„Sprendimas (dėl Vidurio Europos universiteto) priimtas per vėlai“, – sakoma G. Soroso pareiškime.

„Mes nebegalime sugrįžti į Vengriją, nes dauguma ten galiojančių įstatymų neatitinka akademinei laisvei keliamų reikalavimų“, – nurodoma jame.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad įstatymas dėl užsienio finansuojamų universitetų, kuriuo pasinaudodama Vengrija uždarė CEU, yra nesuderinamas su Bendrijos teise.

„Vengrijos nustatytos sąlygos užsienio aukštojo mokslo institucijoms veikti jos teritorijoje yra nesuderinamos su ES teise“, – nurodė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Vengrijoje gimusio JAV finansininko ir filantropo G. Soroso 1991-aisiais Budapešte įkurtas CEU pernai buvo priverstas perkelti didžiąją dali savo veiklos į Vieną. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgos ir įnirtingos teisinės kovos, Vengrijos premjero Viktoro Orbano pradėtos 2017 metais.

Vengrijos aukštojo mokslo įstatymas taikomas visoms aukštojo mokslo institucijoms, bet daugelio yra laikomas V. Orbano surengtu CEU puolimu.

G. Sorosas, kuris iš CEU valdybos pirmininko posto pasitraukė 2007 metais, taip pat remia pilietinę visuomenę ir demokratijai palankias iniciatyvas, kritiškai vertinančias V. Orbano konservatyvią ir vis autoritariškesnę vyriausybę.

Europos Komisija dėl šio įstatymo patraukė Vengriją į ETT. Antradienį paskelbtoje Teismo nutartyje sakoma, kad Vengrija negerbė savo įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) bei pažeidė ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Konkrečiai Budapeštui nederėjo diskriminuoti tokių aukštųjų mokyklų kaip CEU reikalaujant, kad jos organizuotų tokio paties lygio kaip Vengrijoje mokymo programas savo kilmės šalyse – šiuo atveju JAV.

Minimu įstatymu Budapeštas taip pat susiejo užsienio universitetų veiklą Vengrijoje su dvišaliais valstybių susitarimais.

„Ši reikalavimas taip pat prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, susijusioms su akademine laisve“, – sakoma ETT nutartyje.

„Vengrijos nustatytos sąlygos užsienio aukštojo mokslo institucijoms veikti jos teritorijoje yra nesuderinamos su ES teise“, – nurodė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Vengrijoje gimusio JAV finansininko ir filantropo G. Soroso 1991-aisiais Budapešte įkurtas Vidurio Europos universitetas (CEU) pernai buvo priverstas perkelti didžiąją dali savo veiklos į Vieną. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgos ir įnirtingos teisinės kovos, Vengrijos premjero Viktoro Orbano pradėtos 2017 metais.

Vengrijos aukštojo mokslo įstatymas taikomas visoms aukštojo mokslo institucijoms, bet daugelio yra laikomas V. Orbano surengtu CEU puolimu.

G. Sorosas, kuris iš CEU valdybos pirmininko posto pasitraukė 2007 metais, taip pat remia pilietinę visuomenę ir demokratijai palankias iniciatyvas, kritiškai vertinančias V. Orbano konservatyvią ir vis autoritariškesnę vyriausybę.

Europos Komisija dėl šio įstatymo patraukė Vengriją į ETT. Antradienį paskelbtoje Teismo nutartyje sakoma, kad Vengrija negerbė savo įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) bei pažeidė ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Konkrečiai Budapeštui nederėjo diskriminuoti tokių aukštųjų mokyklų kaip CEU reikalaujant, kad jos organizuotų tokio paties lygio kaip Vengrijoje mokymo programas savo kilmės šalyse – šiuo atveju JAV.

Minimu įstatymu Budapeštas taip pat susiejo užsienio universitetų veiklą Vengrijoje su dvišaliais valstybių susitarimais.

Šios gairės buvo pristatytos tebetvyrant sumaiščiai dėl Britanijos ateities santykių su Bendrija.

Kampanija „Best for Britain“ (Geriausia Britanijai) nurodė, jog bando surinkti 70 parlamentarų paramą, kad debatai dėl „Brexit“ pasiektų parlamentą ir įstatymų leidėjai rudenį sušauktų referendumą, turintį įvykti kovą.

„Žmonių balsavimas“ būtų surengtas prieš 2019-ųjų kovo 29-ąją, kai Britanija turėtų palikti ES. Kampanijos atstovai siūlo, kad prieš balsavimą kurį laiką turėtų vykti „nacionalinis pokalbis“ šia tema.

„Daugiau jokios politikos „iš viršaus žemyn“. Daugiau jokio melo. Jokių pasiteisinimų“, – pareiškė kampanijos vadovė Eloise Todd (Iloiza Tod).

„Tai turi būti tikrų paprastų žmonių pastangos, kad per sąžiningas ir atviras kampanijas būtų nustatyti abiejų kelių mūsų šaliai privalumai ir trūkumai“, – pridūrė ji.

Finansininkas ir filantropas G. Sorosas „Best for Britain“ skyrė 400 tūkst. svarų (456 tūkst. eurų), o laikraščio „The Mail on Sunday“ vedamajame jis parašė, kad yra „tikras anglofilas“, laikantis „Brexit“ tragiška klaida“.

Euroskeptiškai nusiteikusi spauda kaltino jį bandant įvykdyti sabotažą per 2016-ųjų birželio referendumą, kuriame 52 proc. britų nusprendė, kad jų šalis turi trauktis iš ES.

Praėjusį mėnesį leidinys „Daily Mail“ pirmajame puslapyje išspausdino straipsnį apie „Best for Britain“ sumanymą su antrašte „Paviešintas planas suardyti „Brexit“.

Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) atstovė penktadienį pareiškė, kad „antro referendumo nebus“.

Penktadienį paskelbtose vaizdo žinutėse G. Sorosas sakė, kad jei ministras pirmininkas išvarys iš Vengrijos Vidurio Europos universitetą, šis veiks užsienyje, ir vėl bus sugrąžintas į šalį, kai valdžioje nebeliks V. Orbano.

9-ame dešimtmetyje V. Orbanas, būdamas jaunas Vengrijos demokratinio judėjimo lyderis prieš žlungant komunistiniam režimui, kurį laiką pats studijavo Oksforde pagal G. Soroso stipendiją.

„Mūsų ryšiai pašlijo, nes jis tapo blogas – jis smarkiai pasikeitė“, – sakoma 87 metų G. Soroso vaizdo pranešime, paskelbtame jo įkurto Atviros visuomenės fondo (OSF) valdomame tinklalapyje.

„Anuomet jis buvo vienas iš lyderių, padėjusių kurti demokratiją. Tačiau jis pasikeitė ir transformavo demokratiją į antidemokratinį režimą“, – sakė G. Sorosas.

Pasak filantropo, V. Orbanas sukūrė „mafijos režimą“, kurio „lyderiai naudojasi savo padėtimi, kad išliktų valdžioje ir lobtų“.

„Dėl dabartinės sistemos žmonės patiria didesnę priespaudą negu per Rusijos okupaciją“, – pabrėžė G. Sorosas ir pridūrė, kad komunizmo laikais žmonėms informacijos gauti būdavo lengviau.

9-ame dešimtmetyje G. Sorosas siųsdavo Vengrijos pilietinių teisių grupėms kopijuoklių, kad žmonėms būtų lengviau gauti informacijos.

Praeitą savaitę G. Sorosas paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį „melą“, skleidžiamą per jau kelis mėnesius Budapešto vyriausybės vykdomą kampaniją, nukreiptą prieš šio filantropo esą pernelyg palankią poziciją imigrantų atžvilgiu.

Prieš migraciją ir musulmonus nusiteikęs V. Orbanas tvirtina, kad G. Sorosas nori užtvindyti Europą migrantais. Amerikiečių milijardierius pasisako už migraciją, tačiau teigia, kad nė viena šalis negali būti priversta priimti migrantus.

Per valstybinį radiją premjeras sakė, jog artėjant balandį vyksiantiems Vengrijos parlamento rinkimams, filantropo finansuojamos nevyriausybinės organizacijos ruošiasi veikti kaip politinės partijos, siekdamos padėti susilpninti ar nuversti prieš migrantus nusiteikusią jo vyriausybę.

Kas gi tai yra? Ar tai įmonė? O gal pastatas, kuriame viso pasaulio masonai švaisto pavogtas darbininkų klasės lėšas prostitutėms ir narkotikams? Ne, Wall Streetas, kaip liudija pats pavadinimas, yra gatvė, tačiau būtent joje plaka viso pasaulio ir JAV ekonomikos širdis, varinėjanti pinigų kraują po visą globalų organizmą.

Ji įsikūrusi Niujorke, žemutiniame Manhatane, ir driekiasi nuo Brodvėjaus iki Pietų gatvės. Būtent čia ilgą laiką buvo įsikūrę daugybė žymiausių investicinių ir komercinių pasaulio bankų (pvz., "Goldman Sachs"). Būtent šioje vietoje veikia didžiausia pasaulyje Niujorko vertybinių popierių birža (New York Stock Exchange, NYSE) bei keletas smulkesnių, bet ne mažiau įtakingų biržų (NASDAQ), jau nekalbant apie draudimo firmas.

Finansinė veikla šioje Niujorko dalyje tokia pat sena, kaip ir pats miestas. Manoma, jog gatvės pavadinimas perimtas iš olandų kolonistų, mat jie dabartinę Wall Streeto vietovę vadino "de Walstraat". Būtent olandai 1626 m. įkūrė dabartinį Niujorką ir pavadino šią gyvenvietę Naujuoju Amsterdamu.

Manoma, jog dabartinio Wall Streeto vietoje stovėjo medinė siena, skirta apsisaugoti nuo indėnų, piratų ir britų. Ji nelabai padėjo, mat pastarieji 1664 m. užgrobė miestą ir pervardijo jį Naujuoju Jorku (New Yorke).

Dar XVII a. pabaigoje Wall Streetas ėmė mistiškai traukti įvairiausius asmenis, parduodančius bei perkančius akcijas ir obligacijas, taip pat čia buvo įsikūręs ir specifinis turgus, kuriame vergų savininkai "išnuomodavo" savo nuosavybę nuo dienos iki savaitės. 1711 m. Niujorko miesto bendruomenių taryba Wall Streeto teritorijoje įkūrė oficialų vergų turgų, leidžiantį išsinuomoti arba pirkti laisvę praradusius negrus bei indėnus. Miestas ėmė pragyventi iš prekybos žmonėmis, mat nuo kiekvienos parduotos galvos buvo imami mokesčiai.

XIX a. pabaigoje šioje vietovėje augo toks vakarinio platano medis (lot. platanus occidentalis), prie kurio rinkdavosi įvairūs prekeiviai ir spekuliantai, vykdantys vertybinių popierių sandėrius. 1792 m. šie "Wall Streeto vilkų" protėviai susivienijo ir įteisino savo veiklą, vadintą Vakarinio platano sutartimi, kurioje buvo skelbiama: "Mes, vertybinių popierių viešųjų pardavimų brokeriai, pasirašydami iškilmingai pasižadame ir įsipareigojame vieni kitiems, kad nuo šios dienos nepirksime ir neparduosime jokios akcijos už mažesnį nei ketvirtis procento komisinį atlygį, atsižvelgdami į rinkos kainą, be to, pažadame derybų metu teikti pirmenybę vieni kitiems."

Taip gimė jau minėta vertybinių popierių birža (NYSE). Taip pat simboliška, jog 1789 m. būtent Wall Streete inauguruotas pirmasis JAV prezidentas George‘as Washingtonas (1732–1799). Per visą savo egzistavimo laikotarpį Wall Streetas sugebėjo tapti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio finansiniu centru, sutraukiančiu kone visus globalios ekonomikos pinigus.

Ne paslaptis, kad Wall Streetas išgyveno daugybę ekonominių kataklizmų, ne kartą juos prognozavo bei pats buvo jų priežastis arba židinys, sutelkęs aplink save būsimų neramumų priežastis. To pasekmė – daugelio žmonių vaizduotėje kostiumus vilkintys, skaičių pasaulyje gyvenantys bankų klerkai įgijo godžių ir amoralių, už kelis dolerius ir savo motiną galinčių parduoti šunsnukių reputaciją.

Tokiam požiūriui įtakos turėjo ne tik 2008 m. finansų krachas ir jo sukeltos bėdos, bet ir kinematografija bei ta tema parašytos knygos. Iš filmų galima paminėti Oliverio Stone‘o "Wall Streetą" ("Wall Street", 1987), atnešusį "Oskarą" Michaelui Douglasui (1944), bei Martino Scorsese "Wall Streeto vilką" ("The Wolf of Wall Street", 2013). Iš knygų – Tomo Wolfe‘o romaną "Tuštybių laužas" ("The Bonfire of Vanities", 1987), Breto Eastono Elliso kūrinį "Amerikos psichopatas" ("American Psycho", 1991) ir žurnalisto Michaelo Lewiso autobiografiją "Melagių pokeris" ("Liar‘s Poker", 1989).

Ir nors visame šiame įvaizdyje yra tiesos grūdas, būtina suvokti, kokį svarbų vaidmenį ekonomikai turi taip nekenčiami "kapitalizmo apologetai".

Visų pirma, būtent Wall Streete atliekamos operacijos leidžia užauginti kapitalą pradedančioms smulkioms įmonėms. Bankininkai parduoda potencialių ir dar tik daigus iškalusių įmonių akcijas, tokiu būdu suvesdami verslo projektus su finansuotojais, be kurių projektai augtų lėčiau arba apskritai žlugtų (prekyba akcijomis – tik vienas iš kelių būdų).

Galutinis rezultatas – verslo projektai sukuria darbo vietas ir skatina žmonijos civilizacijos technologinę pažangą. Antra, Wall Streeto veikla judina skolinimosi rinką, mat pinigus, kuriuos pasiimate paskolos arba kredito kortelės pavidalu, reikia iš kažkur gauti. Dalis paskolos teikiama indėlininkų pinigais, tačiau be investuotojų skolinimosi paslaugos būtų itin brangios ir nepasiekiamos daugeliui interesantų.

Finansininkai turi savų metodų, kaip sugundyti klientus, kurie jums paskolintų (sekiuritizacija). Trečia, daugelis įmonių perka Wall Streeto išminčių žinias ir patirtį vykdydami verslo operacijas (pvz., įmonių susijungimas). Taip pat svarbu paminėti išvestinių finansinių priemonių sukūrimą, rinkų formavimą ir likvidumo užtikrinimą, investicijų valdymą bei daugybę kitų procesų, be kurių šiuolaikinio pasaulio vystymasis ne tik sulėtėtų, bet ir apskritai liautųsi. Nors į verslo atstovus, kaip ir į politikus visame pasaulyje, vis dar priimta žvelgti tarsi į potencialius vagis bei engėjus, svarbu suvokti, kokią įtaką šios grupės savo vykdoma veikla turi mūsų gyvenimui bei kaip svarbu mums visiems bendradarbiauti žmonijos tobulėjimo labui.

D. Trumpo inauguracijos išvakarėse G. Sorošas pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas „rengiasi prekybos karui“, kuris padarys „didžiulį poveikį Europoje ir kitose pasaulio dalyse“.

„Būsimasis diktatorius nesitikėjo laimėti (rinkimų), jis buvo nustebęs“, – pareiškė Vengrijoje gimęs finansininkas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume susirinkusiems verslo vadovams ir žurnalistams.

„Asmeniškai esu tikras, kad jo laukia nesėkmė, nes jo idėjos, kuriomis jis vadovaujasi, iš esmės prieštarauja viena kitai“, – pareiškė G. Sorošas ir pridūrė, kad kiekvienas iš D. Trumpo administracijos narių kovoja už skirtingus interesus.

Žiniasklaidoje rašoma, kad G. Sorošas, kuris per rinkimų kampaniją palaikė D. Trumpo varžovę, demokratų kandidatę Hillary Clinton (Hilarę Klinton), dėl augimo akcijų rinkose, kurį paskatino netikėta D. Trumpo pergalė rinkimuose, prarado beveik 1 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau teigiama reakcija finansų rinkose ilgai nesitęs, nes rinkos nemėgsta neapibrėžtumo, pažymėjo G. Sorošas.

T. May neužsibus

Kalbėdamas apie „Brexit“ ir Theresa May (Teresa Mei), milijardierius pareiškė manąs, kad dabartinė Didžiosios Britanijos premjerė valdžioje užsibus neilgai. Anot jo, Didžiosios Britanijos gyventojai nenori pripažinti finansinių pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) pasekmių.

„Mažai tikėtina, kad ministrė pirmininkė May užsibus valdžioje“, – pareiškė jis.

„Žmonės Jungtinėje Karalystėje šiuo metu laikosi neigimo pozicijos. Dabartinė ekonominė padėtis nėra tokia prasta kaip buvo prognozuota ir jie gyvena viltimi. Tačiau pingant valiutai ir didėjant infliacijai, gyvenimo lygis ims mažėti.“

„Tam prireiks šiek tiek laiko, tačiau kai tai nutiks, jie suvoks, kad uždirba mažiau negu anksčiau, nes darbo užmokestis augs lėčiau negu pragyvenimo išlaidos“, – pridūrė G. Sorošas.

Rusijos pareigūnai nurodė šalies bibliotekoms pašalinti žymių britų istorikų Johno Keegano ir Antony Beevoro knygas. Pasak pareigūnų, autorių knygos afišuoja nacizmo suformuotus stereotipus, praneša AFP.

Pasirašytame įsakyme nurodoma „patikrinti knygų prieinamumą bibliotekose“ ir „imtis priemonių, kad jos taptų neprieinamos mokiniams ir mokytojams“.

Abu britų autoriai yra pripažinti istorikai, daugiausiai rašę Antrojo pasaulinio karo tema.

A. Beevoro bestseleriai Rusijoje kritikuojami dėl to, kad daugiausiai nagrinėja Raudonosios armijos vykdytus žiaurumus.

Naujienų agentūrai AFP atsiųstame paaiškinime vietos administracija sako, kad „daugelis Rusijos istorikų mano, jog šie autoriai neteisingai interpretuoja informaciją apie Antrąjį pasaulinį karą, prieštarauja istoriniams šaltiniams ir yra paveikti nacių propagandos.“

Šiemet Rusija ypatingai sustiprino pasipriešinimą vakarietiškoms įtakoms.

Rusijos atstovai teigia, kad J. Keegano ir A. Beevoro knygas šalyje išleido Atviros visuomenės fondas, priklausantis George`ui Sorosui.

Praeitą mėnesį Rusija paskelbė nepageidautinų nevyriausybinių organizacijų sąrašą, tarp kurių atsidūrė ir Atviros visuomenės fondas.

Prorusiškas dienraštis „Izvestia“ G. Soroso fondą apkaltino „sėjant ideologiją po filantropijos ir švietimo šydu.“

Jungtinių Valstijų verslo magnatas milijardierius George'as Sorosas (Džordas Sorosas) yra pasirengęs toliau remti projektus, kuriais siekiama skatinti žmogaus teisių ir demokratijos raidą Rytų Europoje, sako su juo ketvirtadienį Niujorke susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Padėkojome jam už strateginį požiūrį ir paramą Rytų Europos projektams, kurie susiję su demokratija ir žmogaus teisėmis“, - po susitikimo BNS sakė ministras.

„Jam tos vertybės yra svarbios, projektų yra nemažai. Jis turi strateginį matymą, vykdo nuoseklią paramą, yra pasirengęs ir toliau bendradarbiauti, tęsti ilgalaikius projektus, kad paremti žmogaus teisių ir demokratijos raidą Rytų Europoje“, - sakė ministras.

Konkrečių projektų L.Linkevičius nedetalizavo.

Į turtingiausių pasaulio žmonių trisdešimtuką patenkantis G.Sorosas yra žinomas dėl savo filantropinės veiklos, jis vadovauja Atviros visuomenės institutui.

JAV finansininkas George'as Sorosas (Džordžas Sorosas) pirmadienį paskelbė esantis pasiruošęs investuoti 1 mlrd. dolerių Ukrainoje, jeigu Vakarų valstybės pažadės padėti tai į keblią padėtį pakliuvusiai šaliai.

„Ukraina gina ES (Europos Sąjungą) nuo Rusijos agresijos“, o pagalba tos šalies ekonomikai silpnins Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijoje gimęs filantropas nurodė savo straipsnyje, paskelbtame Austrijos verslo dienraštyje „Der Standard“.

Pasak G.Soroso, Ukrainai reikia 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų), kad šalis vėl atsistotų ant kojų. Jis pareiškė esantis pasiruošęs asmeniškai skirti 1 mlrd. dolerių (922 mln. eurų) žemės ūkio ir infrastruktūros projektams.

Ukraina priartėjo prie bankroto, kai šalies ekonomika patyrė trigubą smūgį: karą rytiniame pramonės regione, gilią recesiją ir rekordinį valiutos nuvertėjimą. Tikėtina, kad šalies viešoji skola 2015 metais pasieks 94 proc. bendrojo vidaus produkto.

G.Sorosas sakė, kad jo investicijos „turėtų duoti pelno“, kuris atitektų jo labdaros fondui, o ne jam asmeniškai.

„Vakarai gali padėti Ukrainai, padarydami ją patrauklesnę investuotojams, užtikrindamos jiems draudimą nuo politinės rizikos, – sakė jis. – Tai galėtų atliekama finansuojant su palūkanomis, kurios būtų labai artimos europinėms – kurios yra labai artimos nuliui.“

JAV milijardierius investuotojas George'as Sorosas (Džordžas Sorošas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos krizę.

84 metų veikėjas savo straipsnyje, paskelbtame Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir leidinyje „New York Review of Books“, pažymėjo, kad Europos nenoras suteikti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai gali tapti jos žlugimo priežastimi, taip pat ragino Bendrijos šalis nedelsiant pervesti 20 mlrd. JAV dolerių (54,7 mlrd. litų) tai karo nuniokotai šaliai.

„Pats laikas Europos Sąjungos narėms atsibusti ir elgtis kaip netiesiogiai kariaujančioms šalims“, – rašo finansų išminčius, kurio prognozės dėl krizių, dažnai pasirodydavusios itin tikslios, yra atidžiai analizuojamos.

„Visi prieinami ištekliai turėtų būti pajungti karo pastangoms, net jeigu tai reikštų biudžeto deficitų padidėjimą. Pavojus iškilęs ne viena naujosios Ukrainos, bet ir NATO bei pačios Europos Sąjungos ateičiai“, – pridūrė jis.

„Nesant vieningo pasipriešinimo, nerealu tikėtis, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas liausis brovęsis ne vien Ukrainoje, kai yra iškilusi Europos padalijimo ir Rusijos dominavimo joje perspektyva“, – rašo G.Sorosas.

Europa „nuklydo nuo savo kelio“

G.Sorosas argumentavo, jog po 2008 metų finansų krizės Europos Sąjunga ir euro zona nuklydo nuo savo kelio.

Griežto taupymo priemonės skatina visuomenės nepasitenkinimą ir euroskeptiškųjų partijų išpopuliarėjimą, o Rusija tampa alternatyva, „tam tikra prasme pranašesnę už Europos Sąjungą – lankstesnę ir nuolat pateikiančią staigmenų“.

Pasak G.Soroso, V.Putinas pasinaudojo Europos ir JAV nenoru imtis griežtų veiksmų, kai Maskva aneksavo Krymą ir palaikė separatistinius anklavus rytų Ukrainoje, kuri Rusijos reguliariosios pajėgos kovėsi su Ukrainos armija.

Jis smerkė tiek nenorą suteikti karinę pagalbą Kijevui, tiek sprendimą sustabdyti finansinę pagalbą bent iki svarbių Ukrainos parlamento rinkimų ateinantį sekmadienį.

„Tai sukūrė spaudimą Ukrainos valiutos atsargoms, kurio buvo galima išvengti, taip pat padidino visuotinės finansų krizės toje šalyje mastą“, – rašo milijardierius.

Pasak G.Soroso, V.Putinas tikriausiai pasinaudos derybomis su Kijevu dėl dujų tiekimo sutarties, mėgindamas priversti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką paskirti Kremliui priimtiną premjerą po sekmadienį vyksiančių rinkimų, nors Ukrainos lyderis vargu ar sutiks su tokiu susitarimu.

Be to, G.Sorosas pareiškė įtariantis, kad V.Putinas „gali pasiūlyti galimybę sudaryti svarbų susitarimą, pagal kurį Rusija padėtų Jungtinėms Valstijoms (kovoti) su ISIS“, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), užėmusį dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.

„Dar blogiau, kad (JAV) prezidentas (Barackas) Obama (Barakas Obama) gali sutikti su tokia sutartimi. Tai būtų tragiška klaida, kuri sukeltų toli siekiančių geopolitinių pasekmių“, – pažymėjo G.Sorosas.

Jis perspėjo, kad išsaugoti Ukrainą daug svarbiau negu įveikti IS, nes žlugus Ukrainai pergalinga Rusija keltų daug didesnę grėsmę, o ES taptų „dar labiau susiskaldžiusi ir nevaldoma“.