Europos Komisija, atsakinga už 800 mlrd. eurų bloko pandemijos padarinių likvidavimo fondo lėšų paskirstymą, dar neskyrė pinigų šioms dviem šalims, nes kilo abejonių dėl jų demokratiškumo.
Viltys, kad pavyks pasiekti proveržį, buvo atsiradusios, kai Lenkija susidūrė su migrantų krize pasienyje su Baltarusija ir kai Briuselis parodė solidarumą šalies vyriausybei.
Tačiau EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad pinigų išmokėjimas vis dar stringa, nes Komisijai ir abiem šalims sunkiai sekasi susitarti dėl išmokų sąlygų.
„Nors darbas tęsiasi, sakyčiau, kad vargu ar galėsime jį užbaigti iki metų pabaigos“, – žurnalistams sakė V. Dombrovskis.
„Kaip visada, svarbiausia yra esminių dalykų pažanga... greitis priklausys nuo to, kaip greitai jie sugebės padaryti pažangą esminiais klausimais“, – pridūrė jis.
Jei gaivinimo planai bus patvirtinti, Lenkija gali gauti 36 mlrd. eurų ES išmokų, o Vengrija – 7,2 mlrd. eurų subsidijų.
Kalbant apie Lenkiją, ES vykdomoji valdžia nenori pasirašyti gaivinimo plano tol, kol dešinioji vyriausybė ignoruos Europos teismų sprendimus dėl teismų nepriklausomumo užtikrinimo.
Vengrijos prašoma įsipareigoti vykdyti antikorupcines reformas ir suteikti geresnes teismų nepriklausomumo garantijas verslams.
