„Vasaros metu poilsiautojai, norėdami atsigaivinti, vyksta prie vandens telkinių arba lanko kitus gražius šalies kampelius miškuose ir saugomose teritorijose. Tad, jei norime ir toliau grožėtis Lietuvos gamta, labai svarbu kiekvienam lankytojui laikytis aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų, būti sąmoningam ir rūpintis aplinka“, – sakė Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Vidmantas Zablackas.

Taip pat vasaros laikotarpiu atgyja ir vandens pramogos, o pasiplaukiojimas savaeige plaukiojimo priemone – viena iš jų. Todėl svarbu žinoti, kad ne visada ir ne visuose vandens telkiniuose tai daryti galima.

Jei norime ir toliau grožėtis Lietuvos gamta, labai svarbu kiekvienam lankytojui laikytis aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų.

„Nusprendus paplaukioti savaeige plaukiojimo priemone, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kur, kada ir kaip galima tai daryti. Todėl per akciją bus vykdomi reidai ir stebėsena tiek vandens telkiniuose, tiek miškuose ar kitose šalies vietovėse“, – pabrėžia V. Zablackas.

Susiruošusiems naudotis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti pagal vandens telkinio dydį ir vietą, kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti. Su taisyklėmis galima susipažinti AAD parengtoje atmintinėje.

Taip pat primename vandens motociklų mėgėjams, kad jais plaukioti galima tik septyniuose vandens telkiniuose (Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkšto, Talkšos, Didžiulio (Daugų), Galuonų ežeruose ir Kauno mariose) ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų.

Trys pagrindinės taisyklės

1. Prie ežero vykstantiems automobiliu reikėtų nepamiršti pakrančių apsaugos juostos reikalavimų – nestatyti automobilio arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto. Pasitikrinti, ar telkinys yra saugomoje teritorijoje, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Keliaujantiems automobiliu po miškingas teritorijas svarbi taisyklė – transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Taip pat vairuotojai turi būti atidūs – teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

2. Šiukšles po poilsio gamtoje būtina susirinkti kiekvienam poilsiautojui. Taip pat žvejams prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti šiukšles, esančias 5 m spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

3. Apsistoti miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. Laužus kūrenti tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Išsamesnė informacija pateikiama: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.

Gresia atsakomybė

Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.

Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidus Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda. Poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.

Asmenims, netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį, taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

Jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.

„Naujienų kol kas labai gerų nėra, tik prisidėjo dar viena savivaldybė, nes vakar buvo 13 savivaldybių, kuriose galioja draudimas laikytis miškuose, o dabar yra jau 14“, – BNS penktadienį sakė urėdijos atstovė Iveta Janušauskaitė.

„Prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė, nes buvo tik Vilniaus rajono, dabar ir Vilniaus miesto“, – sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad sostinės savivaldybėje taikomi apribojimai lankytis miškuose.

Miškininkai ir ugniagesiai prašo vilniečių laikinai nesilankyti Nemenčinės miškuose, čia vyrauja penktos klasės miškų gaisringumas.

Sprendimą laikinai uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose taip pat yra priėmusios Akmenės, Biržų, Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Klaipėdos rajono, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Pasvalio, Marijampolės, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų savivaldybės.

Dėl sausros miškų gaisringumas yra pasiekęs aukščiausią lygį.

Be to, daug kur pučia karštas, stiprus vėjas, didinantis didelių krūmynų gaisrų pavojų.

Anot ugniagesių, praėjusį savaitgalį visoje šalyje jau kilo daugiau nei 30 miškų ir krūmynų gaisrų, tarp jų – ir didelis gaisras kurortinėje Paroso saloje. Žmonės nenukentėjo.

Pirmadienį tarp Būtingės terminalo ir miško degė durpinga pieva bei krūmynai.

Ugnis slinko pastatų link, ugniagesiams reikėjo paplušėti, kad liepsną sustabdytų. Išdegė apie 300 arų plotas.

Prieš kelias dienas Palangos kopose taip pat buvo kilęs gaisras, bet jį užgesino patys poilsiautojai.

„Situacija ganėtinai įtempta, ypač – Kuršių nerijoje. Miškuose viskas džiūva ir braška. Sausa ir žemyne, bet tragedijos dar nėra. Jei lietaus prognozė pasitvirtins, situacija keisis. Bet jei nesulauksime kritulių, čia taip pat galime priartėti prie pavojingo lygio. Kol nebus paskelbta ketvirtoji gaisringumo klasė, neturime teisės drausti eiti į miškus“, – antradienį kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys.

Miškai nuolat stebimi, ar nekilo gaisrų.

Jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.

Anot S.Kupšio, jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.

Miškai stebimi antžemine miškų stebėjimo sistema, jos operatoriai, būdami Kretingoje, prižiūri tiek Kuršių nerijos, tiek žemyninės dalies miškus.

Neringoje visi stebėjimo bokštai išsidėstę vienoje linijoje, nėra jų apžvalgos susikirtimo, darbą sunkina raibuliuojantis jūros ir marių vanduo.

Kartais sunku atskirti, kur šviesos atšvaitai, o kur jau – dūmai, todėl kilusio gaisro priešgaisrinė stebėjimo sistema gali nefiksuoti.

„Prašytume žmonių sąmoningumo. Dabar miškuose nereikėtų kurti atviros ugnies. O deginti laužus leidžiama tik įrengtose laužavietėse. Be to, apie tai būtina pranešti kiekvienoje tokioje poilsio vietoje skelbiamais telefonais. Žinosime, kad ten ne gaisras, o tik laužas. Tada neteks pamačius dūmus be reikalo kelti ugniagesių“, – prašė S.Kupšys.

„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Visi skaudūs atvejai mums primena, koks sunkiai suvaldomas, ypač vėjuotą dieną, gali būti gaisras, ir itin skaudu, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių“, – pranešime teigė urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Anot jo, urėdija, kuri atsakinga už priešgaisrinę apsaugą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, yra pasiruošusi gaisrų sezonui.

„Gaisrams žvalgyti šiais metais bus aktyviai naudojami dronai, Lietuvos miškus ima stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus“, – teigė urėdijos direktorius.

Urėdija pernai įsigijo ir 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuota gesinimo įranga.

Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrams gesinti.

Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Miško gaisrų paieškai ir sanitarinei miško apsaugai vykdyti įsigyta ir 12 dronų.

Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Be to, praėjusiais metais suremontuoti ir naudojimui parengti penki priešgaisriniai bokštai, penkiuose regioniniuose padaliniuose optimizuoti ir perkelti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos centriniai postai.

Šiemet siekiant optimizuoti miško gaisrų stebėjimo procesus, planuojama parengti vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio studiją. Joje būtų išnagrinėta šiuo metu miško gaisrams stebėti naudojama antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklė, įvertintos jos tolesnio naudojimo ir modernizavimo galimybės.

Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40 žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Gyventojai nuolat raginami nedeginti pernykštės žolės, nes ji – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus.

Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

Pernai užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.

Remiantis daugiamete statistika, daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto.

Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų, pernai išdegė apie 100 hektarų miškų.

„Šių išties didelės kaitros sąlygų ir padidėjusio drėgnumo derinys lems labai aukštas temperatūras dieną ir naktį“, – sakė biuro atstovė Diana Eadie (Dajana Idi).

„Dėl to prognozuojame didžiojoje dalyje pietvakarių Australijos prasidėsiant didelę ir ekstremalią kaitrą“, – pridūrė ji.

Pietų Australijos mieste Adelaidėje ketvirtadienį termometrų stulpeliai buvo pakilę iki 41 Celsijaus laipsnio, o Melburne tvyrojo 38,1 laipsnio kaitra. Sostinėje Kanberoje 15 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku oras buvo įšilęs iki 35 laipsnių.

Meteorologijos biuro duomenis, kai kuriuose pastaraisiais mėnesiais gaisrų nuniokotuose regionuose, įskaitant Naujojo Pietų Velso pietinę dalį, ateinantį savaitgalį gali tvyroti iki 45 laipsnių kaitra.

Trečiadienį Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba perspėjo apie naujai didėjantį gaisrų pavojų ir paragino gyventojus būti budrius.

Šiuo metu valstijos teritorijoje tebeliepsnoja apie 70 gaisrų.

Neįprastai anksti prasidėję šio sezono krūmynų gaisrai Australijoje jau nusinešė mažiausiai 32 žmonių gyvybes ir sunaikino daugiau kaip 2 000 namų. Nuo stichijos nukentėjo iš viso apie 2,4 tūkst. žmonių.

Gaisrai išdegino daugiau kaip 10 mln. ha teritoriją.

Su liepsnomis kovojantiems Australijos ugniagesiams padeda keleto kitų šalių, įskaitant JAV ir Kanadą, gaisrininkai.

Laukinės gamtos ekspertai būgštauja, kad virtinė beprecedenčių gaisrų, jau kelis mėnesius siautėjančių Australijos rytuose ir pietuose, galėjo pražudyti daugiau nei milijardą gyvūnų.

Didesnę nei Portugalijos dydžio teritoriją nuniokojusi stichija taip pat pareikalavo 28 žmonių gyvybių.

Anot pareigūnų, tikslus sunaikinimo mastas paaiškės tik už kelių savaičių, nes tebėra pernelyg pavojinga apžiūrėti daugelį liepsnų apimtų vietovių.

Tačiau vyriausybei pavaldus Aplinkos ir energetikos departamentas pirmadienį paskelbė preliminarų augalų, gyvūnų ir vabzdžių, kurių daugiau nei dešimtadalis žinomų arealų buvo paveikti, sąrašą.

Tam tikros rūšys yra labiau pažeidžiamos ugnies požiūriu nei kitos.

Gaisrai buvo apėmę daugiau kaip 80 proc. iš 49 rūšių žinomų ar tikėtinų buveinių, o dar 65 rūšių arealams buvo padaryta žala 50–80 proc. teritorijos.

Sally Box (Sali Boks), Aplinkos ir energetikos departamento nykstančių rūšių komisarė, pareiškė, kad tokie tyrimo rezultatai yra tik pirmas žingsnis siekiant suprasti galimą krūmynų gaisrų poveikį Australijos laukinei gamtai.

„Tam tikros rūšys yra labiau pažeidžiamos ugnies požiūriu nei kitos. Be to, kai kurios teritorijos buvo labiau nuniokotos ugnies nei kitos, todėl reikės atlikti papildomą analizę, kad galėtume iki galo įvertinti tikrą gaisrų poveikį“, – sakė pareigūnė.

Gaisrai sukėlė grėsmę 272 augalų, 16 žinduolių, 14 varlių, devynioms paukščių, septynioms roplių, keturioms vabzdžių, keturioms žuvų ir vienai vorų rūšiai, nurodė departamentas.

Iš 32 itin sparčiai nykstančių rūšių, kurias paveikė gaisrai, dauguma yra augalai, nors tarp jų yra ir varlių, vėžlių ir trijų rūšių paukščiai.

Pavyzdžiui, „dėl sveikatai pavojingo oro užterštumo“ laikinai uždaryta Vengrijos diplomatinė misija, kuriai skirtus paklausimus diplomatai rekomenduoja siųsti į šalies konsulatus Sidnėjuje ir Melburne. Anksčiau dėl šios priežasties Kanberoje pristabdė veiklą Airijos ir Italijos ambasados. Dabar, leidinio žiniomis, tai ketina padaryti ir Izraelio diplomatinė misija.

Estijos ambasada, pasak jos diplomatų, atnaujins darbą Sidnėjuje. „Laikino ambasados personalo persikėlimo priežastis yra oro kokybės blogėjimas, taip pat norime apsaugoti labiausiai pažeidžiamus jos darbuotojų šeimų narius“, – cituoja laikraštis Estijos diplomatinės misijos vadovę Kersti Eesmaa. Anksčiau taip būdavo tik didelių politinių krizių krečiamose šalyse, pridūrė ji.

Kaip informavo Kanberos prekybos rūmų vykdomasis direktorius Michaelas Schaperis, sostinėje uždaryta ir daugelis vyriausybės institucijų.

Smarkūs miško gaisrai siaučia rytinėje Australijos pakrantėje nuo praėjusių metų spalio vidurio. Ugnis apėmė dideles teritorijas žemyno pietryčiuose, Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose, keli regionai pietinėje pakrantėje uždaryti turistams, o jų gyventojams duotas nurodymas skubiai evakuotis.

Gaisrai jau sunaikino daugiau kaip 8 milijonus hektarų miško, liepsnose žuvo mažiausiai 25 žmonės, tarp jų – keturi ugniagesiai. Sudegė apie 3 tūkstančius gyvenamųjų namų ir daugiau kaip 4 tūkstančiai administracinių ir ūkinių pastatų.

Sušvelnėjus vėjams ir jau antrą dieną lynojant kiek atlėgo savaitgalį dėl karščio bangos ypač įsisiautėję miškų gaisrai. Tačiau pareigūnai perspėja, kad antroje savaitės pusėje nepalankios oro sąlygos gali sugrįžti, tad kol kas situacija išlieka įtempta.

„Negalima nusiraminti. Šios savaitės pabaigoje dėl aukštos temperatūros kyla didelis gaisrų pavojus“, – reporteriams sakė Viktorijos valstijos premjeras Danielis Andrewsas.

Nors kitose teritorijose situacija kiek pagerėjo, Kanberos gyventojai palengvėjimo nepajuto – dėl regione siaučiančių gaisrų oro užterštumas sostinėje ir toliau yra pavojingas sveikatai. Užfiksuota, kad pirmadienio rytą iš visų didžiųjų pasaulio miestų oro sąlygos Kanberoje buvo pačios blogiausios.

Dėl krūmynų gaisrų Australijoje plačiai kritikuotas premjeras Scottas Morrisonas per ateinančius dvejus metus pažadėjo skirti 2 milijardus Australijos dolerių (1,3 milijardo eurų) gaisrų padarytai žalai padengti ir krizės ištiktai teritorijai atstatyti.

„Daugiausia dėmesio skirsime žmogiškiesiems ištekliams ir žmonių gyvenimo atkūrimui“, – reporteriams sakė premjeras.

Gaisrai jau nuniokojo JAV Merilando valstijos dydžio teritoriją. Ugnis pražudė mažiausiai 24 žmones ir sunaikino maždaug 2 tūkst. namų.

Mokslininkai nustatė, kad gaisrus nulėmė žmogaus veiklos sukeltas globalinis atšilimas, tačiau S. Morrisonas, atmetęs būtinybę spręsti klimato problemas, susilaukė nemažai kritikos. Visuomenė premjerą kritikavo ir už sprendimą krizei vos prasidėjus su šeima išvažiuoti atostogų į Havajus.

Artėjant Australijos atvirajam teniso čempionatui, lėšų problemai spręsti paaukojo tokios teniso žvaigždės, kaip Marija Šarapova bei Novakas Džokovičius.

Vietinė teniso žvaigždė Nickas Kyrgiosas praėjusią savaitę gerbėjams pažadėjo, kad už kiekvieną varžovo neatmuštą padavimą per sausį vyksiančius turnyrus miškams gesinti jis paaukos po 200 Australijos dolerių.  

Ketvirtadienį didžiulis gaisras kilo Šalčininkų rajone esančiame Krakūnų kaime, kur liepsnojo 14 pastatų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per dvi paras šalyje sudegė 30 pastatų.

PAGD skelbia, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis: bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai bei įvykiams tirti ir valdyti, užtikrinant atsakingų pareigūnų budėjimą namuose, optimizuotas darbuotojų, dirbančių pamainomis, skaičius, kad būtų užtikrintas pagrindinių transporto priemonių išvykimas į gaisro vietą.

„Ugniagesiai primygtinai prašo gyventojų šiuo metu susilaikyti nuo bet kokio atviros ugnies naudojimo lauke iki pasikeis oro sąlygos ir sumažės gaisringumo pavojus. Taip pat prašome būti itin budriems naudojant ugnį ir buityje“, – rašoma PAGD pranešime.

Gyventojai įspėjami nedeginti žolės, šiukšlių, nekurti laužų, nepalikti be priežiūros šašlykinių.

Savivaldybėms rekomenduoja sušaukti prevencinius savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų posėdžius, ir apsvarstyti prevencines priemones gaisrams išvengti, įvertinti civilinės saugos sistemos pajėgų pasirengimą galimiems gaisrams, numatyti kitas priemones,  reikalingas gresiančiai ekstremaliajai situacijai valdyti – gyventojų informavimą, evakavimą, laikinąjį apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose.