Išskirtinis eksponatas turėtų sudominti ne tik prisiekusius serialo „Černobylis“ gerbėjus, bet ir elektronikos bei technikos entuziastus, inžinerinių mokslų mėgėjus ar iššūkių nebijančius bei kritinėse situacijose rankų nenuleidžiančius adrenalino fanatikus.

Sostinės širdyje įsikūrusiame muziejuje pristatoma unikali interaktyvi erdvė, kur lankytojai gali išbandyti save elektrinės inžinieriaus rolėje, suvaldant Vilniaus miesto gyvenimą paveikusias avarijas. Atkuriant realius įvykius, simuliatoriuje atskleidžiama intriguojanti ir mažai kam žinoma sostinės istorijos dalis.

„Senasis elektrinės valdymo pultas visuomet buvo vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių muziejaus eksponatų. Atsižvelgdami į savo lankytojų poreikius, sukūrėme Lietuvoje precedentų neturintį technikos įrenginio pristatymą, atkurdami šio eksponato veikimą pagal autentiškas istorines detales, archyvuose atradus sovietmečiu užslaptintus dokumentus, kuriuose aprašoma avarijų eiga.

Tokio tipo eksponatai yra ateities muziejų eksponatai. Gyvename laikais, kai istoriją būtina pateikti per patyrimą, įsitraukimą, interaktyvumą, inovatyvius technologinius sprendimus. Mūsų elektrinės valdymo pulto simuliatorius kaip tik toks ir yra“,– įsitikinęs „Energetikos ir technikos“ muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

Simuliatoriaus pasakojime pateikiamos autentiškos detalės lankytojus supažindina su istorija, padeda suvokti elektrinės reikšmę miestui. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, šis muziejus unikalus tuo, kad įkurtas ne tarp tuščių, beasmenio pastato sienų, bet turtingą istoriją menančioje, autentiškoje elektrinėje.

„Tikiuosi, ši naujiena ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams suteiks puikių emocijų ir nepamirštamų įspūdžių“, – kviesdamas išbandyti unikalų eksponatą, sakė sostinės meras.

Praėjo laikai, kai į muziejus ėjome tik apžiūrėti eksponatų, šiandien ten ieškome patirčių.

Simuliatorius kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus šilumos tinklų inžinieriais ir buvusiais elektrinės darbuotojais, kurie prisidėjo prie projekto ne tik techninėmis žiniomis, bet ir asmeninėmis išgyventomis istorijomis.

„Praėjo laikai, kai į muziejus ėjome tik apžiūrėti eksponatų, šiandien ten ieškome patirčių, norime patys tapti įvairių situacijų, procesų dalyviais. Bandant simuliatorių, teko nelengva užduotis suvaldyti avarinę situaciją Vilniaus mieste. Reikėjo greitai reaguoti ir priiminėti operatyvius sprendimus, nes nedaug trūko, kad būtų nukentėję žmonės.

Džiaugiuosi, jog šis interaktyvus pultas leis kiekvienam atsidurti mano kolegų – Vilniaus šilumos tinklų darbuotojų kailyje, kurie kasdien, ištisą parą, stebėdami valdymo pulto duomenis elektrinėje, daro viską, kad šiluma ir karštas vanduo mus pasiektų, kai mums to tik prireikia“,– savo įspūdžiais ir patirtimi dalijosi didžiausio Lietuvoje centrinės šilumos tiekėjo „AB Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Glaudus bendradarbiavimas su kūrybinių industrijų atstovais leido atrasti sprendimus, padėjusius sudėtingą techninę informaciją pateikti įdomiai ir suprantamai. Ekspertų dėka pultą papildė vizualiniai, garsiniai efektai, įdiegtos papildomos interakcijos.

Unikalus projektas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos, lankytojams padės geriau suprasti ne tik kaip veikia ir kokią funkciją atlieka konkretūs elektrinės prietaisai, bet ir kokią įtaką muziejuje esantys įrenginiai turėjo Vilniaus miesto gyvenimui.

Spalio 24 dieną, 15 val.  muziejus kviečia atvykti į simuliatoriaus pristatymo renginį „Avarinė situacija elektrinėje“. Lankytojų lauks teminė ekskursija „Apsišviesk! Taip veikia elektrinė“, intriguojantys pasakojimai ir darbuotojų pamainos kortelės su užduotimi likviduoti avarinę situaciją elektrinėje žaidžiant pulto simuliatoriumi. Į renginį būtina registracija. Daugiau informacijos:  etm.lt/avarine-situacija-elektrineje.

Šildymo sezonas Vilniuje pradedamas nuo ketvirtadienio, spalio 15 dienos. 

Šių metų šildymo sezoną Vilniuje pradėti tokia kaina, anot Vilniaus šilumos tinklų generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, leidžia kuro kainos mažėjimas.

„Spalį kintamoji kainos dedamoji yra 2,13 cento už kWh ir sudaro daugiau nei du trečdalius visos šildymo kainos. Matome, kad dabar vidutinė kintamoji kainos dalis 43 procentais mažesnė nei buvo prieš 10 metų, o palyginti su prieš penkerius metus buvusia kintama dedamąją, ji mažesnė 39 procentais“, – pranešime cituojamas G. Bakanas.

„Tokiai kainų dinamikai didžiausios įtakos turėjo ne tik kuro kainų mažėjimas, bet ir efektyvesnė įmonės veikla, įmonės įrenginių modernizavimas, šilumos tinklų atnaujinimas ir didesnis šilumos gamybos kiekis biokuru kūrenamų įrenginių“, – aiškina didžiausio Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekėjo direktorius.

Naujasis šildymo sezonas pradedamas atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą – kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už +10°C. Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos, tuomet gyvenamieji namai, komerciniai administraciniai pastatai, vėliausiai – pramonės įmonės.

G. Bakano vizijoje – projektai, kaip išgauti šilumą iš panaudoto ir į Nerį išpilamo vandens, įdiegti naują apskaitos prietaisų sistemą, nepriklausomą nuo „Icor“ grupės įmonių, skaidrinti viešuosius pirkimus bei sugriauti ilgus metus tarpusią praktiką, kai buvo perkama iš vieno tiekėjo, mokant iki kelių kartų brangiau ne rinkoje. 

„Artimiausioje dvejų metų perspektyvoje tokių planų nėra, bet norime, kad įmonė po dvejų su puse metų atitiktų visus „Nasdaq“ standartus“, – sako G. Bakanas, paklaustas, ar esama planų ateityje eiti į vertybinių popierių biržą.

– Kokią matote įmonės ateitį?

– Su iššūkiais, nes šilumos sektorius šiandien, jeigu žiūrėtume per reguliacinę prizmę, yra kaip našlaitis, palyginti su elektros ar dujų sektoriumi. Tai reiškia – mažiausia dėmesio iš reguliatoriaus, tuo metu šis sektorius turėtų turėti daugiausia dėmesio, nes jis labai arti klientų, miestiečių.

– Ką turite galvoje sakydamas, kad jums trūksta dėmesio?

– Pokyčiai šiame sektoriuje vyksta labai greitai. Valstybė turi tikslą sumažinti CO₂ išmetimus, ir čia labai įdomus paradoksas yra – turime pereiti prie biokuro, bet valstybė skatina ir dujų vartojimą. Ir čia strateginis požiūris Lietuvos su dideliu klaustuku – tai vis dėlto mes skatiname atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ar tuo pačiu ir dujų? Visoms šilumos tiekimo įmonėms, čia kalbu ir kaip asociacijos tarybos pirmininkas, labai dideli iššūkiai, nes reguliatorius yra taip mus apribojęs, kad mes neturime iš ko investuoti.

– 17 mln. eurų, man regis, šiemet patvirtintos VŠT investicijos.

– 2019 metais taip, bet mes kalbame apie labai nedidelio kiekio tinklų modernizavimą. Vilnius turi 720 km tinklų, o iš jų modernizuota labai nedaug. Net patvirtintų investicijų atsiperkamumas labai ilgas. Susiduriame su labai įdomia situacija – mes norime plėsti, auginti vartotojų skaičių, per metus, tarkime, apie 30-40 megavatų naujų pajungimų turime, bet paraleliai dirba ir dujininkai, kurie irgi stumia savo vamzdį.

Pas mus dar gajus senas mitas, kad centrinis šildymas yra brangesnis, bet iš tikrųjų taip nėra – mes esame netgi labai konkurencingi rinkoje. Bet čia turi būti globalus visos valstybės požiūris.

Pas mus dar gajus senas mitas, kad centrinis šildymas yra brangesnis, bet iš tikrųjų taip nėra – mes esame netgi labai konkurencingi rinkoje.

– Pakalbėkime apie kainas. 2015 metų gruodį Vilnius, kai jame dirbo „Vilniaus energija“, tarp visų šilumos tiekėjų buvo apie vidurį - beveik 7 centai už kWh (su PVM), šiemet – tik 4,59 cento, tai yra 30 proc. mažiau, ir Vilnius yra ketvirtoje vietoje pagal pigumą tarp visų šilumos tinklų. Kas lėmė, Jūsų manymu, tokį didelį šuolį?

– Tai lėmė ir objektyvūs, ir subjektyvūs veiksniai. Objektyvūs – rinkoje labai krito biokuro kainos dėl kirvarpų Baltarusijoje, kurios pradėjo medžius graužti ir jie nusprendė išsipjauti pažeistus medžius, todėl atsirado labai daug biokuro. Be to, krito dujų kaina, ir jeigu viskas gerai bus su SGD terminalu, ji gali kristi dar iki 39 proc. Tai tokios geros naujienos. Šiandien biokuro kaina ir tai, kad Vilniuje šilumos kaina patenka į top penketuką, ji turbūt žemiausia per 20 metų – tai yra dugnas ir žemiau jau būti negali.

Subjektyvūs veiksniai – ankstesniam VŠT valdytojui buvo visai nesvarbu efektyvumas ir kaip pasiekti, kad vilniečiams kaina būtų mažesnė. Pavyzdžiui, kai dar dirbau valdyboje, radome, kad įmonėje dirbo 747 žmonės, ir mes, nepriklausomi nariai, inicijavome pirmąjį efektyvinimą – sumažinome virš 100 žmonių. Man pradėjus vadovauti, per porą mėnesių dar 5 proc. sumažinome personalą – apie 30 žmonių. Gerokai sumažėjo sąnaudos, kurios irgi patenka į šilumos kainą.

– Ar dabar darbuotojų skaičius yra optimalus?

– Galvojant apie ateitį, strategiją piešiant, reikia galvoti apie papildomas veiklas, kurios yra nereguliuojamos, bet galėtume pagal kompetenciją jas vystyti. Paėmus geriausią europinę praktiką, ypač Šiaurės šalių, ten niekas nekalba tik apie šildymą – ten tu žodžiai vartojami – heating ir cooling, tai mums metas galvoti apie centralizuotus šaldymo sprendimus. Europa yra toli nuėjusi ir mūsų žmonių kompetencija leidžia tai daryti.

Tai susiję ir su klimato kaita, čia labai daug aplinkosaugos sprendimų, jie gali padėti miestams, kai vasaros metu per kondicionierius išmetami dideli šilumos kiekiai. Todėl turime į tolesnį darbuotojų efektyvinimą labai rezervuotai žiūrėti – gal dalį žmonių nukreipti į tas papildomas veiklas.  

– Kai buvo pradėtas kogeneracinės elektrinės statybos projektas, „Lietuvos energija“ skelbė, kad šilumos kaina sumažės 35 proc., palyginti su 2016 metais. Kokia Jūsų vizija, kiek tai galėtų paveikti kainas?

– Reikia turėti vieną dalyką omenyje, kad šilumos tiekimas susijęs ne tik su gamyba, bet ir tinklais. Mes turime būti paruošę ir dujinius katilus, personalą, todėl reikia įvertinti, kad  turėsime labai daug kaštų, susijusių su tinklo priežiūra, balansavimu, netgi kogeneracinės jėgainės paleidimas bus labai didelis iššūkis, nes tinkle atsiras naujas žaidėjas – procesą reikės labai rimtai suvaldyti.

– Per metus šilumos kaina Vilniuje sumažėjo beveik 1 centu, arba 20 proc. Kokia ji bus po metų, kaip modeliuojate?

– Kadangi Baltarusijoje baigėsi nuotykiai su kirvarpom, tai prognozuojame biokuro kainos augimą 9 proc. Kaip bus rinkoje, nežinau. Jeigu tame žaidime įvyks pokytis ir Lietuvos gamintojus numarins, o rinkoje bus tik tie, kurie veža iš Baltarusijos, tai kaina augs. 

– Bet dujos dar gali atpigti.

– Bet dujos yra ta brangioji dalis, vasarą jos visiškai nedalyvauja, žiemos metu jų dedamoji ateityje bus mažesnė. Jeigu kalbame apie visą ūkį – septyni nepriklausomi gamintojai ir VŠT - žiemą, šildymo sezono metu, 30-40 proc. sudaro biokuras. Bet vasarą, kai šildomas tik vanduo, situacija keičiasi kardinaliai ir 90 proc. yra biokuras. Nuo 2021 metų pasileidus Vilniaus kogeneracinę jėgainę, žiemą biokuras realiai sudarys 60-80 proc. 

– Užsiminėte apie planus užsiimti šaldymo veikla. Ar šią viziją dar tik kuriate, ar jau netrukus bus priimami sprendimai? 

– Artimiausioje valdybos sesijoje bus sprendimai priimami, susiję su šaldymu, ir ne tik. Mes ieškome ir kitų sprendimų, iš kur pasiimti šilumą, nenoriu daug ko atskleisti, bet, tarkime, mes svarstome nuo kanalizacijos nusiimti šilumą – esame paskaičiavę, kad Vilniuje galėtume apie 20 megavatų pasiimti ir paversti į energiją.  

– Ar technologiškai tai būtų labai sudėtinga?

– Jau yra Europoje tokia praktika, mes esame susipažinę su skandinavų miestų pavyzdžiais, tai veikia. Tai būtų didelė investicija. 

– Bet tai tolima perspektyva, kaip suprantu?

– Netolima, jeigu susitarus su „Vilniaus vandenimis“, projektą galima įgyvendint per trejus metus. Dabar mes analizuojame skaičius, ir jeigu atsiperkamumas bus teisingas, mes su tuo projektu startuosime.

– Didžiausi Vilniaus šilumos tinklų rangovai 2012-2017 metais, pagal viešai skelbiamą informaciją, buvo „Alvora“ ir „Axis“ grupė. Nuo 2018 metų pradžios iki šių metų liepos „Alvora“ laimėjo šešis iš dešimties didžiausių pirkimų, gavo 10,1 mln. eurų vertės užsakymų, kai visas jų krepšys siekė 17,2 mln. eurų. Atrodo,  čia radote problemų.

– Ką aš radau, buvo blogai su pirkimais, todėl dabar turime naują pirkimų vadovę. Dar būdamas valdyboje paprašiau atlikti vidinį auditą visų viešųjų pirkimų, kuris nustatė labai nekokią situaciją. Remonto darbų užsakymuose turime vos ne 60 proc. sutarčių – su „Icor“ grupės įmonėmis, o perdavimo tinkle – „Alvora“ – daugiau nei 50 proc. sutarčių. Manęs tai netenkina, atlikome auditą, pamatėme silpnų vietų, kurias dabar peržiūrime, ir kur galvojame eiti kitu keliu ir sudaryti realią konkurenciją. Realiai konkurencijos įmonėje niekada nebuvo.

Peržiūrime visas technines sąlygas, pradėjome skelbti viešąsias konsultacijas, ko anksčiau nebuvo, jaučiame labai didelį pokytį, susidomėjimą ir rinkos dalyvių teigiamą nustebimą, kad mes juos kviečiame, jie dalyvauja ir pradeda laimėti perpus pigesnėm kainom.

Dalis pirkimų anksčiau vyko skaičiuojant pagal „Sistelos“ įkainių sistemą. Pavyzdžiui, pagal jos įkainius nugriauti boilerines mums siūlė už 17,5 tūkst. eurų, o paskelbus iš naujo konkursą ne pagal „Sistelą“, laimėjo 6,8 tūkst. eurų kainos pasiūlymas – du su puse karto pigiau.

Dėl tinklų remonto įmonė turi abonentinę sutartį su „Axis“, pagal kurią moka abonentinį mokestį - 42 tūkst. eurų per mėnesį. Tie darbai irgi pagal „Sistelą“. Ką mes radome? Guolio kaina dukart didesnė nei rinkoje, ir tai buvo visiems viskas normalu. Kai kurie dalykai buvo net 300 proc. brangesni. Visa paletė tokių pavyzdžių.

Kadangi „Vilniaus energija“ buvo apsistačius „Axis“ grupės įmonėmis, jos buvo interesas už kuo didesnę sumą nusipirkti prekių ir paslaugų, ir tuos 15 metų „Vilniaus energija“ taip pirkdavo ir apsigindavo Kainų komisijoje tokias kainas, tos išlaidos buvo įtraukiamos į sąnaudas.

Jiems Gerimantas Bakanas nepatinka, aš žinau, kad jie ieško kažkokių kelių, aš žinau. Bet žinodami mano tvirtą stuburą, manau, jie pradėjo susitaikyti ir turės keistis.

– Kaip reaguoja tie rangovai, kurie buvo įpratę taip dirbti – ta pati „Alvora“ ar „Axis“? Ar jaučiate jų pasipriešinimą?

– Manau, jie suprato, kad neišvengiamai reikės dirbti normaliomis rinkos sąlygomis, aš jaučiu, kad normalizuosis situacija. Jiems Gerimantas Bakanas nepatinka, aš žinau, kad jie ieško kažkokių kelių, aš žinau. Bet žinodami mano tvirtą stuburą, manau, jie pradėjo susitaikyti ir turės keistis.

– Ar radote kažkokių nusikaltimų požymių, gal inicijavote kokių tyrimų?

– Aš kreipiausi į tam tikras kontroliuojančias institucijas dėl galimų pažeidimų viešuosiuose pirkimuose, bet tai konfidenciali informacija, todėl daugiau pasakyti negaliu. Dauguma  anksčiau vykusių dalykų yra sunkiai įrodomi, naudoti energiją tam, kas sunkiai įrodoma, neverta. Tą suvokdamas, aš geriau atsisveikinu su žmonėmis, kurie yra nelojalūs bendrovei ir keliantys rizikos, ir judu į priekį. Iš naujo peržiūrime procesus, užkardome, kad ateityje net nebūtų tokių galimybių.

– Kaip yra su išmaniaisiais skaitikliais, kuriuos, jeigu gerai pamenu, „Vilniaus energijos“ laikais už kelias dešimtis milijonų eurų tai pat įrengė „Icor“ grupės įmonės? Kas juos prižiūri šiuo metu?

– „Vilniaus energija“ išeidama neperdavė mums tos sistemos ir šiandien už tų duomenų nuskaitymą, kurį pagal įstatymą turime atlikti, mes mokame „Icor“ grupei. Mes negalime iš jų nepirkti tos paslaugos – per mėnesį ji kainuoja 250 tūkst. eurų, per metus virš 3 mln. eurų. Ir jeigu mes norime įdiegti naujus skaitliukus, jie sako, ne mūsų skaitliukai nesusišnekės su mūsų sistema.

Ką norime padaryti? Žiūrėdami į Europos šalių pavyzdį, mes norime startuoti su nauju projektu, kad būtų konkurencija, kad nebūtume pririšti prie vieno tiekėjo, norime keisti visą sistemą. Per penkerius metus norime tą padaryti. Galbūt tas pats „Axis“ dalyvaus ir laimės, viskas okey, bet jau jis bus pririštas ne prie „Axio“ smegenų, o prie mūsų. Labai preliminariais skaičiavimais, projektas kainuotų tarp 13-15 mln. eurų.

– Klausimas Jums kaip Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkui – kokie iššūkiai artimiausiais metais laukia visos Lietuvos šilumos ūkio?

– Iš tikrųjų centriniai šilumos tinklai turi transformuotis. Norint išgyventi, neužtenka žiūrėti vien tik per efektyvinimosi prizmę. Visi turi galvoti apie šaldymą, naujas technologijas –  tinklai, kurie neperėjo prie biokuro, dėti daugiau pastangų ir galvoti apie investicijas, bet vėlgi atsiremiam į reguliavimą. Yra viltis, kad daugiau diskutuodami su Energetikos reguliavimo taryba, mes įrodysime, kad turi būti centriniams šilumos tinklams palikta tam tikra laisvė ir kainų skaičiavimo metodika turėtų būti peržiūrėta, nes kitu atveju ateitis bus labai liūdna.

– Dėkoju už pokalbį.

**************

42-erių verslo vadybininkas G. Bakanas Vilniaus šilumos tinklų vadovu paskirtas rugpjūčio 21 dieną, o spalio 11-ąją jis išrinktas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininku.

Iki tol G. Bakanas vadovavo Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai, buvo grupės įmonės „CEE Railroad reform“ valdybos narys, iki 2017 metų lapkričio – valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

G. Bakanas taip pat yra dirbęs „Klaipėdos naftos“ administracijos direktoriumi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Strateginės analizės padalinio vadovu.

Nuo 2015-ųjų spalio iki šių metų kovo VŠT vadovavo Mantas Burokas, jis buvo atleistas.

„Viskas priklauso nuo arbitražo sprendimo (...). Aš labai tikiu įmone – negaliu sakyti, kad mes laimėsim tą bylą, bet aš labai tikiu, kad šilumos tinklams ji baigsis sėkmingai“, – BNS teigė G. Bakanas.

Anot jo, bylinėjimąsi tikimasi baigti iki 2021 metų.

Ketvirtadienį prie įmonės vairo stojantis G. Bakanas atsisakė nurodyti, kokią sumą VŠT išleido bylinėjimuisi su „Veolia“, tik patvirtino, kad per metus teisininkams įmonė išleidžia apie 2 mln. eurų.

Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų „Vilniaus energijos“ investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir VŠT siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir reikalauja sumokėti jai 22 mln. eurų.

Byloje VŠT bando atgauti ir „Vilniaus energijai“ 2011-2017 metais dėl kainų skirtumo vartotojų permokėtas sumas – iš viso beveik 26 mln. eurų. Tokią permoką yra nustačiusi tuometinė Kainų komisija.

Vien tai, kad aš šneku apie efektyvumo didinimą – tai yra tiesioginis tikslas, kad vilniečiams šilumos kainos būtų pačios mažiausios Lietuvoje.

G. Bakanas teigia, kad didinant bendrovės efektyvumą ir investuojant į šilumos tinklų modernizavimą, bus siekiama mažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.

„Vien tai, kad aš šneku apie efektyvumo didinimą – tai yra tiesioginis tikslas, kad vilniečiams šilumos kainos būtų pačios mažiausios Lietuvoje (...). Vilnius yra miestas su didele infrastruktūra, kurią irgi reikia atnaujinti, bet faktas, kad per efektyvumą ieškosime būdų, kaip kaina Vilniuje būtų mažiausia Lietuvoje“, – teigė G. Bakanas.

G. Bakanas neatskleidė, kiek ir kokiam laikui VŠT yra suplanavę investicijų.

„Investicijos jau yra suplanuotos, jau kaip valdybos narys galiu sakyti, kad tai buvo planuojama. Faktas, kad kaip įmonės vadovas aktyviau dalyvausiu ir ieškosime įvairių finansinių šaltinių“, – teigė jis.

Tačiau jis teigiamai vertino galimybę VŠT išpirkti iki 5 proc. „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų. Tokią galimybę numato VŠT sutartis su „Lietuvos energija“.

„Mano asmenine nuomone, logiška būtų dalyvauti ir išpirkti, bet čia reikia vertinti ir akcininkų, ir valdybos poziciją (...). Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra rinkoje atsirandantis didelis žaidėjas, tai dalyvauti jo veikloje, manau, yra logiška pačiam Vilniaus miestui“, – sakė G. Bakanas.

Naujasis VŠT vadovas, be kita ko, neatmetė, kad gali būti įmonės personalo pokyčių.

„Visi geriausi žmonės bet kokiu atveju bus išlaikyti. Bet faktas, kad pokyčių bus. Kai tikslas yra efektyvumo didinimas, tai faktas, kad kartais ne visas personalas spėja paskui pokyčius įmonėje“, – BNS sakė G. Bakanas.

Iki šiol G. Bakanas vadovavo Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai, buvo grupės įmonės „CEE Railroad reform“ valdybos narys, iki 2017 metų lapkričio – valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Verslo vadybininkas G. Bakanas taip pat yra dirbęs „Klaipėdos naftos“ administracijos direktoriumi ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) Strateginės analizės padalinio vadovu.

VŠT nuolatinio vadovo neturėjo nuo kovo mėnesio, kai buvo atleistas nuo 2015-ųjų spalio įmonei vadovavęs Mantas Burokas. Iki dabar VŠT laikinai vadovavo finansų direktorė Ramutė Ribinskienė.

VTEK nenustatė, kad G. Bakano veikla „Lietuvos geležinkeliuose“ būtų tiesiogiai susijusi su Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ antrinės įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ veiklos priežiūra bei kontrole ar jis būtų tiesiogiai dalyvavęs rengiant ir priimant palankius šiai įmonei sprendimus dėl valstybės užsakymų.

Pasak etikos sargų, atsižvelgiant į tai, G. Bakano įsidarbinimas „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu neprieštarauja įstatymui. 

G. Bakanas teigia esantis patenkintas VTEK sprendimu ir pabrėžė, jog savo iniciatyva dar iki įsidarbindamas buvo ėmęsis veiksmų išsklaidyti abejones dėl galimo pažeidimo.

„Tikėjau tuo, ką darau. Buvau pasitikrinęs su teisininkais prieš priimdamas sprendimus savo gyvenime. Aišku, tyrimas (VTEK – BNS) šiek tiek užsitęsė, jis truko apie pusę metų, buvo kilę abejonių, ar jis nebus politizuotas ar taip toliau, bet dabar suprantu, kad vis dėlto gyvenu teisinėje valstybėje ir dėl to esu ramus (...) Teko praeiti pro visą šitą procedūrą, bet pabaiga esu patenkintas (....) Buvo nemalonu, skaudu, kad buvau iš viso apskųstas ir kad teko pusę metų gyventi nežinioje“, – BNS trečiadienį sakė G. Bakanas.

Tyrimą inicijavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius teigė, kad nustojęs dirbti valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose”, G. Bakanas po kelių mėnesių tapo „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia iš valstybės tarnybos pasitraukusiam asmeniui įsidarbinti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti jos tarybos ar valdybos nariu, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su tos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole.

Draudimas taip pat galioja ir tuo atveju, jei asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei sprendimus teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

„Skinest“ Lietuvoje valdo geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Baltija“, geležinkelio kelių tiesimo ir remonto įmonę „Vitras-S“, biokuro prekybos bendrovę „Gretvita“ bei transporto prekybos bendrovę Baltijos realizacijos centras (BRC).

„Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį atmetė „Skinest Baltijos“ skundą – įmonė apskundė Vyriausybės ir specialios jos komisijos sprendimus, kuriais būsimasis įmonės sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“ pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Ministrų kabinetas birželį patvirtino komisijos išvadą, kad daugiau nei 3 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ gelžbetoninių pabėgių pirkimo sandoris su mažiausią kainą pasiūliusia „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Pasak Vyriausybės, „Skinest Baltijos“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ savininkas, Estijos pilietis Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

Remdamiesi Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė sutarties su „Skinest Baltija“ ir nusprendė skelbti naują pabėgių konkursą. Kol bus baigtos naujojo konkurso procedūros „Lietuvos geležinkeliai“ pabėgių įsigijo iš kito tiekėjo – antrą vietą pirmame konkurse užėmusios bendrovės „Swetrak“.

Su šia bendrove siejamoje įmonėje dirba vienas buvusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų Gerimantas Bakanas, jo  elgesį šiuo metu tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Lietuvos geležinkeliai“ ketina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašant įvertinti, ar konkursas vyksta skaidriai, ar įmonė nepažeidė įstatymų.

„Pirkimuose siekiame užtikrinti konkurenciją ir palankiausią kainą valstybės valdomai bendrovei. Ne mažiau svarbu užtikrinti skaidrumą ir valstybės interesus, todėl kreipsimės į atsakingas institucijas įvertinimo“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Skinest Baltijos“ daugiau nei 3 mln. eurų pasiūlymas yra 200 tūkst. eurų pigesnis, nei antroje vietoje likusios įmonės. Nei pastarosios pavadinimo, nei G. Bakano pavardės geležinkeliai neskelbia.

Bendrovės atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog galutinai derėtasi su dviem konkurso dalyviais.

VTEK yra pradėjusi tyrimą, ar buvęs „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas G. Bakanas nepažeidė reikalavimo vienerius metus „atvėsti“ nuo buvusios tarnybos.

Tyrimas pradėtas, gavus Seimo nario Algirdo Butkevičiaus skundą – esą, nustojęs eiti pareigas „Lietuvos geležinkeliuose”, G. Bakanas po kelių mėnesių tapo geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ antrinės įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat žada kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams.

„Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas G. Bakanas nusprendė keisti savo karjeros kryptį. Nuo lapkričio 24 dienos jis palieka pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“, - nurodoma bendrovės pranešime.

Į vadovaujančias pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“ 40 metų G. Bakanas buvo paskirtas šių metų sausį.

„Mano sprendimą nulėmė asmeninės priežastys“, - BNS ketvirtadienio vakarą sakė G. Bakanas ir išsamiau nekomentavo situacijos.

„Dėkojame Gerimantui už jo rezultatyvias pastangas keisti ir stiprinti „Lietuvos geležinkelius“. Gerbiame jo sprendimą ir linkime sėkmės pasitinkant ateities iššūkius“, – pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

G. Bakanas, be kitų sričių, kuravo pokyčių programą „LG efektas“.  Šios programos tikslas – atsisakyti dubliuojančių funkcijų, mažinti veiklos sąnaudas, didinti „Lietuvos geležinkelių“ efektyvumą ir konkurencingumą. Antrąjį šių metų pusmetį, kaip pranešė bendrovė, permainos jau davė rezultatų: buvo suvaldytos sąnaudos, bendrovė pradėjo dirbti pelningai.

Į „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas artimiausiu metu bus paskelbta kandidatų atranka.

Iki karjeros „Lietuvos geležinkeliuose“, G. Bakanas dirbo naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ administravimo direktoriumi, pastarojoje bendrovėje jis dirbo nuo 2012-ųjų, o iki tol daugiau nei 11 metų dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.

Buvęs naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ administravimo direktorius Gerimantas Bakanas, šiuo metu dirbęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos patarėju, tapo jo pavaduotoju.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, kad G. Bakanas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju pradėjo dirbti antradienį. Jis pakeitė nuo antradienio atleistą Albertą Šimėną.

M.Bartuška pirmadienį Žinių radijui teigė, kad G.Bakaną pasirinko, nes juo pasitiki ir laiko profesionalu.

BNS žiniomis, artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas į praėjusią savaitę atleisto generalinio direktoriaus pavaduotojo, Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio vietą. M.Bartuška Žinių radijui teigė neatmetantis galimybės kitus pavaduotojus rinktis konkurso būdu.

39-erių G. Bakanas „Klaipėdos naftoje“ dirbo nuo 2012-ųjų, o iki tol daugiau nei 11 metų dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.

Nuo antradienio įmonėje nebedirbs šalių susitarimu atleisti buvusio įmonės vadovo Stasio Dailydkos dešiniąja ranka laikytas jo pavaduotojas A.Šimėnas bei S.Gudvalis, kuriam dar 2013 metais buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl galbūt neskaidrių didelės vertės geležinkelių remonto ir statybos konkursų.

Šiandien „Gelsauga“ paskelbė aukcionus parduoti pagrindinėje veikloje nenaudojamą nekilnojamą ir kilnojamą turtą. Parduodamas modernus autoservisas su priklausiniais Vilniuje, šalia pietinio aplinkkelio, ir administracinės paskirties pastatas su priklausiniais Vilniuje, šalia pietinio aplinkkelio ir Panerių geležinkelio stoties birių medžiagų aikštelės atšakos.

„Šie pokyčiai antrinėje įmonėje „Gelsauga“ yra organiška „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės veiklos išgryninimo ir išskaidrinimo procesų tąsa“, – teigia Gerimantas Bakanas, „Gelsaugos“ valdybos pirmininkas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais - tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais. Interviu BNS G.Bakanas sako, kad ši patirtis jam jau pravertė „Lietuvos geležinkeliuose“.

- Šią savaitę pranešta, kad keičiamos visų „Lietuvos geležinkelių“ antrinių bendrovių valdybos, į jas be konkursų paskirti nauji žmonės, kurie yra „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai. Visoms valdyboms vadovaujate jūs pats. Kodėl taip pasielgta?

- Iš tikro taip pasielgėme todėl, kad norėjome daryti labai greitus ir konkrečius sprendimus, nes realiai per tą trumpą labai laiką, kurį čia esame, spėjome šiek tiek pasičiupinėti situacijas tose įmonėse. Ir jau pasičiupinėję ir pradėję uždavinėti klausimus, pamatėme, kad atsakymai pakankamai lėtoki ir labai nekonkretūs. Todėl tai ir buvo esminis sprendimas - paimti tą valdymą iš karto į savo rankas, kad prieitume prie visos esminės informacijos ir galbūt pradėtume atlikti tam tikrus auditus.

- Tačiau tose valdybose buvo nepriklausomų žmonių, kurie buvo paskirti pernai. Kodėl jūs nusprendėte jų atsisakyti ir paskirti tik „Lietuvos geležinkelių“ žmones? Ar tie nauji valdybų nariai yra tikrai patikimi?

- Kiek mes spėjome susipažinti ir kokį pojūtį mes turime, manome, kad tie žmonės yra patikimi. Tokia pirminė nuostata. Antras dalykas dėl pačių valdybų - nors buvo nepriklausomų narių, bet vėlgi įvertinus per tas dvi-tris savaites rezultatus tų įmonių, arba tokius minimalius rezultatus, tai kilo šiek tiek abejonių, ar tie nepriklausomi valdybų nariai nebuvo tam tikra prasme tik kaip statistai. Ta prasme, mažuma. Kitas dalykas, mes jokiu būdu neatmetame galimybės prisitraukti nepriklausomus valdybos narius pagal geriausią valdysenos praktiką. Ateityje vienareikšmiškai bus pagal geriausias valdysenos praktikas padaryta.

- Ar artimiausiu metu bus pakeisti visų antrinių įmonių vadovai?

- Vertinsime, dabar nieko negaliu atsakyti, kadangi vienos įmonės vadovas („Gelsaugos“ direktorius Algimantas Songaila - BNS) yra pasitraukęs, yra laikinas vadovas - „Gelsaugos“, tai galbūt bus greitesni sprendimai (dar iki M.Bartuškos paskyrimo pasitraukė ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas Valentas Stadalnykas - BNS). Kitas dalykas, čia irgi pojūtis, nors ten suformuotos komandos tose dukterinėse įmonėse, bet vėl tokios inžinerinės daugiau komandos, o ten turbūt norint uždirbti pelną, vien inžinierių neužtenka. Reikia daugiau verslo praktikų.

Paminėsiu konkretų pavyzdį - mes užprašėme antrinių įmonių pateikti informaciją apie vidinius sandorius ir subrangovus, ir apie paramą. Pateikė visos bendrovės, išskyrus „Gelsaugą“. Iki praėjusių metų pabaigos, kai buvo terminas, tiesiog nepateikė. Gruodžio 30 diena buvo buvusio direktoriaus paskutinė darbo diena.

- Ar, Jūsų manymu, tai buvo padaryta sąmoningai?

- Tai galimai sąmoningai buvo padaryta. Vėlgi sunku įvertinti. Matėsi ir jautėsi, kad žiūrėjo, testavo, kiek nauja vadovybė rimtai žiūrės į tuos klausimus. Kadangi mes labai greitai pradėjome daryti daug žingsnių, tai suprato, kad nebus paprasta su mumis.

- Galbūt daugiau antrinių įmonių vadovų arba kitų aukštas pareigas užimančių žmonių pateikė atsistatydinimo prašymus?

- Kol kas ne.

- Kalbant apie vidaus sandorius - laikinas įmonės vadovas dar gruodį žadėjo pateikti šią informaciją. Jūs jau esate gavę ją iš antrinių įmonių, ką dabar su ja darote ir kaip ją pateiksite visuomenei?

- Mes iš tikrųjų žadame labai greitai viešinti tą informaciją, nes didžiąją informacijos dalį iš visų antrinių įmonių esame gavę - tai yra tiek rangovų arba partnerių, kiek yra pateikę sutikimą atskleisti tą informaciją. Matome, kas yra pateikę nesutikimą atskleisti. Tai iš visų antrinių įmonių praktiškai visą informaciją turime.

- Tai dalis tų antrinių įmonių samdytų rangovų nebus atskleista, nes jie nesutinka?

- Taip, dėl to, kad jos nesutinka. Tai yra viena priežasčių, kodėl mes einame į valdybas - būtent tos sutartys, mūsų manymu, bus pirmos audituojamos ir žiūrima, kodėl tos kompanijos nenori sutikti atskleisti tos informacijos, nes šiaip logikos nelabai yra. Geležinkeliai yra didelė Lietuvos kompanija ir daug kam yra ilgalaikis partneris, tai neatskleisti informacijos yra keista.

- Kokią tendenciją jūs matote iš tos informacijos, kurią gavote? Kas vyko, jūsų požiūriu, negerai?

- Šiandien ką aš galiu pasakyti, turbūt ką pasakė ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, tai iš tikro geras instrumentas - vidaus sandoris, kuris Europoje veikia, čionai geležinkeliuose buvo labai smarkiai iškreiptas, ir tais vidaus sandoriais iš tikro realiai buvo prisidengiama. Kaip vienas pavyzdžių, tas pats STT tyrimas dėl šito pastato (centrinės „Lietuvos geležinkelių“ būstinės - BNS) remonto. Tai buvo į tarpinę įdėta „Gelsauga“, kuri iš viso nieko neturi bendra su pastatų remontais, ir buvo tie įtarimai STT pareikšti dėl to, kad tas sandoris buvo visiškai nesveikas, nelogiškas. Galėjo patys geležinkeliai pasiskelbti konkursą, atsirinkti ir susiremontuoti šito pastato stogą, tai įdėjo „Gelsaugą“, kuri suveikė kaip tarpinė, vien tam, kad galėtų nupirkti per vidaus sandorius, neskelbti oficialiai konkurso.

- Apie tuos rangovus, kurie buvo samdomi vidaus sandoriais, galbūt irgi kažką galite pasakyti? Gal matosi kažkokia tendencija, kokie ryšiai ar kokios verslo grupės dominavo?

- Atvirai iš savo praeito darbo (Specialiųjų tyrimų tarnyboje - BNS) patirties pasakysiu, čia, žinokite, labai dideli masyvai, srautas informacijos. Dabar būtų neteisinga, jeigu daryčiau prielaidas, spėliočiau. Čia visas prielaidas reikia pasižiūrėti ir struktūrizuotai sudėlioti. Tikrai mes šitą dalyką planuojame padaryti.

- Kada jūs galėsite apie tai papasakoti?

- Man net sunku nupasakoti, kiek čia yra sričių, kurias reikėtų pakelti bent jau į normalų lygį. Čia yra ką nuveikti. Ką ir generalinis direktorius (Mantas Bartuška - BNS) jau sakė, - potencialas šios įmonės yra labai didelis, ir stebėtina mums iš šalies atėjus, kad čia toks low level yra. Bet faktas yra, ir daug žmonių, kurie buvo slopinami, užspausti ir su kuriais galima atsiskleisti ir šitos įmonės vertę smarkiai išauginti ir didelius pelnus turėti.

- Dar noriu paklausti apie vidaus sandorius su Rusijomis kompanijomis. Kiek dėmesio tam skirsite ir ką dabar jau galite pasakyti, pavyzdžiui, apie „Transmashholding“?

- Pirmas dalykas, kurį pasidarėme, - pirmomis dienomis buvo padarytas pavedimas - pasitvirtinome tą vidinę tvarką patikrinimo visų tų trečiųjų šalių - ne NATO ir ne ES, nes pagal mūsų darbą kitoje strateginėje įmonėje („Klaipėdos naftoje“ - BNS) mes suprantame rimtumą šito dalyko. Ką mes pamatėme, kad įranga, kuri perkama, nebūtinai turi būti rusiška. Pats tas vežimėlis (lokomotyvų - BNS) gal ir turėtų būti. Bet čia buvo filosofija, kad geriausia orientuotis į Rytų pusę. Aišku, galbūt ten pigiau, bet įvertinus visas tiekimo rizikas, čia vėl yra klausimas.

Mano čia toks preliminarus pamąstymas, bet aš manau, kad detaliau į šituos klausimus atsakytų rinkos tyrimus, ko čia nebuvo. Čia tiesiog buvo labai paprasta - aš pasakiau, kad ten pigiau, mano darbininkai visada dirbo tik su tom detalėm, kam man tobulėti, ieškoti naujų sprendinių, aš dirbsiu visą gyvenimą su tuo. Niekas nebuvo analizuojama ir keičiama. Tai tą dalyką irgi reikės įvertinti.

- Vakar buvo paliesta geležinkelių sutartis su „Klasco“. Turbūt bus daugiau tokių sutarčių, kurias palietus, kils nepasitenkinimas? Iš kur dar pavojų matote?

- Faktas, ką mes iš karto puikiausiai supratome, ateidami čia, bet nebijodami ateiti, kad tikrai paliesime vienaip ar kitaip tam tikras verslo grupes. Geležinkelių konkursai sumomis yra labai dideli, ir kada tu ne tik deklaruoji, bet ir pademonstruoji, kad mums svarbiausia yra skaidrumas, tai tam tikrame periode bus reakcijų. Manau, gali būti dar visokių neigiamų atsiliepimų apie mus, apie mūsų veiksmus, esame tam pasiruošę.

- Kiek jums pravers darbo STT patirtis?

- Tai jau pravertė.

- Ar tiesiog greičiau pastebite kažkokias schemas, užuomazgas?

- Žinote, čia toks galbūt labai ir paprastas ir nepaprastas atsakymas. Aš dirbau toje darbovietėje su išsilavinimu verslo vadybos ir aš ten labai išsiskyriau tuo, kad aš ne teisininkas. Ir mano supratimas Lietuvos aplinkos, manau, pakankamai didelis, todėl aš tiesiog žinau daugumą kompanijų, kurios dalyvavo geležinkelių konkursuose.

Aš tiesiog labai gerai gaudausi toje situacijoje ir man tai pravertė ir praeitame darbe („Klaipėdos naftoje“ - BNS), vėlgi tas pats skaidrinimas, konkursų sąlygų lengvinimas, pritraukimas didesnės konkurencijos labai daug rezultatų davė. Ir taupymo prasme buvo įspūdingi skaičiai, net ir „Klaipėdos naftos“ vadovybė buvo nustebusi dėl taupymo, kurį mes pasiekėme, tvarkingai konkursus organizuodami.

Bet paradoksas Lietuvos verslo - jis skundžiasi, jog valstybiniame sektoriuje, valstybės valdomos įmonės galimai neskaidriai organizuoja pirkimus. Paradoksas, kad kai tu susitvarkai tą barą ir pradedi skaidriai daryti tuos pirkimus, dalis tų verslo subjektų pradeda piktintis, nes jiems pasidaro sunku konkuruoti, nepatogu, nes buvo labai paprasta, o dabar turi skaidriai, lygiomis sąlygomis konkuruoti. Iš vienos pusės skundžiasi, iš kitos pusės, kai padarai skaidrų, viešą ir tvarkingą, tai blogai.

- Kaip manote, ar apibūdinimas „valstybė valstybėje“ tinka geležinkeliams?

- Tiko. Dabar jau nebetinka.

--------------------------------------------------

39-erių G.Bakanas nuo gruodžio vidurio dirbo „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus M.Bartuškos patarėju, o jo pavaduotoju paskirtas praėjusį antradienį. Su M.Bartuška jis yra dirbęs „Klaipėdos naftoje“, kur užėmė administravimo direktoriaus pareigas, o įmonėje dirbo nuo 2012-ųjų.

Iki tol daugiau nei 11 metų jis dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.

Vilnius, sausio 3 d. (BNS). 

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, kad G.Bakanas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju pradėjo dirbti antradienį. Jis pakeitė nuo antradienio atleistą Albertą Šimėną.

M.Bartuška pirmadienį Žinių radijui teigė, kad G.Bakaną pasirinko, nes juo pasitiki ir laiko profesionalu.

BNS žiniomis, artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas į praėjusią savaitę atleisto generalinio direktoriaus pavaduotojo, Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio vietą. M.Bartuška Žinių radijui teigė neatmetantis galimybės kitus pavaduotojus rinktis konkurso būdu.

39-erių G.Bakanas „Klaipėdos naftoje“ dirbo nuo 2012-ųjų, o iki tol daugiau nei 11 metų dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.

Nuo antradienio įmonėje nebedirbs šalių susitarimu atleisti buvusio įmonės vadovo Stasio Dailydkos dešiniąja ranka laikytas jo pavaduotojas A.Šimėnas bei S.Gudvalis, kuriam dar 2013 metais buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl galbūt neskaidrių didelės vertės geležinkelių remonto ir statybos konkursų.