Nors daugelio mėginių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus ir taršos dioksinais ar kitokiais teršalais nebuvo nustatyta, tačiau patvirtinti ir keli atvejai, kai dioksinų koncentracija viršijo didžiausią leistiną normą.

VMVT specialistai tyrimams atrinko 23 žolės ir želmenų mėginius, taip pat ištirtas 14 šachtinių šulinių vanduo. Tyrimams į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją taip pat pristatyti 8 ūkinių ir medžiojamų gyvūnų kepenų, 1 tvenkinių žuvies ir 3 vištų kiaušinių mėginiai. Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad iš 30 ištirtų mėginių, 28 atitiko teisės aktų reikalavimus – taršos sunkiaisiais metalais, dioksinais ar daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais nenustatyta.

Ūkininkams, kurių ganyklų žolės mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus, leista naudoti šias ganyklas gyvuliams ganyti ir pašarinei žaliavai ruošti. Gyventojai informuoti ir apie šachtinių šulinių vandens tyrimų išvadas. Ištirtuose mėginiuose su gaisro padariniais susijusios taršos nebuvo nustatyta, tačiau vieno šachtinio šulinio savininkai informuoti apie vandenyje aptiktą ženklų nitratų kiekį.

Didžiausią leistiną koncentraciją viršijanti tarša dioksinais nustatyta 2 mėginiuose. Reikalavimų neatitiko 1 žolės mėginys, atrinktas vienoje iš tikrintų ganyklų, ir 1 vištų kiaušinių mėginys. Šiuose ūkiuose vykdomi detalesni tyrimai.

Šiuo metu dar laukiama 25 žolės, vandens, pieno, kiaušinių mėginių tyrimų rezultatų. Be to, tikimasi, kad artimiausiu metu savo išvadas dėl galimo dirvožemio užterštumo pateiks ir grunto mėginius atrinkę Lietuvos geologijos tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Šiuo metu nė vienam Alytaus rajono ūkininkui nėra taikomų apribojimų tiekti rinkai ar naudoti savo reikmėms žaliavinį pieną. Norint parduoti ar skersti ūkinius gyvūnus mėsai, turi būti atlikti privalomi dioksino tyrimai. Primename, kad atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų duomenis ir mokslininkų pateiktą rizikos vertinimą dėl itin didelės taršos dioksinais, minėtoje teritorijoje teko nugaišinti ir sunaikinti 44 galvijus, 72 avis ir ožkas, daugiau kaip 400 naminių paukščių.

Didžioji dalis lėšų – 1,02 mln. eurų – būtų skirta bendrovei „Toksika“, sutvarkiusiai gaisro atliekas, 112 tūkst. eurų – ugniagesių gelbėtojų sveikatos tyrimų ir konsultacijų išlaidoms, nurodoma nutarimo projekte.

Alytaus savivaldybei tektų 81 tūkst. eurų, iš jų 65,5 tūkst. eurų būtų išmokėta ūkininkams dėl sunaikintų gyvulių, pieno, kiaušinių.

Gaisro Alytuje padariniams atlyginti Vyriausybė iš valstybės rezervo per kelis kartus jau yra skyrusi apie 4,4 mln. eurų.

Didelis gaisras „Ekologistikoje“ kilo pernai spalį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Penktadienį panaikinti apribojimai Likiškių, Kaniūkų, Daugirdėlių, Jasunskų, Žiaunieriškių ir Rumbonių kaimuose. Ištyrus pieno, žolės, želmenų, vaisių ir daržovių mėginius, juose taršos nenustatyta, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Apribojimai išlieka galioti septyniolikoje kaimų: Navickų, Miklusėnų, Užbalių, Butrimiškių, Butkūnų, Kriaunių, Raudonikių, Dubėnų, Dubių, Taukotiškių, Genių, Karklynų, Kelmanonių, Vytautiškių, Paplanskų, Junonių ir Rutkos teritorijose. Juose ir toliau bus atliekami tyrimai.

Gaisro paveiktoje teritorijoje esančių kaimų gyventojams ir ūkinių gyvūnų laikytojams ir toliau draudžiama ganyti ūkinius gyvūnų lauke, šerti parašais, kurie nebuvo apsaugoti nuo aplinkos taršos. Ūkininkai, turintys pasiruošę pašarų iš žolės, nušienautos ir užterštos teritorijos, neturi jų naudoti gyvulių šėrimui, kol neatlikti šių pašarų mėginių tyrimai.

Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko teigimu, iki šiol užterštas pienas tiesiog buvo išpilamas laukuose, tačiau paaiškėjo, kad to daryti negalima.

Reikia jį utilizuoti, todėl nuspręsta užterštą pieną gabenti į Klaipėdą.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, užterštas pienas bus deginamas. Tą sutiko daryti atliekų deginimo jėgainė "Fortum Klaipėda".

Bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius teigė, kad pieno deginimas nebus kažkas unikalaus, nes bendrovėje jau metus deginamos gyvūninės kilmės atliekos ir skysčiai, kurie lieka pagaminus konservus katėms ir šunims.

"Skystus produktus deginti galime. Jie įsimaišo į visą tą atliekų masę ir sudega. Galiu užtikrinti, kad klaipėdiečiai jokio kvapo dėl to nejaus. Juk niekas nejaučia deginamos pūvančios mėsos kvapo. Kvapai pro visus filtrus neprasiskverbia", – tikino A.Kasparavičius.

Bendrovė "Fortum Klaipėda" patvirtino, kad priėmė sprendimą nemokamai utilizuoti po Alytaus gaisro užterštą pieną ir taip prisidėti prie nelaimės padarinių likvidavimo.

Pirmoji šio pieno siunta, apie 13 t, jėgainę pasiekė jau vakar.

Vėliau pienas bus vežamas kas antrą arba kas ketvirtą dieną tol, kol visas bus utilizuotas. Šiuo metu skaičiuojama, kad bendras utilizuotino pieno kiekis bus apie 150 t.

Pasak bendrovės valdybos pirmininko Vitalijaus Žutos, nors krovinys ir nestandartinis, tačiau jėgainė turi leidimą tokiai veiklai.

Per metus įmonė sudegina apie 250 tūkst. t atliekų arba vidutiniškai po 685 t per dieną, taigi utilizuotinas pienas sudarys itin mažą dalį visų atliekų.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos užsakymu vakuuminėmis mašinomis krovinį pristatys Kęstučio Urbanavičiaus individuali įmonė.

Pienas į bendrą atliekų kaupą bus pilamas uždarame atliekų bunkeryje, todėl esą į aplinką nepateks nei sudeginti atgabentos atliekos, nei kvapai.

„Suprantu nuo gaisro Alytuje nukentėjusių žemdirbių nerimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir baimes dėl sankcijų. Noriu juos nuraminti – darome viską, kad patirti nuostoliai dar skaudžiau nekirstų per kišenę. Ir taip sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems žemdirbiams, pateikusiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, dėl ne dėl jų kaltės neįvykdytų įsipareigojimų sankcijos nebus taikomos“, – pranešime cituojamas A. Palionis.

Iš nukentėjusių žemdirbių nebus reikalaujama pateikti informacijos pagal „Ekoagros“ nustatytą formą apie 2019 m. užaugintą ir patiektą rinkai produkciją, kuri turėjo būti nuimta spalio mėnesį, praneša Žemės ūkio ministerija.

Tais atvejais, jei dėl produkcijos taršos būtų reikalaujama naikinti gyvulius ir dėl to keistųsi išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenys apie sertifikuotus gyvūnus, NMA skirs paramą už daugiametes žoles ir (ar) javus pašarams, vadovaudamasi „Ekoagros“ iki tol 2019 m. išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenimis apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus.

Sankcijos nebus taikomos ir tuomet, kai projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu vertinamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių paramos gavėjų, kurių vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara, paslaugų žemės ūkiui teikimu, projektų 2019 metų rodiklių pasiekimas ir prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas.

Pažeidimu nebus laikoma ir tai, kad ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuojami gyvūnai laikomi patalpose.

„Dabar bus imamas antras mėginys. (...) Antro tyrimo metu VMVT apžiūrės ir pašarus, įsitikins, kad jie nebuvo užteršti. Po antro mėginio leis pardavinėti pieną. Tai truks ne savaitę, tai – mėnesio klausimas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė A. Palionis.

Jis taip pat sakė, kad Vyriausybėje trečiadienį turėtų būti priimtas pasitarimo protokolas, kuriame vienas iš punktų – pritarti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui nedelsiant pradėti kompensavimo procesą. Pagal protokolą, Alytaus miesto ir rajonų savivaldybės turės teikti Finansų ministerijai prašymus atlyginti žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos.

Kaip jiems bus atlyginta – ar už pieną, už karvę, ar ir už produkciją sumokėta?

Tuo metu Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sakė, kad gyventojai teiraujasi, ar žala bus atlyginta tik už pieną, ar ir, pavyzdžiui, pagamintą produkciją.

„Yra 72 pieno ūkiai, kurie turi 1-4 karves. (…) Dauguma parduoda perdirbtą produkciją. Tačiau kaip jiems bus atlyginta – ar už pieną, už karvę, ar ir už produkciją sumokėta?”, – klausė A. Vrubliauskas.

„Patiriami nuostoliai siekia apie 3 tūkst. eurų kasdien, kas susiję su pienu, o šalutinius dalykus apskaičiuojant, apie 60-70 tūkst. eurų. Paskui (duomenis. – ELTA) tikslinsime”, – kalbėjo Alytaus rajono meras.

Tuo metu žemės ūkio ministras patikino, kad atlyginta bus visa žala.

„Ne kartą buvo pasakyta ir ministro pirmininko, kad pagal valstybės nutarimą kompensuojama visa žala. Jūs ją tvirtinsite ir teiksite Finansų ministerijai, kad ji būtų apmokėta. Turi būti visiškai atlyginta”, – sakė A. Palionis.

A. Palionis pirmadienį sakė, kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, kiek iš viso finansinių išteklių pareikalaus visas žalos atlyginimas.

„Bendros sumos, kiek pinigų reikės, negalime dar įvertinti. Šį savaitgalį buvo bandymai – dešimt gyvulių paskersta iš tos zonos, kad būtų įvertinta, ar tuose gyvuliuose yra susikaupę dioksinų. Turėsime po dešimties dienų atsakymą“, – sakė A. Palionis.

Jis taip pat informavo, kad surinktas užterštas pienas gali būti panaudotas perdirbimui į biodujas. 

Antradienį jis tikino, kad valstybė nesinaudos Europos Sąjungos pinigais kompensuojant žalą, kurią patyrė ūkininkai dėl kilusio padangų gaisro Alytuje, nes nuostoliai ūkininkams esą nėra milijoniniai.

Spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.

Praėjusią savaitę VMVT nurodymu iš prekybos atšaukta 382 tonos pieno gaminių. Sprendimas iš rinkos surinkti 382 tonas pieno gaminių buvo priimtas dėl atsargumo, įvertinant faktus, kad šių produktų gamyboje buvo panaudotas galimai per gaisrą Alytuje kenksmingomis medžiagomis užterštas žaliavinis pienas, teigė Žemės ūkio ministerija.

„Butkūnų, Butrimiškių, Daugirdėlių, Dubėnų, Dubių, Genių, Jasunskų, Jurgiškių, Kaniūkų, Karklynų, Kelmanonių, Kriaunių, Laburdiškių, Likiškėlių, Likiškių, Miklusėnų, Navickų, Radžiūnų, Raudonikių, Rumbonių, Talokių, Taukotiškių, Užubalių, Zaidų, Žaunieriškių kaimuose ūkininkaujantys asmenys kiekvieną dieną patiria nuostolių dėl nesuperkamos žemės ūkio produkcijos, o pieno gamintojai kas savaitę patiria apie 60 tūkst. eurų nuostolių, tačiau pienas yra ne tik nesuperkamas, bet privalo būti ir utilizuotas. Todėl būtina kuo skubiau atsižvelgti į Žemės ūkio rūmų organizacijos narės – Alytaus rajono žemdirbių asociacijos –  kreipimąsi dėl įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro pasekmių susidariusios situacijos Alytaus rajono 25 kaimuose“, –  rašo A. Svitojus.

ELTA jau skelbė, kad Vyriausybė įsipareigojo atlyginti ūkininkų patirtus nuostolius. Savo ruožtu Žemės ūkio rūmai prašo kuo greičiau priimti sprendimą dėl nuostolių apskaičiavimo ir kompensavimo tvarkos bei informuoti nukentėjusius ūkininkus. Rūmai taip pat yra pasirengę prisidėti informacijos sklaida ūkininkams bei kaimo gyventojams ir pagal poreikį galės padėti pildyti kompensacijoms gauti reikiamus dokumentus.

„Nustatyta žala tikrai bus kompensuota, nes, kur buvo nustatyta, kad pieno tyrimai yra blogi, klausimas, ar tuos gyvulius bus galima toliau auginti. (...) Išsigimimų tikimybė yra labai didelė“, – pirmadienį žurnalistams po Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sakė A. Palionis.

Pasak jo, vienoje dalyje užterštos teritorijos yra 35 ūkiai, kitoje – 21.

Žemės ūkio ministras taip pat patikino, kad šioje teritorijoje esantiems ūkiams sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą negrės.

„Tai natūralu, nes force majeure yra. Dar klausimas kilęs, tiems ūkiams, kur turi įsipareigojimus  – pienininkystės, mėsinių galvijų ūkiai, tai po dirvožemio tyrimų ar mes galėsime kompensuoti ir iš karto jie galės įsigyti naujus gyvulius. Gal jie negalės ganyti. Dar turėsime išvalyti gruntą, tai yra pajamų praradimo kompensavimas. Laukia didelis darbas“, – teigė A. Palionis.

Pasak jo, žalos sumos neįmanoma įvertinti, kol negauti tyrimų rezultatai.

„Tik gavus pirminius duomenis penktadienį dėl pirmųjų pieno tyrimų, buvo šeštadienį Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) paimti visų ūkių, kur yra daugiau nei 3 karvės, pieno tyrimai. Buvo paimti kontroliniai poėmiai ir dar toliau.

Preliminarūs Lietuvoje atliekamų tyrimų rezultatai bus trečiadienį ketvirtadienį, o tų, kurie siunčiami į Vokietiją ar Latviją, tyrimai atliekami per 10 dienų“, – sakė A. Palionis.

VMVT direktorius: visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika sako, kad visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami.

„Nuo šiandien iš visų gyvūnų, kurie kilę iš paveiktų teritorijų ir bus siunčiami į patvirtintas skerdyklas, imsime mėginius ir tirsime. Kadangi tyrimas labai sudėtingas, jei darome Lietuvoje tą tyrimą, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tai pirminę informaciją galime gauti per penkias dienas, tikslią – per dešimt dienų“, – sakė D. Remeika.

G. Barttuškos / ELTOS nuotr.

Dėl gaisro Alytuje didžiausia rizika – žaliaviniam pienui

Anot Dariaus Remeikos, pirminiai duomenys rodo, kad netoli gaisro židinio buvusiuose ūkiuose yra padidėjusi pieno tarša dioksinais.

„Didžiausia rizika yra žaliaviniam pienui. Mes praėjusią savaitę gavome pirmus duomenis iš ūkių ir jie rodo, kad tarša yra padidėjusi, konkrečiai – tarša dioksinais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D. Remeika.

„Viename ūkyje, kuris yra apie 6 kilometrus į šiaurę nuo gaisro vietos, jau paskelbėme, kad tarša dioksinais nustatyta aštuonis kartus didesnė nei norma. Pieno supirkimo punkte, kuris irgi yra į šiaurę nuo gaisro vietos, ten du su puse karto tarša viršijo normas“, – sakė jis.

„Teršalai po truputį turėtų kauptis gyvūliuose – tai yra mėsa, riebalinis audinys, kepenys. Todėl nuo šiandien imsime mėginius visų gyvulių, kurie bus siunčiami skerdimui į patvirtintas skerdyklas“, – sakė VMVT vadovas.

VMVT uždraudė ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, prekiauti pienu ir jo produktais tiesiogiai vartotojams, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.

Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną, pristatytą iš užkrėstose teritorijose esančių ūkių.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gaisrą yra pavadinęs viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Jo teigimu, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.