Medicinos priemonės bus kompensuojamos tik vienam paciento pasirinktam gliukozės matavimo būdui. Tai reiškia, kad kai žmogui bus kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos išlaidos, tai tam pačiam gydymo laikotarpiui negalės būti išrašomos kompensuojamosios diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti. Taip pat nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema negalės būti išrašoma asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kuriems kompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos.

Tačiau jeigu pacientui iki liepos 1 d. buvo išrašytos diagnostinės juostelės, laukti, kol jos visos bus išnaudotos, nereikės – kompensuojamą nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemą bus galima gauti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo laikotarpio, iki kada pacientui turėtų pakakti anksčiau išrašytų diagnostinių juostelių.

Nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemą galės išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas, o ją įsigyti bus galima vaistinėse.

Nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema veikia greitai ir patogiai. Sistemos jutiklis nuolat matuoja gliukozės kiekį kraujyje, o siųstuvas siunčia jutiklio informaciją apie gliukozės kiekį į išmanųjį įrenginį, pvz., mobilųjį telefoną.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (VLK), nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemų kompensavimui iš PSDF pirmaisiais metais bus skirta apie  3 mln. eurų. Per metus pacientams, sergantiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu, gydytojas galės išrašyti vieną iš šių rinkinių: iki 36 vnt. jutiklių, keičiamų kas 10 dienų, ir 4 vienetai siųstuvų, keičiamų kas 3 mėnesius; iki 26 vienetų jutiklių, keičiamų kas 14 dienų, ir vienas siųstuvas, keičiamas kas 12 mėnesių.

1 tipo cukriniu diabetu sergantiesiems, kurie matuojasi gliukozės kiekį imdami kraują iš piršto arba kurie gydymui naudoja insulino pompas, kurių skirtingi jutikliai dėl technologinių ypatumų yra kalibruojami diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti pagalba skirtingu dažnumu, diagnostinės juostelės bus kompensuojamos pagal atnaujintą tvarką. Ji numato skirtingą galimą išrašyti diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti kiekį, atsižvelgiant į prietaisų jutiklių kalibravimo dažnumą.

Menininkei Agnei Kišonaitei I-ojo tipo cukrinis diabetas nustatytas prieš 10 metų. Vienas iš nemalonesnių dalykų, ką teko išgyventi – kasdien po tris kartus durtis į pirštus, kad nustatytų gliukozės kiekį kraujyje. Nuo jo priklauso, kiek vaistų vartoti, ką valgyti. 

„Į tam tikrus pirštus taip ir nepripratau prasidurti ir paimti kraujo. Man nėra taip blogai leistis insuliną į pilvą švirkštu, kaip yra blogai prasidurti pirštų galus“, – LNK sakė A. Kišonaitė.

Laimei, prieš penkerius metus menininkė atrado nuotolinę gliukozės stebėjimo sistemą. Tai – prie rankos tvirtinamas jutiklis, kurio duomenis kas kelias minutes parodo telefonas. Vieną iš jutiklių modelių menininkė nutapė paveiksle. Moteris sako, kad prie jo taip priprato, kad nejaučia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Viena bėda – toks patogumas kas mėnesį kainuoja apie 130 eurų, mat jutiklius kas 10 dienų reikia keisti. Ir ne kiekvienas žmogus gali sau tai leisti. Visgi nuo liepos gliukozės stebėjimo sistema bus kompensuojama visiems, sergantiems I-ojo tipo cukriniu diabetu, tad pacientai išvengs badymosi.

Gliukozės stebėjimo sistemą naudojo ir Diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Tačiau vėliau prasidėjo alergija ir jai vėl teko grįžti prie dūrių.

Anot V. Augustinienės, valstybė turėtų nuotolinę stebėjimo sistemą kompensuoti visiems sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukriniu diabetu sergantys žmonės, tiek I-ojo, tiek II-ojo tipo, turi turėti lygias galimybes gauti reikiamas savikontrolės priemones“, – LNK sakė V. Augustinienė. O tie, kurie naudoja juosteles gliukozei nustatyti, anot pašnekovės, turėtų jų gauti gerokai daugiau.

Vykdydami tikslinius tyrimus maisto klastotėms nustatyti, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Šalčininkų pasienio veterinarijos poste sulaikė šaldytos žuvies ir pašaro šunims siuntas su padirbtais veterinarijos sertifikatais. Tiriant rinkoje parduodamo medaus mėginius, sulaikyta lenkiško medaus siunta, paaiškėjus, kad vietoj deklaruoto liepų medaus produkte vyravo pupinių augalų medus.

18 tonų šaldytos žuvies vežta iš Kazachstano į Čekiją. Šią siuntą gabeno UAB „Progvita", registruota Vilniaus rajone. Žuvies siunta sustabdyta Šalčininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnams kilus įtarimui, kad gali būti suklastoti veterinariniai dokumentai. Susisiekus su Kazachstano kompetentinga institucija, įtarimai pasitvirtino. Tame pačiame veterinarijos poste praėjusį savaitgalį sulaikyta daugiau kaip 16 t šunų ėdalo, vežto iš Italijos į Kazachstaną. Patikrinus Italijoje išduotus veterinarinius dokumentus bei minėtą siuntą, nustatyti grubūs neatitikimai. Ši siunta sulaikyta, vyksta tyrimas.

„Šiemet tai jau trečias atvejis, kai į Europos Sąjungos valstybes bandoma įvežti žuvies ar kitą gyvūninę produkciją su padirbtais veterinariniais sertifikatais. Kazachstanas yra įtrauktas į padidintos rizikos šalių sąrašą, todėl iš jo importuojami produktai tikrinami griežčiau. Nustačius, kad įvežamą produkciją lydintys dokumentai suklastoti, visa produktų siunta sunaikinama, nes veterinarijos sertifikatas yra pagrindinis dokumentas, liudijantis siuntos saugą ir kokybę. Jei šie dokumentai suklastoti, vadinasi nėra ir eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos suteiktų garantijų, kad teikiama produkcija yra saugi", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Atliekant tyrimus rinkoje, taip pat išaiškintas klastojimo atvejis - vartotojai buvo klaidinami dėl botaninės (augalinės) medaus kilmės.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams nusiuntus ištirti laboratorijoje lenkiško medaus „Huzar” mėginį, paaiškėjo, kad liepų žiedų medumi pavadintame produkte vyraujančios žiedadulkės buvo ne liepų, o pupinių augalų.

Liepų žiedų medumi „Huzar” buvo prekiaujama UAB „Norfos mažmena” prekybos tinkle (stikliniuose indeliuose po 500 g., gamintojas „Huzar” Sp.z.o.o. (Lenkija), tiekėjas UAB „Rivona" (Lietuva), tinkamas vartoti iki 07-2017). Tiekėjui nurodyta sustabdyti minėto medaus tiekimą į rinką ir produktą tinkamai perženklinti. Vartotojai, įsigiję minėto medaus, gali grąžinti jį į prekybos centrus UAB „Norfos mažmena” ir atgauti sumokėtus pinigus.

„Maisto klastočių atvejų nustatome kasmet. Jautriausiais produktais klastojimui visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje pripažįstami žuvis ir medus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ištyrus medaus mėginį, paaiškėjo, kad tai viso labo produktas, pagamintas iš cukraus (fruktozės ir gliukozės) sirupo ir kvapiųjų medaus medžiagų. Todėl kontrolės metu didesnį dėmesį skiriame būtent žuvies ir medaus produktams, pavyzdžiui, tikrindami restoranus ir kavines, aiškinamės, ar užsisakę žuvies, vartotojai neapgaudinėjami patiekiant jiems patiekalą, pagamintą iš pigesnės žaliavos", - komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Mokslininkai teigia, kad pavakariais (16 val. 12 min.)  didžiausia tikimybė, kad žmogus numos ranka ir nebesilaikys dietos.

Pasak mokslininkų, būtent šiuo paros metu gliukozės kiekis kraujyje yra mažiausias. Pietūs jau būna suvirškinti, o vakarienės dar tenka laukti. Todėl besilaikantieji dietos dažniausiai ir ima svajoti apie ką nors skanaus, o dar geriau saldau.

Beje, tik ketvirtadalis nesugebėjusių laikytis dietos, dėl to kaltina save. Didesnioji dalis teisinasi, kad labai sunku tai daryti, kai aplink visi tik ir užkandžiauja skanėstais.

Mažas cukraus kiekis kraujyje kenkia šeimyninei laimei, nes dėl to sutuoktiniai būna labiau linkę į pyktį ir agresiją, rodo naujas tyrimas.

Tokios išvados yra grindžiamos eksperimentais su 107 sutuoktinių poromis, kurių buvo paprašyta stebėti gliukozės savo kraujyje koncentraciją prieš pusryčius ir miegą 21 dieną iš eilės.

Be to, tyrėjai davė jiems jų sutuoktinį vaizduojančias vudu lėles su 51 smeigtuku. Eksperimento dalyviams buvo pasakyta, kad kas vakarą tas tris savaites jie turėtų slapta susmeigti smeigtukus į lėles, kurie rodytų, kaip smarkiai jie pyksta ant sutuoktinio.

Pasirodė, kad kuo mažesnė gliukozės koncentracija kraujyje, tuo daugiau smeigtukų būdavo įsmeigiama į sutuoktinį simbolizuojančią lėlę.

„Kai eksperimento dalyvių kraujyje būdavo mažai gliukozės, jie jausdavo didesnį pyktį ir išliedavo jį ant sutuoktinį simbolizuojančių lėlių“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Bradas Bushmanas (Bradas Bušmanas) iš Ohajo valstijos universiteto.

„Net ir tie, kurie sakė, kad jų santykiai su sutuoktiniais geri, buvo labiau linkę reikšti pyktį, jeigu jų gliukozės koncentracija kraujyje būdavo mažesnė“, – sakė jis.

Po to eksperimento poros buvo pakviestos į laboratoriją, kur sutuoktiniai būdavo atskiruose kambariuose ir ten jiems būdavo pasakoma, kad dabar jie su savo antrąja puse žais kompiuterinį žaidimą. Taip eksperimento dalyviams būdavo sakoma, kad kaskart, kai jie laimės, galės nuspręsti, kokio intensyvumo ir trukmės triukšmą ausinėse girdės jų sutuoktinis. Tačiau iš tikrųjų žmonės žaisdavo su kompiuteriu, kuris jiems leisdavo laimėti maždaug pusę kartų.

Rezultatai parodė, kad žmonės, kurių kraujyje vakarais gliukozės būdavo mažiau, „pasiųsdavo“ garsesnį ir ilgesnį triukšmą „sutuoktiniui“. Be to, tolesnė analizė parodė, kad tie, kurie į savo vudu lėles prismeigė daugiau smeigtukų, dažniau siųsdavo garsesnį ir ilgesnį triukšmą.

„Aptikome aiškią sąsają tarp agresyvių impulsų, kuriuos parodė veiksmai su lėlėmis, ir realaus agresyvaus elgesio“, – sakė B.Bushmanas.

Tyrėjas pridūrė, kad gliukozė yra tarsi degalai smegenims, kurios sunaudoja maždaug 20 proc. mūsų kalorijų, nors sudaro tik 2 proc. kūno masės. Savikontrolei, kurios reikia pykčiui ir agresyviems impulsams valdyti, reikia energijos, kuria iš dalies aprūpina gliukozė.

„Tai paprastas patarimas, bet jis veikia: prieš sunkų pokalbį su savo sutuoktiniu pasirūpinkit, kad nebūtumėt alkanas“, – pridūrė jis.

„Kavos vartojimas mažina kepenų pasipriešinimą insulinui ir gali užkirsti kelią antrojo tipo diabetui“, - taip teigia kompanijos „Nestlé“ mokslininkai, šių metų pradžioje kartu su Lozanos universiteto ligonine ir Berno universitetu pristatę tyrimą, kuris atskleidė naujų faktų apie apsauginį kavos poveikį.

Įvairūs tyrimai jau anksčiau skelbė apie tiesioginį ryšį tarp kavos vartojimo ir retesnio sergamumo antrojo tipo diabetu. Tačiau neseniai „The American Journal of Clinical Nutrition“ žurnale pristatytas „Nestlé“ mokslininkų ir partnerių atliktas tyrimas pirmą kartą atskleidė, kad ir tirpios kavos vartojimas sumažina kepenų pasipriešinimą insulinui. Šis pasipriešinimas yra pagrindinė antrojo tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų priežastis.

Prieš kurį laiką atlikta analizė, kurioje apžvelgtas 31 atvejis, patvirtino, kad ryšys tarp kavos vartojimo ir retesnio sergamumo antrojo tipo diabetu yra statistiškai reikšmingas.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė taip pat pabrėžia, kad kava turi teigiamų savybių. Pasak jos, šios savybės turi būti įrodytos moksliškai, tačiau galima teigti, jog kavos vartojimas išties daro teigiamą įtaką kepenų veiklai.

„Taip, tokių duomenų, kad kava gali sumažinti kepenų pasipriešinimą insulinui esama. Be to, saikingas kavos vartojimas sulėtina kepenų fibrozės progresavimą, tad kepenų ligomis sergantiems žmonėms pasimėgauti kava yra naudinga“, – teigė gydytoja.

Ir tirpi, ir be kofeino

Mokslininkai taip pat teigia, kad teigiamą poveikį sergantiems diabetu turi ir kava be kofeino. Atlikta studija leido manyti, kad ne kofeinas, o kiti kavos elementai gali turėti apsauginį poveikį, pavyzdžiui, kavoje esanti polifenolio chlorogeno rūgštis.

Tyrimo metu buvo ištirtos trys skirtingos tirpiosios kavos – dvi kavos, kuriose yra aukštas chlorogeninės rūgšties kiekis su ar be kofeino ir viena kava, kurioje yra normalus chlorogeninės rūgšties kiekis. Ištyrus 13 sveikų vyrų, pirmą kartą buvo įrodyta, kad tirpios kavos vartojimas žymiai sumažina kepenų pasipriešinimą insulinui.

Klausimų liko

„Nestlé“ mokslininkų atlikta studija aprašo ir kavos vartojimo poveikį diabeto simptomams kepenyse: fiziologinis poveikis buvo pastebėtas sukeliant pasipriešinimą insulinui sveikų savanorių kūnuose. Todėl tolimesnėse studijose ketinama tirti asmenis, kenčiančius nuo nuolatinio pasipriešinimo insulinui ir patvirtinti ilgalaikį teigiamą poveikį pataloginėmis aplinkybėmis.

Įdomiausia, kad teigiamas poveikis nėra siejamas tik su kofeinu ar chlorogenine rūgštimi esančia kavoje. Jis gali būti susijęs su kitais bioaktyviais kavos komponentais. Kokie gi jie, bus siekiama išsiaiškinti kitų tyrimų metu.

Sekdami Vakarų Europos pavyzdžiu, lietuviai į vaistines vis dažniau užsuka ne tik medikamentų, bet ir pasitikrinti sveikatą.

Kaip parodė nepriklausomos tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas, jei cholesterolio ir gliukozės kiekį vaistinėse matuojasi beveik kas dešimtas gyventojas, tai artimiausioje ateityje tai daryti ketina net trigubai daugiau žmonių. Vaistininkų teigimu, tokios tendencijos atspindi didėjantį sąmoningumą – organizmo būkle susirūpinama ne tik tuomet, kai užklumpa negalavimai.

Tyrimo duomenimis, vaistinėse reguliariai kraujospūdį matuojasi penktadalis lankytojų, o ateityje tai ketina daryti jau 27 proc. gyventojų. Dar didesnio susidomėjimo sulaukia cholesterolio ir gliukozės kiekio, taip pat kaulų tankio matavimas – remiantis apklausa, šiomis paslaugomis reguliariai besinaudojančių lietuvių procentas šoktels nuo atitinkamai 7 ir 6 proc. iki 21 ir 16 proc.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė patvirtino, kad galimybę atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus neužsiregistravus pas gydytoją atranda vis daugiau lietuvių. „Vakarų Europoje dauguma vaistinių jau seniai atlieka universalaus medicinos centro vaidmenį, tokios tendencijos įsitvirtina ir pas mus. To priežastys: daugėja savo sveikata susirūpinusių žmonių, taip pat suveikia patogumo kriterijus – galima sutaupyti daug laiko, nereikia laukti eilėse prie gydytojų, be to, visa tai nemokama“, - sakė ji.

G. Krikščiūnienės pastebėjimu, profilaktinis tam tikrų organizmo funkcijų tikrinimas gali padėti užkirsti kelią daugeliui sunkių ligų. „Kai statistika rodo, jog Lietuvoje daugiau nei pusei darbingo amžiaus žmonių yra padidėjęs kraujospūdis, jo pasimatavimas gali būti ypač naudingas. Juo labiau, kad vaistinėje pacientai yra labiau atsipalaidavę nei gydytojo kabinete. Kadangi žmonių neveikia baimės sindromas, tai ir tyrimų rezultatai paprastai yra tikslesni ir patikimesni“, - pažymėjo vaistininkė.

Jos teigimu, žinoma, tai nereiškia, kad radus nukrypimų nuo normos, nebus reikalinga gydytojo konsultacija, bet tai gali būti signalas imtis priemonių. „Tą patį galima pasakyti ir apie regos tikrinimą, svorio matavimąsi, cholesterolio kiekio tikrinimą ir kitus tyrimus. Tiesiog vaistininkas visada pasirengęs padėti ir pakonsultuoti klientą savo kompetencijos ribose“, - teigė vaistininkė.

Anot G. Krikščiūnienės, nemažai žmonių į vaistininkus kreipiasi ir ekstra atvejais, kai žmogus patiria nedidelius sužeidimus, kenčia nuo įvairių priepuolių, alergijų ir kt. Tuomet vaistininkams reikia reaguoti itin greitai – diagnozuoti negalavimą ir jo priežastį bei čia pat suteikti efektyvią pagalbą. Tokiems atvejams vaistininkai ruošiami nuolat vykdomuose mokymuose, kur plečiamos jų kompetencijos.

Lietuvos ir Prancūzijos kapitalo valdoma Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė "Amilina" kovą ketina pradėti gaminti naują produktą - gliukozės sirupą, išgaunamą iš kviečių. Į šį projektą įmonė investavo apie 280 mln. litų.

"Amilinos" generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas BNS sakė, kad projektas, apimantis ir kviečių perdirbimo pajėgumų padidinimą, dabar yra paskutinėje stadijoje - liko užbaigti paskutinius darbus ir derinimo procedūras.

"Tai yra didelis projektas, kurį mes užbaiginėjame, dabar vyksta derinimo darbai. Kovo pabaigoje naujoji gliukozė, pagaminta iš kviečių, pradės lašėti. Tai buvo bendras projektas, kuris susideda iš krakmolo gamybos didinimo, kad krakmolą būtų galima perdirbti į gliukozę", - BNS sakė M.Gedvilas.

Jo teigimu, į krakmolo gamybos plėtrą ir naują gliukozės sirupo fabriką investicijoms apie 30 proc. lėšų suteikė įmonės akcininkai, o likusią dalį sudarė sindikuota "Nordea", DNB ir "Swedbank" paskola.

"Kol gliukozės sirupo dar nepradėjome gaminti, mes vis dar dirbame savo buvusiu našumu - 240-250 tūkst. tonų grūdų per metus. Pradėję gaminti gliukozę, 2016 metais mes planuojame pasiekti visą, šimtaprocentinį gamybos našumų panaudojimą ir per metus perdirbsime apie 500 tūkst. tonų kviečių", - BNSsakė M.Gedvilas.

"Amilina" planuoja gliukozės sirupą parduoti vaisvandenių, alkoholinių gėrimų, saldumynų gamintojams, biomedicinos, farmacijos pramonei, kepėjams.

Pasak M.Gedvilo, kitas žingsnis - gaminti vadinamąją izogliukozę (fruktozę), tačiau "Amilina" to nepradės tol, kol šiam gaminiui Europos Sąjungoje yra taikoma kvotų sistema.

"Visi Europoje gliukozės gamintojai, tarp jų ir mes, laukiame šio režimo pasikeitimo, kuris įvyks 2017 metų rugsėjį. Tuomet kvotų nebeliks ir mes, kaip ir visi kiti, žiūrime į izokliugozę. Neatmetame galimybės ir į šią verslo šaką orientuotis", - BNS sakė M.Gedvilas.