Iš didžiųjų šalies miestų prasčiausia situacija Kaune ir Klaipėdoje, sostinė yra trečioje vietoje. 

„Vakar popietę beveik 200 pareigūnų darbavosi prekybos centruose, tai yra, tikrino tuos asmenis, kurie jau praėjo pirminę apsaugos patikrą ir įsitikino, ar tie asmenys į prekybos centrus pateko būtent su sau priklausančiais galimybių pasais“, – šeštadienį Vilniuje spaudos konferencijoje sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

„Per visą akciją nustatėme 38 atvejus, kuomet asmenys pateko su kitiems asmenims priklausančiais galimybių pasais“, – teigė jis.

Pasak A. Paulausko, visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį. Už pasinaudojimą svetimu galimybių pasu numatyta numatoma bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„Jau yra susiformavusi tam tikra teisminė praktika, jau tokių bylų yra pasiekusių teismą, ir nuosprendžiai yra įvairūs. Kartais, pavyzdžiui, skiriamas 20 parų areštas tokiam asmeniui, yra skirtos ir piniginės baudos, kurios kai kuriais atvejais siekia 5 tūkst. eurų“, – aiškino pareigūnas.

Taip pat per akciją nustatytas 21 atvejis, kai asmenys nedėvėjo kaukių prekybos centruose. Jiems taikyta administracinė atsakomybė.

Policija teigia pastaruoju intensyviai stebėjusi socialinę erdvę, gavusi informacijos apie neteisėtus veiksmus su galimybių pasais.

„Gavome nemažai informacijos apie tai, kad dalis asmenų į prekybos centrus ir į kitas vietas, kur reikalingas galimybių pasas, patenka su suklastotais galimybių pasais arba su kitiems asmenims priklausančiais galimybių pasais. Tai mus paskatino organizuoti tikslinę akciją“, – sakė A. Paulauskas.

Policijos departamento lentelė.

Policija: sankcijos gresia ir tikriesiems galimybių pasų savininkams

Policija kol kas neįžvelgia centralizuoto veikimo naudojantis svetimais ar suklastotais galimybių pasais, tai daugiau atrodo kaip pavieniai asmenys, „pažįstami, draugai dalijasi tarpusavyje“.

Bet pareigūnai perspėja, kad bausmės laukia ir tų gyventojų, kurie jų turimus galimybių pasus suteikia pasinaudoti potencialiems pažeidėjams. Kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokiu būdu asmuo gavo svetimą galimybių pasą.

„Jeigu bus įrodyta, kad kažkas perdavė su tikslu leisti naudotis savo galimybių pasu kitam asmeniui, tai vėlgi, tokiems galbūt ir teisėtiems galimybių pasų naudotojams gali už tai kilti baudžiamoji atsakomybė“, – sakė generalinio komisaro pavaduotojas.

A. Paulauskas teigė, kad akcija vyko visoje Lietuvoje, daugiausia susitelkta į apskričių centrus, nes ten didžiausia prekybos centrų koncentracija. Pagal pažeidimų skaičių pirmauja Kaunas ir Klaipėda, trečioje vietoje Vilnius.

„Yra keletas apskričių, kur nenustatyta pažeidimų, tai yra Šiaulių, Telšių apskritys“, – sakė A. Paulauskas.

Policijos departamento pranešime nurodoma, kad daugiausiai žmonių patikrino Panevėžio apskrities policija (3068 asmenis), tačiau pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo ar klastojimo.

Savo ruožtu Kaune patikrinta mažiau – apie 2 tūkst. asmenų, – bet pradėta 13 tyrimų pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK) ir dar dvi administracinės teisenos. Klaipėdoje patikrinta 1150 asmenų, pradėta 10 tyrimų pagal BK ir septynios administracinės teisenos.

Vilniuje patikrinta 1,8 tūkst. asmenų, pradėti šeši tyrimai pagal BK ir dešimt – daugiausiai iš visų apskričių – administracinių teisenų.

Pažeidėjai yra įvairaus amžiaus, priklauso skirtingoms socialinėms grupėms. Policijos pareigūnai per akciją dėvėjo civilius drabužius. Incidentų nepasitaikė.

„Tikrai jokių incidentų neįvyko, ta akcija įvyko pakankamai taikiai ir ramiai. Bet vėlgi, vienas iš jos organizavimo tikslų ir buvo patikrinti, ar saugos tarnybos pareigūnams nekyla pavojus, tai šiek tiek inicijavo ir praeitos savaitės įvykis Vilniuje, kuomet buvo sužalotas saugos tarnybos darbuotojas“, – sakė policijos komisaro pavaduotojas.

„Buvo patikrinta beveik 12 tūkst. asmenų, patekusių į prekybos centrus ir tik 38 pažeidimai. Iš vienos pusės džiugina, kad tai nėra labai masinis reiškinys, tačiau matome, kad jis egzistuoja“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Anot jo, policija ir toliau organizuos tokias akcijas neskelbdama laiko ar vietos.

„Pasikalbėjus su kolegomis Izraelyje, nes savo iniciatyva jie darė projektą senoliams, mokykloms, mums kilo mintis, kad galime kažką pradėti Lietuvoje. Tuo metu mes patys pasisiūlėme Vyriausybei sakydami, kad galime padėti “, – sakė galimybių pasą kūrusio „WIX“ padalinio Lietuvoje vadovė Monika Laukaitė.

Galimybių pasas sukurtas maždaug per mėnesį. Dirbo devynių žmonių komanda. „Šiandien jau esame 100 proc. perdavę valdyti galimybių pasą Registrų centrui. Jis yra dovana Lietuvai – sukurtas neatlygintinai“, – pridūrė ji.

Vis dėlto, ši dovana toliau kelia aistras ir susiskaldymą. Parako dar daugiau įpylė advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė – jo klausimas, kur dedami duomenys, sukėlė nemažai abejonių. „Ar duomenys nuskenavus programėlę nėra kaupiami Registrų centro serverinėje, matant, kur žmogus lankėsi?“ – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo I. Vėgėlė.

„Galime atsakingai pareikšti, kad per galimybių paso tikrinimą asmens duomenys niekur nėra nei kaupiami, nei saugomi, nei perduodami, nei jokiu kitu būdu tvarkomi“, – LNK žurnalistams teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Tai patvirtino ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius. „Duomenys kol kas tose oficialiose aplikacijose nėra kaupiami – mes tai patikrinome“.

Tikrinant galimybių pasą iššifruojamas tik ribotas informacijos kiekis. „Tiktrinimo procesas sukurtas taip, kad užtenka tik iššifruoti QR kodą, jog būtų pamatytas vardas, pavardė, gimimo data ir galimybių paso galiojimo laikas – ta pati informacija, kurią parodo ir (spausdintą – „Kauno diena“) galimybių pasą pateikęs asmuo. QR kodo iššifravimas reikalingas tam, kad būtų įsitikinta, ar pateiktas dokumentas – galimybių pasas nėra suklastotas“, – aiškino Registrų centro atstovas.

„Techniškai viskas yra pakankamai saugiai suorganizuota. Žinoma, absoliutaus saugumo niekada nėra, bet reikia turėti omenyje, kad tas tikrinimo veiksmas daromas realiu laiku, informacija yra koduota ir niekas kitas negali sukurti nežinodamas slaptų raktų, kuriuos turi Registrų centras“, – sakė „Sorainen“ advokatas Stasys Drazdauskas.

Taigi, jeigu keliama prielaida, kad skenuojant QR kodą, būtų galima atsekti kurią valandą ir kurioje vietoje jūs apsilankėte, teoriškai tokios galimybės nėra. „Jūsų QR kodas, atspausdintas ant popieriaus, neturi galimybės atsekti fiziškai, kur jūs vaikštote – tokios galimybės nėra. Jeigu tai bus daroma su trečiųjų šalių programėlėmis, kaip jūs minėjote, yra situacijų, kai įvairias kitas technologijas naudoja tikrintojai, tai tada tokia galimybė yra. Bet šioje situacijoje, aš nemanau, kad yra logikos sekti tokius vartotojus“, – svarstė informacinių technologijų ekspertas.

Registrų centras priduria – net jeigu patikrinimui naudojami mobilieji telefonai, skenuojant interneto ryšys nenaudojamas. „Tikrinimo momentu nėra jungiamasi prie interneto, dėl to pats tikrinimas vyksta, galima sakyti, „offline“ režimu. Tai reiškia, kad su jokiomis informacinėmis sistemomis nėra sąveikaujama ir jokie duomenys kitokiu būdu tikrinant nėra perduodami – tiesiog nuskenuojama ir iššifruojama ta informacija, kad ji galėtų būti sulyginta su tuo dokumentu, kurį atvykęs asmuo pateikia“, – tvirtino M. Samkus.

Dėl saugumo, aš manau, turėtų būti pastovus interneto ryšys, turėtų būti tikrinama sveikatos duomenų bazėje, ar tam žmogui nėra šviežiai kažkas diagnozuota.

Vis dėlto, ekspertai čia mato aiškią spragą, į kurią dėmesį turėtų atkreipti ir valdžia. „Dėl saugumo, aš manau, turėtų būti pastovus interneto ryšys, turėtų būti tikrinama sveikatos duomenų bazėje, ar tam žmogui nėra šviežiai kažkas diagnozuota. Jeigu jis buvo aplinkoje, jeigu jo šeimoje kažkas sirgo, jam reikia izoliuotis – tokios informacijos šis galimybių paso QR kodas nepasako“, – detalizavo M. Pereščius.

Kilus įtarimų, kad pateikėte ne savo ar suklastotą galimybių pasą, galite būti paprašytas parodyti ir asmens tapatybės dokumentą. Policija jau pranešė apie pirmuosius taip įkliuvusius. Svetimą galimybių pasą prekybos centre pateikusiam užsieniečiui gresia 5 tūkst. eurų bauda. Jis pareigūnams paaiškino, kad svetimą kodą nusifotografavo darbo vietoje – statybininkų vagonėlyje.