– Sakykite, kiek šiuo metu ir kokioms gydymo įstaigoms trūksta gripo vakcinų?

– Visų pirma, VLK šiam gripo sezonui nupirko beveik 180 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių ir šiuo metu, apklausus gydymo įstaigas, turime 4 900 dozių trūkumą.

– Vadinasi, gyventojai noriai skiepijasi. Kurioms gydymo įstaigoms didžiausias trūkumas?

– Na, didžiausias trūkumas tikriausiai būtų toms, kuriose yra prisirašę daugiausia asmenų, priklausančių rizikos grupėms. Tai – Vilniaus Antakalnio poliklinika, Panevėžio miesto poliklinika ir kitos įstaigos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada jos turėtų gauti papildomų vakcinų?

– Vakcinos atkeliaus pirmąją gruodžio savaitę, tai gydymo įstaigas jos turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje.

– Kokį kiekį jos gaus?

– Na, skirtingai. Kadangi yra apie 100 gydymo įstaigų, kurioms prireikė papildomo kiekio, tai įvairiai – mažiausiai – penkios vakcinos dozės, dagiausiai – 400 dozių papildomai.

– Pakalbėkime apie pačias vakcinas. Skaičiai išties įspūdingi – turėjote 180 tūkst. su viršum vakcinų. Vadinasi, gyventojai noriai skiepijasi. Ar šios vakcinos yra pritaikytos būtent šiuo metu vyraujančiam gripui? Ar tikrai jos apsaugo?

– Tikra taip, vakcinos yra pritaikytos. Gamintojai gamina šiam gripo sezonui reikalingas vakcinas, pagal vyraujančius viruso tipus.

– Tai kiek tų vakcinų reikia gyventojams? Kurios rizikos grupės turėtų suskubti?

– Na, gydymo įstaigos įvairiai teikia poreikį VLK, jos tą daro kiekvienais metais ateinančiam gripo sezonui. Nuo gydymo įstaigų priklauso – kokį poreikį jos pateiks, tokį VLK ir nupirks. Šiais metais buvo 180 tūkst. dozių, daugiausia jų buvo suskiepyta spalio mėnesį, kol kas lapkričio mėnesio duomenų neturime. Gruodį tikriausiai bus pabaiga ir tas papildomas kiekis suskiepytas bus per gruodžio mėnesį.

– Kas dažniausiai skiepijas? Kam reikėtų skiepytis?

– Šios gripo vakcinos yra skirtos rizikos grupėms priklausantiems asmenims, tomis vakcinomis jie skiepijami nemokamai. Yra išskiriamos penkios grupės: 65-erių metų ir vyresnis asmenys; asmenys, kurie serga lėtinėmis ligomis; asmenys, gyvenantys globos ar slaugos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir nėščiosios. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį gydymo įstaigoms skaičiuojant poreikį ir jį teikiant VLK, tai, kad nuo kitų metų, t. y. 2024–2025 m. gripo sezono metu, bus skiepijami ir vaikai nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus.

– Kodėl tokia kategorija pasirinkta?

– Tai yra rizikos grupė. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos ekspertai nustatė, kad šitai grupei irgi turi būti skiriama nemokama vakcina.

Didžiausias trūkumas tikriausiai būtų toms, kuriose yra prisirašę daugiausia asmenų, priklausančių rizikos grupėms.

– Sakykite, kokį tiksliai kiekį gausite tų vakcinų ir ką gyventojai turėtų atminti, kur turėtų kreiptis?

– Kitą savaitę gydymo įstaigas pasieks 4 900 papildomų katurvalentės sezoninės gripo vakcinos dozių. Gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

– O kaip greitai tos vakcinos suveikia, kaip greitai įgaunamas imunitetas?

– Epidemiologiškai yra skaičiuojama, kad imunitetas susidaro per 2–4 savaites.

– Tai pats laikas gruodžio pradžioje, daugiau ir nelaukti, taip?

– Na, taip, jei norime save apsaugoti, kad susidarytų stiprus imunitetas, pasigamintų antikūnų organizme, specifinės ląstelės, kurios ir apsaugo nuo gripo, turime nelaukti. Aišku, pasiskiepyti geriau vėliau negu niekada, nes šaltasis metų laikas Lietuvoje tęsiasi tikrai ilgai ir gripas ir kiti virusai cirkuliuoja ir yra aktyvūs, tad pasiskiepyti tikrai verta.

„Mokamų vakcinų nuo gripo poliklinikos jau nebeturi. Poliklinikos vykdo tiekėjų apklausas, tačiau patys tiekėjai nežino, ar bus papildomų vakcinų tiekimas į Lietuvą, todėl neteikia siūlymų“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Mokamų vakcinų nebeturi ir Kauno poliklinika, BNS informavo jos direktorius Paulius Kibiša.

„Susidomėjimas didelis, šiuo metu vyksta pirkimas. Kai tik turėsime, pranešime pacientams ir juos skiepysime toliau“, – sakė poliklinikos vadovas.

Nemokamų vakcinų, skirtų rizikos grupės asmenims, Vilniuje dar yra, o Kaune bus gauta lapkričio pradžioje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigoms jau pristatyta maždaug pusė iš 245 tūkst. šiemet valstybės nupirktos gripo vakcinos dozių, skirtų skiepyti pažeidžiamiausių grupių asmenis.

Skiepų poreikis tikrai išaugęs.

Vilniuje – tik kompensuojamos vakcinos

Nemokamai vakcina nuo gripo skiriama vyresniems nei 65 metų žmonėms ir bet kurio amžiaus sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, moterys, globos namų ir slaugos įstaigų gyventojams bei medicinos darbuotojams.

„Nemokamų vakcinų turi Lazdynų poliklinika, Šeškinės ir Centro poliklinika. Visos poliklinikos, įskaitant išvardytas, laukia vakcinų papildymo antruoju etapu“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovė.

Pasak jos, šių vakcinų kol kas turima pakankamai, o lapkritį laukiama jų papildymo.

Tuo metu mokamų vakcinų, V. Turauskytės teigimu, pavyzdžiui, Šeškinės poliklinika užsisakė dukart daugiau nei pernai, tačiau šią savaitę visas jau panaudojo.

„Skiepų poreikis tikrai išaugęs“, – sakė Sveikatos skyriaus vedėja.

Jos teigimu, šiuo metu neįmanoma pasakyti, kada šios mokamos vakcinos galėtų pasiekti poliklinikas, tačiau ieškoma būdų, iš kur jų gauti.

„Rinkoje jos paprasčiausiai nėra. Mūsų poliklinikos ieško ir net randa, tad derinsime su ministerija, kad būtų leista įvesti tas, kurios šiuo metu negali būti įvežamos. Ieškome visokių variantų“, – sakė V. Turauskytė.

Kaunas vakcinų laukia lapkritį

Kaip BNS sakė Kauno poliklinikos direktorius P. Kibiša, įstaigos šiuo metu yra pabaigusios tiek mokamas, tiek kompensuojamas vakcinas. Kompensuojamos vakcinos gauti tikimasi lapkričio pirmosiomis savaitėmis, o mokamos – lapkričio pabaigoje.

„Šiuo metu mes valstybės finansuojamą gripo vakciną esame išskiepiję visą, kurią gavome – 6,3 tūkst. Greitai, tikrai labai didelis buvo susidomėjimas. Komercinę vakciną mes taip pat išskiepijome“, – sakė jis.

Įstaiga šiemet įsigijo 44 proc. daugiau komercinių vakcinų nei pernai visam sezonui, tačiau jos baigėsi per mėnesį.

„Paklausa, panašu, visame pasaulyje išaugo, o vakcina yra pakankamai sudėtingas biologinis produktas“, – sakė P. Kibiša.

Jis akcentavo, kad sulaukus papildomų vakcinų skiepytis dar nebus vėlu, nes didžiausias sergamumo gripu pikas registruojamas sausio–vasario mėnesiais.

„Ir lapkritis, ir gruodis yra geri mėnesiai skiepytis, kadangi spėja susiformuoti imunitetas“, – sakė poliklinikos vadovas

Kompensuojamų vakcinų įsigijo daugiau

VLK duomenimis, šiemet įsigyta 45 proc. daugiau kompensuojamų gripo vakcinų nei pernai, beveik pusė jų jau pasiekė gydymo įstaigas.

„Šiuo metu į šalies gydymo įstaigas jau pristatyta beveik pusė nupirkto vakcinos kiekio, t. y. 108 tūkst. dozių. Likęs nupirktas vakcinos kiekis į gydymo įstaigas bus pristatomas dalimis iki gruodžio vidurio. Dalis vakcinos į gydymo įstaigas turėtų būti pristatyta lapkričio mėnesio antroje pusėje“, – BNS sakė VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Dmitrijevaitė.

Vakcina dalimis, pasak jos, pristatoma kasmet, taip yra tiek dėl ribotų tiekėjo galimybių pristatyti visą kiekį iškart, tiek todėl, kad gydymo įstaigos nėra pajėgios sandėliuoti viso užsakyto vakcinos kiekio.

VLK duomenimis, jos nupirktą gripo vakciną iš viso gavo 511 gydymo įstaigų, turinčių sutartis su ligonių kasomis. Jos vakcinos gauna tiek, kiek gripo vakcinos dozių yra pačios užsisakiusios.

„Kai kurios baigė joms pristatytą vakcinų kiekį ir laukia, kada bus pristatytas likęs kiekis, kitos – sėkmingai skiepija toliau“, – sakė A. Dmitrijevaitė.

Pasak VLK, žmonės nuo gripo vis aktyviau skiepijasi kiekvienais metais. Pernai, remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš VLK nupirktų 168 tūlst. 444 sezoninio gripo vakcinos dozių buvo įskiepyta 167 tūkst. 401 dozė, tai yra 99,4 proc. nupirktos vakcinos kiekio.

Užpernai – iš nupirktų 131 tūkst. 738 sezoninio gripo vakcinos dozių įskiepytos 129 tūkst. 96 dozės, tai yra 98 proc. nupirktos vakcinos kiekio.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti septyni gripo atvejai, o sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje siekia 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš metus šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 54 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

„Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos specialistai, gavę informaciją apie papildomą vakcinos poreikį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, aiškinasi su tiekėju papildomo vakcinos kiekio pristatymo galimybes ir terminus“, – BNS informavo Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Tikslūs skaičiai turėtų paaiškėti ateinančią savaitę.

Šiemet Valstybinė ligonių kasa naujam gripo sezonui nupirko beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai.

Iš viso 2019-2020 metų gripo sezonui už beveik 900 tūkst. eurų nupirkta daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių, skirtų rizikos grupėms.

Šiuo metu nemokamai skiepytis nuo gripo gali 65-erių ir vyresni žmonės, nėščios moterys, taip pat visi sergantieji lėtinėmis ligomis, gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose bei medikai.

ULAC duomenimis, 2018-2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.

„Antroji ta siunta, didesnė, yra gauta ir jinai jau keliauja į gydymo įstaigas. Artimiausiu metu jas pasieks“, – šeštadienį LRT radijui teigė ministras.

„Ar jos užteks, ar ne, labai sudėtinga dabar yra dar pasakyti, nes gydymo įstaigos planuoja poreikius, tai ar tinkamai susiplanavo, pamatysime tikrai eigoje“, – sakė A. Veryga. 

Pasak jo, vakcinų pritrūko dėl šiemet smarkiai išaugusio gyventojų noro skiepytis.

Vakcinos įprastai Lietuvą pasiekia per kelis kartus.  

BNS anksčiau skelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenis, kad 2018-2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.

Šiemet Valstybinė ligonių kasa naujam gripo sezonui nupirko beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai.

Iš viso 2019-2020 metų gripo sezonui už beveik 900 tūkst. eurų nupirkta daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių, skirtų rizikos grupėms.

Skiepijo tik medikus

"Spaudoje, televizijoje, per radijo laidas girdžiu, kad jau pats laikas skiepytis nuo gripo. Juk spalio pabaiga. Tačiau buvau nustebęs, kai vienoje poliklinikoje išgirdau, kad vakcinos Klaipėdoje nėra. Seselė net pyktelėjo, išgirdusi, ko atėjau. Pasakė, kad eičiau lauk, nes nėra nei mokamų, nei nemokamų vakcinų. Man keista, valdžios vyrai reklamuoja vakcinas, ragina skiepytis, o žmonėms jos iki šiol nėra pasiekiamos", – potyriais dalijosi klaipėdietis.

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė aiškino, kad gripo vakcinų, skirtų rizikos grupių asmenims skiepyti, poreikį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) nurodė pačios sveikatos priežiūros įstaigos.

"Poreikis yra patvirtintas, gripo vakcinos nupirktos", – sakė L.Reinartienė.

Tačiau kodėl jų iki šiol nėra uostamiesčio poliklinikose?

"Pirmiausia gripo vakcinos buvo pristatytos greitosios medicinos pagalbos stotims, jos skirtos medikams skiepyti, taip pat didžiosioms gydymo įstaigoms, užsakiusioms didelį gripo vakcinų kiekį. Tris Klaipėdos gydymo įstaigas jau pasiekė 1,5 tūkst. gripo vakcinos dozių", – tikino Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Nupirko 144 tūkst. dozių

Viešai skelbiama, kad daugiausia gripo vakcinų uostamiestyje yra užsisakiusi viešoji įstaiga Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, pageidavusi net tūkstančio vakcinų.

320 vakcinų užsakė ir Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras. Įmonė "Mano šeimos gydytojas" pageidauja gauti virš tūkstančio vakcinų.

Ligonių kasa pranešė, kad gripo vakcinos Lietuvą pasiekė spalio 8 d. Atvežta 50 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių.

L.Reinartienės teigimu, privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis šių metų gripo sezonui ligonių kasos iš viso nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Įsigyta beveik 13 tūkst. vakcinos dozių daugiau nei pernai.

Rajone – 750 vakcinų

"Likusi gripo vakcinų dalis Lietuvą turi pasiekti kitą savaitę. Klaipėdos rajono gydymo įstaigos šiuo metu yra gavusios 750 gripo vakcinos dozių", – į klausimą, kada uostamiesčio įstaigos gali tikėtis užsakytų vakcinų, atsakė L.Reinartienė.

Vakcina, kaip ir anksčiau, bus skiepijami rizikos grupių žmonės: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pernai iš nupirktų 131 738 sezoninio gripo vakcinos dozių buvo įskiepytos 129 096, tai yra 98 proc. nupirktos vakcinos kiekio.

Užsisakė daugiau

Valstybinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad Lietuvą pasiekė 50 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigos dar negavo valstybės lėšomis kompensuojamų vakcinų. Jos turėtų būti išvežiotos šią savaitę.

Klaipėdos mieste daugiausia gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti, užsisakė šios gydymo įstaigos: "Mano šeimos gydytojas", Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos miesto poliklinika.

Klaipėdos apskrityje daugiausia vakcinų užsisakė Palangos asmens sveikatos priežiūros centras, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras.

Skiepijasi daugiau

Palyginus su praėjusių metų gripo sezonu, šiemet gydymo įstaigos užsisakė 15 proc. daugiau vakcinų.

Palyginus su praėjusių metų gripo sezonu, šiemet gydymo įstaigos užsisakė 15 proc. daugiau vakcinų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, per 2018–2019 m. gripo sezoną buvo įskiepytos visos gautos vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti.

Pastebima, kad Klaipėdos apskrityje valstybės lėšomis paskiepytų rizikos grupių asmenų skaičius didėja, tačiau šioms rizikos grupėms priklausančių asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys išlieka gerokai mažesnės, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Asmenys, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Už pinigus – anksčiau

Norintieji pasiskiepyti už pinigus tai galėjo padaryti kur kas anksčiau. Privačios gydymo įstaigos gripo vakcinų sulaukė dar rugsėjį. Tiesa, jų kainos, palyginti su siūlomomis kitose gydymo įstaigose, kur kas didesnės.

Privačiose laboratorijose pasiskiepyti galima už 17–19 eurų, o gydymo įstaigose prisirašę pacientai šią paslaugą už savo pinigus gali gauti kur kas pigiau.

Pernai norintieji pasiskiepyti už savo pinigus vos įsibėgėjus gripo sezonui liko nieko nepešę – gydymo įstaigos pritrūko mokamų vakcinų.

Pernai norintieji pasiskiepyti už savo pinigus vos įsibėgėjus gripo sezonui liko nieko nepešę – gydymo įstaigos pritrūko mokamų vakcinų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę, lyginant su ankstesniąją, gripo atvejų užregistruota keturis kartus daugiau – iš viso 20 atvejų. Daugiausia gripo atvejų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis?

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Tačiau būtent skiepai leido pamiršti parėjusiame amžiuje praūžusias gripo pandemijas, kurios nusinešė milijonus gyvybių.

Pasiskiepyti svarbiausia rizikos grupėms

„Ištirta, jog pagrindiniai vyraujantys gripo virusai yra A tipo (H1N1) ir A tipo (H3N2), kurie kartais keičiasi ir sukelia labai didelį mirtingumą. Nustatytos rizikos grupės, kurioms skiepytis yra tiesiog būtina. Tai labai lengvai pažeidžiami žmonės: medikai, vyresni nei 65-erių metų, nėščios moterys, kūdikiai, vaikai.

Patekęs į jų organizmą gripo virusas ardo epitelio ląsteles, tuomet atsiranda galimybė patekti įvairioms bakterijoms, kurios sukelia mirtinas komplikacijas“, – sako Kauno klinikinės ligoninės Pirmos konsultacinės poliklinikos vyriausioji ordinatorė Vilija Petrulienė.

Kartais žmonės, kamuojami lėtinių ligų ar imlesni virusams, gali mirti nuo infarkto ar insulto vien dėl pakilusios temperatūros ir intoksikacijos. Būna nustatoma, kad infarktas yra mirties priežastis, tačiau tikrasis kaltininkas – gripas.

Nepamiršti skiepytis turėtų ir nėščios moterys, nes joms ypač pavojinga susirgti gripu antrame trečiame nėštumo trimestre. Medikai pastebi teigiamą tendenciją – Lietuvoje pasiskiepijusių nėščiųjų daugėja. Tarp medikų egzistuoja bendra nuostata, kad nėščios moterys neskiepijamos, išskyrus gripo vakcinas. Būsimos mamos įrašytos į rizikos grupę dėl jų pačių ir vaisiaus saugumo, nes įrodyta, kad nėščiajai susirgus gripu, padidėja rizika jai numirti.

„Tyrimai, mirties atvejai įrodė, kad pasiskiepijus gripo vakcina yra sutaupoma daug pinigų, o žmonės išvengia mirties, komplikacijų, nereikalingo antibiotikų vartojimo. Galiausiai valstybei daug pigiau kainuoja apsaugoti žmones, nei vėliau gydyti pasekmes“, – įsitikinusi V.Petrulienė.

Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, naudojamos negyvo viruso gripo vakcinos. Vadinasi, pati vakcina niekada nesukels ligos ir šalutinių reiškinių. Gydytojai žmonėms suleidžia tam tikrą baltymą pagal numatomą epidemiją. Visą laiką yra stebima, kaip virusas keliauja po pasaulį ir kaip jis keičiasi. Kasmet kuriama vis nauja vakcina, nes persirgus gripu arba paskiepijus apsauga išlieka tik vienerius metus – kiekvienam sezonui būtina pasiruošti iš naujo.

Tyrimai, mirties atvejai įrodė, kad pasiskiepijus gripo vakcina yra sutaupoma daug pinigų, o žmonės išvengia mirties, komplikacijų, nereikalingo antibiotikų vartojimo. Galiausiai valstybei daug pigiau kainuoja apsaugoti žmones, nei vėliau gydyti pasekmes.

Jokių šalutinių reakcijų

„Dažnai mamos sako, kad vaikas alergiškas kiaušinio baltymui, o ruošiant vakciną gripo virusas yra dauginamas vištos embrione. Bet kiek toje vakcinos pusėje ar ketvirtyje mililitro tėra baltymo pėdsako, su kurio gyvenime susiduriame bet kada? Ledinukas ar sausainis taip pat gali jo turėti, o vakcinoje yra juokingai mažai baltymo pėdsakų. Paprastai jokių alerginių reakcijų nebūna“, – teigia V. Petrulienė.

Kitas klaidinantis įsitikinimas – kad pasiskiepijus susergama. Gripo vakcina apsaugo tik nuo gripo, bet ne kitų virusų. Daugiausia antikūnų organizme būna praėjus maždaug dviem savaitėms po skiepo. Antikūnų kiekis sumažėja maždaug po šešių mėnesių. Jeigu po skiepo praėjo daugiau nei pusmetis, apsauginio antikūnų kiekio gali ir nepakakti.

Todėl visiems vyresniems žmonėms V. Petrulienė rekomenduoja pasiruošti prieš pat gripo epidemiją. Jeigu epidemija ar susirgimų gripu skaičiaus padidėjimas numatomas sausį-vasarį, žmonės reikia pasiskiepyti lapkričio pabaigoje ar gruodį, kad tuo metu, kai padidės grėsmė susirgti gripu, jiems pakaktų apsaugos.

Šiuo metu pastebimas nedidelis virusinių ligų pakilimas, bet pacientų skaičius tikrai nesiekia šimto dešimčiai tūkst. žmonių – tai dar ne epidemija. Protrūkis prognozuojamas sausio vasario mėnesį, todėl dabar yra tinkamiausias metas skiepytis ir apsisaugoti.

Jeigu epidemija ar susirgimų gripu skaičiaus padidėjimas numatomas sausį-vasarį, žmonės reikia pasiskiepyti lapkričio pabaigoje ar gruodį, kad tuo metu, kai padidės grėsmė susirgti gripu, jiems pakaktų apsaugos.

Geriau profilaktika nei pasekmių gydymas

„Vakcina paruošiama pagal A (H1N1), A (H2N3) ir B tipo virusus, kurie sutinkami dažniausiai. Vakcina, kurią naudojame ir šiemet, yra trivalentė. Kartais epidemijos pabaigoje atsiranda visai kitas potipis. Tada žmogus, pasiskiepijęs trivalente vakcina, vis tiek gali susirgti, bet lengva forma, kuri būdinga užsikrėtus B tipo virusu. Tokių atvejų būna labai mažai, be to, jau sukurta keturvalentė vakcina. Europoje ji jau registruota ir naudojama, o kitąmet planuojama ją įvežti ir į Lietuvą. Ši vakcina apsaugo nuo dviejų A tipo ir dviejų B tipo virusų. Manoma, kad tada žmonių pasitikėjimas bus didesnis, nes jie pasiskiepys ir nesirgs gripu“, – pasakoja V. Petrulienė.

Medikė pastebėjo, kad žmonės kur kas labiau pasikliauja vakcinomis. Šiam sezonui rizikos grupėms į Lietuvą jų buvo atvežta 100 tūkst., o visos dozės jau suleistos. Kauno klinikinė ligoninė, kaip ir kitos gydymo įstaigos Lietuvoje, pritrūko gripo vakcinų.

„Šiemet žmonės tikrai skiepijasi intensyviau. Nors vakcinų buvo atvežta papildomai, rizikos grupėms gautas vakcinas jau pabaigėme, o tos pačios sudėties komercines vakcinas netrukus taip pat baigsime. Žmonės turbūt pajuto naudą, kad pasiskiepijo ir nesusirgo. Medikai pradėjo kalbėti, kad kur kas svarbiau profilaktika, negu gydyti pasekmes, o žmonės atidžiau įsiklauso“, – sako V.Petrulienė.

Tad jose dirbantys medikai gali ir toliau nemokamai skiepyti savo pacientus, kurių bus gerokai daugiau, nei pernai. 

VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, iš viso šias vakcinas gavo daugiau kaip 500 gydymo įstaigų. Prieš tai joms buvo pristatyta didžioji dalis – 60 tūkst. dozių – gripo vakcinų,  o šią savaitę išdalintos likusios – 50 tūkst. dozių.

„Šiais metais nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Šiemet nupirkta 110 tūkst. dozių, o pernai –  kiek daugiau nei 95 tūkst. dozių. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais. Pirmasis jų pristatymo etapas buvo antroje rugsėjo pusėje, iki išaugant sergamumui gripu“, – sako N. Bernotienė.

Nuo gripo nemokamai skiepijami yra rizikos grupėms priklausantys žmonės, kuriems kyla didžiausias pavojus susirgti gripu. Tai sergantieji lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ar inkstų ligomis, taip pat nėščios moterys, pensinio amžiaus, slaugos ir globos įstaigose gyvenantys žmonės bei gydymo įstaigų darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Norint nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.

VLK vertinimu, šiais metais daugiau žmonių turėtų pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir dėl to, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujovė – šeimos gydytojai ir skiepijantys specialistai pradėti skatinti finansiškai už tai, kad savo pacientus skiepija nemokamomis vakcinomis nuo gripo.

Pastebėta, kad 2015–2016 m. gripo sezono metu, lyginant su ankstesniais metais, buvo paskiepyta daugiau lėtinėmis ligomis sergančių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių bei vaikelio besilaukiančių moterų.