-
A. Pocius: kai kam A. Bubnys nepriimtinas dėl savo žinių apie buvusius KGB agentus 3
„Arūnas Bubnys yra tikras profesionalas savo srityje. Manau, kad kai kurių asmenų jautrumas, kodėl jis nepriimtinas yra todėl, jog A. Bubnys daug metų dirbo Ypatingajame archyve, turėjo prieigą prie informacijos apie gyventojus, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su KGB“, – ketvirtadienį Seime svarstant A. Bubnio kandidatūrą teigė parlamentaras.
„Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims A. Bubnio kandidatūra nepriimtina“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Šie prisipažinimai, pagal įstatymą, yra įslaptinti.
A. Bubnys 1993–1998 metais dirbo Lietuvos ypatingajame archyve, buvo jo direktorius. Šiame archyve saugomi buvusio sovietų saugumo KGB dokumentai.
Krašto apsaugos ministras istorikas konservatorius Arvydas Anušauskas kandidatą apibūdino kaip asmenį, tikrai neabejingą Lietuvos istorijai. Anot jo, A. Bubnys su keliais kolegomis gelbėjo KGB archyvą, perkėlė iš kenksmingos aplinkos, tvarkė jį.
Tuo metu prieš šią kandidatūrą kalbėję Seimo opozicijos atstovai akcentavo, kad A. Bubnys iš Ypatingojo archyvo direktoriaus pareigų buvo atleistas esą dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvo. „Valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad nemoralu siūlyti tokią kandidatūrą.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas stebėjosi, kaip galima direktoriumi skirti asmenį, kuris prisidėjo, kad būtų atleistas ankstesnis Genocido centro vadovas.
„Šio kandidato dalykinės ir vadybinės savybės kelia daug klausimų, nėra aiškumo, kokia kryptimi bus nukreipta centro veikla“, – teigė jis.
„Šis paskyrimas tikrai įeis į šio Seimo liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją“, – pareiškė M. Puidokas.
Šis paskyrimas tikrai įeis į šio Seimo liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl istoriko A. Bubnio skyrimo LGGRTC vadovu.
Jo kandidatūrą į šias pareigas pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vietoj prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Jis Genocido centrui vadovavo kiek ilgiau nei pusmetį ir buvo atleistas, nes nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre sumenkino įstaigos dalykinę reputaciją.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC vadovaujant A. Jakubauskui.
Istorikas A. Bubnys centre dirba nuo 2009 metų.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
-
Seimas balsuos, ar skirti A. Bubnį Genocido centro vadovu 11
Jo kandidatūrą į šias pareigas teikia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vietoje prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Balsavimas dėl paskyrimo vyks slapta.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
Kandidatas vadovauti LGGRTC taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.
Kai kurie opozicijos politikai kritikuoja Bubnio kandidatūrą jį kaltindami dalyvavus procese atleidžiant buvusį centro vadovą A. Jakubauską.
Opozicijos atstovai dėl A. Bubnio skeptiški
Didžiausios Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovai skeptiškai vertina istoriko A. Bubnio kandidatūrą vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jį teikianti Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi sklandaus balsavimo.
„Lūkestis toks, kad kandidatas bus patvirtintas. Dėl asmeninių balsavimų visada nuomonės skiriasi, bet, sakyčiau, kad pono A. Bubnio kandidatūra sulaukė pakankamai didelio palaikymo, tikiuosi, kad bus sklandžiai patvirtinta“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad didžioji dalis frakcijos narių nepalaikys kandidatūros.
„Vakar turėjome susitikimą su kandidatu, šiek tiek nuvylė, kad konkrečių atsakymų negavome, vis tik didžioji dalis frakcijos nepalaikys šios kandidatūros“, – žurnalistams sakė A. Norkienė.
Vakar turėjome susitikimą su kandidatu, šiek tiek nuvylė, kad konkrečių atsakymų negavome, vis tik didžioji dalis frakcijos nepalaikys šios kandidatūros.
Anot jos, frakcijos nariams „kliūna jo kaip vadybininko trūkumai“ ir dalis frakcijos A. Bubnio nemato kaip centro vadovo, nevertinant jo kaip mokslininko kompetencijos.
Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos atstovas Saulius Skvernelis sakė abejojantis, ar A. Bubnys bus tas vadovas, kuris gali suvienyti konfliktuojančias puses.
„Žmogus, kuris dalyvavo pačiam procese, šitam konflikte, nemanau, kad jis bus vienijanti figūra tapęs naujuoju vadovu ir susidoros su iššūkiais, kurie keliami šitoj sudėtingoj situacijoj. Protingiausias sprendimas būtų, jei būtų pasiūlytas žmogus, kuris turėtų abiejų nesutariančių pusių pasitikėjimą“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl istoriko A. Bubnio skyrimo LGGRTC vadovu. Jo kandidatūrą į šias pareigas pateikė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vietoje prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Balsavimas dėl paskyrimo vyks slapta.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
Kandidatas vadovauti LGGRTC taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.
Kai kurie opozicijos politikai kritikuoja Bubnio kandidatūrą jį kaltindami dalyvavus procese atleidžiant buvusį centro vadovą A. Jakubauską.
A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC. Seime sudaryta komisija situacijai centre tirti pasiūlė tuometinį generalinį direktorių A. Jakubauską atleisti.
Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį A. Jakubauską.
Situaciją centre tyrusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad direktoriui nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
A. Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
-
Seimo pirmininkė prezidentui pristato kandidatą į Genocido centro vadovus 6
Apie tai BNS informavo šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.
Naujienų portalas delfi.lt šią savaitę pranešė, kad į Genocido centro vadovus gali būti siūlomas šio centro Tyrimo departamento direktoriaus Arūno Bubnio kandidatūra.
Pats A. Bubnys BNS sakė nenorintis komentuoti informacijos, kol centro vadovo kandidatūra oficialiai nėra patvirtinta.
V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad artimiausiu metu ketina registruoti kandidatą vadovauti Genocido centrui, bet kol kas kandidatūros neįvardijo.
Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.
Situaciją centre tyrusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad direktoriui nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
A. Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
Oficialu: siūlo A. Bubnį
V. Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Jis šiuo metu dirba LGGRTC ir užima Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.
Komentuodama savo sprendimą, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo tikinti, kad, Seimui pritarus, A. Bubnys turėtų suvienyti krizę kelis pastaruosius mėnesius patiriančio Genocido tyrimo centro darbuotojus.
„Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime, manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas“, – išplatintame pranešime teigė parlamento vadovė.
A. Bubnys siektų į centrą grąžinti M. Jurkutę
ELTA antradienį skelbė išsiaiškinusi, kas yra pirmininkės kandidatas į Genocido tyrimo centro direktorius. Nuo 2009 m. vienam iš Genocido tyrimo centro departamentų vadovaujantis istorikas A. Bubnys naujienų agentūrai ELTA sakė, kad jei parlamento pirmininkė Seimui pateiktų jo kandidatūrą, o šis jai pritartų, pati pirmoji užduotis, kurios jis imtųsi, būtų susiskaldžiusio centro kolektyvo stabilizavimas. A. Bubnys taip pat neatmeta galimybės, kad tapęs generaliniu LGGRTC vadovu į darbą kviestų grįžti buvusio centro direktoriaus A. Jakubausko sprendimu atleistą istorikę M. Jurkutę.
„Jeigu tapčiau direktoriumi, tai aš tikrai siūlysiu jai grįžti į centrą. O į kokias pareigas, sunku dar kalbėti. Bet aš norėčiau, kad ji grįžtų į centrą, nes ją laikau rimta kvalifikuota istorike, kuri gali duoti naudos“, – Eltai teigė jis ir pažymėjo, kad būtent šios istorikės atleidimas paaštrino LGGRTC jau kuris laikas brendusį konfliktą.
„Konflikto pradžia galima laikyti pirmąjį įspėjimą daktarei Mingailei Jurkutei už vadovybės veiksmų kritiką. Aš galvoju, kad jei būtų buvusi gera valia iš vadovo pusės, ypač kai jis yra galios pozicijoje, tai, manau, tą nesutarimą buvo galima sureguliuoti susėdus prie stalo. Tačiau vietoje to situacija buvo dar labiau užaštrinta – ji buvo atleista iš darbo, o konfliktas dar labiau įsiliepsnojo“, – teigė istorikas.
Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje. 1994 m. jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“ 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.
-
A. Jakubauskas: valdantieji yra išsakę lūkesčius pasmerkti dalį rezistentų 17
„Lietuvoje keičiasi politinė kultūra. Atėjo laikas telkti žmones į Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, užkirsti kelią globalistų idėjoms ir įtakai, kitaip mes prarasime valstybę ir tautą“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino A. Jakubauskas.
Jis pažymi, kad Lietuvai pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, kuri, jo nuomone, tinkamai kovoja už savo vertybes.
„Jeigu bus toks poreikis, aš esu pasirengęs būti vienas iš naujojo Lietuvos sąjūdžio telkėjų. Galiu pasakyti, kad toks pavyzdys būtų Lenkijos Respublika, kuri sugeba kovoti už savo vertybes“,– teigė iš LGGRTC vadovo pareigų atleistas A. Jakubauskas.
Pasak buvusio LGGRTC direktoriaus, tikroji jo atleidimo priežastis yra pasipriešinimas neva keliamam politikų spaudimui pasmerkti Lietuvos rezistentus, Birželio sukilimo dalyvius ar Lietuvos aktyvistų frontą.
Atėjo laikas telkti žmones į Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, užkirsti kelią globalistų idėjoms ir įtakai, kitaip mes prarasime valstybę ir tautą.
„Tapau taikiniu dėl to, kad atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui be mokslinių įrodymų, iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius“, – sakė A. Jakubauskas, pridurdamas, kad lūkesčius pasmerkti dalį rezistentų, jau yra išsakę ir valdantieji politikai.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje tiek apžvalgininkai, tiek valdantieji politikai nedviprasmiškai išsakė lūkesčius, kad pašalinus mane ir vykdant tolesnius pokyčius Centre, reikėtų pereiti prie dalies rezistentų statuso, titulų ir įamžinimų panaikinimo“,– teigė jis.
ELTA primena, Seimas ketvirtadienį slaptu balsavimu iš pareigų atleido LGGRTC direktorių A. Jakubauską. 79 Seimo nariai balsavo už atleidimą, 4 – prieš, vienas biuletenis buvo sugadintas. Tam, kad A. Jakubauskas būtų atleistas, reikėjo bent 71 balso.
Šio centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės veiksmų. Kreipimesi teigta, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas, kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymėta, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.
Darbuotojai taip pat pareiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko, ir jau iš pareigų pasitraukusio vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis pranešė pasitraukiąs iš einamų pareigų.
Pastaruoju metu įtampas pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę dr. Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, tačiau už neteisingos informacijos sklaidą.
-
Atleidžiamas Genocido centro vadovas: patekau tarp politinių girnų
Ketvirtadienį parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo valdybos siūlymą atleisti A. Jakubauską iš pareigų, nes šiam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo.
Kreipdamasis į parlamentarus A. Jakubauskas sakė, kad jis nėra kaltinamas, kad vadovaudamas Genocido centrui būtų padaręs kokį nors administracinės teisės nusižengimą ar tarnybinį pažeidimą.
„Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl stoviu čia, yra bandytos pradėti centre vykdyti reformos, pradėti daryti tas reformas mane įpareigojo buvusio Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados“, – sakė A. Jakubauskas.
„Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų“, – teigė jis.
A. Jakubauskas sakė, kad prieš trejus metus LGGRTC paskelbus KGB agentų registracijos žurnalą su kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio pavardėmis, Seimo valdyba sudarė darbo grupę ištirti centro darbą.
Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų.
Pasak A. Jakubausko, pernai vasarą pradėjęs vadovauti LGGRTC jis ėmėsi įgyvendinti šios darbo grupės išvadas ir taisyti nurodytus trūkumus. Direktorius tvirtino sugriežtinęs viešinimo taisykles, pradėta kalbėti, kaip gerinti tyrimų kokybę ir pan.
„Tai sukėlė šeštadalio darbuotojų nepasitenkinimą“, – sakė A. Jakubauskas.
Didelė kaita, mažos algos
Jis tvirtino, kad pradėjęs dirbti ir susipažinęs su padėtimi centre, likęs priblokštas padėtimi ten. Anot direktoriaus, vienas įstaigos darbuotojas ją apibūdino kaip apimtą gangrenos.
„Seimo nariai, įsiklausykite – 543 centro darbuotojai išėjo iš centro per 24 metus, vadinasi, kasmet vidutiniškai darbuotojų palikdavo 16 darbuotojų. Tokia darbuotojų kaita būtų normali, kai įstaigoje dirba 500 ar 1000 žmonių, o ne 142“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Jakubauskas.
Jo duomenimis, Genocido centras mažiausiai finansuojamas tarp 23 Seimui pavaldžių institucijų.
„Centro darbuotojų atlyginimai daug metų tik nežymiai viršijo minimumą. 2015 metais vidutinis darbuotojų atlyginimas buvo plius minus 370 eurų“, – tvirtino A. Jakubauskas.
Jis priminė, kad LGGRTC darbuotojai anksčiau ne kartą kreipėsi į Seimą dėl prastos finansinės būklės, tačiau nė karto nereaguota.
A. Jakubausko teigimu, tuomet tokiu būdu siekta numarinti centrą.
Įžvelgia norus suvesti sąskaitas
Dabar jam mestus kaltinimus įstaigos vadovas vadino susidorojimu.
Genocido centro vadovas atmetė kaltinimus dėl mobingo. A. Jakubauskas tvirtino, kad dirbdamas dėstytoju niekada nėra pakėlęs balso ir panaudojęs kreipinio „tu“.
„Mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai“, – teigė centro vadovas.
Jis sakė, kad siekiant normalizuoti mikroklimatą įstaigoje žadama kviesti mediatorių.
A. Jakubauskas taip pat teigė, kad permainos LGGRTC būtinos, nes galiojančios tvarkos – ydingos.
Mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai.
Jo duomenimis, istorikų parengtos pažymos teikiamos teisiai centro direktoriui apeinant skyriaus ir departamento vadovus.
„Generalinis direktorius negali būti visų galų meistras ir kaišyti skyles“, – teigė Genocido centro vadovas.
Jis pasakojo asmeniškai sustabdęs kelias darbuotojų klaidas, kurios būtų sukėlusios rezonansą visuomenėje.
„Pats asmeniškai sustabdžiau dvi kliurkas, kurios būtų labai negarbingos – viena apie žydų gelbėtoją, kita apie sušaudytus žmones, kurie neatėjo balsuoti į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir buvo primestas šešėlis partizanams“, – sakė A. Jakubauskas.
Jis pasakojo taip pat neleidęs paversti žinomo gamtininko Tado Ivanausko KGB bendradarbiu.
„Kažkodėl pažymą apie Tadą Ivanauską patikėta parašyti ne iškiliam istorikui, o buvusiai žurnalistei Daivai Vilkelytei. Ji parašė ne pažymą, o 52 puslapių žurnalistinį tyrimą ir bandė prakišti, kad tą tyrimą direktorius pasirašytų. Aš pažiūrėjęs, kad tai nėra pažyma, o kad tai yra citatos iš įvairių sovietmečio laikraščių, pasiūliau padaryti dviejų-trijų puslapių koncentratą. Garbioji žurnalistė baisiai užpyko ir pasakė, kad spaudžiame ir darome mobingą“, – tvirtino A. Jakubauskas.
Jis sakė, kad pasitaiko, jog LGGRTC bandoma pasinaudoti suvedant asmenines sąskaitas.
„Tokie paklausimai net neturėtų būti priimami, kada bandoma apdergti kažkurio žmogaus vardą“, – teigė A. Jakubauskas.
Konfliktą ne sprendžia, o gilina
Teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė konstatavo, jog A. Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.
„Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – sakė ji.
Parlamento vadovė priminė, kad kovo 12 dieną iš pareigų atleista istorikė Mingailė Jurkutė. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, darbo ji neteko iš esmės dėl pareikštos nuomonės apie centro vadovybę.
„Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė Seimo pirmininkė.
„Pastaruoju metu centro vadovybei ne tik nepavyko šios situacijos išspręsti, bet ji dar labiau paaštrėjo. Centro vadovui Adui Jakubauskui nepavyko išspręsti iškilusių problemų konstruktyviai, pasirinktas veikimo būdas tik padidino įtampą ir susipriešinimą jo vadovaujamame centre“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Dėl vadovo veiksmų ir įtampos įstaigoje į Seimą metų pradžioje kreipėsi 17 Genocido centro darbuotojų.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad po Genocido centro direktoriaus interviu Krymo totorių televizijai ATR šis pareigūnas vargiai galėtų likti vadovauti Europos Sąjungos valstybės narės institucijai.
Praėjusią savaitę interviu Krymo totorių televizijai A. Jakubauskas tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ grupių spaudimu. Jis taip pat sakė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.
Vėliau Lietuvos žiniasklaidai jis sakė apgailestaujantis dėl išsakytų teiginių ir teigė taip kalbėjęs dėl nuovargio.
Kai kurios organizacijos, signatarai, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai ragina neskubėti atleisti centro vadovo.
Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.
A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas pernai vasarą.
Šis centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
-
Prie Seimo – vėl mitingas: reikalauja nutraukti A. Jakubausko persekiojimą 5
Ketvirtadienį Seime slaptu balsavimu bus sprendžiama dėl Genocido centro vadovo A. Jakubausko atleidimo. Tam bus reikalingas bent 71 parlamentaro balsas.
Vienas iš mitingo iniciatorių Vytautas Sinica mano, kad šiuo metu Genocido centras yra spaudžiamas rašyti neigiamas išvadas apie rezistencijos dalyvius. Tačiau, pasak mitingo iniciatoriaus, A. Jakubauskas tokiam liberalių politikų spaudimui nesutiko pasiduoti ir todėl jį siekiama pašalinti iš LGGRTC vadovo posto.
„Šis direktorius yra labai aiškiai pasakęs, kad jis tokiam politiniam spaudimui nuolaidų nedarys ir rezistentų nepasmerkinės. Dėl to jiems Jakubauskas yra netinkamas. Tuo pačiu yra aišku, kad jeigu jį reikia pašalinti, tai bet koks naujas šito Seimo valdančiosios daugumos paskirtas direktorius bus tas, kuris nuolaidžiaus šiam spaudimui“,– mitinge tvirtino V. Sinica.
Jis pabrėžia, kad A. Jakubausko kritikai nėra pateikę jokių konkrečių įrodymų, kad vadovas spaustų Centro tyrėjus rašyti neobjektyvias ar šališkas tyrimų išvadas.
„Daug kartojo Mingailė Jurkutė ir keli kiti istorikai, kad Adas Jakubauskas nori diktuoti istorikams, ką ir kaip rašyti, bet jie niekada negali pateikti nė vieno konkretaus pavyzdžio“,– teigė V. Sinica.
Valdančiųjų lyderiai vertina skeptiškai
Seimui ketvirtadienį ruošiantis balsuoti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus Ado Jakubausko atleidimo iš pareigų, valdančiųjų lyderiai sako kritiškai vertiną ne tik iš posto verčiamo direktoriaus darbą, bet ir šalia parlamento surengtą mitingą, skirtą jam palaikyti.
Konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad A. Jakubauską palaikanti akcija yra perteklinė priemonė.
„Tokios priemonės yra perdėtos ir nereikalingos. Nei darbui tai tinka, nei sveikatai. Aš tiesiog apeliuoju į protestuojančių protą santūriau reikšti savo poziciją, kurią visi mes girdėjome“, – Seime žurnalistams sakė politikė.
Tokios priemonės yra perdėtos ir nereikalingos. Nei darbui tai tinka, nei sveikatai.
Pasak jos, tenka tik apgailestauti, kad A. Jakubausko likimo poste klausimas buvo susietas su Genocido tyrimo centro išlikimo klausimu.
„Tenka tik dar kartą išreikšti nusistebėjimą ir apgailestavimą, kad vieno žmogaus klausimas ir jo aplinkos Centre klausimas tampa taip užaštrintas ir keliamas tarsi tai yra Centro išlikimo ir istorinės atminties politikos išlikimo klausimas. Taip nėra, žmogus tiesiog nesusitvarko su savo pareigomis“, – teigė ji.
Savo ruožtu parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad, ko gero, surengtas mitingas labiau skirtas vidiniam A. Jakubauską remiančių asmenų ratui.
„Protestas, matyt, nėra tam skirtas, kad įtikintų turinčius kitą nuomonę, o yra skirtas tam, kad pastiprintų ryžtą savo šalininkų“, – Seime žurnalistams sakė politikė ir pažymėjo, kad, jos nuomone, būtent A. Jakubauskas yra viena iš pagrindinių LGGRTC ištikusios krizės priežastis.
„Apmaudi situacija, kai pasitikėjimas institucija yra susvyravęs daugiausia dėl jos vadovo veiksmų. Jau ne kartą esu minėjęs, kad tiek Seimo valdybos sudaryta darbo grupė išsamiai gilinosi į situaciją, bendravo su visomis konflikto pusėmis ir pateikė išvadą, kad nebemato galimybių, kaip vadovaujant šiam vadovui būtų galima užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ketvirtadienį šalia parlamento įvyko A. Jakubauską palaikantis mitingas. Kaip teigia iniciatoriai, mitingo metu reikalaujama nutraukti A. Jakubausko persekiojimą ir balsuoti už jo teisę toliau dirbti Centro direktoriumi.