Triūsė istorikai ir dailininkai
Tai XIII–XVII a. keramikos replikos, pagamintos pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai fonduose saugomą medžiagą. Parodą Klaipėdoje pristatys VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“. Istorinių indų pavyzdžius atrinko ir rekonstrukcijos brėžinius padarė dr. Gediminas Vaitkevičius (Lietuvos istorijos institutas), rekonstrukcijas atliko dailininkai keramikai Elena Aleksejeva, Dainius Strazdas, Laura Sodeikaitė ir Jurgita Radžiūnaitė.
Parodos atidarymo metu liepos 15 d. 17 val. bus demonstruojamas dokumentinis filmas „Raugo keramika“ (2018 m., aut. Anthony Stellaccio, JAV), vyks nemokamas edukacinis lipdymo užsiėmimas (užsiregistravusiesiems).
Be gotikinės keramikos, kurios klestėjimo laikotarpiu laikomas visas XV a., parodoje bus galima pamatyti ir gotikinės keramikos ištakas iliustruojančių ikigotikinės (IX–XIV a. vid.) bei ankstyvosios gotikos (XIV–XV a.) keramikos pavyzdžių. Ši keramika sukurta naudojant rankinį žiedimo ratą, kuris Lietuvoje vadinamas stovylu. Čia jis buvo paplitęs nuo IX a. ir X a. sandūros iki pat XX a. 7-ojo dešimtmečio. Iš pradžių ant stovylo formuojamas indo dugnas, po to žiediniu (rečiau – spiraliniu) būdu klijuojamos sienelės. Galų gale, sparčiai sukant stovylą ranka, indas apžiedžiamas – galutinai suformuojamas jo profilis, briauna.
Organizatorių nuotr.
Pagrindiniai gaminiai – puodai
Pagrindiniai ikigotikinės ir ankstyvosios gotikinės keramikos gaminiai – virtuviniai puodai. Šio laikotarpio indų dydžiai, jų profiliai ir dekoras įvairavo, juose atspindėjo regioniniai ypatumai. Gotikiniu laikotarpiu indų gamyba profesionalėjo, formos ir dydžiai buvo standartizuojami. Atsirado moliniai puodų dangteliai, pasirodė vietinės gamybos ąsočiai.
Gotikinio laikotarpio dirbinių išdegimui dažnai buvo naudojamos raugo keramikos bei juodosios keramikos technologijos. Ypač darant maisto gaminimui skirtus virtuvės indus. Tai troškinimo puodai, kepimo dubenys (liet. žąskepiai, terlos) ir prausimosi indai. Parodoje bus galima pamatyti ir retai sutinkamų raugo technika padarytų puodyninių koklių.
Degant dirbinius raugo keramikos technologija, moliui tenka didelis išbandymas, nes tuomet iki raudonumo įkaitintas dirbinys merkiamas į specialiai paruoštą skystą raugą. Kad degami indai neskilinėtų, į molio masę papildomai įmirkoma trupinto granito. Merkimo metu raugas ant indo paviršiaus sukepa, suanglėjai ir lieka visam laikui. Plačiausiai buvo naudojamas rugių raugas, tačiau yra paliudijimų ir apie keramikai kurti naudotus kopūstų, burokėlių raugus.
Meistrai ves užsiėmimus
Nuo XVI a. pradžios, renesanso laikotarpiu, raugo keramika ir toliau buvo miestiečių mėgstama ir naudojama, tačiau raugo puodus jie dažniau įsigydavo jau ne iš vietinių meistrų, kurie pamažu įsisavino glazūruotos keramikos technologiją, o turguje, iš kaimo puodžių.
Po parodos atidarymo Vilniaus puodžių cecho meistrai pakvies į nemokamą lipdymo edukacinį užsiėmimą. Kitas bus surengtas liepos 16 d. 17.30 val. Būtina registracija tel. (8 46) 310 022. Nulipdyti darbai bus degami liepos 18 d. lauko krosnyje Meno kieme (Daržų g. 10). Viešas krosnies atvėrimas ir merkimas į raugą vyks 18 val.
Paroda „Gotikos keramikos rekonstrukcijos“ Etnokultūros centre veiks iki rugsėjo 15 d. Tai Klaipėdos etnokultūros centro projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ renginys, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
