Pilietis turi žinoti

Tris dienas trukusiuose kursuose moksleiviai buvo mokomi gynybos pagrindų, vyko praktiniai užsiėmimai: šaudymo mokymai, palapinių statymas, laužaviečių įrengimas, mazgų rišimas, rengti žygiai.

Mokymus vedė instruktoriai iš Lietuvos šaulių sąjungos ir savanoriai iš Krašto apsaugos pajėgų.

„Per tiesiogines praktines veiklas jaunimas geriau įsisavina žinias, stiprinamas jų pilietiškumo, patriotiškumo suvokimas ne tik teoriškai. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti, kaip elgtis ir reaguoti, valstybę ištikus krizėms ar ginkluoto konflikto metu, ką daryti šeimai, kokios jų pareigos ir teisės“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas.

Mokymus pasirinkta vesti devintų klasių mokiniams, nes 14–15 metų paaugliai yra imlūs įsisavinti informaciją.

„Tokie mokiniai yra pakankamai brandaus amžiaus, kad pajėgtų vykdyti kursų programoje numatytas veiklas ir visavertiškai įsisavinti pateikiamą informaciją“, – aiškino T. Venskūnas.

Tadas Venskūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Įtrauks visus devintokus

Kursai šiemet surengti dešimtadaliui Lietuvos devintokų, kitais mokslo metais į juos planuojama įtraukti pusę visų šalies devintų klasių moksleivių, o dar kitais į mokymus bus įtraukti visi Lietuvos devintokai.

„Kurso apimtis didelė, dėl to vykdomas nuoseklus jo integravimas į mokyklas“, – teigė T. Venskūnas.

Moksleivius ypač žavi praktiniai užsiėmimai.

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti, kaip elgtis ir reaguoti, valstybę ištikus krizėms ar ginkluoto konflikto metu.

„Jiems įdomu mokytis išgyvenimo pagrindų lauko sąlygomis, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, statyti palapines, suteikti pirmąją pagalbą. Dauguma moksleivių norėtų, kad kursai truktų ilgiau, bent penkias dienas“, – tikino T. Venskūnas.

Ugdyti sąmoningumą

Jaunųjų šaulių vadas pasakojo ne kartą žiniasklaidoje pastebėjęs pranešimų, jog nepilnamečiai pneumatiniu ar šratiniu ginklu sužalojo draugą, pro šalį einantį asmenį ar gyvūną.

„Tam, kad būtų išvengta tokių nutikimų, reikia ugdyti jauno žmogaus sąmoningumą – kiekvienas jaunuolis turi žinoti, kad net ir mažos galios ginklas gali padaryti žalos. Svarbiausia – saugumas, dėl to pradedame nuo saugaus elgesio taisyklių ir tik vėliau – supažindinimą su pneumatiniu šautuvu“, – aiškino T. Venskūnas.

Moksleiviams šaudyti pneumatiniais ginklais nėra privaloma, tačiau instruktoriai teigė, kad beveik visi jaunuoliai nori išbandyti.

Kalbėdamas Pentagone su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Ll. Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiaus su Kijevu ir sąjungininkėmis, „mėginant rasti būdą išvengti tolesnio konflikto“.

Jis gyrė Ukrainos „santūrų atsaką“ raginant ieškoti taikaus sprendinio „Rusijos agresijos, provokacijų ir melagingų kaltinimų akivaizdoje“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar gali išvengti [jo paties] pasirinkto visokeriopo, tragiško karo“, pažymėjo Ll. Austinas.

Padėčiai Ukrainoje aštrėjant D. Kuleba, atvykęs į Vašingtoną susitikti su aukšto rango amerikiečių pareigūnais, sakė vykdantis diplomatinę misiją.

„Tačiau šiomis dienomis diplomatija taip pat reiškia gynybą“, – pabrėžė jis, Kijevui siekiant Jungtinių Valstijų platesnės karinės paramos.

„Mano žinia paprasta: stipri Ukraina yra geriausias atgrasymas Rusijai“, – pridūrė D. Kuleba.

Ministras ketvirtadienį pasirodžiusiame interviu televizijai „ABC News“ sakė, kad Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė pajėgas bei karinę techniką, ir tai gali liudyti, jog Rusijos vyriausybė „ieško galimybės pasistūmėti tolyn“ į Ukrainos teritoriją.

„Nenorime nieko gąsdinti, tačiau privalome išlikti budrūs“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

„Mes itin sunerimę. (...) Kai septynerius metus gyveni greta Rusijos ginkluoto konflikto sąlygomis, tam tikra prasme mokaisi nerimauti. Prie to priprantama“, – sakė D. Kuleba.

Anot ministro, jei Rusija nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, galėtų tai padaryti labai greitai.

„Esant tokiai infrastruktūrai palei mūsų sieną, Rusijai nereikėtų daug laiko imtis puolamųjų veiksmų, jei nuspręstų tai padaryti, ir mūsų tikslas – padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijai būtų sutrukdyta priimti tokį sprendimą“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie savo vizitą Jungtinėse Valstijose, D. Kuleba sakė, jog Amerikos valdžia parodė, kad pasiruošusi ne tik kalbėti, bet ir veikti.

„Jungtinės Valstijos pasirengusios ne tik kalbėti, bet ir veikti – veikti sulaikant Rusiją ir stiprinant Ukrainos pajėgumus apsiginti“, – kalbėjo ministras.

D. Kuleba pažymėjo, kad JAV prezidento poste dirbant Joe Bideno (Džo Baideno) pirmtakui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), Ukrainos ir Amerikos santykiuose būta tam tikrų įtampų. Prezidentu tapus J. Bidenui, ryšiai buvo atkurti, sakė ministras.

Visgi, anot jo, tam tikrų nesutarimų išlieka, pavyzdžiui, dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.

„Tarp mūsų esama nuomonių skirtumų dėl to, kaip išvengti neigiamų šio projekto įgyvendinimo pasekmių“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

„Mes neabejotinai norime, kad Jungtinės Valstijos išliktų budrios ir pasirengusios imtis priemonių, jei dabartinė politika [dėl „Nord Stream 2“] patirs nesėkmę“, – sakė jis.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, rugsėjį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, turėtų padvigubinti šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leisti Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.

Ukrainos diplomatijos vadovas šią savaitę lankėsi Vašingtone. Per vizitą jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir prezidento J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Anksčiau Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pareiškė, kad Jungtines Valstijas neramina Rusijos pajėgų telkimas pasienyje su Ukraina.

„Raginame Rusiją aiškiai įvardyti savo ketinimus ir laikytis Minsko susitarimų“, – sakė jis, turėdamas galvoje susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.

Tuo metu naujienų agentūra „Bloomberg“ rašo, kad „JAV kartu su sąjungininkėmis Europos Sąjungoje skambina pavojaus varpais, kad Rusija galbūt svarsto potencialų įsiveržimą į Ukrainą, nes tarp Maskvos ir Bendrijos aštrėja įtampa dėl migrantų ir energijos tiekimo“.

„Vašingtonas atidžiai stebi Rusijos pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina. JAV pareigūnai informavo kolegas ES apie savo nuogąstavimus dėl galimos karinės operacijos“, – citavo agentūra informuotus šaltinius.

Manoma, kad šie vertinimai paremti informacija, kuria JAV dar nepasidalino su Europos šalių vyriausybėmis – tai turėtų būti padaryta prieš priimant bet kokį sprendimą dėl kolektyvinio atsako, sakė šaltiniai.

Didžiąją nusikalstamų veiksmų aukų dalį sudaro vyrai (81 proc.). Daugiausia tyčinių nužudymų įvykdoma Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse (173 tūkst.), po jų eina Afrika (163 tūkst.) ir Azija (104 tūkst.). Mažiausiai tokių nusikaltimų aukų užfiksuota Europoje (22 tūkst.).

2017 metais pasaulyje buvo nužudyta 87 tūkst. moterų. JT pabrėžia, kad moterys vis dažniau tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. Pavyzdžiui, beveik 50 tūkst. moterų nužudė vyrai, buvę sutuoktiniai ir kiti šeimos nariai. Pagrindinis tokių nužudymų motyvas yra pavyduliavimas arba išsiskyrimo baimė. „Namai tebėra pavojingiausia vieta moterims, kurios patiria patyčias dėl nelygybės ir lyčių stereotipų“, – daro išvadą JT ekspertai.

Jie pažymi, kad organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla yra pagrindinė daugumos tyčinių nužudymų priežastis. Be to, pusės buitinių nužudymų priežastis – nesaikingas alkoholio, taip pat narkotikų vartojimas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 14.30 val. Kauno rajone esančiame Panevėžiuko kaime tarp vaikinų įvykus konfliktui, vienas iš jų rankos kumščiu sudavė į veidą 26-erių metų nukentėjusiajam, o kitas vieną kartą šovė į 45-erių metų vyrą, iš namo išėjusį į kiemą.

Po įvykio vaikinai automobiliu „VW Passat“ iš įvykio vietos pasišalino.

Jie policijos sustabdyti maždaug po pusvalandžio Babtų miestelyje, Kauno gatvėje.

Juo vykęs 20-metis jaunuolis ir neblaivūs 26-erių metų (2,21 prom. alkoholio), 35-erių metų (2,40 prom.) ir 32-ejų metų (1,84 prom.) asmenys sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Nukentėjusysis dėl galvos sumušimo po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai.

Dujinį pistoletą „Zaraki mod. 914“ paėmė policijos pareigūnai. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Latvijos Seimas ketvirtadienį skubos tvarka per trečiąjį nagrinėjimą priėmė Baudžiamosios teisės pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose užsienyje, ginkluotų konfliktų finansavimą, o taip pat asmenų verbavimą, mokymą ir siuntimą dalyvauti tokiuose konfliktuose.

Už pataisas balsavo 66 parlamentarai iš 100 Seimo narių, 18 opozicinės partijos „Santarvė“ narių susilaikė.

Nusikalstamu dalyvavimu ginkluotame konflikte yra laikomas aktyvus dalyvavimas ginkluotame konflikte už Latvijos ribų prieš užsienio šalių teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, arba kitais būdais prieštarauja tarptautinei teisei.

Už tokius veiksmus numatoma laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, o po jos – lygtinis paleidimas iki trejų metų. Tokia pati bausmė numatoma ir už ginkluoto konflikto finansavimą.

Šis įstatymo straipsnis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pats asmuo yra ne konflikto zonoje, tačiau jo veiką galima laikyti aktyviu dalyvavimu ginkluotame konflikte.

Pasak įstatymo pataisų autorių, kol kas Latvija neturi teisinių svertų, galinčių suvaržyti ginkluotuose konfliktuose už Latvijos ribų dalyvaujančių asmenų judėjimo laisvę ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Įstatymo pataisos įsigalios kitą dieną po jų paskelbimo.