„Šis projektas išsiskiria ir gyventojų, kurie naudosis centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičiumi – naudą pajus 1 030 žmonių“, – pabrėžė įmonės vadovas Andrius Dzevyžis.

Pasak A. Dzevyžio, svarbus ir kitas aspektas: išleidžiamos išvalytos nuotekos atitiks nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, bus taupoma elektros energija ir labiau tausojama aplinka.

Labiau tausos aplinką

Tokią pat naudą teiks dar trys pakaunėje „Giraitės vandenų“ vykdomi projektai: Bubių kaimo nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, Boniškių kaimo nuotekų tinklų įrengimas ir nuotekų valymo įrenginių statyba, Daugėliškių kaimo nuotekų valymo įrenginių statyba.

Daugėliškių kaimo nuotekų valymo įrenginiai, kainavę 328 tūkst. eurų, jau pastatyti, jais naudojasi 174 gyventojai. Netrukus bus baigtas dvigubai daugiau atsiėję (652,4 tūkst. eurų) Boniškių kaimo nuotekų tinklų įrengimas ir nuotekų valymo įrenginių statyba, pasitarnausiantys 210 žmonių.

Bubių kaimo nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją (projekto vertė 512,6 tūkst. eurų, jis taip pat lygiomis dalimis finansuojamas ES ir Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšomis) „Giraitės vandenys“ planuoja užbaigti šiemet spalį. Rekonstruotame objekte bus valomos ne tik 360 esamų, bet ir 134 naujai įrengtų tinklų vartotojų nuotekos.

Kai kurių šio kaimo gatvių gyventojai neturėjo centralizuotai tvarkomų nuotekų, o dalis – ir vandentiekio paslaugų. Tinklų įrengimą, kainavusį 734 tūkst. eurų, įmonė baigė balandžio pabaigoje.

Andrius Dzevyžis / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietūs jau nebaisūs

Kiek anksčiau, kovą, baigtas įgyvendinti ir pirmas Neveronių kaimo Purienų ir Šlamučių gatvių lietaus nuotekų tinklų įrengimo etapas. Pasak A. Dzevyžio, gyventojai labai laukia ir antrojo darbų etapo pabaigos, kai lietaus nuotekos bus nuvestos į melioracijos griovį. Antrąjį darbų etapą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tai svarbus projektas šių gatvių gyventojams, kurių sklypų pagaliau nesems lietaus vanduo.

Įrengus ir atskyrus buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų surinkimo sistemas sumažės infiltracija į buitinių nuotekų tinklus ir valyklas. Projekto naudą pajus 226 neveroniškiai.

Šis projektas išsiskiria ir gyventojų, kurie naudosis centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičiumi – naudą pajus 1 030 žmonių.

Pasirūpino Žalgirio kvartalu

Šiemet baigtų darbų sąraše jau yra ir brangiausias ES ir Kauno rajono savivaldybės biudžeto ir „Giraitės vandenys“ lėšomis vykdytas (1,3 mln. eurų) projektas – Raudondvario aglomeracijoje (Raudondvario kaimo Žalgirio kvartalas) įrengti nauji centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklai. Pasak bendrovės direktoriaus, tokia investicija buvo būtina – beveik 300 kvartalo gyventojų neturėjo centralizuotai tvarkomų nuotekų. „Šiuo metu jau pasirašomos sutartys su gyventojais dėl paslaugų teikimo“, – sakė A. Dzevyžis.

Panašioje situacijoje buvo ir 57 Raudondvario kaimo Karnavės, Kanapyno, Paberupio, Prokupio gatvių ir 64 Voškonių kaimo Taikos gatvės gyventojai. Pastarosios gatvės gyventojai neturėjo centralizuotai tvarkomų nuotekų, o kai kurie gyvenantys minėtose gatvėse Raudondvario kaime – ir vandentiekio. Taikos gatvėje jau įrengti nauji centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklai, o Raudondvario kaime – nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Daugėja prižiūrimų objektų

Bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius skaičiuoja, kad šiemet pakaunėje bus atlikta darbų už 4,7 mln. eurų. Naujai įrengta infrastruktūra padidins ir prižiūrimų objektų skaičių.

Šiuo metu įmonė tiekia geriamąjį vandenį 36 tūkst. gyventojų (taip pat įmonėms ir įstaigoms) iš 72 vandenviečių, eksploatuoja ir prižiūri 147 artezinius gręžinius, 49 geriamojo vandens kokybės gerinimo ir 30 nuotekų valymo įrenginių, 376 km vandentiekio ir 292 km nuotekų tinklų. Metų pabaigoje labiausiai bus padidėjęs nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų skaičius – nuotekų šalinimo tinklų, įskaitant nuotekų perpumpavimo siurblines, ir nuotekų valyklų.

Energetiškai tvarus projektas

Pernai savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ ėmėsi pirmojo energetiškai tvaraus projekto: skaitmenizavo dešimt vandenviečių ir visą Daugėliškių kaimą. Dėl šios inovacijos gruodį ir sausį nustatytos kelios vandens nutekėjimo avarijos operatyviai pašalintos.

Įgyvendinti projektą padėjo Informatikos ir ryšių technologijų centro bendrovės. Jų įdiegtos technologijos netrukus suteiks galimybę „Giraitės vandenims“ vandens apskaitą vykdyti tik nuotoliniu būdu: planuojama skaitmeninti ir kitas pakaunės gyvenvietes ir įmonės gamybos veiklą.

Suskaitmeninus vandenvietes, pakaunės gyvenvietėse bus sumažinti vandens nuostoliai, specialistai galės greičiau reaguoti į avarijas ir jas likviduoti, gyventojams nebereikės pateikti skaitiklių rodmenų.

„Modernizuodami infrastruktūrą, diegdami šiuolaikines technologijas vandentvarkoje siekiame ne tik efektyviau dirbti, bet ir palengvinti gyventojų kasdienybę, užtikrinti jiems aukštą teikiamų paslaugų kokybę“, – tvirtino „Giraitės vandenų“ vadovas Andrius Dzevyžis.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Šukevičiaus teigimu, viešasis sektorius Lietuvoje turi eiti skaitmenizavimo keliu. „Turime ieškoti sprendimų, kurie taupytų savivaldybės įmonių resursus, gyventojų laiką ir leistų analizuoti vykstančius procesus. Operatyvus duomenų gavimas Kauno rajono vandentiekio sistemai leis ne tik sutaupyti, bet ir pakels vandentvarkos paslaugų teikimo kokybę“, – akcentavo direktorius.

Modernizuodami infrastruktūrą, diegdami šiuolaikines technologijas vandentvarkoje siekiame ne tik efektyviau dirbti, bet ir palengvinti gyventojų kasdienybę.

Padarė daugiau, nei planavo

5 907– tokiam skaičiui Kauno rajono gyventojų pernai „Giraitės vandenys“ sudarė galimybes naudotis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, pagerino teikiamų paslaugų kokybę. Pakaunėje 2022 m. paklota 4,45 km vandentiekio ir 2,82 km nuotekų tinklų.

Pernai rekonstruoti vandentiekio tinklai Piliuonos k. Klevų g. ir Taikos pl. (Taurakiemio sen.), Bubių k. (Batniavos sen.), vandentiekio, nuotekų ir paviršinių (lietaus) tinklų plėtra atlikta Užliedžių k., Žvalgų g. (Užliedžių sen.), vien vandentiekio – Dievogalos k. Gamtos g., Saulėtekio g. ir Vilemų g. (Zapyškio sen.).

Nuotekų tinklų plėtra vykdyta Ežerėlio m. Miško g., Pušų g., o rekonstrukcija – toje pačioje seniūnijoje Juodalksnių g. Karmėlavos mst. Vilniaus g., prie namų Nr. 1, 2, 3, 4, 6 atlikti vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų remonto darbai. Rekonstruoti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai, pakloti nauji nuotekų tinklai Neveronių k. Šalmučių g. ir Purienų g. (Neveronių sen.).

Vandens gerinimo įrenginių pajėgumai išplėsti Giraitės k. ir Užliedžių k. (Užliedžių sen.), o Eikščių k. (Vilkijos apyl. sen.) pastatyti vandens gerinimo įrenginiai.

Įmonės vadovas A. Dzevyžis džiaugėsi: palankūs pernykščiai orai leido atlikti daugiau darbų, nei planuota. Geri rezultatai įpareigoja ir šiemet nenuleisti iškeltos kartelės.

Ambicingi planai

Šiemet, kai tik leis orai, darbai užvirs daugelyje seniūnijų. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra numatyta Bubių k. Klevų g., Tulpių g., Daržų g., Beržų g. ir Darbininkų g. (Batniavos sen.), Raudondvario k. Karnavės g., Prokupio g., Kanapyno g. ir Paberupio g. (Raudondvario sen.), Ežerėlio m. Kauno g., Baranausko g., Žemaitės g.,

J. Janonio g., Sodų g., Upelio g., Kalno g. 5 ir Durpyno g. (Ežerėlio sen.), Vilkijos m. Šaltinio g. (Vilkijos sen.), Vandžiogalos mstl. Butkūnų g., Draugystės ir Taikos g. (Vandžiogalos sen.).

Vandentiekio tinklus „Giraitės vandenys“ šiemet plės Pagirių k. Linų g., Naujakurių g. ir Plento g. (Čekiškės sen.). Šioje atokioje gyvenvietėje centralizuoto vandens tiekimo iki šiol nebuvo.

Nuotekų tinklus suplanuota įrengti Boniškių k. Žemdirbių g., Molio g., Aušros g., Pakraščio g. ir Bokšto g. (Vandžiogalos sen.), o plėsti – Raudondvario aglomeracijoje, Raudondvario sen. Šis, didžiausias 2023 m. projektas, vykdomas su ES fondų lėšų parama. Įrengus 7,11 km naujų nuotekų tinklų, naudą pajus 294 žmonės.

Suplanuoti darbai 3 732 pakaunės gyventojams sudarys galimybę naudotis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, įrengtų vandentiekio tinklų ilgis sieks 6,79 km, o nuotekų – 19,5 km. „Norisi akcentuoti ne tik gyvenimo kokybės gerinimą žmonėms, bet ir tai, kad nuo teršimo bus saugoma gamta“, – sakė A. Dzevyžis.

Taip pat šiemet ketinama statyti vandens gerinimo įrenginius Urnėžių k. (Babtų sen.), nuotekų valymo įrenginius statyti Daugėliškių k. (Vilkijos apyl. sen.) ir Boniškių k. (Vandžiogalos sen.), rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius Bubių k.(Batniavos sen.) ir Šlienavos k. (Samylų sen.).

Taip pat šiemet suplanuota atlikti vandentiekio tinklų projektavimo darbus Šilelio k. (Raudondvario sen.), Virbaliūnų k. Baltaragio g., Kalno g., Kranto g., Perkūno g., Ryto g., Tamaros g. (Batniavos sen.), Šlienavos k. Pamiškės g., Kaštonų g., Vėjo g., Medaus g., Pagirio g., Pašilės g., Parko g., Girios g., Giminių g., Samylų g. (Samylų sen.), vandentiekio ir nuotekų tinklų –Vandžiogalos mstl. Kauno g., Taikos g. (Vandžiogalos sen.).

Nuotekų tinklų įrengimo ir nuotekų valymo įrenginių projektavimas numatytas Juragių k. (Garliavos apyl. sen.), o nuotekų tinklų plėtros projektavimo darbai – Bubių k. Parko g., Darbininkų g. (Batniavos sen.) Neveronių k. Karmėlavos ir Ramučių g. (Neveronių sen.) ir Raudondvario k. Pakalnės g., Lakštingalų tako g., M. Valančiaus g., Kalnų g., Taikos tako g. (Raudondvario sen.).

Visi suplanuoti darbai kainuos beveik 15 mln. eurų: 900 tūkst. eurų – bendrovės nuosavos lėšos, 300 tūkst. eurų – paskola, 1,5 mln. – ES lėšos, didžiausia dalis, 11,9 mln. eurų, – savivaldybės lėšos.

Bendrovė geriamąjį vandenį tiekia iš 72 vandenviečių, eksploatuoja ir prižiūri 147 artezinius gręžinius, 46 geriamojo vandens gerinimo įrenginius, 28 nuotekų valymo įrenginius. Naujos investicijos bendrovei leis pagerinti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

Per šį laikotarpį planuojama rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius Šlienavos ir Bubių kaimuose, taip pat vyks nuotekų surinkimo tinklų plėtra Raudondvario aglomeracijoje.

Be to, planuojama tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus Bubiuose, Raudondvaryje, Ežerėlyje, Vilkijoje, Vandžiogaloje ir kitose vietovėse, taip pat paviršinių nuotekų tinklus Užliedžiuose, Neveronyse, Garliavoje. Naujus vandens gerinimo įrenginiai

Padidino našumą

Vienas svarbesnių projektų – jau veikianti rekonstruota Kulautuvos nuotekų valykla. Nors šiame kurortinės teritorijos statusą turinčiame miestelyje nuotekų valykla pastatyta palyginti neseniai – 2007 m., per keturiolika veikimo metų įrenginiai ir technologija nusidėvėjo, taip pat buvo gerokai išsiplėsti tinklai. Be to, pasak „Giraitės vandenų“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, per šį laikotarpį nepakankamas tapo nuotekų valyklos našumas.

„Prie nuotekyno buvo prijungta daugiau gyventojų ūkių, nei planuota. Be to, tai padaryti norinčių skaičius vis dar auga, todėl reikėjo dvigubai didesnio – 260 kub. m per valandą – nuotekų valyklos našumo. Atsižvelgiant į tai, teko atlikti rekonstrukciją“, – pasakojo įmonės vadovas.

Be didesnio našumo, esama ir daugiau pranašumų: atnaujinus technologiją, pagerėjo išvalytų nuotekų kokybė.

Demontavus senus mechaninio valymo įrenginius, jų vietoje pastatytas naujas pirminio mechaninio valymo įrenginys: automatinės grotos, nešmenų presas, aeruojama smėliagaudė, riebalų gaudyklė. Esama biologinio valymo grandis (aerotankas su antriniu nusodintuvu) buvo rekonstruota. Šalia reaktoriaus įrengtos talpyklos su anaerobine ir dentrifikacine zonomis, o pačiame reaktoriuje – nitrifikacinė zona ir rekonstruotas antrinis nusodintuvas. Šalia esamos linijos pastatyta nauja biologinio valymo grandis su antriniu nusodintuvu ir dumblo tankintuvu. Tankintas dumblas iš dumblo tankintuvų nuvestas į rekonstruotą talpyklą.

Sekėsi: „Giraitės vandenų“ direktorius A.Dzevyžis džiaugiasi, kad sąlygos šiemet buvo palankios ir pavyko atlikti tai, kas buvo suplanuota. / V. Žukaitytės nuotr.

Baigtų darbų sąrašas

Baigtų darbų sąraše jau ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Ežerėlio Pušų ir Miško gatvėse projektas. Bendrovė „Nebra“ durpininkų miestelyje įrengė 727 m naujų buitinių nuotekų tinklų. „Biovalis“ taip pat jau baigė vandentiekio tinklų rekonstrukciją Batniavos seniūnijos Bubių kaime. Įmonės meistrai čia pakeitė vandentiekio kolektorius, iš privačių sklypų į kelkraštį iškėlė vamzdyną ir prie jo prijungė esamų vandens vartotojų vamzdžius. Bendras pakloto vamzdyno ilgis Bubiuose – 2 723 m.

Nuotekų tinklų plėtra baigiama ir Taikos gatvėje Voškonių kaime (Domeikavos seniūnija). „Auroros paslaugos“ čia įrengė apie 1 174 m savitakinių buitinių nuotekų ir 391 m slėginių nuotekų tinklų.

„Vandens kodas“ Erdvės gatvėje Užliedžių kaime jau baigė vandens gerinimo įrenginių išplėtimo darbus.

Kyla dar viena valykla

Kulautuvos nuotekų valykla nebus vienintelis tokio tipo statinys, atsiradęs Kauno rajone. Dar vienas šiuo metu kyla Daugėliškių kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija), turinčiame 332 gyventojus.

„Centralizuotais nuotekų tinklais numatoma surinkti ir nuotekų valymo įrenginiuose valyti nuotekas iš 95 būstų, arba 220 gyventojų. Pagal teisės aktus ir faktinį suvartojimą gyvenvietėje vandens norma – 120 kub. m vienam žmogui per parą. Todėl naujų valymo įrenginių našumas bus 45 kub. m per parą. Lietaus metu nuotekų debitas dėl infiltracijos padidėja apie du tris kartus. Lietaus metu susidariusiam nuotekų pertekliui laikinai sukaupti suprojektuotas rezervuaras su priemonėmis nuotekoms maišyti. Šiuo metu nuotekų valymo įrenginių vietoje yra 60 kub. m rezervuaras, kuris yra pasenęs ir neišvalo nuotekų iki reikalaujamų normų, tai ir lėmė sprendimą statyti nuotekų valyklą“, – aiškino A.Dzevyžis.

Eikščių kaime (Čekiškės seniūnija) šiuo metu „Vandens kodas“ stato vandens gerinimo įrenginius. Kitas rangovas – „Auroros paslaugos“ – šios seniūnijos Pagirių kaime dar šiemet planuoja nutiesti beveik 0,5 km vandentiekio tinklų ir 90 m įvadinių vandentiekio tinklų, o „Hidrogeologijos“ darbuotojai jau gręžia vandens gręžinį.

Plečia tinklus

„Avadi“ Parko gatvėje Ramučiuose plečia vandentiekio ir nuotekų tinklus, o „Inžinerinių objektų statyba“ – Karnavės, Kanapyno, Paberupio ir Prokupio gatvėse Raudondvaryje. Čia numatyta įrengti 1 126 m savitakinių buitinių nuotekų ir apie 1 213 m naujų vandentiekio tinklų.

„Inti“ darbuotojai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtrą atliks Bubių kaimo, Tulpių, Daržų, Klevų, Beržų gatvėse: planuojama pastatyti apie 284 m savitakinių buitinių nuotekų, apie 530 m slėginių buitinių nuotekų, 1 638 m naujų vandentiekio tinklų ir rekonstruoti nuotekų siurblinę, įrengti apie 328 m vandentiekio.

Tuo darbai Bubių kaime nesibaigs. Pasak „Giraitės vandenų“ direktoriaus, šiuo metu rengiamas nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas, kuris bus vykdomas 2023 m. Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija numatyta ir Šlienavos kaime (Samylų seniūnija).

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra kitąmet jau suplanuota Taikos, Butkūnų ir Draugystės gatvėse Vandžiogalos kaime. Jau pasirašyta šių darbų sutartis ir rengiamas techninis projektas.

„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ maršrute.

Iš viso „Smaragdo kelyje“ galima rasti apie 50 po visą Kauno rajoną išsibarsčiusių objektų. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu, kai kurie – netikėtu požiūriu.

Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą. Objektai stebina savo vieta, turiniu ar technologija: nuo medinio etno instrumento, skirto pagerbti partizanus, iki dirbtinio intelekto valdomo ekrano. Be to, keliaudami šiuo maršrutu pakeliui rasite ir daugiau gatvės meno, mažosios architektūros ir kitų kūrinių.

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Susibėgimas“ (Daugėliškių kaimas, Vilkijos seniūnija). Šviesos instaliacija sukurta iš daugybės švytinčių segmentų, kurie – tarsi rodyklės, tarsi daug kelio ženklų – kviečia vykti toliau. Žmonės atvažiuoja iš skirtingų krypčių, susitinka ir toliau juda skirtingais keliais. Visai kaip gyvenime.

G. Jovaišos nuotr.

Daugėliškių vandens bokštas yra atviroje erdvėje, matomoje iš įvairių pusių, tad menininkai, kurdami instaliaciją, taip pat norėjo, kad ji būtų matoma iš įvairių pusių. Todėl buvo pasirinktas atsikartojantis motyvas – šviečiančios kūgių formos, apsupančios bokštą visu perimetru (8,5 m) bei tampančiomis vientisu kūnu su pačiu bokštu. Tai tarsi augalo spygliai, bokštui suteikiantys gyvumo, gamtiškumo, šiek tiek atšiaurumo ir išskirtinumo, jau iš tolo signalizuojantys apie save.

Tadas Černiauskas-Tadao „Atpasakojimas“ (Neveronys). Pakabintame didžiuliame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Dirbtinis intelektas jas „skolinasi“, modifikuoja ir pateikia taip, kaip, jo „supratimu“, yra gražiau. Tai tarsi drive-in kinas arba vakarojimas lietuviškame pajūryje.

Donatas Jankauskas-Duonis „Veneros gimtadienis“ (Piliuona, Taurakiemio seniūnija). Idėja: Sandro Botičelio paveikslo replika. Kriauklė geldenė-bedantė, per parą išvalanti apie 40 litrų mūsų  platumų  vandenų. Bet Kauno marių dugne ji „išvalė“ beveik 40 kaimų pavadinimų... Originaliame Sandro Botičelio paveiksle vaizduojama kriauklėje į krantą atplaukianti Venera ir tai primena iš Kauno marių dugno iškeltus kaimus. 

Vytautas Viržbickas „Prarastų namų raktai“ (Čekiškė). Aukščiausioje vietoje pakabinti pamestų namų raktai – priminimas apie praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones. Dalis iš jų dėl okupacijos ir karo prarado savo namus. 

Donatas Bielkauskas-Donis „Tabalai“ (Pabartupio kaimas, Alšėnų seniūnija). Šis meno kūrinys – duoklė miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Gamtoje esanti garso instaliacija „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui. 

Gediminas Banaitis-Skrandis, Sigita Kundrotaitė-Savickė, Ūla Marija „Nemuno7“ (Zapyškis). „Nemuno7“ yra originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apmąstyti vandens temą iš meno, istorijos ar mokslo perspektyvos.

„Nemuno 7 – ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas. Nors laivas yra atnaujintas, tačiau jame justi ir 8aštuntasis dešimtmetis – paliktos metalinės dalys, išlikusi medžiagiškoji dalis.

Netikėtoje kultūrinėje erdvėje dera technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra. Laive pristatomos parodos, vyksta menininkų rezidencijos, edukaciniai ir kiti renginiai. Čia veikia nuolatinė ekspozicija bei keičiamos parodos, o kiekvieną, įžengusį į žemsiurbę, pasitinka augalai pionieriai.

Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti devyni meno objektai. Atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Nuolatinės ekspozicijos menininkai – Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.

„Takūs kūnai“ – „Nemuno7“ parodų ciklas, o parodos keičiamos kartą per mėnesį. „Takūs kūnai“ paliečia ne tik vandens ir žmogaus santykį su juo, tačiau ir ekologijos temas.

Džiugas Karalius „Uoste šuolis“ (Kulautuva). Skulptūra-kelrodis – ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste sukonstruotas objektas puikiai matomas ir ateinant iš miestelio. Šiaudinius sodus primenanti struktūra nėra tik dekoracija, bet ir poilsio vieta – čia galima prisėsti, užsilipti, iškylauti ar tiesiog atsipūsti. Tai – ir susitikimo vieta esantiems ant kranto ir plaukiantiems upe.

Mantas Maziliauskas „Pasimatymas“ ir Linas Kutavičius „Kauno Žvėries tvirtovė“ (I fortas, Ringaudai, lankyti patariama tamsos paros metu). Manto instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Forte „įtaisyta“ akis stebi gyvai kuriamą istoriją, šios dienos aplinką ir ateitį. Lino šviesos instaliacija – kvietimas prijaukinti fortą, jį pažinti ir atrasti. Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacija provokuoja kurti pasakas, ieškoti naujų simbolių, palikti naujas reikšmes ir nuorodas ateities kartoms. Žvėries apgyvendinimas – atminties ir vaizduotės kooperacija, skiriama kūrybiškai vietos interpretacijai.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Serge Ecker ir Algimantas Šlapikas „Skraidantys cepelinai“ (Karmėlava). Meno objektas, sujungiantis vietos bendruomenei svarbius, kitiems Lietuvos gyventojams žinomiausius Karmėlavos seniūnijos elementus – beveik dešimt metų vykstantį Ramučių „Gatvės roko“ festivalį (jungtis – per legendinę roko grupę „Led Zeppelin“), Karmėlavos oro uostą (nuoroda į dirižablį) ir gausybę cepelinų restoranų. Tarp Karmėlavos I ir Karmėlavos II esantis meno kūrinys tampa ne riboženkliu, o šių dviejų vietovių jungtimi.

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Sodas“ (Užliedžiai). Šviesos instaliacija, pražydusi jaukiame mažame, bet tamsiame vietos bendruomenės parkelyje. 

Parduotuvė „Lokali“ (Akademijos miestelis, Ringaudų seniūnija). Tai vieta, kurioje galima įsigyti Akademijos gyventojų kuriamų produktų. Akademijos bendruomenė pirmieji Lietuvoje sukūrė darnaus apsipirkinėjimo platforma, apjungianti vietos gamintojus, augintojus, kūrėjus ir bendruomenės narius. Pirkėjai čia ras su meile ir rūpesčiu pagamintas, kokybiškas vietos kūrėjų prekes, paslaugas visai šeimai, namams, dovanoms, laisvalaikiui.

Unikalus „Smaragdo kelio“ maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, vietos bendruomenės, kultūros centrai, bendrovė „Giraitės vandenys“.

Šiemet užbaigta nuotekų tinklų plėtra Karmėlavos aglomeracijoje, vandentiekio tinklų rekonstrukcija Piliuonos k., Taikos pl. (Taurakiemio seniūnija), nuotekų tinklų rekonstrukcija Užliedžių k., Ledos g. (Užliedžių seniūnija). Girionių k., Piliuonos g. (Taurakiemio seniūnija), suremontuota nuotekų siurblinė, o Giraitės k. (Užliedžių seniūnija) vandenvietėje įrengtas papildomas vandens filtras ir automatizuoti vandens gerinimo įrenginiai.

Dirbama keliose seniūnijose

Tuo darbai Užliedžių seniūnijoje nesibaigė: Užliedžių k., Erdvės g., plečiami vandens gerinimo įrenginiai, toje pačioje gatvėje klojami nuotekų tinklai iki nuotekų valymo įrenginių, Giraitės k. gręžiami arteziniai gręžiniai.

Nauda: nuotekų valymo įrenginiai į aplinką grąžina išvalytą vandenį. / KRS nuotr.

Šiuo metu darbai verda ir kitose Kauno rajono seniūnijose. Bubių k. (Batniavos seniūnija) rekonstruojami vandens tinklai, nuotekų tinklų plėtra vykdoma Ežerėlyje, Miško g. ir Juodalksnių g., bei Voškonių k., Taikos g. (Domeikavos seniūnija). Pastarajame objekte darbus planuojama baigti iki šių metų liepos. Tuomet prie naujai įrengtų tinklų galės prisijungti net 32 būstai.

Vandentiekio tinklų rekonstrukcija šiuo metu vyksta Ilgakiemio k. (Garliavos apylinkių seniūnija) ir Piliuonos k., Klevų g. (Taurakiemio seniūnija).

Ramučių k. Parko g. (Karmėlavos seniūnija) plečiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, sužiedinamas vandentiekis. Siekiant užtikrinti reikiamą vandens kiekį Karmėlavos, Ramučių ir LEZ poreikiams Karmėlavos miestelyje įrengiamas artezinis gręžinys.

„Giraitės vandenų“ darbų poligonu tapo ir beveik dešimt Raudondvario gatvių. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra vykdoma Karnavės, Prokupio, Kanapyno ir Paberupio g., o Pakalnės, Lakštingalų take, M.Valančiaus, Kalnų g. ir Taikos take – nuotekų tinklų plėtra.

Sąrašas – ilgas

Bendrovė jau padėjusi pamatus ir kitiems darbams. Pagirių k. (Čekiškės seniūnija) baigti vandentiekio tinklų, artezinio gręžinio ir vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos Daugėliškių k. (Vilkijos apylinkių seniūnija) projektavimo darbai. Rengiamas Bubių k. (Batniavos seniūnija) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos ir nuotekų tinklų plėtros šio kaimo Parko g. ir Darbininkų g. techniniai darbo projektai.

Kadangi nuotekų tinklų plėtra numatyta ir Neveronių k. Ramučių g., Davalgonių g., Daugėlių g., Akacijų g., taip pat vykdomi šio objekto projektavimo darbai. Šio kaimo Šlamučių g. ir Purienų g. suplanuota įrengti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus – darbai tokioje pat stadijoje, kaip ir prieš tai minėtame objekte.

Pasak UAB „Giraitės vandenys“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, šiemet vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai taip pat bus plečiami Vandžiogaloje, Vilkijoje, Vilkijos apylinkių ir kitose seniūnijose. Iš viso 2022 m. planuojama įrengti 4,1 km vandens tiekimo ir 9,4 km nuotekų šalinimo tinklų.

Skaičiuojama, kad, atlikus šiuos darbus, centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu galės naudotis 79 būstų gyventojai, o 472 būstų gyventojai turės galimybę prisijungti prie nuotekų šalinimo tinklų. Be to, šiemet užsibrėžta rekonstruoti 1,6 km vandens tiekimo ir 1,8 km nuotekų surinkimo tinklų.

Nauda: nuotekų valymo įrenginiai į aplinką grąžina išvalytą vandenį. / KRS nuotr.

A.Dzevyžis sakė, kad pagal darbų apimtis ir investicijas šiemet  didžiausi bus Raudondvaryje vykdomas Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Kauno rajono savivaldybės ir bendrovės „Giraitės vandenys“ finansuojamas projektas ir Bubiuose (Batniavos seniūnija) vykdoma vandens nuotekų tinklų plėtra. Būtent ši seniūnija patenka tarp keturių, kuriose šiemet numatyta daugiausia darbų. Kitos trys – Ežerėlio, Vandžiogalos, Raudondvario.

Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 71 vandenvietes, 154 artezinių gręžinių, 30 nuotekų valymo įrenginių, 123 nuotekų siurblines, 45 geriamojo vandens gerinimo stotis.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono mero pavaduotojas:

Vandentvarkos infrastruktūros plėtrai pakaunėje šiemet skirta net 5 mln. eurų, arba beveik 50 proc. daugiau nei 2021 m. Žymų padidėjimą lėmė ne išaugusios darbų ir medžiagų kainos, nes tvirtindami Kauno rajono savivaldybės biudžetą apie tai nekalbėjome.

Didinti investicijas į šią sritį verčia didžiulė plėtra, nuolat kylantys nauji gyvenamieji kvartalai. Be to, infrastruktūra dėvisi ir sensta, ją reikia atnaujinti. Lėšų poreikis yra didžiulis, tačiau daugiau dėmesio norime skirti ne tik vandentiekio ir nuotekų tinklams plėsti ir atnaujinti, bet ir keliams.

Gyvenvietės plečiasi labai sparčiai, o naujakuriai nori gerų gyvenimo sąlygų. Nepamirštame ir atokiau nuo miesto esančių vietovių; gerindami čia gyvenančių žmonių buities sąlygas, kartu atliepiame ir ES raginimus ir reikalavimus saugoti ir tausoti gamtą.

Pasak UAB „Giraitės vandenys“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, šiemet vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai bus plečiami Batniavoje, Ežerėlyje, Neveronyse, Raudondvaryje, Vandžiogaloje, Vilkijoje ir kitose seniūnijose. Iš viso 2022 m. planuojama įrengti 4,1 km vandens tiekimo ir 9,4 km nuotekų šalinimo tinklų.

Skaičiuojama, kad, atlikus šiuos darbus, centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu galės naudotis 79 būstų gyventojai, o 472 būstų gyventojai turės galimybę prisijungti prie nuotekų šalinimo tinklų. Pirmuoju atveju gerinama žmonių gyvenimo kokybė, o antruoju – mažinama tarša ir žala gamtai, tačiau ir šiuo atveju laimi gyventojai, nes jie gyvens švaresnėje, sveikatai palankesnėje aplinkoje.

Be to, šiemet užsibrėžta rekonstruoti 1,6 km vandens tiekimo ir 1,8 km nuotekų surinkimo tinklų.

Didins įrenginių našumą

Nemažai darbų „Giraitės vandenys“ šiemet ketina atlikti sparčiai besiplečiančioje Užliedžių seniūnijoje. Užliedžių kaimo vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybei užtikrinti veikia dvi vandens gerinimo stotys – Plento ir Erdvės gatvėse. Tačiau jų pajėgumų neužtenka. „Įrenginių Erdvės gatvėje jau nepakanka siekiant išlaikyti reikalaujamus kokybės rodiklius vis didėjant vandens vartojimui. Įrenginių projektinis našumas yra 100 kub. m per parą, o išgaunama ir patiekiama 60 kub. m didesnis vandens kiekis. Šiemet planuojama išplėsti Erdvės gatvėje esančius vandens gerinimo įrenginius, padidinant našumą iki 200 kub. m per parą. Taip pat planuojame padidinti ir Plento gatvėje esančių vandens gerinimo įrenginių našumą“, – aiškino A.Dzevyžis.

„Užliedžių kaimo vandens tiekimo sistema neužtikrina vartotojams vandens tiekimo paslaugų kokybės. Kadangi slėgio tinkluose nepakanka, reikalingos investicijos šiai vandens tiekimo sistemai pakeisti. Planuojame atsisakyti bokšto, automatizuoti vandenvietę ir vandens siurblius valdyti pasitelkus elektros pavaras, – taip užtikrinsime nuolatinį slėgį tinkluose“, – sakė „Giraitės vandenų“ direktorius.

Giraitės kaimo vandenvietėje numatyta įrengti papildomą vandens filtrą, automatizuoti vandens gerinimo įrenginius, išplėsti jų našumą. Atlikus hidrogeologinių matavimų studiją paaiškėjo, kad du gręžiniai Giraitės kaime yra nusidėvėję, todėl planuojama įrengti naujus.

Andrius Dzevyžis. „Giraitės vandenų“ nuotr.

Kur dar vyks darbai?

Pažėrų kaime (Alšėnų sen.) šiemet turėtų atsirasti nuotekų valymo įrenginiai, planuojama užbaigti Kulautuvos miestelio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją ir pradėti rekonstruoti Šlienavos kaimo (Samylų sen.) nuotekų valymo įrenginius.

Išvysčius nuotekų tinklų infrastruktūrą Babtų miestelyje, padidėjo atitekančių nuotekų kiekis. Čia būtina rekonstruoti 30 metų eksploatuojamą nuotekų siurblinę, padidinant jos našumą ir įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą. Planuojamas ir Girionių kaimo (Taurakiemio sen.) nuotekų siurblinės remontas.

Čekiškės seniūnijoje, Eikščių kaime, šiemet numatyta vandens gerinimo įrenginių statyba. „Vanduo neatitinka higienos normos, geležies kiekis beveik aštuonis kartus viršija leidžiamą normą. Įsipareigojome gyventojams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad bus imtasi priemonių, ir pažadą tesėsime“, – sakė įmonės vadovas.

Įrengti vandens rezervuarą numatyta Voškonių kaime (Domeikavos sen.). Šiemet bus parengtas objekto techninis projektas, prasidės ir  darbai. Tokio pobūdžio investicija būtina ir Ežerėlio mieste, siekiant padidinti vandens slėgį tinkluose ir užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, nes mieste yra dvylika hidrantų. Šių metų planuose – parengti Ežerėlio vandens rezervuaro techninį projektą.

Siekdami užtikrinti vandens kiekį Karmėlavos, Ramučių ir LEZ poreikiams, „Giraitės vandenys“ yra numatę įrengti artezinį gręžinį Karmėlavos miestelyje. Atlikus hidrogeologinę studiją, nustatytas žymus išgaunamo vandens kiekio sumažėjimas Ilgakiemyje (Garliavos apylinkių sen.). Didėjant vandens poreikiui, čia taip pat reikalingas naujas artezinis gręžinys. Siekiant pagerinti vandens tekėjimą į Varluvos kaimą Domeikavos seniūnijoje bus įrengtas grįžtamasis vandentiekio tinklas.

Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus „Giraitės vandenys“ šiemet žada įrengti Garliavoje, nuo Gėlių gatvės iki Garliavos tvenkinio ir Neveronių kaime, Šlamučių ir Purienų gatvėse.

Be to, numatyta suprojektuoti nuotekų valymo įrenginius Daugėliškių (Vilkijos apylinkių sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose. Taip bus padėti kitų metų vandentvarkos infrastruktūros objektų darbų pamatai.

Kas nuveikta pernai?

Pernai „Giraitės vandenys“ į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investavo 2,8 mln. eurų. Didžioji jų dalis – 2,1 mln. eurų – Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšos, 0,5 mln. eurų gauta iš ES paramos fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programų, 155 tūkst. eurų pridėjo ir „Giraitės vandenys“.

Pernai pakaunėje įrengta 4 km naujų vandentiekio tinklų Neveronių (Neveronių sen.), Ramučių (Karmėlavos sen.), Valeravos (Vandžiogalos sen.), Dievogalos (Zapyškio sen.), Raudondvario (Raudondvario sen.), Bubių (Batniavos sen.), Daugėliškių (Vilkijos apylinkių sen.) kaimuose ir 69 būstų gyventojams sudaryta galimybė naudotis centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Siekdama sumažinti išgaunamo vandens nuostolius ir nuolat gerinti vandens tiekimo paslaugas, bendrovė „Giraitės vandenys“ 2021 m. Babtų miestelyje (Babtų sen.), Bubių (Batniavos sen.), Piliuonos (Taurakiemio sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose rekonstravo 3 km vandentiekio tinklų.

Nauji nuotekų tinklai pernai pakloti Ramučių (Karmėlavos sen.), Raudondvario (Raudondvario sen.), Valeravos (Vandžiogalos sen.) kaimuose. Bendras pernai įrengtų nuotekų tinklų ilgis – 4 km, 189 būstų gyventojams sudaryta galimybė naudotis centralizuotai tvarkomų nuotekų paslaugomis.

Nuolat gerindami centralizuotai tvarkomų nuotekų paslaugas „Giraitės vandenys“ pernai rekonstravo 0,7 km nuotekų tinklų Voškonių (Domeikavos sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose, atliko paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų rekonstrukciją ir atnaujino 0,13 km tokių tinklų Neveronių kaime (Neveronių sen.).

Didėjant geriamojo vandens vartotojų skaičiui ir siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vartotojams, pernai įrengti nauji arteziniai gręžiniai Raudondvario (Raudondvario sen.), Daugėliškių, Purviškių (Vilkijos apylinkių sen.) ir Naujatriobių (Raudondvario sen.) kaimuose. Ši investicija paslaugos kokybę leido pagerinti 3 319 gyventojų.

Geresne tiekiamo vandens kokybe džiaugiasi 87 gyventojai – pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai Jurginiškių (Garliavos apylinkių sen.) ir Naujatriobių (Raudondvario sen.) kaimuose.

Vandens gerinimo įrenginiai rekonstruoti Babtų miestelyje (Babtų sen.) – atnaujintas pastatas, oksidacinė sistema, įrengta nuotolinio stebėjimo ir duomenų perdavimo sistema. Išplėsti Ilgakiemio kaimo (Garliavos apylinkių sen.) vandens gerinimo įrenginiai, automatizuoti Karmėlavos miestelio (Karmėlavos sen.) vandens gerinimo įrenginiai.

„Saugant gamtą ir siekiant užtikrinti teisės aktais nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, 2021 m. nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Valeravos kaime (Vandžiogalos sen.). Nuotekų tvarkymo paslaugomis turės galimybę naudotis 130 šio kaimo gyventojų. Babtų seniūnijoje suremontavome Babtų miestelio ir Pagynės kaimo nuotekų valymo įrenginius, pradėjome naujų nuotekų valymo įrenginių Daugėliškių kaime (Vilkijos apylinkių sen.) projektavimo darbus, parengėme dokumentus Šlienavos kaimo (Samylų sen.) nuotekų valymo įrenginiams rekonstruoti. Taip pat įrengėme tris naujas nuotekų perpumpavimo siurblines ir tris suremontavome“, – nuveiktus darbus vardijo A.Dzevyžis.

Žinia apie problemą užliediškiai pradėjo dalytis socialiniame tinkle „Facebook“. Čia sukurtoje bendruomenės grupėje jie rašė: „Ir vėl nėra vandens...“.

Komentuodami po įrašu tenykščiai skundėsi, kad apie tai, jog gyvenvietėje gruodžio 2-ąją nebus geriamojo vandens, jie nebuvo informuoti trumposiomis žinutėmis. O skambinant bendrovei „Giraitės vandenys“ nurodytais telefono numeriais, niekas neatsiliepia.

„Baigę parašys, kad avarija... Juodai uzkniso jau jie“, – plūdo užliediškiai.

Kai kurie rado ir vandens nebuvimo problemos ketvirtadienį priežastį – teigė sužinoję, kad statybininkai esą nukasė vamzdį.

Tuo tarpu, gruodžio 2 dieną, po vidurdienio, bendrovė „Giraitės vandenys“, atsakinga už darbus šioje teritorijoje, pasidalijo pranešimu, kuriame rašoma, kad ketvirtadienį Užliedžių kaime nuo 12 iki 15 val. dėl avarijos vandentiekio tinkluose bus nutrauktas vandens tiekimas ir vykdomi remonto darbai.

Sukaupė nemažai patirties

„Aplinkos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete Cheminės technologijos fakultete pasirinkau neatsitiktinai: nuo pat mažens traukė gamta, jos grožis. Bėgant studijų metams daugėjo tiek teorinių paskaitų, tiek praktinių darbų, kurie buvo susiję su oro, atliekų ir vandentvarkos problemomis. Baigiamajame bakalauro darbe analizavau ir projektavau miesto nuotekų valymo įrenginius. Įgijęs pirmosios pakopos akademinį kvalifikacinį laipsnį, nusprendžiau toliau gilinti žinias ir pasirinkau magistro studijas. Jos man davė nemažai praktinių pamokų vandenvalos srityje.

Dar studijuodamas jau dirbau vienoje iš didžiausių Lietuvoje buitinių nuotekų valymo įrenginius gaminančioje įmonėje“, – prisistatė įmonės vadovas.

„Giraitės vandenyse“ jaunam specialistui buvo patikėtos aplinkos inžinieriaus pareigos, jam teko rūpintis aplinkosaugos problemomis, atnaujinti esamas technologijas, diegti naujas, dalyvauti vandentvarkos objektų statybų procese.

2019 m. A. Dzevyžis pradėjo eiti bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jam teko valdyti, koordinuoti, kontroliuoti gamybinius procesus, sekti ir dalyvauti ES ir biudžeto lėšomis įgyvendinamus projektus, teikti ataskaitas, ruošti plėtros planus, optimizuoti įmonės veiklą, diegti naujas technologijas, gerinančias įrenginių darbo efektyvumą.

„Nors darbas tikrai sunkus, atsakingas, reikalaujantis daug žinių ir kompetencijos, ar dalyvauti konkurse, ilgai nesvarsčiau. Pasitarėme su šeima ir priėjome išvados, kad geriau vieną kartą pabandyti, nei visą laiką gailėtis, kad nepabandžiau“, – šypsojosi pašnekovas.

Nauja šluota nesijaučia

Nurungęs kitus pretendentus ir laimėjęs konkursą dėl devynerių metų stažo ir laipsniško kilimo karjeros laiptais A. Dzevyžis „Giraitės vandenyse“ nesijaučia nauja šluota, tačiau yra suplanavęs nemažai naujovių.

„Su esamu kolektyvu (šiuo metu įmonėje dirba 86 žmonės – red. pastaba) formuojame naują komandą, norime, kad darbuotojai būtų aktyvūs, motyvuoti ir savimi pasitikintys, optimizuojame gamybą, diegiame automatikos, valdymo sprendinius. Kartu su Kauno rajono savivaldybe dalyvaujame ES finansuojamuose projektuose ir siekiame, kad kuo daugiau Kauno rajono gyventojų gautų centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Investuojame į paslaugų kokybę, avarijų tinkluose mažinimą ir kitas sąnaudas mažinančias priemones“, – sakė naujasis direktorius.

Direktorius patikino esąs dėkingas čia dirbantiems žmonėms už palaikymą. „Su daugeliu jų kartu dirbome ne vienus metus. Mano nuomone, pasitikėjimas savo įmonės darbuotojais yra labai svarbi kolektyvo vientisumo detalė. Sieksiu, kad „Giraitės vandenys“ būtų nuolat auganti vandentvarkos įmonė, kurioje gera dirbti“, – tvirtino naujasis vadovas.

Augina klientų skaičių

Pernai „Giraitės vandenys“ gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims pardavė 1 186,8 tūkst. kub. m geriamojo vandens ir iš visų vartotojų surinko 895,6 tūkst. kub. m nuotekų. Vandens pardavimo ir nuotekų tvarkymo apimtys nuolat didėja.

Pasak A. Dzevyžio, kasmet vartotojų skaičius didėja tiek dėl ES lėšomis vykdomos infrastruktūros plėtros, tiek dėl naujų gyvenamųjų kvartalų statybos. Bendras vartotojų ir abonentų skaičius – 14 522 – pernai, palyginti su 2019 m., padidėjo 303. Naujais klientais tapo 156 privatūs, 146 daugiabučiai namai ir viena įmonė.

Šiais metais „Giraitės vandenys“ 35 tūkst. gyventojų (įmonės aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje vykdomas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas arba tik centralizuotas geriamojo vandens tiekimas, gyvena apie 55 tūkst. Kauno rajono savivaldybės gyventojų) tiekia geriamąjį vandenį iš 71 vandenvietės, eksploatuoja 143 artezinius gręžinius, prižiūri ir aptarnauja 29 nuotekų valymo įrenginius, 45 vandens kokybės gerinimo stotis ir 111 nuotekų siurblinių.

Apgaulingai: paviršiuje įrenginiai neatrodo dideli ir įspūdingi, didžioji jų dalis slepiasi po žeme. / „Giraitės vandenų“ archyvo nuotr

Naujų tinklų ir kitos infrastruktūros Kauno rajone reikalauja ne tik priemiestinės teritorijos, bet ir atitolusios gyvenvietės bei kaimai. Šiemet pakaunėje ketinama nutiesti 3,9 km vandentiekio ir 7,3 km nuotekų tinklų.

Šiemet pakaunėje ketinama nutiesti 3,9 km vandentiekio ir 7,3 km nuotekų tinklų.

Darbų sąrašas – ilgas

„Tarp svarbesnių šiųmetinių darbų numatyta nuotekų tinklų plėtra Karmėlavos ir Raudondvario aglomeracijose. 80 proc. į Karmėlavos aglomeraciją įtrauktų gyventojų būstų yra prisijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, daliai gyventojų – 311 būstų – yra sudaryta galimybė jungtis prie įrengtos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, o 62 gyvenamiesiems būstams dar reikia įrengti apie 1,2 km nuotekų surinkimo tinklus, kad jų išleidžiamos nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai“, – pasakojo „Giraitės vandenų“ direktorius. Preliminari investicijų suma Karmėlavos aglomeracijoje – beveik 211 tūkst. eurų.

Panašus projektas Raudondvario aglomeracijoje pareikalaus gerokai didesnės – 926 tūkst. eurų – sumos. Čia prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos yra prisijungę 85,7 proc. gyventojų būstų, aštuoniolika būstų tokia galimybė yra sudaryta. Tam, kad išleidžiamos nuotekos Raudondvaryje būtų tvarkomos centralizuotai, dar reikia įrengti apie 7,11 km nuotekų surinkimo tinklų, tuomet prisijungti galimybę turės 147 gyvenamieji būstai.

Gyventojų prašymu vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bus vykdoma Raudondvario kaime Karnavės ir Prokupio gatvėse bei Ramučių kaime Dainavos gatvėje.

Vandentiekio tinklų plėtra šiemet numatyta Neveronių kaime Šiltnamių gatvėje, Dievogalos kaime Saulėtekio ir Gamtos gatvėse, rekonstrukcija Piliuonos kaime Taikos plente.

Raudondvario, Purviškių, Daugėliškių ir Naujatriobių kaimuose šiemet bus įrengti arteziniai gręžiniai.

Jurginiškių ir Naujatriobių kaimuose planuojama pastatyti vandens gerinimo įrenginius, o Ilgakiemio kaime – išplėsti esamus. Giraitės kaime ketinama išplėsti vandenvietę ir padidinti jos pajėgumus.

Darbai: pernai pastatyta moderni Piliuonos nuotekų valykla. / „Giraitės vandenų“ archyvo nuotr.

Paprašytas įvardyti svarbesnius praėjusių metų „Giraitės vandenų“ atliktus darbus, A. Dzevyžis sakė, kad 2020 m. buvo užbaigtas Kulautuvos, Ramučių vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų įrengimas, pastatyta Piliuonos nuotekų valykla ir keturi vandens gerinimo įrenginiai skirtinguose kaimuose. „Galima pasakyti, kad pernai buvo įrengta ar rekonstruota 11,4 km vandentiekio ir 14 km buitinių nuotekų tinklų“, – teigė pašnekovas.

Tik jau kurį laiką nuo vaizdingo ir žuvingo, Jiesios upės vandeniu maitinamo tvenkinio sklinda ne vandens, o išvietės kvapas. Toks faktas – įprastas vandens valymo įmonėse, tačiau šioje vietoje tokios įmonės nėra. Kvepia, tiksliau dvokia – nelaime, dėl kurios tvenkinio gyvybei iškilo mirtinas pavojus. Situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“.

Paprastai nelegalius nuotekų vamzdelius į upes ir ežerus iškaišioja gyventojai, tačiau čia – arčiausiai vandens, ne sodybos, o įmonės. „Žalioji byla“ komanda išsiaiškino, jog didžiulis vamzdis – ne šių įmonių nuosavybė. Tai lietaus nuotekų nuleistuvas, skirtas nutekėti vandeniui nuo gatvių ir pastatų stogų, kai smarkiau palyja. Tačiau dabar – nelyja, nelijo ir kelias dienas prieš. Laidos kūrybinė komanda dar išsiaiškino, kad vamzdis priklauso „Giraitės vandenims“ – trylika tūkstančių Kauno rajono gyventojų vandenį tiekiančiai ir jų nuotekas tvarkančiai bendrovei.

„Giraitės vandenų“ specialistai teigia, jog iš išleistuvo teka galimai žalos aplinkai nedarantis vanduo. Nors nei kvapas aplink, nei vandens spalva gerti ar maudytis netraukia.

Už aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis yra baudžiama. Jei nustatoma, kad teršia fizinis asmuo, pavyzdžiui, netvarkingo lauko tualeto ar vietinės kanalizacijos savininkas, jam skiriama bauda iki 300 eurų. Įmonėms ir juridiniams asmenims bauda daug didesnė, gali siekti iki pusantro tūkstančio eurų.