-
Festivalyje „Gaida 2019“ – virtuozo F. Tristano šėlsmas ir „Grammy“ pelnęs kūrinys
Šių metų Europos festivalių (EFFE) laureatu tapęs festivalis prasidės spalio 4 d. Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje ypatingu atidarymo koncertu, kurio žvaigždė – pasaulinio garso pianistas ir elektroninės muzikos atlikėjas Francesco Tristano.
Publikos laukia net trijų dalių koncertas, kuriame su charizmatiškuoju atlikėju pasirodys ir Lietuvos kamerinis orkestras, o programoje greta F. Tristano kūrybos nuskambės „Grammy“ pelnęs Arvo Pärto kūrinys bei lietuvių autoriaus pasaulinė premjera.
F. Tristano yra daugialypis muzikas – pianistas, kompozitorius, elektroninės muzikos atlikėjas. Tuo turės progos įsitikinti ir „Gaidos 2019“ publika, nes greta gyvos elektronikos „seto“, kuriuo bus pamaloninti klausytojai trečioje koncerto dalyje, antroje vakaro dalyje F. Tristano atliks savo kūrinius „Island Nation“ fortepijonui ir orkestrui bei „Tokyo Stories“ fortepijonui solo.
„Island Nation“ premjera įvyko 2016 m. garsiojoje Leipcigo „Gewandhaus“ salėje: fortepijonu grojo pats F. Tristano, griežė Kristjano Järvi diriguojamas Vokietijos MDR simfoninis orkestras. Po premjeros dienraštis „Leipziger Volkszeitung“ rašė: „Francesco Tristano „laisvai“ improvizuotas Koncertas fortepijonui tapo puikiu pavyzdžiu, kaip klasikinė muzika gali pakylėti publiką. Kūrinys sutiktas stovinčios publikos ovacijomis.“
Publiką greičiausiai uždegė ritminis kūrinio gaivalas: „Island Nation“ yra tarsi simfoniniam orkestrui parašyta elektroninė šokių muzika. O dienraščio paminėta improvizacijos laisvė pasireiškė tuo, jog fortepijono partija čia yra tik iš dalies užrašyta, paliekant erdvės atlikėjo fantazijai. Būtent pianistas šiame kūrinyje įkūnija pavadinimo „Island Nation“ – laisvą „Salos tautą“, kuri supa struktūros suteikiantis „vandenynas“ – orkestras. Kūrinio dalys „Bel Ombre“, „The Islanders“ („Salos gyventojai“) ir „Opa!“ (graikiškai taip raginama švęsti arba šokti) įvairiai išryškina svarbiausią šios muzikos elementą – ritmą.
Kitokio pobūdžio bus antrasis F. Tristano pasirodymas „Gaidos“ atidarymo koncerte – tai jo naujausio albumo fortepijonui solo „Tokyo Stories“ (2019) muzika. Šį albumą F. Tristano jau pristatė koncertuose Vokietijoje (Štutgarte, Berlyne) ir Japonijoje, o po pasirodymo Vilniuje toliau vyks į Barseloną, Hamburgą, Liuksemburgą, Niujorką, Paryžių, Amsterdamą, Londoną ir kitur.
Albumą įkvėpė ilgametė F. Tristano simpatija Tokijui ir japonų kultūrai: pavadinimas yra pagarbos ženklas žymiam Jasudžiro Odzu filmui „Tokijo istorija“ (angl. „Tokyo Story“, 1953).
F. Tristano pasakoja: „Pirmą kartą viešėjau Tokijuje 2000 m. Man tebuvo aštuoniolika, buvau ką tik įstojęs į Džuliardo muzikos mokyklą. Bet išsyk supratau, kad Niujorkas vargu ar prilygsta Tokijo megapoliui! Jaučiausi kaip neoninių džiunglių gyventojas… Po to nesilankiau Tokijuje iki pat 2009-ųjų, bet nuo tol esu čia buvęs gal 40 kartų. Mano albumas nepasakoja apie Tokiją: tai greičiau yra ypatingų momentų, kuriuos patyriau šiame nuostabiame mieste, refleksija.“
Greta F. Tristano kūrinių šiame koncerte skambės ir garsiojo estų kompozitoriaus Arvo Pärto „Adam’s Lament“ („Adomo rauda“) pagal vienuolio asketo Šv. Silvano Antoniečio tekstą. Pasak A. Pärto, puolęs Adomas šiame kūrinyje įkūnija „visą žmoniją ir kiekvieną žmogų atskirai“. Kūrinyje giedama: „Adomas, žmonijos tėvas, Rojuje pažino Dievo meilės saldybę, ir todėl, išvarytas iš Rojaus už nuodėmę ir netekęs Viešpaties meilės, karčiai kentėjo, o jo galingų aimanų rauda aidėjo per visą dykumą.“ A. Pärto „Adomo raudos“ premjera įvyko 2010 m. muzikos festivalyje Stambule ir būtent įrašas iš premjeros pelnė kūriniui „Grammy“ apdovanojimą. Kūrinį atliko Tõnu Kaljuste’s diriguojami Estijos filharmonijos kamerinis choras, ansamblis „Vox Clamantis“ ir Borusan Stambulo filharmonijos orkestras, o Vilniuje „Adomo raudą“ atliks Lietuvos kamerinis orkestras ir choras „Vilnius“.
Koncerte taip pat nuskambės talentingo jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinio „I daydreamed the dripping sand“ pasaulinė premjera. Vakaro dirigentas – vienas ryškiausių naujosios kartos lietuvių dirigentų Martynas Stakionis.
Fortepijono ir elektroninės muzikos garsenybės F. Tristano koncertas su Lietuvos kameriniu orkestru – spalio 4 d. Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje.
Bilietai platinami „Bilietai.lt“ kasose ir internetiniame portale.
Festivalis „Gaida 2019“ vyks spalio 4 – 19 d.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, visą festivalio programą galima rasti adresu www.gaida.lt
-
Į Vilnių atvykstanti T. Tagaq: niekas neturi teisės primesti jums savo moralės 1
Anot britų dienraščio „The Guardian“, Tagaq muzika ir pažiūros neatskiriamos nuo jos tapatybės ir kilmės, tos žemės ir žmonių, kurie ją suformavo. Tanya Tagaq yra aistringa čiabuvių žemių ir teisių gynėja Kanadoje.
Kai 2014 m. Tagaq tapo pirmąja Kanados čiabuve, laimėjusią prestižinį „Polaris“ prizą – už diską „Animism“ kaip geriausią šalyje išleistą albumą, savo padėkos kalboje ji primygtinai ragino žmones vilkėti ruonių kailinius ir valgyti ruonieną „kiek įmanoma daugiau“. „Tai labai skanu, o ruonių yra labai daug. Ir f... PETA!“, – savo kalbą Tagaq užbaigė „linkėjimais“ lobistinei grupei, kuri varė propagandą prieš ruonių medžioklę Kanadoje.
Mat gimusi ir augusi už poliarinio rato, kur didesnę metų dalį tvyro įšalas, Tagaq paaiškina: „Čia nėra vegetarų. Mūsų žmonės medžioja. Žiemos labai atšiaurios, ištisus mėnesius tvyro tamsa 24 valandas per parą. Visa tai daro pragyvenimą labai sunkų. Tu iš tiesų turi išgremžti gyvenimą šioje nepakeliamoje tėvynėje.“
Tanya Tagaq / Organizatorių nuotr.
Tais pat 2014 metais Tagaq Twitteryje įkėlė „sealfie“ („seal“ angliškai reiškia „ruonis“) – savo mažos dukros nuotrauką, kurios fone aiškiai matėsi kraujais pasruvęs sumedžiotas ruonis. Ji norėjo parodyti, kad ruonių medžioklė yra tradicinis labai skurdžiai gyvenančių inuitų būdas prasimaitinti. Tačiau po šio „sealfie“ gyvūnų teisių aktyvistai pašėlo, pradėjo kurti bjaurius ir įžeidžiančius memus, net reikalavo, kad iš Tagaq būtų atimtas kūdikis.
Tačiau dainininkė liko nepalenkiama ir apie neadekvačias „veganiškosios Kalifornijos“ reakcijas pasisakė taip: „Štai kas atsitinka, kai atstovauji mažumai. Žmonės galvoja, kad gali tau primesti savo moralę. Mūsų žmonės alksta. Statistika yra gana niūri. Jei nėra galimybės parduoti savo gaminius ir sumokėti nuomą, prasideda populiacijos krizė. Ruoniai yra mūsų karvės. Niekas neturi teisės nurodinėti visai žmonių grupei, kad ji negali naudoti savo resursų tam, kad būtų ekonomiškai pajėgi.“
Tanya Tagaq gimė Keimbridž Bėjuje, gerojai į Šiaurę nutolusioje maždaug 1500 žmonių bendruomenėje, kuri dabar vadinama Nunavutu. Jos mama buvo inuitė, tėtis – lenkų ir anglų kilmės. Tagaq lankė Kanados rezidencinės sistemos, sukurtos brutaliai čiabuvių gyventojų asimiliacijai į europietišką Kanados kultūrą, mokyklą-internatą (paskutinė tokia mokykla uždaryta 1996 m.). Tik studijuodama Naujosios Škotijos menų ir dizaino universitete Halifakse, kai jai mama atsiuntė kasetę su įrašu, Tagaq susipažino su gerkliniu dainavimu: inuitų tradicijoje taip dainuodamos draugiškai varžydavosi moterys, leisdamos laiką, kol vyrai medžiojo.
Tanya Tagaq / Organizatorių nuotr.
„Klausiausi gerklinio dainavimo atlikdama savo dailės užduotis ir kartais pati pritardama. Kiekvienas dainuoja duše. Taigi dainuodavau duše arba vaikštinėdama gatvėmis. Bet nemaniau, kad tai taps mano karjera“, – dienraščiui „The Sydnay Morning Herald“ pasakojo Tagaq.
Grįžusi į gimtąjį miestelį mokytojauti, Tanya padainuodavo įvairiuose renginiuose, kol patraukė Islandijos superžvaigždės Björk dėmesį. Tagaq prisijungė prie Björk turo – tai buvo pirmas kartas, kai ji išvyko iš Kanados – ir dalyvavo albumo „Medúlla“ įraše (2004).
Tagaq kūryba „nėra foninė muzika vakarienei“, kaip pati ji sako. „Ne vienerius metus į mano pasirodymus kartais ateidavo trys žmonės. Daugelis man patarinėjo, nebūti tokiai keistai, nes nieko nepasieksiu. Tačiau muzika yra tokia, kokia ji nori būti.“
Tanya Tagaq / Organizatorių nuotr.
Tanya Tagaq įrašė 5 albumus, kuriuose ji nuolat plečia savo muzikines ribas ir nevengia pademonstruoti savo visuomeninės pozicijos. Antai jos ketvirtasis albumas „Retribution“ tapo jos deklaracija, atkreipiant dėmesį į prievartą prieš moteris ir čiabuvių kultūros naikinimą: paskutinis albumo kūrinys yra grupės „Nirvana“ dainos „Rape Me“ koveris.
Tanya Tagaq pernai išleido poezija ir inuitų folkloru perpintą atsiminimų knygą „Split Tooth“, kuri buvo nominuota dviem Kanados literatūros apdovanojimams – 2018 metų „Scotiabank Giller Prize“ ir 2019 metų „Amazon.ca First Novel Award“.
Spalio 12 d. unikalaus balso atlikėja, Kanados muzikos sensacija vadinama Tanya Tagaq koncertuos Vilniuje. Festivalio „Gaida 2019“ – šių metų Europos festivalių laureato – rengiamas atlikėjos pasirodymas su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru vyks Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje. Bilietai į šį koncertą platinami „Bilietai.lt“ kasose ir internetiniame portale. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, koncerto partnerė – Kanados ambasada. Visą festivalio programą galima rasti adresu www.gaida.lt.