„O kas, jeigu visa tai yra sapnas? Ir tuoj, suskambėjus žadintuvui, tu pabusi. Arba pabus tas, kuris visa tai sapnuoja. Ir tai nesi tu“, – sako G. Gascevičius.

Tai pirmas bendras darbas su režisiere Agne Giedraityte.

„Mes norėjom tokios sapnų vaizdo poezijos, kai ribos tarp realybių visiškai ištirpsta“, – kalbėjo Ginc

„Klipas „Oneirologija“ – tai sąmonės srautas sapno metu. Gintas šiame klipe lyg prabunda sapne, jis supranta, kad gali judėti, liesti ir tyrinėti aplinką. Tačiau ta aplinka elgiasi taip pat mistiškai kaip ir sapnas, ji keičiasi, tirpsta, staiga tampa svetima ir neaprėpiama. Man šis bendradarbiavimas buvo labai vertingas. Gražu stebėti muzikantą ir jo absoliutų pasinėrimą į nepaaiškinamą kūrybinį srautą, toks atsidavimas nežinomybei įkvepia, – sakė režisierė A. Giedraitytė. – Juk būna, kad atsibundi ir nežinai, ar čia sapnas, ar realybė. Jokie įsignybimai ar daiktų palietimai čia nepadeda, nes sapne visi pojūčiai yra absoliučiai  tikri. Bet yra keletas gudrybių patikrinti, ar sapnuoji, ar ne. Pirmoji gudrybė yra tokia: sapne reikia pasižiūrėti į laikrodį, rodantį laiką skaičiais, rodyklinis laikrodis čia netinka. Sapnų pasaulyje laikrodis skaičių nerodo, o vietoj jų – visokius ženklus. Antroji gudrybė – reikia atsiversti knygą, perskaityti keletą sakinių ir trumpam užversti. Vėl atvertus tekstas bus pasikeitęs. Trečioji gudrybė – turbūt nėra tokių, kurie nėra skraidę sapne. Taigi reikia atsispirti nuo žemės ir bandyti pakilti. Jeigu skrendi, reiškia sapnuoji, o jei neskrendi, reiškia esi šioje realybės pusėj.“

„Oneirologija“ – tai trečioji videoklipų triptiko dalis. Jau kiek anksčiau buvo pristatytos  ir kitos dalys „Staklės“ ir „Pacemaker“.

Šiuo metu Gintas intensyviai dirba prie performansinio spektaklio pagal J.V. Getės „Faustą“, kurį planuoja parodyti pasibaigus COVID-19 apribojimams. Šiuos darbus iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Būgininkas G. Gascevičius – ne vienintelis naujas veidas „Pizduko“ komandoje. Prie spektaklio komandos prisijungė ir aktorius Anicetas Gendvilas.

„Pagaliau „Pizdukas“ įvyks. Prisikvėpavęs karantininių atostogų, spektaklis sugrįžta su naujomis jėgomis ir pajėgomis. „Pizdukas“ vis dar laukia savo Auksinio scenos kryžiaus, o tuo tarpu prie mūsų komandos prisijungia du nerealūs, stogą raunantys kūrėjai: neatrastas, bet jau su didžiausiomis ateities perspektyvomis, naujasis Lietuvos drageris Anicetas Gendvilas–Gunda bei žmogus būgnas, arba perkusinė siela, buvęs BIX‘as, dabar nekonvencionaliai giliai kūryboje paskendęs Gintas Gascevičius. Visas „Pizduko“ miestelis jūsų laukia jau šį sekmadienį. Kadangi čia Lietuva ir lietūs lyja, viskas vyks juodojoje salėje. Geros kelionės „Pizduko“ transportu!“, – spektaklio laukia režisierius P. Ignatavičius.

Esminė „Pizduko“ tema – tai žmonių nenoras įsileisti kito žmogaus (šiuo atveju – kitataučio). Pasak režisieriaus, kitataučių imigracija yra neišvengiamas procesas, kuris anksčiau ar vėliau stipriai palies ir Lietuvą, todėl nereikėtų to bijoti.

„Lietuva yra multikultūrinė. Joje sugyvena nemažai kitataučių. Augant Lietuvos ekonomikai, augs ir imigrantų skaičius. Mes turime stengtis pažinti kitokius, juos priimti. Todėl ir daina turi tokį tikslą: skatinti kritinį mąstymą, autoironiją, kvestionuoti lietuvių heroizavimą. Manau, kad besijuokdamas iš savęs gali dvasiškai tobulėti“, – mintimis dalijasi P. Ignatavičius.

Spektaklyje gausu specialiai jam sukurtų dainų, kurias gyvai atlieka patys aktoriai. Scenoje – vokalas, gitara, bosinė gitara, mušamieji. Pats P. Ignatavičius, sėdėdamas režisieriaus kėdėje, rankose nuolat turėdavo gitarą. Taip gimė laisvas, nenugludintas, gyvu ritmu pulsuojantis spektaklis.

„Muzika man visada buvo labai svarbus spektaklio elementas. Jei negirdžiu spektaklio muzikos – nežinau kokį spektaklį statysiu. Aš nekenčiu miuziklų, ypatingai amerikietiškų. O po spektaklio daug kas sakė: na va, pastatei miuziklą. Iš principo turbūt taip ir yra. Dramaturgo R. W. Fassbinderio kalba yra labai lakoniška, kinematografinė, joje daug tylos ir pauzių. O aš norėjau šėlsmo spektaklyje. Dionisiško, ryškaus, masyvaus teatro ir personažų kaukių“, – pasakoja režisierius.

Spektaklyje vaidmenis kuria Arnoldas Augustaitis, Daumantas Ciunis, Pijus Ganusauskas, Tadas Gryn, Anicetas Gendvilas, Milda Noreikaitė, Severinas Norgaila, Marija Petravičiutė, Ieva Savickaitė. Groja Gintas Gascevičius ir grupė „Church on Wheels“. Kostiumus kuria Greta Milevičiūtė ir Justina Jurevičiūtė. Šviesų dailininkas Darius Malinauskas.

Spektaklis „Pizdukas“ (režisierius P. Ignatavičius) – jau šį sekmadienį, rugpjūčio 16 d., Menų spaustuvėje, Vilniuje. Pradžia 19 val.

Žinomas perkusininkas, grupės BIX narys įsitikinęs – yra daug skirtingų būdų, kaip galima žiūrėti į gyvenimą. Esą visuomet galima pasvajoti apie beribes galimybes, tačiau „staklės toliau dirba savo darbą, jos viską sustato į vietas, sugražina į pradinį sumanymą. Staklininkas toliau dirba savo darbą“.

„Staklės“ – pirmasis „Oneirologijos“ kūrinys, kurį GINC nusprendė įamžinti vaizdo klipu. Jo siužetą muzikantas kūrė drauge su režisiere Goda Mazrimaite.

„Dar įrašinėjant albumą nusprendėme, kad vienas šio albumo kūrinys bus įrašinėjamas kartu ir filmuojant, taip pat – kad tai bus bazinė klipo dalis. Įdomu ir tai, kad klipo filmavimui pasirinkome neįprastas, unikalias erdves – Šiaulių valstybinio dramos teatro dekoracijų gaminimo dirbtuves ir apleistą sovietų armijos raketų bazę, apie kurią mažai kas žino“, – pasakojo GINC.

Karinė bazė čia buvo pasirinkta ne šiaip sau. Dar prieš daugiau nei 30 metų GINC tarnavo armijoje netoli Černobylio, ėjo aerodromo raštininko pareigas. Tuomet, kaip pats sako, rytais pėstute nupėdindavo atkarpą per pušyną, kur jį kasryt pasitikdavo... varna.

„Susidraugavau su varna, tiksliau gal ji su manimi – kas rytą pasitikdavo mane ir palydėdavo paskrisdama kartu. Tai tęsėsi keturis mėnesius. Sykį per tą mišką ėjome su bičiuliu, papasakojau apie tą varną, kad vis mane pasitinka. Įdomu, kad nuo tos dienos varna dingo“, – prisiminė jis.

Ši istorija muzikantui taip įsiminė, kad net praėjus keliasdešimt metų ji inspiravo jį sukurti „Oneirologiją“ – istorija tapo emocine šio albumo ašimi. Albumo leidybą iš dalies finansavo asociacija LATGA.

„Labai daug prasmių ši istorija paliko, ir tas daugiaprasmiškumas – labai įdomus, jis suformuoja tam tikrą būseną, kuri labai svarbi naujajame albume. Ir karinė bazė čia ne šiaip sau – todėl kuriant pirmą vaizdo klipą šiam albumui, nekilo abejonių, kur jį filmuosime“, – kalbėjo GINC.

Tiek „Stakles“, tiek kitus kūrinius pasibaigus išbandymų kupinam karantino laikotarpiui GINC ketina pristatyti specialiai albumo pristatymui organizuojamuose koncertuos. O kol kas kviečiame įvertinti „Staklės“ vaizdo klipą.

Geriausi kiekvienos grupės kūriniai paskutinėmis vakaro akimirkomis bus pakelti kubu – scenoje stovės ir petys į petį gitaromis brūžins visi koncerte dalyvaujantys muzikantai. Atlikėjai perspėja, jog milžiniškais kubais padabinta „Siemens“ arena užkais ne tik nuo rokenrolo, bet ir nuo įspūdingo ugnies šou.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, „R Kubu“ koncertas bus itin originalus: scenoje grupės gros pasikeisdamos kas kelias dainas. Muzikantai tvirtina negirdėję, kad kas pasaulyje būtų surengęs tokio formato koncertą, o jo tikslas – jog nebūtų apšildančios ar renginį vainikuojančios grupės.

Koncerte prie „Colours of Bubbles“ prisijungs pučiamųjų selekcija, o vieno kūrinio metu perkusiniais instrumentais kartu gros „BIX“ grupės narys Gintas Gascevičius. Tuo tarpu grupė „ba.“ gros pasikeitusia sudėtimi ir pristatys klausytojams dar negirdėtą kūrinį.

Visi jie – naujos grupės „Trintukas prieš tikrovę“ nariai.

Menininkai juokiasi – kolektyvo susibūrimo istorija gana netikėta, tačiau tuoj pat priduria tikintys, jog patys geriausi dalykai įvyksta tuomet, kai juos mažiausiai planuoji.

Visi drauge jie dalyvavo pavasarį Šiauliuose vykusiame dailės galerijos renginyje. Tuomet poeziją susirinkusiems svečiams skaičiusi Monika pasikvietė Gintą ir Gintarą jai paakomponuoti. Iki tol kartu nedirbę tuomet jie sako vienas kitą pamatę tarsi naujomis akimis.

„Tas mūsų pasirodymas... Jis taip netikėtai gerai išsirutuliojo! O mes supratome – tas kūrybinis srautas veržiasi lyg krioklys, todėl turime kažkaip tą išnaudoti“, – pasakojo Gintas.

Žodžių „Trintukas prieš tikrovę“ junginys Monikos, Gintaro ir Ginto mintyse gimė ne šiaip sau. Tai – vieno iš švedų poeto Bruno Ojerio eilėraščio pavadinimas, kuriame rašytojas pasakoja apie savo trintuką prieš kitų tikrovę. Būtent šio poeto, kaip ir gintaro Grajausko eiles trijulė įgarsino savo pirmame bendrame renginyje.

„Ši frazė mums pasirodė labai įdomi. Pagalvojome, kad mūsų kūryba įtraukia žmones, juos užburia – tai ir yra tas trintukas, tam kartui gebantis ištrinti arba bent jau sukrutinti iš vidaus. Pagalvojome, kad visi simboliai – savo vietose, abejonių nekilo“, – pasakojo Gintas.

Visi „Trintuko prieš tikrovę“ nariai scenoje ne naujokai. Monika – Šiaulių dramos teatro aktorė, Gintas – legendinės grupės BIX būgnininkas, Gintaras – klavišinių instrumentų virtuozas. Visi kartu jie – eksperimentinės, džiazo, bliuzo ir alternatyvios muzikos elementų turintis kolektyvas. Ar „Trintuką prieš tikrovę“ galima vadinti vienu dideliu performansu? Galbūt. Grupės nariai nenori įsprausti savęs į jokio žanro rėmus.

Ir nors grupė susikūrė prieš kelis mėnesius, ji spėjo jau nemažai nuveikti. Jie jau turėjo ne vieną pasirodymą, tačiau didžiausi jų prasidės liepos mėnesį. Tuomet grupė planuoja leistis į vasaros gastroles – aplankys pajūrio miestus, koncertuos įvairiuose meno renginiuose.

„Jau spėję pabuvoti mūsų pasirodymuose, gali paliudyti, jog tai – nėra tiesiog koncertas, tai kone magiškas, įtraukiantis veiksmas, kuriame kiekvienas atranda savo asmeninį trintuką“, – sako Gintas.

Kol kas „Trintukas prieš tikrovę“ savo pasirodymuose naudojasi G. Grajausko ir B. Ojerio eiles, tačiau neatmeta galimybės, jog laikui bėgant dažniau pasiduos improvizacijoms, patys kurs tekstus.

Šiandien populiariausias jų hitas – „Radviliškio bliuzas“.