Tačiau ir tai, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, gali neapsaugoti. „Gazprom“ negalėtų valdyti dujotiekio, tačiau tai nereiškia, kad dujų srautas per Ukrainą nebus nutrauktas ir vieninteliu keliu dujoms netaps „Nord Stream 2“. Energetinio saugumo požiūriu tai – figos lapelis“, – sako jis.
Švedijos vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė leisti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto operatorei „Nord Stream 2“ tiesti vamzdyną Švedijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Parengiamieji darbai Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje prasidės po keleto mėnesių. Danija liko vienintelė, kuri „Nord Stream 2“ projektui dar nesuteikė leidimo naudotis jai priklausančia išskirtine ekonomine zona.
„Kada švedams reikia daryti verslą, visa jų feministinė vyriausybė apsigobia juodomis skaromis ir vyksta į Teheraną ajatoloms nusilenkti, kad tik Švedijos įmonės gautų užsakymus. Apie žmogaus, moterų teises turbūt pamirštama. Nereikia painioti viešų kalbų su realiais darbais“, – kalba A. Bačiulis.
Rusijos dujų projektas grėsmingas ne tik Ukrainai
LRT.lt jau rašė apie tai, kaip Europa savo noru lenda į „Gazprom“ kilpą, kada statomi „Nord Stream 2“, „TurkStream“ bei „Opal“ projektai apsupa Europą žiedu ir suteikia Rusijai galimybes dujas Vakarų Europai tiekti apeinant Rytų Europą. Ekspertai sutinka, kad, pasinaudodama „Nord Stream 2“, Rusija siekia iš dujų tiekimo grandinės eliminuoti Ukrainą, dujas naudodama kaip geopolitikos, spaudimo įrankį. Tačiau problema – ne tik grėsmė Ukrainai, šaliai, kuriai Europa deklaruoja padedanti, nors tuo pačiu įsileidžia „Nord Stream 2“.
Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis dar prieš Švedijai suteikiant leidimą „Nord Stream 2“ „Politico“ rašė, kad neigiamas šio projekto poveikis bus juntamas ne tik Ukrainoje, tai – grėsmė Europos energetiniam saugumui.
„Dujotiekis turės ekonominį ir politinį poveikį ES, didindamas mūsų priklausomybę nuo Rusijos ir vedantis į vieno tiekėjo monopolį. Maža to, padidėjusi rinkos koncentracija Vokietijoje neigiamai paveiks kitas rinkas, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje.
ES energetikos politika reikalauja visiškai veikiančios didmeninės dujų rinkos, paremtos konkurencija. Dėl „Nord Stream 2“ „Gazprom“ taptų lengviau taikyti diskriminacines kainas ir kitas konkurencijai prieštaraujančias praktikas, kaip tai buvo daroma anksčiau. Blogiausio scenarijaus atveju Rusija netgi galėtų nutraukti dujų tiekimą tam tikroms šalims“, – teigė jis.
AFP/Scanpix nuotr.
Ką gali pakeisti tvirta Danijos pozicija
A. Sekmokas sako, kad tai, jog „Nord Stream 2“ pritarė Vokietija, Švedija, Suomija, Rusija, rodo labai didelę „Gazprom“ įtaką ES valstybėms.
„Reikia atsiminti, kad Europos Komisijos (EK) pozicija buvo nepritarti „Nord Stream 2“ projektui, kadangi jis mažina energetinį ES saugumą. Tačiau matome „Gazprom“ įtaką ES vyriausybėms, taip pat – verslo lobizmo įtaką savo vyriausybėms ir ES institucijoms. Sunku tikėtis, kad Danija nepaseks Švedijos pavyzdžiu, o tai turės labai sunkias pasekmes Ukrainai.
Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad tiekimas per Ukrainos dujotiekius į Europą turėtų būti užtikrintas, matant Vladimiro Putino susitikimus su Austrijos vadovais, galima manyti, kad iš pačios Austrijos gali atsirasti kliūčių priimti dujas iš Ukrainos. Situacija darosi sudėtinga ir, manau, „Gazprom“ įtaka dar didės. Vienintelė atsvara – JAV pozicija dėl „Nord Stream 2“. Tačiau, turint mintyje visus prekybinius karus, neaišku, ar ji bus pakankama“, – pažymi A. Sekmokas.
Pasak pašnekovo, ligšiolinį Danijos pasipriešinimą lėmė noras palaikyti Europos energetinį saugumą, o jos buvimas NATO nare jos poziciją darė labiau atsparią.
„Kita vertus, „Nord Stream 2“ turėtų būti labai arti Danijos krantų, o jiems tai, manau, yra iššūkis. Čia, matyt, esama tam tikrų galimų grėsmių Bornholmo salai. Pasipriešinimą lemia ir visuomenės pozicija, kadangi Danija – gana atspari Rusijos įtakoms“, – sako jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. Tomas Janeliūnas pažymi, kad Danijoje veikia atskiras įstatymas, leidžiantis įvertinti projektus, vykdomus jos teritoriniuose vandenyse, blokuoti juos, jei jie neatitinka Danijos užsienio politikos, saugumo ir gynybos interesų.
„Ji turėtų kuo pagrįsti leidimo neišdavimą, Švedija tokio juridinio preteksto neturėjo, nors politinį nepasitenkinimą buvo išreiškusi.
Danai pripažįsta, kad patiria didelį spaudimą iš Rusijos. Kita vertus, net jei Danija blokuotų šį sprendimą, „Nord Stream 2“ galėtų būti pakreipiamas kitu maršrutu“, – kalba T. Janeliūnas.
Europos dujų direktyvos pataisos – išsigelbėjimas?
Dalis ES šalių viliasi, kad nuo piktų Rusijos užmačių dujų vamzdžius naudoti kaip geopolitinės įtakos priemones galėtų apsaugoti Europos dujų direktyvos pakeitimai, dėl kurių Trečiojo energetikos paketo reikalavimai galiotų ir šalių narių teritoriniuose vandenyse. Trečiojo energetikos paketo pagrindas – tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo.
„Euractiv“ antradienį paskelbė, kad 10 ES šalių narių remia Lenkijos poziciją paspartinti Europos dujų direktyvos įgyvendinimą, kuris turėtų įtakos dujotiekiui „Nord Stream 2“. „Ne tik 10 ES šalių, tačiau ir Europos Parlamentas bei EK palaiko Lenkijos poziciją. Tačiau tam priešinasi Vokietija, kuri jau sutiko projekto statyboms jos teritorijoje. ES pirmininkaujanti Bulgarija ir Austrija, kuri pirmininkavimą perims kitą mėnesį, taip pat palaiko „Nord Stream 2“ statybas.
Stebėtojai mano, kad ES pirmininkavimą liepą perimsianti Viena, kurios kompanija yra įsitraukusi į projektą „Nord Stream 2”, nenorės pagreitinti sprendimų dėl Europos dujų direktyvos. Tad kai kurie ekspertai sako, kad dujotiekis gali būti spėtas pastatyti dar prieš įsigaliojant Europos dujų direktyvos pakeitimams, rašoma „Euractiv“ skelbiamame tekste.
Tačiau tiek A. Sekmokas, tiek T. Janeliūnas abejoja, kad Europos dujų direktyvos pataisos galėtų gelbėti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos įtakos ir didėjančio dujų monopolio.
„Jei Trečiasis energetikos paketas būtų pritaikytas ir teritoriniuose vandenyse, „Nord Stream 2“ atveju „Gazprom“ negalėtų valdyti šio dujotiekio. Tačiau tai nereiškia, kad dujų srautas per Ukrainą nebūtų nutrauktas ir vieninteliu keliu dujoms netaptų „Nord Stream 2“. Esmės tai nekeičia. Energetinio saugumo požiūriu tai – figos lapelis“, – tikina A. Sekmokas.
Savo ruožtu T. Janeliūnas pastebi, kad įmanoma rasti būdų apeiti ES reikalavimus, o Europos energetikos strategija nėra veiksminga.
„Galima prisiminti, kad „Nord Stream“ bandė taikytis, keitė projekto dalyvių statusus, ieškojo galimybių apeiti ES reikalavimus ir tų teisinių galimybių surasta. Tačiau kalba eina apie tai, kad ES energetikos strategija, kaip politinis dokumentas, neveikia. Šalys narės interpretuoja jį pagal savo nacionalinius interesus, ir jei bet kuriai valstybei narei ekonomine prasme nėra priimtina laikytis bendros pozicijos, ji iš esmės gali to nedaryti.
Kol kas aš nematau ryškių ženklų, kad būtų dedamos pastangos stabdyti šį projektą, būtų ieškoma teisinių galimybių ES lygiu priimti labai konkrečius nutarimus, kurie užkirstų kelią tam. Akivaizdu, kad didžiosios valstybės pritaria šiam projektui, bet jaučiasi dėl to nesmagiai, tad ieško pasiteisinimų, užuominų, kad jie tarsi elgiasi ne visai pagal savo norus. Tačiau jei tas noras būtų, neabejoju, jau iki šiol būtų priimti pakankami saugikliai“, – teigia T. Janeliūnas.
Projektui priešinasi JAV, Vokietija veidmainiauja
LRT.lt primena, kad gegužę JAV perspėjo, jog „Nord Stream 2“ gali sulaukti sankcijų, nes projektas kelia nerimo dėl saugumo.
Kaip rašo „Bloomberg“, JAV priešinasi projektui, nes jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų. Taip pat baiminamasi, kad dujotiekis atvers kelius Rusijai Baltijos jūroje įrengti šnipinėjimo įrangą. Taip teigia JAV valstybės sekretoriaus antroji pavaduotoja, energetikos ekspertė Sandra Oudkirk.
A. Bačiulis „Nord Stream 2“ vadina Vokietijos projektu ir sako, kad vienintelis, kuris gali stabdyti „Nord Stream 2“, yra Donaldas Trumpas, dabar dėl projekto spaudžiantis Vokietiją.
„Visas šis karas prieš JAV, į kurį pakilo A. Merkel su Emmanueliu Macronu, yra būtent dėl „Nord Stream 2“. D. Trumpas aiškiai pasiūlė A. Merkel atsisakyti „Nord Stream 2“ ir pirkti dujas iš suskystintų gamtinių dujų terminalų JAV. Tačiau A. Merkel pasakė „ne“ ir išvyko į Sočį pas Vladimirą Putiną tartis, kaip kartu atremti D. Trumpo spaudimą. Iš čia – visas sankcijų karas, skandalas G7 susitikime.
Vokietija su Prancūzija labai aiškiai „pasirašė“ į sąjungą su Rusija prieš Ameriką, o pagrindinė to karo priežastis – gauti dujų, apeinant Vidurio ir Rytų Europą. Tai įrodo vien jau faktas, kad Vokietijos verslas nuosekliai 15 metų prie visų vyriausybių siekia apsirūpinti Rusijos dujomis, apeidamas Vidurio ir Rytų Europą, kuri yra JAV sąjungininkė“, – kalba A. Bačiulis.
Nors Vokietijai išdavus leidimą statyti „Nord Stream 2“ kanclerė A. Merkel kalbėjo, esą projekto statybos neįmanomos, jei nebus užtikrinta, kad Ukraina lieka dujų tranzito šalimi, kad JAV atstovė atmetė galimybes, kad galėtų pavykti susitarti dėl tokių garantijų Ukrainai.
„Nemanome, kad tokios garantijos yra įmanomos, Rusija aiškiai išreiškė savo ketinimus panaudoti projektą tam, kad būtų galima apeiti Ukrainą“, – pažymėjo S. Oudkirk.
T. Janeliūnas taip pat sako netikintis galimybe išsaugoti Ukrainos interesus, o A. Merkel poziciją vadina veidmainiavimu.
„Išsaugoti Ukrainos interesų neįmanoma, nors A. Merkel ir teigia, kad dujų tranzitas per Ukrainą turi būti užtikrintas. Jei „Nord Stream 2“ poveikis būtų vertinamas politiškai, sprendimai būtų priiminėjami ne pavieniui, būtų aiški ES pozicija. Tačiau viso to nebuvo, o post factum kalbėti apie politinius interesus yra veidmainiavimas. Vokietija akivaizdžiai priėmė išskirtinai komercinius šio projekto argumentus ir politiką nustūmė į antrą planą“, – kalba jis.
