart tapo metų sensacija. Jo režisuotas „Paveldėtas“ (angl. „Hereditary“), vadinamas ryškiausiu pastarojo penkmečio debiutu siaubo filmų žanre. Įtakingi kino kritikai bei žurnalai „Vulture“, „Empire“, „Forbes“ ir kiti, išrinko jį geriausiu 2018-ųjų siaubo filmu. Painus, daug klausimų užduodantis siužetas pateikia viską ką mėgsta šio žanro žiūrovai – skeletų spintoje prisodrintą šeimos istoriją, vaiduoklius, apsėdimą, gąsdinančiai nejaukią atmosferą, žiupsnį ugnies ir kraupų muzikinį garso takelį, sukurtą kultinio saksofonisto Colin Stetson.

„Paveldėtas“ atvirai kalba apie už tėvų nuodėmes mokančius vaikus. Mirus poniai Greham, jos duktė Enė (akt. Toni Collette) pamažu atskleidžia motinos gyvenimo paslaptis. Prisikasdama prie vienas už kitą baisesnių dalykų, Enė sužino, kad moterišką šeimos liniją kamuoja iš kartos į kartą perduodamas prakeiksmas, jau netrukus sugriausiantis Grehamų gyvenimą... Australų aktorė Toni Collette filme „Paveldėtas“ atliko vieną geriausių karjeros vaidmenų, o režisierius A. Aster, sukūręs netipinį, į šiurpią dramą labiau panašėjantį siaubo filmą jau šiemet žiūrovams pristatys dar vieną nestandartinį projektą – šviesų ir saulėtą siaubo filmą „Saulės kultas“ (angl. „Midsommar).

Šiurpiausiu Stephen King romanu laikomų „Gyvulėlių kapinių“ ekranizacija

Mistinis siaubo trileris „Gyvulėlių kapinės“ (angl. „Pet Sematary“) sukurtas remiantis vienu populiariausių rašytojo Stephen King romanų. Daugybę metų pragulėjęs stalčiuje ir rašytojo laikytas nevertu publikavimo, tik 1983-aisiais išleistas kūrinys kaipmat šovė į populiarumo viršūnę. Visame pasaulyje parduotas daugiau kaip 700 tūkst. kopijų tiražu, šiandien „Gyvulėlių kapinės“ yra laikomas labiausiai gąsdinančiu kūriniu kultinio rašytojo karjeroje bei patenka į geriausių parašytų knygų penketuką.

Anot filmo siužeto, drauge su šeima persikraustęs užmiestin, Luisas (akt. Jason Clarke) apsigyvena miško pašonėje. Pasak legendų, miško tankmėje egzistuoja paslaptinga zona, nuo senų senovės vadinama Gyvulėlių kapinėmis. Gąsdinančioje vietovėje šeimininkai laidoja naminius augintinius, kurie, anot mitų, atgyja, tačiau į namus sugrįžta gerokai pasikeitę. Netikėtai žuvus Luiso katei, vyras palaidoja ją Gyvulėlių kapinėse, tačiau į namus sugrįžęs augintinis pasirodo esąs demonu, užkuriančiu tragiškų įvykių virtinę...

Nestandartiniai režisieriaus Jordan Peele žaidimai filme „Mes“

2017-aisiais Oskaru apdovanotą ir šviežiu oro gūsiu tapusį siaubo filmą „Pradink“ (angl. „Get Out“) sukūręs režisierius Jordan Peele po dvejų metų kino rinką sudrebino pristatydamas antrąjį netipinį siaubo filmą „Mes“ (angl. „Us“). Pristatęs du ypač stiprius ir kitoniškus siaubo filmus, režisierius J. Peele Holivude imtas laikyti vienu įdomiausių siaubo filmo režisierių, konservatyviausiu laikomame kino žanre ėmęs eksperimentuoti ir taikyti naujus filmavimo bei istorijos pasakojimo būdus. Siaubo trileryje „Mes“ socialinę siaubo dramą konstruojantis J. Peele čia ne tik pasitelkia klasikiniams siaubo filmams būdingus elementus, tačiau ir neria giliau, nagrinėdamas žmonijos susinaikinimo ir savidestrukcijos klausimą.

Į filmavimo aikštelę pakvietęs Oskaru apdovanotą aktorę Lupita Nyong'o ir serialo „Tarnaitės pasakojimas“ žvaigždę Elisabeth Moss, filmo epicentre atsidūrusią jauną šeimą drauge su vaikais režisierius siunčia prie jūros. Jaukią ir saulėtą popietę temdo vis stiprėjantis Adelaidės (akt. Lupita Nyong'o) nerimas – moters neapleidžia nuojauta, kad jos šeimai gresia mirtinas pavojus. Netrukus jų kieme išdygsta keturi nepažįstamieji, atrodantys, mąstantys ir besielgiantys tiksliai kaip jie. Ketveriukė pasirodo esantys baisiausiais šeimos priešais, atvykusiais gąsdinti ir žudyti vidinių baimių kamuojamą šeimą.

Pagyrų ir tęsinio nusipelnęs John Krasinski debiutas filmu „Tylos zona“

Komedijose žibėjusi amerikiečių televizijos žvaigždė, aktorius John Krasinski režisūriniam debiutui pasirinko siaubo filmo žanrą, o sukūręs „Tylos zoną“ (angl. „Quiet Place“) įrodė esąs ne tik talentingu aktoriumi, tačiau ir daug žadančiu jaunosios kartos režisieriumi. Vyras sugebėjo sukurti minimaliu dialogų kiekiu pasižymintį filmą, sugebantį išlaikyti žiūrovo dėmesį, įtampą ir sukurti slegiančią atmosferą. Stulbinančios sėkmės visame pasaulyje sulaukusią „Tylos zoną“ šiltai priėmė ir žiūrovai, ir kino kritikai, filmą gyrę už jo kitoniškumą, o juostos kūrėjai žiūrovams žada jau netrukus pristatyti istorijos tęsinį. Režisierius tikina, kad šis filmas – meilės žinutė jo vaikams, atskleidžianti kaip toli tėvai pasiryžę eiti vardan savo vaikų.

Anot filmo siužeto, planetą užgrobę monstrai išnaikino kone visą žmoniją. Aklos, tačiau stulbinančia klausa apdovanotos būtybės naikina viską, kas kelia bent menkiausią garsą. Išgyvenusieji ima bendrauti gestų kalba ir persikelia į nuošalias gyvenvietes, užtikrinančias jų saugumą. Vienoje jų įsikūrę sutuoktiniai (akt. Emily Blunt ir John Krasinski) gyvena nuolat tylos gaubiamą gyvenimą. Postapokaliptiniame pasaulyje gyvenančios šeimos kasdienybė paženklinta gestų kalbos, vaikščiojimo ant pirštų galiukų ir mirtinos baimės skleidžiamais garsais pažadinti demonus, šeimos idilę paversiančius krauju paženklintu pragaru. Tačiau kaip ilgai galima išsaugoti tylą, kuomet tavo šeimoje – du mažamečiai vaikai?

Geriausiu 2017-ųjų siaubo filmu tapusi Stephen King romano „Tas“ ekranizacija

Siaubo karaliumi laikomo Stephen King romanai bene kasmet virsta filmais, tad 2017-aisiais šį postą ir geriausio metų siaubo filmo poziciją užėmė „Tas“ (angl. „It“). Istorija žiūrovus nukelia į JAV miestelį Derį, kuriame periodiškai pradingsta ir vėliau žiauriai nužudomi vaikai. Septyni vienuolikmečiai imasi aiškintis vaikų dingimo paslaptį ir savo kelyje sutinka kraupų klouną Penivaisą, mažųjų dėmesį atkreipiantį raudonu balionėliu. Nusprendę kartą ir visiems laikams sunaikinti miestelį gaubiantį blogį, vaikai stoja akistaton su savo pačių baimėmis ir mįslingu blogio įsikūnijimu, išgyvendami siaubingas patirtis ir užsukdami tragiškų įvykių karuselę.

Filmą režisavęs Andy Muschietti – 2013-ųjų siaubo hito „Mama“ autorius, po ypač sėkmingo „Tas“ pasirodymo kino ekranuose, dar šiemet pristatys šiurpų filmo tęsinį, kuriame nusifilmavo Holivudo žvaigždės Jessica Chastain, Bill Skarsgård ir James McAvoy.