Aplinką teršiantys junginiai

Kaip pastebi mokslininkė, karinės technikos judėjimas lemia ypač didelį degalų suvartojimą, o tai didina teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Vis dėlto didžiausias taršos šaltinis – sprogimai. Sprogstamosios medžiagos – tai organiniai azoto junginiai, žymimi trumpiniais TNT, RDX ir HMX.

„Sprogdikliuose naudojami švino junginiai. Be to, sprogmenyse yra ir kitų sunkiųjų metalų. Taigi vykstant bombardavimams didžiuliai kiekiai cheminių medžiagų pasklinda aplinkoje“, – sako V.Kaunelienė.

Pasak jos, toksiškiausi organiniai azoto junginiai – TNT ir RDX – pasižymi genotoksinėmis savybėmis, ypač vandens organizmams. Genetikoje genotoksiškumas apibūdina cheminių veiksnių savybes, kurios pažeidžia genetinę informaciją ląstelėje ir sukelia mutacijų. TNT, RDX ir HMX neigiamai veikia ir augalų fiziologiją.

„TNT laikoma potencialiai vėžį sukeliančia medžiaga. Sprogstamosios medžiagos ilgiau laikosi dirvožemyje, saulės šviesoje jos skyla, tad nelabai patvarios. Tiesa, skilimo produktai yra gana toksiški“, – teigia KTU CTF docentė.

Mokslininkė pažymi, kad sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties. Žmonių gyvenimui tokios teritorijos tampa nesaugios.

Gaisro žala – milžiniška

Karo metu labai daug gaisrų. Jie ne tik sunaikina žmonių namus, pastatus, laukinę gamtą, gyvūnų buveines, bet ir užteršia orą žmonių sveikatai kenksmingais teršalais. Gaisras į atmosferą išskiria anglies dioksidą – pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Anot V.Kaunelienės, gaisras yra nekontroliuojamas degimo procesas ir apskritai laikomas vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslininkės teigimu, ypač daug teršalų išsiskiria tuomet, kai dega naftos saugyklos. Be to, išgyvenimo tikslais deginamos atliekos, padangos.

„Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingi patvarūs organiniai teršalai – dioksinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos taip pat pasižymi vėžį, mutacijas sukeliančiomis savybėmis“, – sako docentė.

V.Kaunelienė tikina, kad bombarduojamų vietovių gyventojai kvėpuoja gaisro, sprogmenų, karinės technikos judėjimo sukeltu kietųjų dalelių ir kitų teršalų kokteiliu.

Grėsmė biologinei įvairovei

„Karo poveikis nepaprastai žalingas ekosistemoms. Be to, kad tiesiogiai naikinama flora ir fauna, sunaikinamos buveinės, pažeidžiamas dirvožemis ir paliekama didelė cheminė tarša“, – sako V.Kaunelienė.

Nors niekada nebuvo tiksliai apskaičiuota, kiek laukinės gamtos prarandama dėl karo – kiek žūsta gyvūnų, sudeginama augalų, kokia dalis biologinės įvairovės sunaikinama – kai kurie apytiksliai vertinimai pribloškia. Žurnalo „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, karinių konfliktų teritorijose gyvenančių didelių gyvūnų skaičius gali sumažėti iki 90 proc., o net vieni karo metai sukelia ilgalaikių nuostolių laukinei gamtai.

Sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties.

KTU CTF docentė pastebi, kad dar XX a. pradžioje buvo įprasta nereikalingą amuniciją skandinti jūrose ir vandenynuose.

„Vandenyse suskaičiuojama beveik 150 nuskandintos karo amunicijos telkinių – jų ypač gausu aplink Europą, Šiaurės Ameriką, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Tai ilgalaikis taršos šaltinis vandens ekosistemoms“, – tikina mokslininkė.

Nuo 1972 m. skandinti karo amuniciją draudžia Oslo ir Londono konvencijos, tačiau dalis karinės technikos karo metu nuskęsta ją pažeidus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo duomenimis, nuo aktyviosios karinio konflikto fazės pradžios Rusija neteko bent dešimties laivų, tarp kurių – ir milžiniškas Juodosios jūros karinio laivyno flagmanas „Moskva“.

Šimtai ekocido atvejų

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį KTU CTF docentė atkreipia dėmesį, tai, kad karo metu sprogdinamos gamyklos, įskaitant chemijos pramonės, iš kurių pasklinda dideli teršalų kiekiai. Be to, tokie pramoniniai objektai lieka be priežiūros.

„Ukrainos rytuose esantis Donbaso regionas – viena labiausiai industrializuotų teritorijų pasaulyje. Anglies kasybos ir sunkiosios pramonės istorija čia siekia 200 metų. 2014 m. prasidėjęs karas Donbase jau sukėlė didelio masto požeminio vandens užteršimą iš užtvindytų kasyklų. Šiuo metu nekontroliuojamų pramonės objektų, iš kurių bet kuriuo metu gali pasklisti tarša, Ukrainoje vis daugėja“, – sako V.Kaunelienė.

Okupantai stengiasi sunaikinti kuo daugiau infrastruktūros. Žinoma, kad tarp sunaikintų objektų yra ir nuotekų valymo įrenginių. Taigi, nevalytos nuotekos teka į upes, kitus vandens telkinius. Su lietaus nuotekomis į juos patenka teršalai iš kitų aplinkos terpių, ir taip tarša pernešama toli nuo karo zonos.

Ukrainoje fiksuojama šimtai nusikaltimų aplinkai, kurie gali būti kvalifikuojami kaip ekocidas. Ekocidas – tai didelio masto žala aplinkai ir ekosistemoms.

„Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl ekocido, Rusijai užgrobus Černobylio ir Zaporižios atomines elektrines. Tikėtina, kad sąrašas pildysis bandymu susprogdinti Kyjivo hidroelektrinės pylimą, naftos saugyklų, kitų pramonės objektų naikinimu. Ukraina, kaip, beje, ir Rusija, yra tarp nedaugelio valstybių, kurių teisinėse sistemose ekocidas yra apibrėžtas“, – pastebi KTU CTF docentė V.Kaunelienė.

Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos, teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovė Aušra Feser.

KNNPD specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų, būsimos išlaidos gaisravietei sutvarkyti įvertintos 1,11 mln. litų, 36,4 tūkst. litų atsiėjo pats miško gaisro gesinimas, dar 23,5 tūkst. litų įvertintos miško atkūrimo išlaidos.

Anot jos, reali žala turėtų būti gerokai mažesnė, nes Aplinkos ministerijos metodika esą nėra pritaikyta Kuršių nerijai.

„Pagal metodiką, skaičiuojamas arba miškas, arba išdegę krūmai. Kalnapušės yra medžiai, bet, pagal įstatymą, brandos laiką pasiekęs medis turi būti bent penkių metrų aukščio, o kalnapušės tokį aukštį pasiekia labai retai (...). Tai yra toks miškas, kur žalos skaičiavimas, ta metodika yra visai nepritaikyta. Suskaičiavus išeina milijonai, bet, kita vertus, mums neatrodo, kad turėtų būti skaičiuojama taip“, - sakė A.Feser.

Anot jos, išdegusias kalnapušes planuota iškirsti, be to, po gaisro į KNNPD kreipėsi kelios įmonės, norėjusios įsigyti išdegusius medžius įsigyti kaip vertingą biokurą.

Kaip tvirtino A.Feser, mediena bus parduodama atliekant miškotvarkos darbus - ji neabejojo, kad gautos pajamos viršys gaisravietės sutvarkymo išlaidas, tai yra 1,11 mln. litų.

„Gaisro žala gamtai yra daugiau momentinė - per gaisrą dalis organizmų žuvo, tačiau reikšmingos neigiamos įtakos bendrai populiacijų būklei tikrai nėra. Žinduoliai ir paukščiai pasitraukė iš degančių plotų, todėl vienpusiškai vertinti žalos gamtai skaičiuojant išdegusius plotus ir medynų tūrį yra neteisinga“, - sakė A.Feser, cituodama KNNPD specialistų išvadas.

Tuo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS patvirtino, kad minsiterija artimiausiu metu parengs nutarimo projektą, kuriuo bus siūloma perduoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus Kretingos arba Šilutės urėdijoms.

„Generalinė urėdija jau atliko skaičiavimus. Paprašėme, kad jie galutinai apsispręstų raštu, manau, artimiausiomis dienomis jie pasirinks. Lygiagrečiai ruošiamas Vyriausybės nutarimas, į kurį mes ir įrašysime tai, ką pasirinks Generalinė urėdija“, - BNS sakė aplinkos ministras.

Planus perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijai jis atskleidė dar gegužės 6-ąją, kai darbą baigė speciali komisija, konstatavusi, kad gaisrų prevencija Kuršių nerijoje buvo vykdyta netinkamai.

Kaip sakė V.Mazuronis, tai numatantis nutarimo projektas turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

Anot ministro, pats nacionalinis parkas ir toliau vykdys veiklą, urėdija perims tik miškų priežiūrą.

„Dabartiniu metu Kuršių nerijos nacionaliniame parke jie (parko direkcija - BNS) turėjo miškų priežiūrą vykdantį padalinį, dabar jį vykdys viena iš dviejų urėdijų. Apsisprendimas (kuri urėdija - BNS) bus vėliausiai per šią savaitę“, - sakė V.Mazuronis.

Kalbėdamas apie gaisro padarytą žalą, ministras tvirtino, kad „galima ginčytis dėl metodikos ar žalos dydžio“, bet nuo to ministerijos sprendimai esą nesikeis.

„Valstybei padaryta dešimčių milijonų žala, tad reikia daryti viską, kad tokios nelaimės nesikartotų, nes jos kainuoja labai daug. O tą kainą mokėsime mes visi (..). Manau, imsimės realių žingsnių, kurie galimus (tokių nelaimių - BNS ) pasikartojimus maksimaliai sumažins“, - sakė ministras.

Jis taip pat tvirtino, kad kitą savaitę turėtų būti apsispręsta, ar skirti tarnybinę nuobaudą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovei Rūtai Baškytei.

Tarnyba taip pat įpareigota įvertinti jai pavaldžios KNNPD veiklą bei „esant reikalui pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą“ KNNPD vadovei Aušrai Feser. Šiuo metu jos veikla vertinama.

Pati R.Baškytė tvirtina, kad sprendimo dėl miškų perdavimo negalima priimti skubotai, ji neslėpė prašiusi įvertinti ir kitokias galimybes. Ji taip pat pripažino, kad konkretaus pasiūlymo, ką daryti su miškais, neturi.

„Šioje teritorijoje reikia devynis kartus pamatuoti, dešimtą - kirpti. Čia yra daug gamtotvarkos darbų, kuriuos vykdo miškuose dirbantys specialistai. Tai paprastai visa tai neatsidalina. Kalbėjau su ministru - rytoj dar kartą pasiskambinsiu. Prašymas buvo racionaliai galvoti, nes yra ir kitų niuansų dėl šios teritorijos valdymo (...). Ministras pažadėjo, kad tikrai padiskutuosime, pažiūrėsime, kaip tai geriausia padaryti“, - sakė R.Baškytė.

Jos atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo VSTT vadovė tvirtino nedramatizuojanti.

Tyrimą atlikusi aplinkos ministro sudaryta komisija konstatavo, kad per gaisrą Kuršių nerijoje nebuvo įjungta gaisrų stebėjimo sistema, nors techniškai ji buvo tvarkinga, o miškininkai buvo pranešę apie aukščiausią gaisringumo lygį. KNNPD atstovai tikino, kad buvo atsižvelgta į ankstesnių metų praktiką ir sistemą planuota įjungti balandžio 28 dieną.

Komisija taip pat konstatavo, kad nė vienu telefonu neatsiliepė ir KNNPD budėtojai, nors budima turėjo būti visą parą.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną.

Galutiniais duomenimis, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų. Iš viso KNNP miškai apima 8,1 tūkst. hektarų.

Daugiau nei 100 ha draustinio Kuršių nerijoje suniokojęs gaisras – piktavalių arba neatsakingų poilsiautojų darbas, mano ilgametis šio nacionalinio parko girininkas Algimantas Laurinaitis. Ir nors šį kartą gaisrą pavyko sutramdyti operatyviai ir profesionaliai, patirti nuostoliai sieks milijonus litų.

"Bjaurus sutapimas"

Praėjusį penktadienį, kai dienraštyje "Klaipėda" pasirodė straipsnis "Liga – ne kliūtis atleisti" apie ilgamečio girininko A.Laurinaičio keistą atleidimą iš darbo, Kuršių nerijoje kilęs didžiulis gaisras buvusiam miškininkui buvo it peilio dūris į širdį.

"Bjaurus sutapimas. Man pačiam labai nesmagu", – kalbėjo A.Laurinaitis, besijaučiantis taip, tarsi savo interviu dienraščiui būtų įkalbėjęs nelaimę.

Buvęs miškininkas užsiminė, kad balandžio pabaiga – lemtingas metas Kuršių nerijos miškams, nes kone kasmet tuo pačiu laiku čia kyla gaisrai. Esą iki 2012 metų vyravo "geležinė taisyklė", kad prieš V.Lenino ar A.Hitlerio gimtadienį kildavo gaisrai Kuršių nerijos miškuose. Pasak vyro, tai – ne sąmokslo teorija.

"Juk 2006 metais balandžio 20 dieną liepsnojo 15 arų. Antrą kartą tais metais degė gegužės 4-ąją. Šis laikas – pavasario sausros metas. Ir nors aš dabar bedarbis, bet man vis tiek pikta, kad parkas deramai nepasiruošęs priešgaisriniam budėjimui", – dėstė A.Laurinaitis.

Kalnapušės – Achilo kulnas?

Kuršių nerijoje smėlio migravimą pusiasalyje stabdančios kalnų pušelės buvo sodintos XX a. pradžioje, visur tarp šių sąžalynų buvo numatyti takeliai, bet jie per gerą šimtmetį nebuvo atnaujinti.

Ne kartą specialistai pabrėžė, kad reikia rasti sprendimą dėl sutankėjusių pušaičių, nes kilus gaisrui jų gesinimas ypač sudėtingas.

"Po 2006 metų gaisro tuos takelius tarp pušelių atnaujinome, bet turbūt per menkai. Šiuo metu ypač sausa. Viskas braška. Manau, kad gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka, anksčiau tarybinės cigaretės greitai užgesdavo, o šitos, europietiškos, smilksta, tad tikrai galėjo įžiebti ugnį", – svarstė A.Laurinaitis.

Pasak buvusio ilgamečio girininko, gaisro tikrai negalėjo sukelti stiklo šukė, nes apie 11 val. ryto saulė tiek dar neįkaitina. Esą tai galėjo būti kokio nors pravažiuojančio dviratininko lemtinga klaida.

Milijoniniai nuostoliai

Po 2006 m. gaisro išdegė 235 ha Kuršių nerijos miško. Šį kartą plotai – mažesni. Preliminariais duomenimis, dabar sudegė 97 ha kalninių pušelių ir 20 ha miško paklotės.
Sudegė ir Klaipėdos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausanti mašina "Iveco Magirus", kuri nauja kainuoja apie 700 tūkst. litų.

Mašina visiškai suniokota, sprogus degalų bakui, buvo nuplėštas automobilio stogas, susproginėjo padangos, visiškai sudegė kabina.

Dienraščio žiniomis, automobilis nebuvo draustas kasko draudimu, esą už vieną ugniagesių mašiną draudikai paprašę 30 tūkst. litų metinės įmokos, o visos šalies gaisrinių automobilių parką sudaro 700 mašinų, tad draudimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – prabanga.

Talkino latvių oreiviai

Šeštadienį po pietų gaisravietėje tebedirbo gausios pajėgos – 70 ugniagesių ir beveik 30 įvairios gaisrų gesinimo technikos, apie 100 kareivių, gausus būrys miškininkų bei 2 sraigtasparniai.

"Pavyko nuslopinti atviros ugnies šaltinius, liepsnos nebėra. Dabar įrenginėjame mineralizuotas zonas. Dirba du buldozeriai, dar vieno laukiame atvykstant. Iš oro vandenį pila du sraigtasparniai – vienas Lietuvos karinių oro pajėgų, kitas – Latvijos", – tvirtino štabui vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis.

Ugniagesių vadas teigė, jog po 2006 m. gaisro, kai sudegė beveik pustrečio šimto hektarų Kuršių nerijos miško, gelbėtojai įsigijo du galingus vandens siurblius, kurie dabar labai padėjo pildant gaisrines mašinas vandeniu.

"Situacija valdoma. Pajėgų užtenka, jos protingai paskirstytos per visą perimetrą. Būtų labai blogai, jei kiltų stiprus vėjas, kuris vėl išnešiotų kibirkštis pušelių masyve. Tas pavojus kol kas nepraėjęs", – pabrėžė R.Baniulis.

Vėliau bus sprendžiama, kiek mašinų budės gaisravietėje ir kurį laiką teks stebėti, kad ugnis vėl neįsipliekstų.