Klaipėdoje oficialiai gyvena 76 romų tautybės žmonės, didelė jų dalis – mokyklinio amžiaus vaikai. Tačiau mokyklas daugiausiai lanko tik pradinukai. Vyresnių – mokslai nevilioja.
Dominuoja rizikos šeimos
1989 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 2 tūkst. 718 čigonų tautybės žmonių, o 2011 m. – 2 tūkst. 115.
Klaipėdos apskrityje prieš porą metų buvo surašyta 78 romai, iš kurių 76 gyveno Klaipėdos mieste.
Klaipėdoje 12 romų tautybės šeimų, kuriose auga 23 vaikai, priskiriamos socialinės rizikos grupei. Iš jų viena šeima augina 6, kitose po 1-2 vaikus.
Kitaip tariant, beveik pusė visų romų, kurie gyvena Klaipėdoje, priklauso socialinės rizikos šeimoms.
"Socialinės rizikos šeimas mes kontroliuojame ir domimės, ar šios išleidžia vaikus į mokyklą. Tačiau didžiausia problema – šių žmonių požiūris į mokslą", – sakė Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė.
Klaipėdos vaikų teisių tarnybos vadovė Gražina Aurylienė neslėpė, kad romų vaikai bent pradines mokyklas stengiasi lankyti ir pagal gabumus mokosi. Problemos esą prasideda vaikams paaugus.
Į pradines mokyklas išleidžia
"Mūsų mokyklą ir pernai, ir užpernai lankė keli romų tautybės vaikai. Šiemet irgi turime du pirmokus. Yra tokių šeimų, kurios labai rūpinasi savo vaikais, o kiek jų nelanko mokyklos, mes nežinome", – teigė "Gilijos" pradinės mokyklos direktorė Aldona Kasnauskienė.
Nors prie buvusios "Juodkrantės" parduotuvės nuolat sukiojasi keliolika mokyklinio amžiaus vaikų, I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė patvirtino, kad šiuo metu Žvejybos uosto rajone veikiančioje mokykloje mokosi tik viena romų tautybės mergaitė.
"Nors mes neišskiriame vaikų pagal tautybę, tačiau romų vaikai visada buvo probleminiai. Vaiko gerovės komisijoje pernai svarstėme du: vieną iš Vitės mokyklos dėl iššaukiančio elgesio, kitą – dėl mokyklos nelankymo. Šeštokas, užuot ėjęs į pamokas, prie parduotuvės su mama pardavinėjo kontrabandines cigaretes. Vieną tiksliai galiu pripažinti – pinigus skaičiuoti jie tikrai moka", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vadovė Virginija Kazakauskienė.
Švietimo skyrius netrukus turėtų gauti duomenis iš nesimokančių, nelakančių mokyklos vaikų registro. Juos sutikrins ir, kaip kasmet, su Vaikų teisių apsaugos tarnyba pradės ieškoti į mokyklas neinančių vaikų.
Esą pasitaiko tokių atvejų, kai romės ateina pasiimti pašalpų, o vaikų į mokyklą neišleidžia.
Specialus vadovėlis neprigijo
Klaipėdos romai nėra susibūrę į oficialią tautinę bendruomenę, nes jų tautybės žmonių uostamiestyje nėra nei šimto. Kitaip Vilniuje, kur veikia Romų visuomenės centras. Jo vadovė Svetlana Novopolskaja teigė, kad pradines klases romų vaikai paprastai lanko.
"Sunku išlaikyti romų tautybės vaikus mokykloje ir tam yra keletas priežasčių. Tačiau aišku yra ir romų tradicija – ankstyvas iškritimas iš mokyklos", – neslėpė S.Novopolskaja.
Vilniuje veikia ir nuotolinio mokymo centras, mokiniai konsultuojami ir romai mokosi distanciniu būdu. Jau trečius metus surenkama 20-22 asmenų grupė, šią vasarą valstybinius egzaminus išlaikė 2 abiturientai, o viena mergaitė įstojo į kolegiją Vilniuje.
Prieš keliolika metų vienoje sostinės valstybinėje mokykloje buvo įsteigtos specialios klasės romų tautybės vaikams. Tačiau Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba esą užprotestavo dėl tokios vaikų segregacijos, teigiama, kad mokytis turi visi kartu, neišskiriant tautybės.
"Lietuvoje yra išleistas vadovėlis "Romų abėcėlė" specialiai lietuviškoms mokykloms. Bet ta iniciatyva nebuvo finansiškai paremta. Mokytojams už fakultatyvus niekas nemokėjo, iniciatyva nuslūgo, o vadovėliu, mokant romų vaikus, niekas praktiškai nesinaudoja", – apgailestavo S.Novopolskaja.
Romų Lietuvoje mažėja, esą daug jų išvažiavo ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Yra ir tokių romų, kurie liovėsi save identifikuoti su šia etnine grupe.
