Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

„Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža. Lietuva per vykusius rinkimus parodė, kad nenori nacionalistų, lietuviai nenori kategoriškumo, ir tai akivaizdu. Mes einame žingsnis po žingsnio nuo totalitarinio mąstymo, apie istoriją reikia kalbėtis, bet tam reikia drąsos. O tokie dalykai (ažiotažas dėl istorinės atminties. – ELTA) neišvengiami. Tai turėjo įvykti, yra kartų susidūrimas. Kitas dalykas – žaidžiama žmonių jausmais, kurie nėra apsiskaitę, nėra įsigilinę, tačiau yra politikų, paraštinių politikų, kurie naudojasi žmonių nežinojimu“, - Eltai prie Vrublevskių bibliotekos sakė A. Vinokuras.

Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža.

Pasak jo, šiuo metu vyksta neišvengiamas procesas, kurio metu dėl istorinių tiesų bus susitarta.

„Ažiotažas yra naudingas, ar priimami vienokie, ar kitokie sprendimai, jis yra būtinas, mes pagaliau pradėjome kalbėtis. Aš sakau, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta, ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Mums reikia išeiti iš getų ir pradėti kalbėtis. Dabar ir vyksta procesas to kalbėjimo, jis skausmingas, nes žudikai nudvėsė. Dabar reikia kalbėtis“, - sakė jis.

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta Generolui Vėtrai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigia, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Susirinkusiems Generolo Vėtros gerbėjams skanduojant „Lietuva, Lietuva, Lietuva“, neteisėtai pakabintą memorialinę lentą atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė.

Kiek vėliau lentą pašventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Daukanto aikštėje prasidėjus mitingui, apie 18 val., prie Vrublevskių bibliotekos atvyko automobilis, iš kurio išlipę vyriškiai ėmė kabinti lentą.

Prie bibliotekos buvęs pareigūnas lentos kabinimą užfiksavo filmavimo kamera.

Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.

„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.

Savo ruožtu susirinkusių oponentų iniciatyvai nebuvo daug. Iniciatorių gretose pasirodęs rašytojas Arkadijus Vinokuras teigė, kad įvykis rodo visuomenės ligos simptomus.

Mes sergame liga, kuria persirgsime, sakė rašytojas A. Vinokuras, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vėl pakabinus Jono Noreikos - Generolo Vėtros memorialinę lentą. Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

Ketvirtadienį Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, įvyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.

Susirinkę mitinguotojai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai bei ragino susirinkusiuosius nepamiršti tautos didvyrių. Pasak jų, sostinės savivaldybės sprendimas nukabinti memorialinę lentą sukėlė įtampą visuomenėje.

Mitingas, pavadintas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“, inicijuotas reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą.

Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius Vytautas Radžvilas prisijungti prie mitingo kvietė ir prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimu. Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.