Nors Klaipėdos valdžia tikina esanti pasirengusi tapti norinčių čia investuoti verslininkų sąjungininke, tačiau investuotojai į miestą nesiveržia. Jau kurį laiką besitęsiantys bandymai prisivilioti vandens pramogų teikėjus – nesėkmingi, nejaučiama didesnio susidomėjimo ir senamiesčiu. Kiek linksmesnis tik pramoninis miesto veidas.
Pusmetį – nykuma
Klaipėdai jau beveik priartėjus prie naujojo baseino ir grandiozinio tilto statybų starto, pastebima, kad vien šie objektai netenkins didmiesčio lūkesčių.
Teigiama, jog miestui stinga investicijų į pramogų ir paslaugų sektorių, neatmetama, kad senamiestis taip ir liks be didesnio verslininkų susidomėjimo.
"Viskas prasideda nuo politinės valios, nuo apsisprendimo turėti tokius objektus", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Valdemaras Anužis.
Pašnekovo teigimu, miestas turi stengtis ne uždirbti iš verslininkams parduodamų sklypų, o tiesiog siekti tokio objekto atsiradimo.
"Mūsų miestai yra nykūs pusę metų. Toks klimatas – šalta, drėgna, tamsu, depresija. SPA centrai paverčia miestą patraukliu", – teigė politikas.
Sklypai už simbolinę kainą
V.Anužis pastebėjo, kad pasaulyje taikoma praktika, kai krašto patrauklumą didinančių objektų vystytojams dideli sklypai atitenka už simbolinį mokestį.
"Teko matyti Švedijoje pavyzdžių, kai komunos konkuruoja, ir didžiausi sklypai hektarais atiduodami už vieną piniginį vienetą, o infrastruktūra įrengiama vien tam, kad įmonė investuotų ir sukurtų darbo vietų", – dėstė pašnekovas.
Politiko teigimu, uostamiestis tokiems sprendimams finansiškai yra pasirengęs.
Miestas laukia
Teigiama, kad Klaipėda pasirengusi visus investuojančius į kultūrą, sportą ar sveikatinimą atleisti nuo kai kurių mokesčių bei prisidėti prie infrastruktūros išvystymo.
"Privačios investicijos – pirmyn, bet kol kas tokių mes nesulaukėme. Jeigu yra verslininkas, kuris ateina, mes padarysime viską, kad jis pasiliktų", – tikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.
Pašnekovės teigimu, vienas verslo atstovų ir savivaldybės bendradarbiavimo pavyzdžių – alaus daryklos "Švyturys" statinio Bangų gatvėje rekonstrukcija. Miestas ir bendrovė planuoja pasirašyti sutartį dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo.
"Kas vysto, tas yra laukiamas, ir suteikiame visą pagalbą", – patikino A.Velykienė.
Direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad uostamiestis stengiasi prisidėti ir prie tų projektų, kurie vykdomi viešaisiais pinigais.
Vykdant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją planuojama Danės gatvėje įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti Danės skverą bei rekonstruoti krantinę.
Senamiestis – lyg pasmerktas
Klaipėdoje jau kurį laiką kalbama ir apie merdintį senamiestį bei būtinybę čia pritraukti verslininkų, investuotojų, nekilnojamojo turto vystytojų, tačiau kol kas iniciatyvų gausos nėra.
V.Anužis neabejojo, kad dėl tokios situacijos kalti pagalius į ratus kišantys paveldosaugininkai.
"Senamiesčio situacija nesikeis tol, kol leteną ant jo bus uždėjęs Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Jo reikalavimai verslui yra neįveikiami", – patikino pašnekovas.
Investuotojus atgraso prievolė prieš vykdant net ir menkiausius darbus atlikti archeologinius tyrinėjimus, kurie kainuoja labai brangiai.
Šių darbų galėtų imtis savivaldybė ir taip palengvinti verslininkams tenkančią naštą.
Nemokės už nežinią
Komiteto narys pastebėjo, kad archeologiniai tyrimai veiklą gali sustabdyti net dešimtmečiui, todėl verslo atstovai ir nesiima investuoti į nežinią.
"Dabar senamiestis yra miręs, ir nėra ko apsimetinėti", – apibendrino V.Anužis bei pridūrė, kad kai kurių saugomų objektų vertė kelia rimtų abejonių.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu uostamiestyje susiklosčiusi situacija primena bandymą suaugusį žmogų aprengti vaikiškais drabužiais.
"Paveldosaugininkams reikia užsigrobti kuo didesnes apsaugos teritorijas ir turėti kuo daugiau apsaugos objektų tam, kad turėtų darbo", – rėžė V.Anužis.
Nėra ką pasiūlyti?
Tai, jog paveldosaugininkai – verslininkų siaubas, pripažino ir Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Tačiau tokia situacija ne tik uostamiestyje.
"Kad dūla Lietuvos senamiesčiai, yra ir Lietuvos kultūros paveldo sistemos bėda", – teigė A.Šulcas.
Klausimas, kaip privilioti verslininkus į Klaipėdos senamiestį, panašu, tampa retorinis, mat be barų ir kitų aptarnavimo sektoriaus galimybių Klaipėda šioje miesto dalyje verslininkams neturi ko pasiūlyti.
Todėl tikimasi, kad senamiestyje investicijas pažadins atsirasiantis Bastionų gatvės tęsinys ir nauji gyventojai.
"Mūsų senamiestis yra toks miniatiūrinis, todėl kokios čia gali būti investicijos? Prekybos centrų čia neįsileisi, pramonės taip pat. Į ką čia investuoti?" – klausė vicemeras.
Tačiau Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad senamiestyje esama sektinų pavyzdžių.
"Nesutinku, kad mūsų senamiestis merdi. Reikia dirbti patiems, pateikti tokią paslaugą, kuri būtų patraukli", – pabrėžė R.Taraškevičius.
Palaužia konkurencija
Miesto valdžia linkusi pabrėžti, kad situacija Klaipėdoje nėra beviltiška.
"Klaipėda verslą vilioja labai stipriai. Kaip ugnis naktinius drugius. Tik kai pasirodo žinia, kad Klaipėdoje bankrotų vos ne daugiausia, tuomet visos susiviliojusios plaštakės sparnus nudega", – apibūdino A.Šulcas.
Pašnekovo teigimu, uostamiesčio verslo sektoriuje esama labai negailestingos konkurencijos.
Teigiama, kad miestas yra pasirengęs priimti verslo idėjas, tačiau šie taip pat turi būti pasirengę investicijoms.
"Esu ne vieną besidomintį priėmęs, tačiau tie, kurie domėjosi, veikiausiai neturėjo savo kapitalo", – pastebėjo vicemeras.
Per mažai gyventojų
Mero pavaduotojas pabrėžė, kad mieste gana gerai išplėtota viešbučių bei restoranų ir kavinių infrastruktūra, tačiau pripažino, kad ryškesnių projektų stinga.
"Investicijų Klaipėdoje netrūksta, tačiau mūsų bėda yra ta, kad mažai investuojama į biurų statybą, nes nėra verslų, klasterių, kuriems jų reikėtų", – apibendrino A.Šulcas.
Pašnekovas pripažino, kad miestas jau ne vienus metus dairosi norinčiųjų statyti vandens sporto ir pramogų centrą šiaurinėje miesto pusėje.
Vis dėlto panašu, kad šio užmojo laukia pragaištis, mat su miestu derybas pradėję verslininkai po kiek laiko iškeldavo rankas – per mažas gyventojų skaičius.
Nėra poreikio?
Verslininkų imtis tokios veiklos nevilioja net ir gausūs į Lietuvos pajūrį traukiančiųjų srautai.
"Klaipėda iš vienos pusės ribojasi su jūra, o kitoje pusėje – žemės, kur gyvena žmonės. Į Druskininkus ar Vilnių žmonės atvyksta iš visų pasaulio šalių, o į Klaipėdą nėra bent jau vienos krypties", – pastebėjo A.Šulcas.
Dėl taip ir neįgyvendintos vandens parko iniciatyvos ties Romų gyvenviete arba dėl miglotų planų Palangoje statyti panašų objektą esą kalta ne kuri nors viena savivaldybė, o visas regionas.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas pastebėjo, kad bandant privilioti verslininkus pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar iš tiesų esama tokių paslaugų poreikio.
Didžiausi lankytojų srautai miestą pasiekia šiltuoju metų laiku. Tuomet žmonės čia vilioja jūra ir saulė, todėl vargu ar jie rinktųsi dienas leisti uždarame vandens pramogų komplekse.
"Jiems reikia geros infrastruktūros, kad jie galėtų apsigyventi ir gerai praleisti čia laiką", – pastebėjo R.Taraškevičius.
Pramonė vis dar klesti
Miestui laukiant investuoti norinčių verslininkų, Klaipėdos pramonės sektorius vis dar išgyvena pakylėjimą. Tik pripažįstama, kad didysis investicijų vajus – jau praeityje.
"Bumas, kuris buvo prieš kurį laiką, kai investuotojai pas mus važiavo dėl pigios darbo jėgos ir pigių energetinių išteklių, jau pasibaigė. Šiandien reikalaujame kitos kokybės. Be to, pas mus darbo jėga ir energetiniai ištekliai jau nėra pigiausi", – pastebėjo R.Taraškevičius.
Šiuo metu pasigendama Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros indėlio bendraujant ir apie galimybes įsikurti uostamiestyje informuojant verslininkus. Minėta agentūra gavo naują vaidmenį – administruoja Klaipėdos kultūros fabriką.
Pašnekovo teigimu, jau daugelį metų Klaipėda yra viena pirmaujančių savivaldybių pagal investicijų pritraukimą, todėl nerimauti esą anksti.
Komentaras
Gediminas Onaitis
Ūkio viceministras
Investicijų pritraukimas miestams yra itin svarbus, ypač tų, kurios vėliau generuoja pajamas iš šalies, pavyzdžiui, eksportas ar turizmas. Deja, jau daug metų savivaldybės daug labiau koncentruojasi į infrastruktūros ar pramogų miestiečiams kūrimą. Tačiau jei tie miestiečiai neturi tinkamų pajamų, nes nėra veikiančių įmonių, ilgainiui sukurtos infrastruktūros nebus kam naudoti ir išlaikyti. Todėl investicijų pritraukimas turėtų būti miestų klausimas Nr. 1. Mano manymu, investuotojų iki šiol buvo ieškoma nelabai sėkmingai, nes buvo dirbama visomis kryptimis, tačiau labai silpnai. Todėl pirmiausia yra būtina miestams, tarp jų ir Klaipėdai, rasti savo nišas, sritis, kur tas regionas dėl tam tikrų aplinkybių gali būti stiprus. Tuomet būtent toms verslo sritims skirti ypatingą dėmesį. Kviesti įmones plėstis, teikti lengvatas, rengti reikalingus specialistus ir t. t. Kiekvienas regionas turi turėti savo veidą ar kelis, bet neprivalo būti visiškai universalus. Aišku, Klaipėda dėl geografinės padėties turi jūrų transporto ir turizmo kryptis. Tačiau tuomet kyla klausimai, ar pakankamai dirbama vystant uosto veiklą, ar turime tinkamą infrastruktūrą turistams? O dar svarbiau yra tai, kad šios dvi kryptys labai tradicinės ir daugiau ar mažiau išnaudotos. Todėl gal jau laikas rasti dar vieną ir labiau perspektyvią? Kodėl gi negalėtume išnaudoti to, kad Klaipėdos regione yra Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nemažai vėjo energetikos potencialo, geoterminė anomalija, turime bene didžiausią renovuotinų daugiabučių tankumą. Gal Klaipėda galėtų tapti naujosios energetikos centru, kur, bendradarbiaujant su universitetu, steigtųsi inovatyvios įmonės, klasteriai ir panašiai?
