„Tai svarbi priežastis. Tai labai svarbi priežastis. Kadangi tos valstybės, kurios teikia paramą Ukrainai, yra demokratinės valstybės, reiškia, jos turi paisyti ir savo visuomenių nuotaikų, ir rinkėjų nuomonės“, –  LRT televizijos laidoje „Forumas“ pirmadienį sakė šalies vadovas.

„Įsivaizduokite, kad rinkėjai vienoje ar kitoje valstybėje mato, kad yra labai ryškūs korupcijos skandalai tokioje valstybėje, į kurią yra nukreipta parama. Tai suduoda didžiulį smūgį tos valstybės reputacijai“, – pridūrė jis.

Kadangi tos valstybės, kurios teikia paramą Ukrainai, yra demokratinės valstybės, reiškia, jos turi paisyti ir savo visuomenių nuotaikų, ir rinkėjų nuomonės.

Taip G. Nausėda kalbėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį nusprendus gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą pakeisti Rustemu Umerovu, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.

Nors V. Zelenskis savo pranešime apie korupciją neužsiminė, pastaruoju metu Ukrainos gynybos ministeriją krečia tyrimai dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo įsigyjant ginkluotę.

„Man visiškai suprantamas Ukrainos prezidento Zelenskio noras kiek galima apsivalyti nuo tų korupcijos apnašų, kurios vis dar egzistuoja, ir tuo pačiu apvalyti Ukrainos įvaizdį tarptautinės bendruomenės akyse. Kadangi nuo to tikrai priklauso ne tiktai dabartinė parama, bet ir ypatingai ta parama, kuri bus skirta dar ateityje“, – sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino nemanantis, kad dėl to vėluoja amerikietiški naikintuvai F-16.

„Kai kada dalykai yra susiję ir su tuo, kad tiesiog vienas dalykas yra priimti sprendimą, kitas dalykas – įgyvendinti tą sprendimą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidentas kritikavo diskusijas dėl galimų taikos derybų be Ukrainos.

„Mums nepriimtinas bet koks derybų modelis, jeigu jame nedalyvauja Ukraina, jeigu už nugaros Ukrainai kažkas derasi trečiasis su Rusija, tai kol pati Ukraina neapsisprendė, o, mano žiniomis, ji yra apsisprendusi atstatyti savo teritoriją tokią, kokia ji buvo, niekas negali prekiauti Ukrainos teritorijomis jos sąskaita“, – teigė G. Nausėda.

„Tokia yra mūsų pozicija, ir mes priešinsimės bet kokiai kitai pozicijai, kuria bus mėginta paminti – šį kartą jau galimai iš Vakarų pusės – Ukrainos suverenitetą ir nuspręsti, kiek teritorijos jai reikia palikti, o kiek teritorijos turėtų būti atiduota grobuoniui tam, kad jisai kuriam laikui nusiramintų. Visi puikiai suprantame, kad grobuonis nusiramins tol, kol jausis sotus, o po to eis toliau“, – pridūrė jis.

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad Ukraina stengiasi kontrpuolimą vykdyti išvengiant didelių aukų, todėl iš šalies šis procesas gali atrodyti per lėtas.

„Jisai duoda tam tikrų rezultatų, bet Rusijos pusė pasirengė tam kontrpuolimui. Jie nori padaryti taip kad tas kontrpuolimas Ukrainos pusėje kainuotų didelius žmogiškuosius praradimus. Ukrainos pusė nori, kad jie būtų kiek galima mažesni“, – kalbėjo prezidentas.

„Štai kodėl galbūt mums iš šalies žiūrint ir žiūrint per televizijos ekraną atrodo, kad puolimas galėtų būti ir drąsesnis, ir greitesnis. Bet tai būtų daroma didžiulių praradimų tiek technikos, tiek žmonių sąskaita, o tai yra Ukrainos prezidentui nepriimtina, ir aš visiškai jį suprantu šitoje vietoje“, – sakė G. Nausėda.

„Netikėkite paskalomis. Tai (ginkluotės tiekimo mažėjimas) netiesa. Mes tebegauname mūsų partnerių karinę paramą. Ji ne mažėja, bet, priešingai, didėja. Tai labai jautri tema, todėl, mūsų nuomone, čia reikia remtis mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiektais rezultatais ir pergalėmis“, - sakė A. Jermakas.

Anot jo, papildomos ginkluotės tiekimas buvo svarstomas antradienį įvykusiame susitikime su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos valstybių ir vyriausybių vadovų patarėjais. Partneriai patikino, kad ir ateityje bus glaudžiai bendradarbiaujama aprūpinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas viskuo, kas reikalinga, pabrėžė prezidento biuro vadovas.

„Šiandienos susitikimas taps mėnesine Kontaktine grupe dėl Ukrainos savigynos“, – Pentagono vadovas sakė po Vokietijoje įvykusio 40 valstybių gynybos ministrų pirmojo susitikimo, skirto aptarti klausimams, susijusiems su pastangomis sustiprinti Kyjivo gynybą nuo Maskvos.

„Kontaktinė grupė bus geros valios valstybių variklis intensyvinti mūsų pastangas, koordinuoti mūsų paramą ir susitelkti į šiandienos kovos ir būsimų grumtynių laimėjimą“, – pridūrė Ll. Austinas.

Antradienį JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje susitiko ministrai, atstovaujantys 40-iai valstybių – NATO narių ir kitų, įskaitant Izraelį, Japoniją ir Australiją.

Derybų pradžioje Ll. Austinas pareiškė, kad Vašingtonas „ir toliau vers kalnus, kad galėtų patenkinti“ Kyjivo gynybos poreikius, Ukrainai kovojant su neišprovokuota Rusijos invazija.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) savo ruožtu paskelbė, kad Berlynas uždegė žalią šviesą planui perduoti Ukrainai naudotų savaeigių priešlėktuvinės gynybos sistemų „Gepard“.

Ll. Austinas gyrė Berlyno „svarbų sprendimą“ perduoti Kyjivui 50 „Gepard“ ir pridūrė, kad Kanada taip pat pasiųs aštuonias šarvuotąsias mašinas.

„Tai svarbi pažanga. Kasdien matome vis daugiau“, – sakė Pentagono vadovas.

„Negalime veltui gaišti laiko. Turime judėti sulig karo greičiu“, – pridūrė jis.

Ll. Austinas pakartojo, kad Vašingtonas siekia Rusijos karinės galios susilpnėjimo, nes tuomet Maskva nebegalėtų grasinti savo kaimynėms.

Maskva Ukrainoje prarado „daug įrangos“, pažymėjo gynybos sekretorius ir pridūrė, kad sąjungininkų taikomos sankcijos reiškia, jog Rusijai bus nelengva atkurtu kai kuriuos prarastus pajėgumus.

„Norėtume dar kartą užtikrinti, jog jie nebeturėtų to paties pobūdžio pajėgumų kabinėtis prie savo kaimynių, kokius mes matėme prasidedant šiam konfliktui“, – sakė Ll. Austinas.

Tai sakoma bendrame jų pareiškime, jis priimtas pirmadienį per Vilniuje, Lietuvos Seimo rūmuose, vykstantį tarptautinį Kalinausko forumą.

„Manome, kad būtina sudaryti sąlygas, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų apginti Ukrainos žmones nuo karo agresijos. Šios sąlygos apima Ukrainos oro erdvės apsaugą ir šarvuočių judėjimo stabdymą šalies teritorijoje. Tai galima padaryti nedelsiant, teikiant ir nuolat papildant Ukrainai teikiamus prieštankinius ir zenitinius ginklus“, – teigiama pareiškime.

Jame taip pat raginama užtikrinti humanitarinę paramą ukrainiečiams ir apsaugoti Ukrainos branduolinius objektus.

„Elektrinės ir atliekų saugyklos, jų pažeidimo atveju, kelia grėsmę visoms kaimyninėms valstybėms“, – teigia parlamentarai.

Pareiškimą pasirašė JAV, Airijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lietuvos, Švedijos, Vokietijos užsienio reikalų komitetų vadovai arba nariai, Lenkijos Senato vicemaršalka, kt.

Tai „posūkio taškas Europos integracijos istorijoje“, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) teigė, kad ES šalių vyriausybėms šeštadienį prireikė tik „kelių valandų“  „sinchronizuoti“ jų palaikymą Ukrainai ir susitarti aktyvuoti Europos taikos priemonę (ETP) bei skirti lėšų ginkluotės įsigijimui ir tiekimui.

„Tai buvo lemiama Europos gynybos akimirka“, – teigė jis.

Analitikai šiai nuomonei pritarė.

„Sprendimas tiekti ginklus Ukrainai pasitelkiant Europos taikos priemonę yra kertinis momentas Europos saugumui, atsižvelgiant į jo mastą, pobūdį ir spartą“, – AFP teigė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vizituojantis bendradarbis Pierre'as Morcosas (Pjeras Morkosas).

Europos taikos priemonė, atskirai nuo ES biudžeto ir Bendrijos įprastų pinigų skirstymo procedūrų veikiantis fondas, valdo 5 mlrd. eurų, kuriuos gali išmokėti tik ES šalys narės.

ETP sprendimų priėmimo procesas leidžia ES šalims „konstruktyviai susilaikyti“, todėl Ch. Michelio darbas buvo įtikinti prieštaraujančias šalis nares nebalsuoti prieš fondo atvėrimą Ukrainai, kas būtų sustabdę priemonės taikymą, naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnai.

Pasak J. Borrellio, trys šalys susilaikė.

Tai leido Europai patenkinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą suteikti ginklų ir amunicijos, kad jo pajėgos galėtų apginti savo šalį nuo Rusijos invazijos, ir tai buvo „dar vienas kritęs tabu“, pažymėjo J. Borrellis.

V. Zelenskis nusiuntė Ch. Micheliui išplėstinį ginkluotės pageidavimų sąrašą, su kuriuo susipažino AFP. Sąraše yra prieštankinių bei „Stinger“ priešlėktuvinių raketų, kurias ukrainiečių kariai yra apmokyti naudoti.

Keletas ES šalių turi šių tipų ginklus savo arsenaluose ir buvo pasiruošę greitai tiekti juos Ukrainai.

Gairės

Su Ukraina besiribojanti Lenkija pasiūlė tapti ginkluotės tiekimo centru. Ginklai, kaip teigiama, „reikšmingai“ pradėti transportuoti į Ukrainą nuo šeštadienio

JAV taip pat prisidėjo, pakeldama siuntoms skirtus transporto lėktuvus į Lenkiją.

Europos taikos priemonės lėšos leido ES šalims suteikti 450 mln. eurų vertės pagalbos letaline ginkluote. Dar 50 mln. eurų iš ETP lėšų ruošiamasi skirti įrangai ir kurui.

„Tai tikrai nepaprasta“, – teigė Arnaud Danjeanas (Arno Danžanas), konservatyvus Europos Parlamento narys bei karo veteranas, besispecializuojantis gynybos reikaluose.

„Gairės pasiektos, bet taip pat reikia turėti galvoje, kad buvo padaryta daugybė pareiškimų, o kai kurie iš jų nėra nei protingi, nei įvykdomi, pavyzdžiui, naikintuvų siuntimas“, – sakė jis, turėdamas galvoje J. Borrellio pareiškimą, kuris vėliau buvo patikslintas.

„Ginklus dabar reikia perduoti, ir viskas priklauso nuo to, kokia bus situacija vietoje“, – teigė A. Danjeanas.

Kaip bebūtų, jis pripažino, jog kelių pastarųjų dienų drąsūs ES politiniai žingsniai „rodo naują mąstymą Europoje, ir tai paspartins galvojimą apie Europos gynybą“.

P. Morcosas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro pažymėjo, kad ES priemonių veikti turėjo ir anksčiau, bet buvo supančiota „įvairių tabu ir strateginės kultūros stokos“.

Dabar „karas Ukrainoje, atrodo, suveikė kaip katalizatorius“.

Vokietija, ilgai besilaikiusi nuostatos neeksportuoti ginklų į konfliktų zonas, nuomonę pakeitė 180 laipsnių ir įsipareigojo Ukrainai perduoti 1,4 tūkst. prieštankinių raketų leidimo įrenginių ir 500 „Stinger“. Šis pasikeitimas buvo vienas daugiausiai pasakančių.

Ne mažesnę nuostabą kelia Švedijos įsipareigojimas perduoti Ukrainai 5 tūkst. raketinių granatsvaidžių ir Suomijos pirmadienį paskelbtas pranešimas, kad Helsinkis perduos 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių bei 2,5 tūkst. automatų.

Pasak vieno ES pareigūno, kelios ES nepriklausančios šalys susisiekė su Ch. Micheliu, norėdamos finansiškai prisidėti prie ginkluotės tiekimo.

„Per šį savaitgalį pajudėjome toliau nei per paskutinius 20 metų“, – teigė A. Danjeanas.

„Europa turėjo instrumentus, priemones, pajėgumus, bet jai visada stigo politinės valios. Vladimiras Putinas sugebėjo išrikiuoti Europos planetas“, – teigė A. Danjeanas.

„Kaip pažymėjote, šių metų spalio 18 dieną Rusija galės pardavinėti Iranui įrangą. Ji dirba šiuo klausimu. Kinija galės pardavinėti tankus Iranui... Turime planą, kuris, mūsų nuomone, gali sėkmingai užkirsti tam kelią“, – nurodė M. Pompeo per analitinio centro „American Enterprise Institute“ tinklalaidę. Plano detalių jis neatskleidė.

Anot sekretoriaus, Vašingtonas mano, jog būtų pavojinga leisti Iranui įgyti galimybę apsiginkluoti ir nusipirkti iš Rusijos modernių ginkluotės sistemų.

2015 metų liepą priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija draudžia tiekti šiitiškai respublikai sunkiuosius ginklus iki 2020 metų spalio 18 dienos, o raketų sistemas – iki 2023 metų. Embargo galiojimo laikas nurodytas ir Bendrame išsamių veiksmų plane (JCPOA) – istoriniame daugiašaliame susitarime dėl Teherano branduolinės programos.

Iš JCPOA pasitraukęs Vašingtonas siekia pratęsti embargą priėmus atitinkamą JT rezoliuciją. Anksčiau amerikiečių specialusis atstovas Iranui Brianas Hookas (Brajenas Hukas) pareiškė, kad jo šalis visais įmanomais būdais stengsis pratęsti šį draudimą, net jei Saugumo Taryba vetuos atitinkamą rezoliucijos projektą.