Nuteistasis prašė panaikinti vasarį priimtą Apeliacinio teismo sprendimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

To paties prašė ir šioje byloje su G. J. Furmanavičiumi nuteistas teisininkas Sigitas Živoltas.

„Skundai atmesti“, – BNS informavo teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Aukščiausiojo Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais, tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais proceso veiksmais ir teismų išnagrinėti“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas nuteistųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S. Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vėliau nuosprendį paliko galioti ir Apeliacinis teismas.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004–2006 metais.

Nuteistasis prašo panaikinti vasarį priimtą Apeliacinio teismo nutartį ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

To paties prašo ir šioje byloje su G. J. Furmanavičiumi nuteistas teisininkas Sigitas Živoltas, BNS informavo teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Aukščiausiojo Teismo verdiktas bus galutinis ir neskundžiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S. Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vėliau nuosprendį paliko galioti ir Apeliacinis teismas.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Teismo atstovė Vilma Budėnienė BNS informavo, kad atmestas buvo ir kartu su juo nuteisto teisininko Sigito Živolto skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S.Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek G. J. Furmanavičius, tiek S. Živoltas apeliaciniuose skunduose teigė nepadarę nusikalstamos veikos ir ginčijo įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, vertinimą. Jie tvirtino, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

Nuteistieji taip pat teigė, kad įrodymai vertinti selektyviai, o jų kaltė grindžiama tik prielaidomis.

Visus šiuos argumentus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo teisingos bei paremtos išnagrinėtais įrodymais.

Teisėjai taip pat konstatavo, kad nuteistiems skirtos bausmės nėra per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Apeliacinis teismas taip pat kreipėsi į kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusią instituciją, dėl informacijos apie pagrindus taikyti šiuos veiksmus.

„Išnagrinėjusi šiuos ir kitus gynybos prašymu teismo išreikalautus papildomus dokumentus bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sankcionuoti ir pratęsti

taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistiesiems“, – rašoma teismo pranešime.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

Pats S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Apygardos teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų.

Advokatas ir pats nuteistasis neneigė, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nedelsiant, bet kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Draugystės sąlygos

Prieš metus lapkritį Vilniaus apygardos teismas G.J.Furmanavičių pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

G.J.Furmanavičius "Kauno dienai" atvirai pasakoja apie, švelniai tariant, keistus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbo metodus ir, panašu, kad pirmuoju smuiku čia griežia skandalingai pagarsėjęs tyrėjas Renaldas Martišius. Jo pavardė šį pavasarį buvo linksniuojama skandale su advokatu Giedriumi Danėliumi.

Pažintis su R.Martišiumi įvyko tą dieną, kai G.J.Furmanavičius buvo sulaikytas ir STT būstinėje laukė, kol atvažiuos advokatas.

"Atėjo toks vyras, pakvietė į jo kabinetą kavos išgerti, pakalbėti. Aš iš karto supratau, kad čia bus žaidimas "geras ir blogas policininkas". Pas jį kabinete sienos buvo nukabinėtos nuotraukomis, diplomais. Žodžiu, žvaigždė", – G.J.Furmanavičius sako perkandęs pareigūno taktiką.

R.Martišius netyrė jo bylos, tačiau šis pareigūnas surašinėjo įrašytų pokalbių stenogramas. STT surinkta tyrimo medžiaga didele dalimi remiasi pokalbių įrašais. G.J.Furmanavičius juos išsamiai aprašė skunde Apeliaciniam teismui, o pastarasis buvo patenkintas.

Mes ką norėsime, tą įdėsime į bylą. Mes visada taip darome. Čia nuo mūsų priklauso tavo likimas.

"Mes ką norėsime, tą įdėsime į bylą. Mes visada taip darome. Čia nuo mūsų priklauso tavo likimas. Vat, sako, jei tu apie ministrę Baltraitienę pasakysi tą ir tą, tavo likimas palengvės gerokai", – G.J.Furmanavičius prisiminė, kokią draugystės sąlygą pasiūlė STT tyrėjas R.Martišius.

"Paskui jis davė telefoną, kuriuo aš turėjau skųsti. Jis atvažiuodavo prabangiu automobiliu, kokį ne visi verslininkai turi. Gyvena puikiame name. Yra pykstančių ant jo ir daug apie jį žinančių. Šlykštus tipas. Jis man sako: "Visų tavo pokalbių įrašus turime. Kaip tu gerai sutari su sūnum. Mes girdėjome kokie geri tavo santykiai su drauge." Apie ką kalbėti? Tai koks lygis? Net kalbėti apie jį neverta", – G.J.Furmanavičiaus ir STT draugystė įgavo daugybę atspalvių dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų. Tarp jų – pokalbių, kurių frazių, surašytų stenogramose, neišgirdo proceso dalyviai įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme. Taip pat išduotų sankcijų vienai nusikalstamai veikai, o taikytai visai kitai veikai.

G. Bartuškos nuotr.

Sukėlė abejonių

Trumpa 2016 m. nuskambėjusios istorijos fabula tokia, kad tuometiniam Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus patarėjui, buvusiam vidaus reikalų ministrui G.J.Furmanavičiui inkriminuota nusikalstama veika – prekyba poveikiu. Esą jis, kaip NŽT direktoriaus patarėjas, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų iš Sigito Živolto, pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus.

Šio sandorio esmė – pritarti žemės sklypo, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui.

Pagal šią sutrumpintą fabulą, surinktus STT agentų duomenis, žvalgybinę informaciją – pokalbių garso įrašus – ir nuteisti G.J.Furmanavičius bei S.Živoltas.

"Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme mes nuolat ir nuosekliai prašėme surinkti visus duomenis, iš kurių būtų galima daryti išvadą. Iš STT gauti absoliučiai visas įrašytų pokalbių stenogramas – neiškarpytas, o tokias, kokios jos buvo įrašytos. Pirmosios instancijos teismas šio mūsų prašymo netenkino ir atmetė. To apeliaciniame skunde prašė abu kaltinamieji ir teismas grįžo į įrodymų tyrimą. Matyt, Apeliaciniam teismui pokalbių įrašų stenogramos tarp kaltinamųjų taip pat sukėlė abejonių. Kitaip tariant, galima manyti, kad aukštesnės instancijos teismui pritrūko pateiktų stenogramų konteksto", – situaciją patikslino G.J.Furmanavičiaus advokatas Stanislovas Liutkevičius.

Matyt, Apeliaciniam teismui pokalbių įrašų stenogramos tarp kaltinamųjų taip pat sukėlė abejonių.

Atsitiktinumų nebūna?

Apeliacinis teismas pirmą posėdį skandalingoje byloje paskyrė šių metų gruodį. Prisiminimais grįždamas į jo gyvenimą pakeitusią dieną, G.J.Furmanavičius primena, kad suimtas buvo naujo NŽT vadovo skyrimo išvakarėse, ir tai nėra atsitiktinumas. Tuo metu NŽT vadovavo Daiva Gineikaitė. Pasak G.J.Furmanavičiaus, viena kandidatė laimėjo konkursą, bet jos kandidatūra netiko, nes tėvai turėjo kažkokių ryšių su tuometine žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

"Matyt, nekilnojamojo turto magnatams netiko ši kandidatūra, nes jie tikrai darydavo įtaką skiriant vadovą į šį postą. Jei pastebėjote, prie D.Gineikaitės buvo daugybė skandalų su NŽT, mirgėdavo kone kas antra diena. Po jos išėjimo – ketverius metus tylu ramu. Kadangi aš stebėjau ir žinau procesus, kurie vyko iki to ir po to, tai daug metų apie NŽT nėra jokios kalbos", – pastebėjimais dalijasi buvęs ministras.

STT agentai atėjo į G.J.Furmanavičiaus kabinetą, antrankių nedėjo, elgėsi labai mandagiai ir pareiškė įtarimus baudžiamojoje byloje. Jo namuose buvo padarytos kratos ir jį nusivežė į STT būstinę. "Laikė visą dieną, priešingai, nei kai kas deklaruoja, nebuvau uždarytas nei vienai nakčiai, mane tą patį vakarą paleido. Grįžau namo pasirašęs dokumentus apie neišvykimą, dokumentų taip pat nepaėmė", – tokia G.J.Furmanavičiui buvo 2016 m. balandžio 6-oji.

Prasidėjusi G.J.Furmanavičiaus pažintis su STT dar tik skleidėsi. Prekyba poveikiu įtariamas buvęs vidaus reikalų ministras tyrėjams pateikė dokumentus, susijusius su jam inkriminuojamu nusikaltimu. Jau minėjome, kad tą dieną susipažino ir su jau minėtu STT pareigūnu R.Martišiumi.

Antra byla

Po mėnesio G.J.Furmanavičių pasiekė antra STT dovanėlė – nauji įtarimai kitoje byloje. Joje buvęs kaunietis G.J.Furmanavičius esą reikalauja kyšio iš kito gerai žinomo kauniečio Mindaugo Plūko.

Šioje byloje kalba sukasi apie žemės sklypą Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe, kuriame šiuo metu statomas viešbutis. Ir vėl prekyba poveikiu, ir vėl kyšis.

"Įsivaizduojate, mes kartu su M.Plūku 1999 m. kartu su "Žalgiriu" Eurolygos taurę ėmėme ir aš iš Plūko kyšio reikalavau. Marazmas", –  stebisi G.J.Furmanavičius.

Anot jo, M.Plūkas buvo atsidūręs labai nepavydėtinoje padėtyje – ėjo į pabaigą nuomos sutartis su NŽT dėl minimo sklypo Kaune, o vieni reideriai spaudė perimti tą sklypą.

"M.Plūkas klausė manęs, ką jam daryti, nes jis buvo visiškai įspeistas į kampą. Tada aš jį suvedžiau su NŽT teisininke, kuri jį konsultavo, kaip jam toje situacijoje elgtis. Už tai man buvo iškelta antra baudžiamoji byla", – savo įvykių versiją dėsto G.J.Furmanavičius

Tačiau antroji G.J.Furmanavičiui iškelta byla baigėsi nė neprasidėjusi. Bylą vedęs tyrėjas paaiškino G.J.Furmanavičiui, kad įrašytų pokalbių išklotinė buvo atiduota ekspertams.

"Tą išklotinę surašė garsusis STT agentas R.Martišius. Jis iš galvos surašė, ką norėjo. Man pateikė įtarimus, tada tą visą stenogramą ir įrašus atidavė ekspertams, kurie nerado sąlyčio tarp įraše užfiksuoto pokalbio ir teksto, kurį surašė R.Martišius, – buvęs ministras meta dar vieną akmenį į STT daržą. – Kai jie pamatė, ką aš turiu (pokalbius su Živoltu paaiškinančius dokumentus – red.past.) dėl pirmosios bylos, jie iš karto man pareiškė įtarimus dėl antrosios."

Vilmanto Raupelio nuotr.

Antgamtinės jėgos

Vilniaus apygardos teismą pasiekusioje byloje dėl sklypų Subačiaus gatvėje didelė dalis įrodymų taip pat buvo paremta pokalbių garso įrašais. "Jie buvo pateikti ne vientisi, o iškarpyti, sumontuoti", – teigia G.J.Furmanavičius.

Posėdžiuose garso įrašai, slapta užfiksuoti tarp G.J.Furmanavičiaus ir S.Živolto, buvo paskelbti. Dėl jų prastos kokybės, gynybos prašymu, pokalbių garso įrašai buvo ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centre.

"Yra įrašyti penki ar šeši pokalbiai. Tačiau ekspertai nepatvirtino, kad jie daryti taip, kaip buvo sankcionuoti. Taip pat nenustatė vienalytiškumo, yra pertrūkių – kad ir 46 sek., tačiau pagal procesą taip negali būti, turi būti be pertrūkių. Taip pat turi būti daryti iš vieno šaltinio, o įrašas darytas ir sumontuotas iš trijų šaltinių. Žodžiu, yra daug procesinių pažeidimų. Ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko Apeliacinis teismas paskyrė pakartotinį įrodymų tyrimą", – dėsto G.J.Furmanavičius.

Jo advokatas S.Liutkevičius taip pat patvirtino, kad įrašai yra labai blogos kokybės ir dalies jų visai nesigirdi. "Atskirų frazių iš viso negali suprasti. Tačiau stenogramoje surašyti žodžiai, sakiniai. Tada kėlėme klausimą: "Kaip STT pareigūnai išgirdo tai, ko negirdi proceso dalyviai teismo salėje?" Tarkime, stenogramoje įrašyta "Subačiaus gatvė", nes tai tinka pagal tekstą, tačiau to nesigirdi", – kilusias abejones dėstė advokatas.

Ekspertai teismui pateikė iš naujo dešifruotus pokalbius. "Atsirado daug pilkų vietų, kuriose buvo pastabos, kad garsas nesigirdi arba yra visiškai neaiškus. Tačiau teismas nuosprendyje vis tiek rėmėsi STT stenograma. Jei teismas pats skyrė ekspertizę, turėjo vadovautis stenogramomis, kurias surašė ekspertai, o ne STT pareigūnų, kurie, naudodamiesi kažkokiomis antgamtinėmis galiomis, atkūrė negirdimą tekstą", – galimomis kliauzomis stebėjosi advokatas.

Patarė ir nusikalto?

G.J.Furmanavičius toliau dėlioja abejonių taškus STT jam surinktuose kaltinimuose dėl prekybos poveikiu. "Kas yra sakinys be konteksto?" – kelia klausimą jis. Proceso metu prokuroro paklausti, ar kalbėdavo apie kitus projektus, abu vyrai patikino, kad tikrai taip. Ir tai esą atsispindėtų, jei teismas išklausytų neiškarpytus pokalbių įrašus.

Panašu, kad G.J.Furmanavičius ir S.Živoltas turėjo apie ką pasikalbėti, nes juos siejo reikalai nuo 2004 m., kai buvo organizuojamas Pasaulio ralio čempionato etapas Lietuvoje. Be to, G.J.Furmanavičius yra sudaręs sutartį su S.Živolto bendrove. Pastaroji turi išreikalauti skolą iš G.J.Furmanavičiaus skolininko.

Vis dėlto, grįžtant prie kaltinime minimo sklypo Subačiaus gatvėje, tai taip pat buvusi kaltinamųjų pokalbių tema. G.J.Furmanavičius pasakoja, kad S.Živoltas teiravosi, kodėl NŽT neduoda leidimo sklypo Subačiaus gatvėje projektui, nes esą ir Vilniaus savivaldybė, ir NŽT Vilniaus skyrius davė leidimus.

"Aš ir patariau, jei ir vėl gaus neigiamą atsakymą, jiems bus labai sunku, nes savo tiesą galės įrodyti tik per teismus – tokia procedūra. Aš patariau atsiimti prašymą, dar kartą peržiūrėti kitose instancijose, ar viskas yra gerai, ir teikti iš naujo. Šis patarimas buvo įvertintas kaip nusikaltimas", – paaiškina G.J.Furmanavičius.

NŽT konkursas

Dar vieną akcentą G.J.Furmanavičius mini dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Teismo sankcija sumontuoti jo kabinete pasiklausymo aparatūrą ir sekti buvo išduota visai ne dėl sklypo Subačiaus gatvėje, o tuo metu, kai NŽT vykdė konkursą pirkti automobilius.

"Gintaras Jonas Furmanavičius, NŽT direktorės patarėjas, galimai kursto ir padeda piktnaudžiauti NŽT direktorei D.Gineikaitei, padeda jai kyšininkauti, taip pat prekiauja poveikiu NŽT planuojamo vykdyti viešojo pirkimo konkurso metu (...) konkurso metu G.J.Furmanavičiui kaip tarpininkui, galimai, bus sumokėtas kyšis, kuris vėliau, galimai tarpininkaujant G.J.Furmanavičiui, bus perduotas NŽT direktorei D.Gineikaitei", – rašoma prašyme skirti žvalgybines priemones.

Buvęs ministras tikina nusišalinęs nuo šio konkurso, tad jį sekti prašyta sankcija turėjo nueiti šuniui ant uodegos, tačiau šio prašymo pagrindu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pratęsiami dar kelis kartus.

"Pagal dabartinę praktiką, jei sankcija išduota vienai nusikalstamai veikai tirti, ji negali būti perkelta į kitą. Kitas dalykas. Teismas neleido mano kabinete įmontuoti tam tikros įrangos, tačiau ji buvo sumontuota ir šia įranga gautais duomenimis remiamasi byloje. Labai daug visokių procesinių pažeidimų", – Apeliaciniam teismui skunde išdėstytus argumentus mini G.J.Furmanavičius.

A. Morozovo nuotr.

Dėlionė nuomone

G.J.Furmanavičius svarsto, kad dėlionių mėgėjai nesunkiai susigaudytų dėliodami pastarųjų metų garsiausius STT skandalus su teisėjais, advokatais.

"Kai Martišių užpuolė advokatai ir nunešė jo vadovams įrodymus, po savaitės STT pasakė: mes atlikome vidinį patikrinimą – Martišius nekaltas. Po savaitės, – pabrėžė buvęs ministras. – Mano byla vyksta penkti metai. Štai jums ir atsakymai."

Visuomenei susidaro nuomonė, kad teismai yra korumpuoti, o STT sąžiningai kovoja su korupcija.

G.J.Furmanavičiaus žiniomis, jo bylą pirmosios insancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo juodajame STT sąraše, todėl toks teismo sprendimas visiškai nestebina. Tačiau buvęs ministras stebisi, kad atėjo laikai, kai STT "užlipo ir ant teismų, ir ant advokatų" ir dabar patys teisėjai pamatė, kokiais metodais dirba ši tarnyba.

"Kaip STT žaidžia visuomenės nuomone? Kad ir su mano byla apie nieką. Aš nebijau taip sakyti. Tegul mane nuteisia, mes eisime iki Europos Žmogaus Teisių Teismo. Mane nuteisė ir jei mane antros instancijos teismas išteisintų, sakytų – va, STT dirbo trejus metus, o korumpuoti teisėjai jį paleido. Taip bus sakoma ir taip sakoma visose bylose. Visuomenei susidaro nuomonė, kad teismai yra korumpuoti, o STT sąžiningai kovoja su korupcija", – G.J.Furmanavičius neslepia, kad niekam neatsiskaitanti STT jam primena Baltarusijoje siautėjančią teisėsaugą.

STT nekomentuoja

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nekomentavo pastebėjimų apie pareigūno Renaldo Martišiaus darytas pokalbių įrašų stenogramas ir nurodė, kad STT nekomentuoja vykstančių teisminių procesų, jų dalyvių pasisakymų ir nuomonių.

"Atiduodant bylas teisminiam nagrinėjimui, prie jų pridedami visi tyrimui galintys turėti reikšmės duomenys ir tik teismas vertina, ar tie duomenys gali būti pripažinti įrodymais", – teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.

Nuteistojo advokatas Stanislovas Liutkevičius BNS sakė, kad jo ginamasis mano, jog nepadarė nusikalstamos veikos, todėl prašo būti pilnai išteisintas.

Anot jo, išteisinimo prašo ir kitas bylos nuteistasis – kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas.

Skundus nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Šių metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas G. J. Furmanavičiui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams, S. Živoltui – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylos duomenimis, G. J. Furmanavičius susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus leisti Vilniuje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Teismui perduotoje medžiagoje teigiama, jog iš savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ atstovų iš viso reikalauta 100 tūkst. eurų kyšio už tai, kad Vilniuje, Subačiaus gatvėje, būtų leista suformuoti žemės sklypą.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abiems nuteistiesiems byloje paskirtas ir įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam nei savaitės laikui be leidimo, sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Sprendimą per 20 dienų dar galima skųsti apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

Pats S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų. Teismas atmetė gynybos versiją, kad dalis įrašų buvo padaryti neteisėtai.

„Objektyvūs bylos duomenys tai patvirtina ir leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. Furmanavičius padarė nusikalstamą veiką (...), prekybą poveikiu“, – teigė teisėjas.

G. J. Furmanavičius ir jo gynėjas Valdemaras Bužinskas žada sprendimą skųsti.

„Pasitarsime su advokatu, įvertinsime visas aplinkybes, manau, išnaudosime visas procesines galimybes sprendimą skųsti“, – žurnalistams tvirtino G. J. Furmanavičius.

Advokatas ir pats nuteistasis neneigia, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.

„Galvoju, kad teismas neatsižvelgė į gynybos išsakytas pastabas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu padarytus įstatymų pažeidimus, nukrypimą nuo suformuotos Aukščiausiojo teismo praktikos ir vis dėlto rėmėsi šiais pokalbiais“, – tvirtino advokatas.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

„Ekspertizės skyrimui niekas neprieštaravo, taip pat prokuratūra. Yra problema su garso įrašais – kažkas girdisi, kažkas nesigirdi. Kai kurie labai prastos kokybės, nelabai girdėti. Ekspertams pateikti klausimai, ar įrašai yra nesumontuoti ir kt. Ekspertizė paskirta, kad nebūtų neaiškumų ir interpretavimų“, – BNS sakė teisėjas Arūnas Kisielius.

Garso įrašai yra pagrindinis įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje. Kai kurie pokalbiai įrašyti žinomame sostinės restorane „Neringa“.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas, kai bus gautos ekspertų išvados. Kol kas ji nenagrinėjama, teismas prie jos grįžti tikisi rudenį. Šioje byloje jau apklausti liudytojai ir kaltinamieji.

Pareigūnų duomenimis, iš savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ atstovų reikalauta 100 tūkst. eurų kyšio už tai, kad Vilniuje, Subačiaus gatvėje, būtų leista suformuoti žemės sklypą.

Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui pernai rudenį pradėjus nagrinėti buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėjo ir buvusio ministro G. J. Furmanavičiaus bei teisininko Sigito Živolto baudžiamąją bylą. Abu jie kaltinami prekyba poveikiu.

Kaltinamajame akte skelbiama, kad J. G. Furmanavičius, pasinaudodamas savo įtaka ir interesais, susitarė savo naudai gauti 20 tūkst. eurų.

„S. Živoltas veikė „Start Vilnius“ interesais“, – paskelbė prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Živolto ir J. G. Furmanavičiaus susitikimai 2015 metų spalį vyko tuomet veikusiame garsiame Vilniaus restorane „Neringa“ ir kitose maitinimo įstaigose. Įtariama, kad buvęs NŽT patarėjas susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta, priėmus sprendimą. Anot prokuratūros, S. Živoltas siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Ir G. J. Furmanavičius, ir S. Živoltas teisme sakė kategoriškai nesutinkantys su pateiktais kaltinimais.

G. J. Furmanavičius teigė, kad byloje minimi pinigai buvo senos skolos grąžinimas.

Teisiamasis pasakojo, kad nuo 1993 metų turi vieną skolininką. Būdamas Automobilių sporto federacijos vadovu ir 2012 metais viešėdamas Stambule, G. J. Furmanavičius teigė gavęs skolininko pranešimą, kad šis „pagalvos“, ar yra skolingas. Išvykoje G. J. Furmanavičius buvo kartu su federacijos viceprezidentu žinomu lenktynininku Dariumi Jonušiu. Prasitarus apie skolininką, šis G. J. Furmanavičiui patarė reikalus spręsti per teisines įmones.

Grįžęs į Lietuvą, D. Jonušis supažindino G. J. Furmanavičių su S. Živoltu, buvo pasirašyta sutartis dėl skolos išieškojimo. G. J. Furmanavičius teigė, kad atgavo 88 tūkst. litų (daugiau nei 25 tūkst. eurų), dalis pinigų už darbą atiteko S. Živoltui už skolos išieškojimą.

„(...) skola aritmetiškai sutampa su skaičiais, minimais kaltinamajame akte. Jokiems NŽT darbuotojams poveikio aš nedariau, aš dokumentus jam grąžinau. Ten sklypo suformuoti neįmanoma, ne visi mūsų pokalbiai įrašyti, kai grąžinau segtuvą su dokumentais, nėra įrašyta“, – sakė G. J. Furmanavičius.

Registrų centro duomenimis, Subačiaus gatvėje 49A esantis žemės sklypas, kuriame stovi sprogusi pirtis, priklauso valstybei. 2013 metais sklypas 27 metams išnuomotas sostinės savivaldybės įmonei „Start Vilnius“.

Sklype stovintis pastatas 2013-aisiais taip pat perduotas „Start Vilniui“, tačiau 2014 metų rugsėjį jis parduotas bendrovei „NT koncernas“, šią lygiomis dalimis valdo buvęs „Start Vilniaus“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jurkšas ir jo verslo partneris Vaclovas Daukšas.

2014-ųjų gruodį taip pat buvo parengtas ir šio sklypo formavimo bei pertvarkymo projektas. Tuometinio Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Urbanavičiaus pasirašytame įsakyme nurodoma, kad siekta sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes nelaisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, taip pat norėta nustatyti sklypui daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimą.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tuometinė tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004–2006 metais.

„Maža ką... moteris avarijoje. Manau, kad kiekviena moteris, kiek avarijas padaro, su telefonais vaikšto, matyt, skambina kažkokiems vyrams“, – pirmadienį apklausiamas byloje dėl D. Gineikaitės piktnaudžiavimo sakė G. J. Furmanavičius.

Bylos duomenimis, neblaivi avariją padariusi tuometinė NŽT vadovė G. Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės. Tuo tarpu jis pats teigia padėjęs D. Gineikaitei iš draugiškų paskatų ir jokių neteisėtų veiksmų imtis nesiūlęs.

„Tokių kalbų nebuvo“, – paklaustas, ar nebandė pasinaudoti pažintimis, kad nebūtų fiksuotas įvykis, atsakė G. J. Furmanavičius.

Aukštas pareigas ėjusiems pažįstamiems asmenims jis tvirtino skambinęs, nes tiesiog ieškojo, kas galėtų atvykti į įvykio vietą ir pažiūrėti, kas nutiko, nes D. Gineikaitė kalbėjo apie įtartiną kito į avariją patekusio vairuotojo elgesį.

Jis patvirtino apie įvykį bendravęs ir su tuometine Policijos departamento atstove Lina Nemeikaite, su kuria anksčiau buvo kartu dirbęs. Ji atsiuntė G. J. Furmanavičiui žinutę apie tai, jog bus skelbiama informacija apie NŽT vadovės avariją. Vėliau jis sakė klausęs, kiek laiko turi iki kol ši žinia bus paskelbta viešai ir pasieks žurnalistus, teiravosi, ar galima padaryti, jog ji nebūtų viešinama.

Manau, kad kiekviena moteris, kiek avarijas padaro, su telefonais vaikšto, matyt, skambina kažkokiems vyrams.

Apie tai, kad informacija neturėtų patekti į viešumą, jis kalbėjo ir su susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku, o ankstesniame posėdyje apklaustas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis patvirtino, kad jam šiuo klausimu skambino ir pagalbos prašė pati D. Gineikaitė.

Teismo posėdžio pradžioje D. Gineikaitės advokatas kreipėsi į teismą su prašymu bylą nagrinėti neviešai. Jis teigė, kad po straipsniais pasirodantys komentarai turi neigiamą įtaką kaltinamosios artimiesiems. Jis taip pat prašė teismo įspėti prokurorą dėl bylos medžiagos viešinimo žiniasklaidai ir nubausti vieno portalo žurnalistą dėl bylos medžiagos skelbimo. Teismas šiuos prašymus atmetė.

Kitas posėdis byloje numatytas kovo 20 dieną. Į jį bus kviečiami likę liudytojai.

G. J. Furmanavičius vidaus reikalų ministro pareigas ėjo socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004 – 2006 metais.

D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui G. Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Kaltinimo akte taip pat nurodyta, kad ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė – jie taip pat teisiami šioje byloje, tačiau pasiprašė atleidžiami nuo posėdžių, kuriose apklausiami tiesiogiai su jais nesusiję liudytojai.

Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.

2017 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai skirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti. Baudą ji yra sumokėjusi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 11 dieną pripažino, kad vidaus reikalų ministro 2004-2005 metų įsakymai prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, pranešė pastabas teismui teikusi Konkurencijos taryba.

Ministras „Infostruktūrai“ išimtinai suteikė teisę kitoms valstybės institucijoms teikti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus paslaugas.

Į LVAT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjantis telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ bei Aukštadvario regioninio parko direkcijos, krui skelbė duomemnų eprdavimoi paslaugų konkursą, ginčą. Konkurse dalyvuvusi, bet ko nelaimėjusi „Telia Lietuva“ teismo prašo panaikinti direkcijos ir „Infostruktūros“ sutartį.

Po šios savaitės LVAT sprendimo LAT turėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Tarėsi dėl kyšio?

„Jokie įtarimai man nepareikšti – ką jūs čia visi iš mėnulio skaitote?!“ – sunkiai valdė susierzinimą dėl užklupusio žiniasklaidos dėmesio apie 15 val. savo mobiliuoju telefonu atsiliepęs M.Plūkas. Galiausiai jis patvirtino, kad buvo apklaustas STT. Tačiau pasiteiravus dėl ko, nuo atsakymo išsisuko: „Seniai matėmės – susitikome pasikalbėti. Viso gero!“

Beveik tuo pačiu metu oficialų pranešimą, paaiškinantį kratas NŽT Kauno skyriuje, išplatino ir STT. Jame teigiama, kad STT Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo papirkimo ir prekybos poveikiu Nacionalinėje žemės tarnyboje. STT turi duomenų dėl buvusio šios tarnybos direktorės patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus ir kelių uždarųjų akcinių bendrovių akcininko ir valdytojo galimai vykdytų nusikalstamų veikų. Tiriama, ar buvęs NŽT direktorės patarėjas, pasinaudojęs turėta tarnybine padėtimi, pažintimis ir įtaka, tiesiogiai provokavo suinteresuotą asmenį, taip pat iš jo reikalavo ir susitarė priimti didesnės, negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) kyšį, skirtą NŽT tarnautojui už galimą poveikį, siekiant, kad būtų priimtas suinteresuotam asmeniui naudingas sprendimas.

Žmona buvo kalbesnė

Anot M.Plūko žmonos – Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, priklausančios visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“, Editos Plūkienės, ryte jiedu kartu su vyru atvyko į darbus Kaune. Ir per pietus vyras paskambino, kad vyksta į apklausą Vilniuje – yra kviečiamas į STT dėl sklypo K.Donelaičio gatvėje. Anot pašnekovės, jos vyras nebuvo nei susinervinęs, nei išsigandęs.

Nebūdama užtikrinta, kad detaliai žino visus jo verslo reikalus, E.Plūkienė pabandė nupasakoti jai žinomas problemas, susijusias su minėtu sklypu, kuriame jos vyras prieš kelis mėnesius pradėjo gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požeminiu garažu statybas.

Anot E.Plūkienės, šiame sklype buvusius griuvėsius jie su sutuoktiniu 1998-1999 metais įsigijo aukcione. Ir gana ilgai NŽT nesuformavo šio žemės sklypo. Tai buvo padaryta tik 2006-aisiais. Tada pasirašyta ir jo nuomos sutartis dešimčiai metų. Per tą laiką teko atlaikyti ir užgriuvusią ekonominę krizę, ir perdaryti projektą. Pastarasis buvo suderintas su visomis institucijomis, kaip ir priklausė. O pirmąją šių metų darbo dieną – sausio 3-ąją buvo gautas ir statybų leidimas, kurį išdavė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrius.

E.Plūkienės žiniomis, pernai, metų pabaigoje, jos vyras kreipėsi į NŽT dėl besibaigiančios sklypo nuomos sutarties. Esą jam atsakyta, kad nebus problemų. Tačiau pasibaigus sutarties galiojimo laikui - šių metų vasarį buvo gautas pranešimas apie tai. Berods, jau kitą dieną po sutarties galiojimo.

Prokuratūros šešėlis

Pasiteiravus, ar jai nekyla įtarimų, kodėl STT jos vyru susidomėjo tik dabar, E.Plūkienė teigė jokių įtarimų dėl to neturinti.

Ji sakė negirdėjusi ir apie jokias galimas statybvietės kaimynų pretenzijas dėl prasidėjusių statybų nepatogumų. Nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, maždaug prieš mėnesį kaimynystėje esančios Kauno apylinkės prokuratūros darbuotojai dėl šių statybų pasijuto lyg pragare. Anot prokurorų, pradėjus statybvietėje kalti polius, vibravo visas jų pastatas. Beveik tuo pačiu metu suskilo arčiausiai statybvietės esanti prokuratūros pastato siena. 

Išgirdus apie prokurorų nepasitenkinimą, kurio atgarsiai galėjo pasiekti ir jų kolegas iš STT, E.Plūkienė prisiminė vieną prokurorę. Tačiau, anot pašnekovės, ši buvo nepatenkinta dėl kitko - kad  nepavyko kitame netoliese esančiame naujos statybos name nusipirkti buto.

„Šiais laikais manęs jau nebestebina niekas! Nors nelabai suprantu, ar tai noras susidoroti su mano vyru verslininku, nedalyvaujančiu jokioje politikoje, ar tik gąsdinimai. Man sunku paaiškinti, kas čia vyksta,“ - teigė E.Plūkienė, leidusi suprasti, kad turi galvoje ne tik savo vyro atvejį, bet ir kitas esą panašias istorijas, kurios vėliau subliūkšta.

Nevykdo ir teismo nutarties

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, gavęs iš NŽT pranešimą apie pasibaigusią minėto sklypo K.Donelaičio gatvėje nuomos sutartį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo minėtame jau valstybiniu tapusiame žemės sklype panaikinimo.

Šis klausimas dar neišspręstas, tačiau nutarimą dėl laikinosios apsaugos priemonių šiai statybvietei, prilygstantį jos sustabdymui, teismas priėmė nedelsiant.

Tačiau, kaip teigiama, jau po nuomos sutarties pasibaigimo statybas šiame sklype pradėjęs G.Plūkas teismo nutarties nevykdo. Darbai joje vyko ir antradienį. Dėl ko šiomis dienomis turėjo būti kreiptasi į teismą ir dėl baudų už minėtos nutarties nevykdymą skyrimo.

Kaip jau rašyta, G.J.Furmanavičius atsistatydino iš NŽT direktorės patarėjo pareigų balandį - kai STT jam ir teisininkui Sigitui Živoltui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu.