„Už laisvę, taip pat už demokratiją siekiant aukščiausių tautos vertybių J. Žemaitis paaukojo viską: savo šeimą, asmeninę gerovę. Simboliška ir itin prasminga Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių salę pavadinti generolo J. Žemaičio vardu“, – sako siūlymo idėjos autorius Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

J. Žemaitis-Vytautas tarpukariu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o po Antrojo pasaulinio karo prisidėjo prie Lietuvos partizanų ir ilgainiui tapo jų vadu. Išdavus bunkerį, jis buvo suimtas 1953 metais, vėliau nugabentas į Maskvą, kur 1954 metais jam įvykdyta mirties bausmė.

1949 metų vasario 16 dieną vadovaujant J. Žemaičiui Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką.

2009 metais Seimas pripažino J. Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais.