Garliavos Liuteronų diakonijos centro salė kvepėjo žolynais, arbata ir sausainiais. Stalas buvo nukrautas augalais, nėriniais, plunksnomis, apelsino, agurko, duonos riekelėmis. Tai medžiagos, kurias fotodirbtuvių dalyviai galėjo naudoti nuotraukoms.

Susirinkusieji į procesą pažvelgė atsakingai ir pagal rekomendacijas. „Rekomenduojama naudoti kuo įdomesnę formą turinčius daiktus, taip pat daiktus su įvairiais ažūriniais elementais, puikiai tinka ir įvairūs augalai. Galite atsinešti savo daiktų ir taip fotogramą padaryti dar asmeniškesnę“, – buvo rašoma skelbime, kvietusiame į dirbtuves.

„Smilgas skyniau kaimyno darže, nes visur nušienauta, nieko tinkamo neradau“, – šyptelėjo viena dirbtuvių dalyvė.

Visiška tyla įsivyravo kai garliaviškis fotomėgėjas Jonas Duoba atsinešė dėžę su įvairiais chemikalais.

Tačiau pirmiausia apie procesą – kas gi ta fotograma? Tai šešėlinis daikto vaizdas jautriame fotopopieriuje, gautas be fotokameros.

Kompozicija iš pasirinktų daiktų, augalų ar daržovių išdėliojama ant šviesai jautraus popieriaus ir tamsioje patalpoje apšviečiama kryptine šviesa.

„Popierius likęs nuo 1992 metų. 1994 metais baigėsi jo galiojimas. Bet išbandėme – viskas veikia“, – šyptelėjo J.Duoba ir pristatė atsineštos dėžės turinį. Dėžėje buvo sudėti ryškalų, fiksažo ir kitų chemikalų buteliukai.

Po to, kai kūrinys apšviečiamas, vyksta ryškinimas specialiomis, būtent dėžėje buvusiomis, cheminėmis priemonėmis.

Ypač įdomus laukimo momentas po to, kai apšviestą popierių įmerki į ryškalus.

„Yra mistikos. Viskas vyksta tamsiame kambaryje. Ypač įdomus laukimo momentas po to, kai apšviestą popierių įmerki į ryškalus. Kelios akimirkos ir ima matytis šešėlinis vaizdas to, ką ką tik lietei savo rankomis“, – vienus išleisdamas iš tamsios fotostudijos, o kitus įleisdamas išsilieti kūryboje tamsoje pasakojo J.Duoba.

Kol vieni užsidarę fotostudijoje laukė kūrinio šešėlinio atvaizdo, kiti dėliojo kompozicijas ant paprasto popieriaus tiesiog pabandymui.

„O, kokie ažūriniai lapai“, – pasukiojusi kažkokio krūmo šakelę susižavėjimą išreiškė dalyvė. „Amarų darbas. Ačiū amarams už tokį gražų ornamentą“, –juokavo kūrėjai.

Kantrybės reikalaujantis procesas – pats pamatai gana greitai, tačiau kitiems parodyti gali ne iš karto. Apšviestas, chemikaluose pagulėjęs popierius dar turi išsimaudyti.

Žavioji akimirka čia pat – po maudynių džiaunamos fotogramos smalsiai apžiūrimos tų, kurie dar tik rengiasi mistiškam tamsoje vykstančiam fotografavimui be kameros.

Susirinkusius vis ragino projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ Garliavoje iniciatorė, grafikė Greta Duobienė.

Menininkė pristatė ir kitus sukurtus darbus. Mat įvairūs kūrybiniai užsiėmimai diakonijos centre vyko ir anksčiau. 

„Raginame Garliavos bendruomenę dalyvauti, tik sunkiai išjudiname. Tikiuosi, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas“, – šyptelėjo G.Duobienė ir parodė fotodarbus, atliktus cianotipijos technika.

Cianotipijos proceso metu gaunamas įvairaus tamsumo mėlynas atspaudas, susidarantis pigmentas dar vadinamas Berlyno mėliu.

Bene mieliausia tai, kad kūriniui užgimti reikalinga natūrali saulės šviesa. Sukurta kompozicija, atiduodama saulės spindulių glostymui, įspaudžia ant jautraus popieriaus ar medžiagos sudėliotą kompoziciją.

Aplinkui sukinėjosi ir smalsavo į dirbtuves susirinkę vaikai. Prisipažino ateinantys į čia rengiamas dirbtuves ne pirmą kartą. 

Visi prisipažino, kad fotografuoti be kameros, ankstesni vykę užsiėmimai jiems patiko. Tačiau kas labiausiai patiko? „Labiausiai patinka žaisti, kaip ir visiems vaikams“, – šyptelėjo nuolatinis centro lankytojas Tomas ir nurūko su kamuoliu rankose į diakonijos kiemą, kuriame jau išsirikiavę laukė kiti dirbtuvių jaunieji fotografai.