Lietuvė prieš ketverius metus neteko teisės globoti sūnaus ir su juo matytis Norvegijos vaikų teisių tarnybos „Barnevernet“ ir teismų sprendimu. Moters istorija sukėlė kone tarptautinį skandalą, kurį sekė visa žiniasklaida. Tautiečiai piketus dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą jo močiutei rengė ir Lietuvoje, ir Norvegijoje. Tačiau viešumas Gražinai ir jos šeimai nepadėjo susigrąžinti sūnaus, turinčio Lietuvos pilietybę. Šiandien moteris pasakoja, kaip gyveno pastaruosius kelerius metus atskirta nuo sūnaus, bei tai, kaip po dvejų metų pertraukos vyksta jos ir vaiko susitikimai.

Tuo metu, kai Gražina neteko teisės globoti sūnų, berniukui buvo 8-eri, šiandien jau 12-a, paauglystės pradžia. Pirmus dvejus metus Gražina nė karto nematė sūnaus, tai buvo uždrausta. Vėliau Gražinai buvo suteikta teisė su sūnumi pasimatyti du kartus per metus, vos po vieną valandą. Paskutiniojo, prieš kelis mėnesius įvykusio, teismo posėdžio metu lietuvei pasimatymų skaičius padidintas iki trijų kartų per metus ir prailgintas iki dviejų valandų. Susitikimai su sūnumi kaskart primena pasimatymus griežto rėžimo kalėjime – stebimi pareigūnų, o vykimas į juos – slaptą operaciją.

„Sūnus pakeitė net keturias šeimas ir nebekalba lietuviškai“, – širdį šį antradienio vakarą atvers Gražina, jos pasakojimas – LNK laidoje „Nuo... Iki...“ 20 val.

"Laikinai nekomentuosiu, nes esu labai pavargusi nuo neteisybės", – po susitikimo su vaiko teisių apsaugos tarnybos "Barnevernet" atstove Anne Merethe Eide atsiduso Norvegijoje gyvenanti ir atimto vaiko mamai Gražinai Leščinskienei atstovaujanti vertėja Neringa Ozolina, kuri savo feisbuko socialinėje paskyroje paskelbė šokiruojančią pokalbio santrauką.

– Gerbiama Eide, 39-ają šių metų savaitę perkėlėte Gabrielių jau trečią kartą pas svetimus žmones. Kokia priežastis, kad nuolat perkeliamas vaikas? Ar bandėte ieškoti Gabrieliui lietuvių šeimos Norvegijoje, kaip alternatyvos globėjams?

– Perkėlimo į kitą šeimą priežastis buvo įtarimai, jog vaiko biologinė motina lankėsi rajone, kur slepiamas Gabrielius. Dėl rizikos, kad vaikas vėl gali būti išvežtas, pakeisti globėjai. Šiuo metu berniukas saugomas šeštame lygmenyje. Kaip žinote, Norvegijos policija sudarė septynis saugumo lygius. Paskutinis, kai keičiama tapatybė. Tam leidimą galime gauti, matydami pavojų ir poreikį.

– Esu keturių vaikų mama, turinti teisę gauti globotinį vaiką. Ar galėtumėte dar sykį peržvelgti alternatyvą ir mano galimybes tapti globėja Gabrieliui?

– Tokią galimybę esame apsvarstę, bet saugumo sumetimais, dėl pavojaus vaiką išvežti į Lietuvą, deja, ne.

– Cituoju jūsų žodžius paskutiniajame pranešime: "Mes nepastebėjome, kad Gabrielius reikštų norą pasimatyti su mama ar kitais šeimos nariais nei dabar, nei anksčiau." Tačiau turime priešingą informaciją. Tą puikiai matome ir Gabrieliaus atsiųstame laiške mamai, kur prie piešinio parašyta "Mama tave labai myliu", "tu esi gera mama". Tai "kertasi" su jūsų teiginiais. Kodėl traumuojate vaiką? Ar esate supažindinta su vaiko teisių konvencija ir kodėl jos nesilaikote? Konvencija užtikrina kiekvienam vaikui jo teisę į gimtąją kalbą ir kultūrą. Kodėl neteisėtai "privatizavote" Lietuvos pilietį, išplėšdami jį iš jo aplinkos bei pažeisdami jo teises?

– Norvegija turi atskirą įstatymų knygą "Vaiko teisių įstatymas". Kai iš tėvų globą paima "Barnevernet", konvencija keičiama į vaiko įstatymą. Vaikas oficialiai Lietuvai nepriklauso.

– Vieša paslaptis tapo tai, kad Gabrielius nebėra tik G.Leščinskienės vaikas. Po neteisėto konfiskavimo Švedijoje, Gabrielius tapo Lietuvos garbės vaiku. Lietuviai kovoja dėl kiekvieno savo mažojo piliečio, todėl Gabrieliaus grąžinimas į Lietuvą mūsų visų bendras reikalas. Į Lietuvą artimiausiu metu išvyksta Norvegijos teisės ekspertai kalbėti apie korupciją "Barnevernet" įstaigose bei skatinti Lietuvą imtis politinių kelių dėl Gabrieliaus perdavimo Lietuvai. Ar sutiktų gerbiamas "Barnevernet" direktorius atvykti diskusijai į Lietuvą? Patys finansuotume kelionės išlaidas, susitiktume su Lietuvos valdžios atstovais, oficialia Gabrieliaus globėja Lietuvoje. Galbūt lengviau rasime kompromisą?

– Taip, tai  įmanoma, kodėl ne? Reikalingas oficialus pakvietimas.

– Ką galėtumėte patarti mums ir Lietuvai. Kaip paskatinti grįžimo procesą, kuris berniukui padarytų kuo mažiau žalos?

– Dar nėra gauta jokio rašto iš Lietuvos, kur būtų pateiktas oficialus reikalavimas dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą.

– Oficialų raštą turėtų atsiųsti Lietuvos vaiko teisių tarnyba ar Užsienio reikalų ministerija?

– Užsienio reikalų ministerija.

– Gerb. Eide, paskutinė informacija yra ta, kad bylos tyrėja atsisakė bylos dėl kritikos bei nuolatinio dėmesio. Teisme "Barnevernet" atstovaus pats vadovas. Ar tai – tiesa?

– Taip. Tai išties nėra ta byla, kurios mes norėtume.

– Cituoju jūsų paskutinį oficialų pranešimą: "Mes nusprendėme, kad nėra pagalbos priemonių, kurias teikiant G.Leščinskienė gautų galimybę pasirūpinti vaiku". 77 žmones nužudęs norvegas A. Breivikas galimybę reabilituotis gavo. Byloje G.Leščinskienė nėra siejama su alkoholiu, smurtavimu ar priklausomybe. Pažįstame G.Leščinskienę kaip noriai priimančią informaciją, atsakingą, darbščią moterį. Ar nemanote, kad perlenkėte lazdą, nurašydami puikią moterį, dar labiau sukeldami dvejonių jūsų vyriausybei neatsiskaitančia įstaiga?

– Niekada ir nesiejome G. Lesčinskienės su priklausomybe, blogais įpročiais ar smurtu prieš vaiką. Manome, kad jai nepakanka gebėjimų būti mama. Pavyzdžiui, ji dažnai keisdavo aukles.

– Ar jums teko skaityti garsaus leidinio "The New York Times" kritiką prieš "Barnevernet" dėl Gabrieliaus istorijos? Ar nemanote, kad 98 milijonai skaitytojų vis dėlto neatsitiktinai palaiko Gražiną? Ar tikrai pasaulio kritika jūsų institucijos adresu yra nepagrįsta?

– Šią informaciją turime, bet privalome laikytis vaiko gerovės įstatymų.

– Jums atnešiau parlamentaro Algirdo Patacko laišką Norvegijos vyriausybei. Parlamentaras jį parašė būtent tuomet, kai švedai neteisėtai atidavė mūsų valstybės pilietį. Ar esate susipažinusi?

– Ne, bet mielai paskaitysime. Dar prašytume atsiųsti į oficialų el.paštą.

– Sausio 19 dieną įvyks teismas. Kodėl neleidžiama Gražinai pačiai pasirinkti advokato?

– Negalime komentuoti.

– Susidarė tokia nuomonė, jog norvegai labiausiai bijo, kad lietuvis neatvyktų į Lietuvą? Dėl to uždrausti net susitikimai? Jums Lietuva baisi?

– Suprantu puikiai, kad taip atrodo. Bet mes pasitikime savo šalies įstatymais.

– Praėjusią savaitę turėjęs įvykti susitikimas buvo nukeltas. Priežastis – gretimoje seniūnijoje kilęs skandalas, kai "Barnevernet" direktorius buvo apkaltintas dviejų įdukrų lytiniu išnaudojimu. Pats darydavo vaizdo įrašus, kaltę pripažino. Ar nemanote, kad turime pagrindą nerimauti dėl Gabrieliaus? Ar užtikrinate, kad jis nuo to apsaugotas? Kokia jo sveikata?

– Jo sveikata gera. Išskyrus tai, kad per užimtumą pamiršome nuvesti pas odontologą. Tad praėjusią savaitę buvo registruotos devynios skylės dantyse. Naktimis dažnai pabunda nuo košmaro, vaistų nevartoja. Globėjų šeima nuolat stebima, jie – darbus turintys geros reputacijos piliečiai.

Susitikime su "Barnevernet" atstove kartu dalyvavo advokatė Neringa Ozolina ir Gabrieliaus mama G.Leščinskienė.

Gražinos sūnus Gabrielius buvo atimtas 2014 metų gegužės mėnesį.

Sausio 26 dieną jos brolis Gabrielių pagrobė ir bandė išgabenti į Lietuvą, tačiau po dviejų dienų buvo sulaikytas Švedijoje ir vaikas vėl perduotas "Barnevernet", o jam paskirti kiti globėjai.

Liepos 7 d. Gabrieliui suėjo 8 metai. Tą dieną prie "Barnevernet" įstaigos buvo surengtas piketas, kad mama galėtų pasveikinti sūnų. Tačiau tokia galimybė jai nebuvo suteikta.

Mažamečio motina Gražina Leščinskienė skųs Norvegijos komisijos sprendimą apriboti jos globos teises į mažametį sūnų, sako Lietuvos ambasados Norvegijoje pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė.

„Tiesą pasakius, tas skundimas jau numatytas buvo seniai“, -  BNS antradienį teigė ji.

Naujienų portalai prašė, kad Norvegijos komisija antradienį apribojo G.Leščinskienės globos teises į jos mažametį sūnų Gabrielių, kurį sausio mėnesį su motinos žinia bandyta pagrobti ir išgabenti į Lietuvą.

Ambasados darbuotojos teigimu, priėmusi sprendimą komisija atsižvelgė į vieną vaikų teises reglamentuojanti įstatymą, tuo metu teismas situaciją vertins visų Norvegijos įstatymų kontekste.

„Komisija yra ribojama tik vieno Vaikų gerovės įstatymo (angl. The Child Welfare Act) ir šio įstatymo ribose priima sprendimus, o teismas atsižvelgs į visas aplinkybes ir visus Norvegijos įstatymus“, - komentavo J.Bilvaisienė.

Jos žiniomis, mažamečio motina su advokate ketina siekti, jog mažamečio globą perimtų Lietuvoje gyvenanti vaiko močiutė.

„Turime situaciją, kad močiutė nori globoti anūką, o mama vis tiek ruošiasi gyventi Norvegijoje iš to, kaip matau. Jeigu močiutė nori auginti anūką, tai prašysime vaiko globos teisių močiutei, nes, kaip supratau, šeima viduje apie tai jau susitarusi. Tačiau nėra tokia sistema, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba globos teises perduoda močiutei ir tarnybai nerūpi, kas toliau bus. Tarnyba Norvegijoje bendradarbiauja su Lietuvos vaikų teisių apsaugos tarnybomis ir užsitikrina, kad vaikas Lietuvoje bus auginamas geromis sąlygomis“, - sakė Lietuvos ambasados pirmoji sekretorė.

Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ dar pernai mažametį atskyrė nuo motinos. Praeitą mėnesį giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai.

Už vaiko teisių apsaugą atsakinga komisija Norvegijoje per dvi savaites nuspręs, ar grąžinti mažamečio Gabrieliaus B. globos teises jo motinai Gražinai Leščinskienei.

Tai BNS antradienį patvirtino G.Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė.

Šiuo metu Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ mažametį yra atskyrusi nuo motinos. Tarnyba komisijos prašo, kad iš G.Leščinskienės būtų atimtos septynmečio sūnaus globos teisės.

Anksčiau S.Latotinaitė LRT radijui tvirtino, kad vaiko močiutė, padedama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kreipėsi į Norvegijos tarnybas, kad būtų paskirta globėja tuo atveju, jei globos teisės bus atimtos iš mamos. Advokatė tada teigė, kad „rizika yra labai didelė“, jog globos teisės bus atimtos po vaiko pagrobimo iš Norvegijoje paskirtų laikinų globėjų.

Ji sakė, kad berniukas iš šeimos buvo paimtas dar praėjusių metų birželio 11 dieną.

„Oficialios priežastys - vaiko seksualizuotas elgesys, pernelyg dažnas vaikščiojimas į tualetą, dažnas rankų plovimas, jų uostymas, niekaip nepagrįsti įtarimai, kad vaikas galėjo būti seksualiai išnaudotas, neaiški berniuko aplinka, neaiškūs motinos darbai. Tai yra, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba nepažįsta motinos aplinkos - šeimos, draugų. Skirtingos auklės, Gabrieliaus dėdės viešnagės pas motiną, t.y. savo seserį sukėlė įtarimą ir mokyklos pakeitimas priešingai vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijoms“, - nurodė advokatė.

Šiandien 19.30 val. LRT socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ – išskirtinis reportažas apie kovą už vaikus Norvegijoje. Kas teisūs – grąžinti vaikus reikalaujantys lietuviai ar Norvegijos pareigūnai? Laidos „Emigrantai“ komandai pirmajai pavyko pakalbinti vaikų teisų tarnybos „Barnevernet“ darbuotoją, kuri pakomentavo situaciją ir paneigė sklandančius mitus apie neadekvačius vaikų teisių tarnybos veiksmus.
                            
Kai iš Gražinos Leščinskienės Norvegijos vaikų teisių tarnyba atėmė sūnų ir šis kurį laiką gyveno pas globėjus Norvegijoje, o lietuvės brolis berniuką pagrobė ir per Švediją nesėkmingai bandė parvežti į Lietuvą, kilo skandalas, kuris, ko gero, nenutils dar ilgai. Pati moteris su žurnalistais jau nebebendrauja, kai atsirado liudininkų, teigiančių, kad ji vaiką augino netinkamai.

Tačiau tokios istorijos, kai vaikus iš tėvų Norvegijos vaikų teisų tarnyba „Barnevernet“ atima dėl absurdiškiausių priežasčių, kartojasi nuolat. Šįkart lietuvės atvejis papiktino ne tik Norvegijoje gyvenančius lietuvius, bet ir kitus emigrantus. Praėjusį šeštadienį lietuviai susirinko prie Oslo parlamento protestuoti prieš vaikų teisių tarnybos veiklą. Taip pat kreipėsi į Lietuvos Seimą ir Prezidentę, kad šie kuo greičiau įsikištų ir į tėvynę grąžintų mažametį Gražinos Leščinskienės sūnų.

Taigi ar išties Norvegijoje vaikai iš šeimų kone pagrobiami? Kodėl apie vaikų teisų tarnybą „Barnevernet“ sklando tiek daug neigiamų istorijų ir mitų? Ar išties nuvedus vaiką į darželį, vakare jo galima jau neberasti? Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato prie Norvegijos vaikų lygybės ir socialinės integracijos ministerijos vaikų teisių apsaugos ekspertė Unni Nygaard teigia, kad vaikai nuo šeimų atskiriami tik kraštutiniu atveju. Laidoje matysite išsamų specialistės interviu.

Filmuotis atsisako Lietuvos ambasados Norvegijoje darbuotojai. Tačiau „Emigrantų“ komandai pavyko pakalbinti vaikų teisų tarnybos „Barnevernet“ darbuotoją, kuri prašė slėpti jos tapatybę, mat bijo imigrantų šeimų keršto. Pašnekovė tikina, kad vaikų teisių apsaugos darbuotojų nėra prašoma į imigrantų šeimas žiūrėti griežčiau. Reikalavimai jiems keliami lygiai tokie patys kaip ir norvegams.

Išskirtinę „Emigrantų“ laidą apie kovą tarp imigrantų šeimų, netekusių savo atžalų, ir Norvegijos vaikų teisų tarnybos žiūrėkite šį antradienį 19.30 val. per LRT televiziją.

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) tarpvalstybinės bylos yra keliamos retais atvejais, tačiau yra galimybė, kaip Vyriausybė galėtų dalyvauti byloje dėl lietuvio Gabrieliaus, kuris buvo mamos brolio vežamas į Lietuvą, sulaikytas Švedijoje ir perduotas Norvegijai. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.

Vaiko mamos Gražinos Leščinskienės advokatė Lietuvos spaudai yra sakiusi, kad EŽTT šiuo atveju – pats veiksmingiausias teisinis žingsnis. Lietuvos Vyriausybė esą turėtų pateikti pareiškimą prieš Norvegijos ir Švedijos vyriausybes Strasbūro Teisme.

Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT pasiteiravus, kokios yra Lietuvos Vyriausybės teisinės galimybės pateikti ieškinį pries Norvegiją ir Švediją dėl savo septynmečio piliečio, siekiant jo sugrąžinimo į Lietuvą, K. Bubnytė teigė, jog teisiniu požiūriu tokia galimybė yra, tačiau vargu, ar šiuo keliu būtų galima padėti vaiko mamai.

„Kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali kreiptis į teismą dėl, jos manymu, kitos valstybės, Konvencijos dalyvės, padaryto Konvencijos pažeidimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tarpvalstybinės bylos EŽTT keliamos ypatingai retais atvejais, ir paprastai jos yra susijusios su tam tikrais masiniais žmogaus teisių pažeidimais, vykstančiais tokių grubių tarptautinės teisės pažeidimų kontekste, kaip ginkluotų konfliktų, karinių perversmų situacijose“,  – aiškino K. Bubnytė.

Nuo Konvencijos įsigaliojimo, 1953-ųjų, EŽTT yra nagrinėta tik keliolika tokio tipo bylų. „Šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos: Gruzijos prieš Rusijos Federaciją dėl įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, bei Ukrainos prieš Rusijos Federaciją byla. Manau, kad šituo keliu vargu, ar galėtume padėti mamai apginti jos teises“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo K. Bubnytė.

Tačiau, kaip teigė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT, yra kita galimybė – jei vaiko mama išnaudotų visas vidaus teisines gynybos priemones pagal Norvegijos teisę, tai ji galėtų kreiptis su individualia peticija į EŽTT.

„Tuomet, kadangi mama yra Lietuvos Respublikos pilietė, EŽTT automatiškai praneštų Lietuvos Vyriausybei apie jos peticiją ir pakviestų Lietuvos Respubliką dalyvauti byloje trečiosios šalies teisėmis. Tokiu atveju, Vyriausybė iš tikrųjų galėtų pateikti savo pastabas šioje byloje ir padėti mamai apginti jos teises“, – pažymėjo K. Bubnytė.